Pristatomas kenksmingų mikroorganizmų neutralizatorius

Viena iš didžiausių problemų, su kuria susiduria sveikatos priežiūros įstaigos – tai hospitalinės infekcijos (HI). HI yra bet koks bakterinės, virusinės, parazitinės, grybelinės kilmės susirgimas, susijęs su ligonių priežiūra gydymo įstaigoje ir darbu joje.

Hospitalinės infekcijos Europos Sąjungoje lemia papildomus 37 tūkst. mirčių, o pacientų gydymosi trukmė pailgėja apie 16 mln. dienų – ligoninėms tai kainuoja papildomai apie 7 mlrd. eurų kasmet.

Naudojant Saimono Mureikos, Aistės Lisauskaitės ir Akvilės Andziukevičiūtės-Jankūnienės sukurtą įrenginį iš aplinkos galima pašalinti pavojingus virusus ir bakterijas.

„Paprasto veikimo principo įrenginys traukia mikroorganizmus iš aplinkos ir juos surenka į talpą pripildytą specialaus tirpalo, kuris naikina virusus, bakterijas ir kitus nepageidautinus mikroorganizmus. Išvalytas oras, prieš patekdamas į aplinką, dar kartą pervalomas unikaliu biologiškai aktyviu filtru“, – teigia sprendimo autoriai.

Pasak jų, šis inovatyvus sprendimas rinkoje gali konkuruoti su analogais dėl paprastos konstrukcijos ir nesudėtingo veikimo principo.  Įrenginys naudojamas gali būti labai plačiai – ligoninėse, poliklinikose, sanatorijose, senelių ir slaugos namuose, vaikų darželiuose ir kitose įstaigose.

Sukurtas antimikrobiniu aktyvumu pasižymintis silikonas

Nors ligoninėse ir kitose gydymo įstaigose darbuotojai laikosi griežtų infekcijų kontrolės priemonių, to nepakanka – užsikrėtimų skaičius ligoninėse kasmet auga. Gydant bakterines infekcijas antibiotikais dalis sukėlėjų išlieka gyvybingi ir įgyja atsparumą vartojamiems vaistams, todėl būtina naudoti kitus biocidus, kurie pasižymi stipriu antimikrobiniu poveikiu.

A. Lisauskaitės sukurtas antimikrobinis silikonas leidžia apsaugoti vartotoją nuo hospitalinių infekcijų sukeliamų problemų. „Sukurta medžiagos gamybos technologija yra paprasta, aplinkai draugiška, pigi ir greita, jai nereikalinga specifinė ruošimo įranga. Gautas antimikrobinis silikonas pasižymi labai stipriu antimikrobiniu poveikiu bei yra suderinamas su žmogaus audiniais ir skysčiais, be to, jis gali būti naudojamos visose srityse, kuriose reikalingas antimikrobinis efektyvumas“, – teigia inovacijos autorė.

„Technoramoje 2017“ turėsite galimybę dar plačiau susipažinti su šiais ir pamatyti kitus inovatyvius cheminės technologijos ir kitų sričių sprendimus.

Vieta: KTU „Santakos“ slėnis, K. Baršausko g. 59, Kaunas

Laikas: balandžio 27 d. 10 val.

KTU Informatikos fakultetas (IF) siūlo penkias magistrantūros studijų programas (SP): Informacijos ir informacinių technologijų saugą, Informatiką, Programų sistemų inžineriją, Informacinių sistemų inžineriją ir Nuotolinio mokymosi informacines technologijas.

Visos paminėtos studijų programos priklauso fizinių mokslų krypčiai, yra dėstomos lietuvių kalba du metus ir suteikia Informatikos mokslų magistro diplomą. Metinė studijų kaina - 3236 eurų.

Šių studijų pristatymai vyks balandžio 28 d., penktadienį, KTU Elektronikos rūmų (Studentų g. 50) 101 auditorijoje nuo 12 val. Po pristatymų fakulteto atstovai ir susirinkę dalyviai galės padiskutuoti prie kavos ir arbatos. Kviečiame dalyvauti renginyje„KTU Magistrantūros savaitė“.

Informacijos ir informacinių technologijų sauga

Magistrantūros studijų programa skirta rengti magistrus, turinčius kibernetinio saugumo teorinių pagrindų, metodų ir technologijų, informacijos saugos vadybos ir kibernetinės erdvės teisinio reguliavimo žinių, gebančius savarankiškai ir kvalifikuotai dirbti kibernetinio saugumo užtikrinimo srityje: vertinti, projektuoti ir įgyvendinti saugias informacinių technologijų ir saugos vadybos sistemas, spręsti saugos problemas, susijusias su socialine inžinerija,  planuoti ir įgyvendinti veiklos tęstinumą ir kibernetinių sistemų atstatymą. Plačiau>>>

Informatika

Būsimieji magistrai studijuoja IT paslaugas debesų kompiuterijoje, projektų valdymą, multimedijos duomenų gavybą, skaitmeninį vaizdo ir garso apdorojimą, virtualios realybės ir 3D modeliavimą bei kitus dalykus. Šią studijų programą baigęs informatikos specialistas turi gilesnes ne tik taikomosios informatikos, bet ir daugialypės terpės, duomenų analizės metodologines žinias, gebės planuoti ir koordinuoti specialistų grupės darbą bei savarankiškai vykdyti informatikos mokslinius tyrimus, parengti ir priimti sprendimus. Plačiau>>>

Programų sistemų inžinerija

Programų sistemų inžinerijos magistratūros studijos integruoja kompiuterių programų sistemų ir inžinerijos aspektus, kaip rekomenduoja pasaulinė kompiuterijos švietimo ir mokslo asociacija ACM (Association for Computing Machinery). Baigęs šią magistrantūrą absolventas turi išsamių fundamentinių programų sistemų inžinerijos žinių, geba sistemingai analizuoti bei įvertinti kompiuterizuojamą aplinką, kurti ir įdiegti programinę įrangą, savarankiškai atlikti kompiuterių srities taikomuosius mokslinius tyrimus, įsisavinti šiuolaikines automatizuotas programų projektavimo bei vadybos priemones, turi praktinio projektavimo įgūdžių ir yra pasirengęs profesinei programų sistemų inžinerijos veiklai.Plačiau>>>

Informacinių sistemų inžinerija

Informacinės sistemos (IS) tampa vis svarbesnės ir sudėtingesnės. Efektyvus mokslinių ir inžinerinių sprendimų taikymas kokybišką ir efektyvią informacinę sistemą leidžia sukurti laiku ir už priimtiną kainą. Studijuodami įgysite šiuolaikinėms IS aktualų sisteminį, modeliais grindžiamą požiūrį, išmoksite taikyti pažangius metodus, įrankius, technologijas bei standartus.Plačiau>>>

Nuotolinio mokymosi informacines technologijos

Rengiami specialistai, gebantys organizuoti ir vykdyti studijas panaudodami šiuolaikines IT. Suteikiamos žinios bei išugdomi įgūdžiai, susiję su IT priemonių taikymu studijose, panaudojant šiuolaikines mokymo ir mokymosi teorijas bei metodus, išmokstama kurti e. mokymosi turinį, organizuoti ir vykdyti kokybiškas virtualias ir nuotolines studijas. Plačiau>>>

Kontaktinė informacija pasiteiravimui
Studentų g. 50, LT- 51368 Kaunas
tel.: (8 37) 30 00 50, (8 37) 30 03 93
el. paštas if@ktu.lt

– Ar „Technorama 2015“ buvo pirmoji, kurioje apsilankėte? Kaip vertinate šį parodą-konkursą?

– Smagu, kad Lietuvoje vis daugiau vyksta technologijų ir inovacijų renginių, esu dažnas jų dalyvis, komisijos narys ir mentorius. Tokie renginiai jauniesiems, ir ne tik, kūrėjams gali būti puikus šansas prisistatyti, pademonstruoti savo kūrinius ir galbūt netgi tapti pirmu etapu verslo link. „Technorama 2015“ buvo pirmoji, kurioje lankiausi. Labai teigiamai vertinu Kauno technologijos universiteto iniciatyvą plačiau pristatyti akademinius studentų darbus – tai svarbu tiek studentams, tiek verslui bei visuomenei.

– Kuo „Technorama“ naudinga verslui?

– Manau, kad tokie renginiai kaip „Technorama“ gali būti puiki galimybė kūrėjų ir verslo partnerystei – kūrėjai gali susirasti verslo partnerių, kurie gali komercializuoti jų darbus, o verslas ieško inovatyvių idėjų. Dėl to geriausia į tokius renginius vykti gerai pasiruošus ir išnaudoti visas galimybes. Studentai turi išmokti efektyviai pristatyti save ir savo darbus, o tokie renginiai labai padeda šiuos įgūdžius formuoti ir tobulinti.

– Kuo išmanioji spyna jus sudomino? Ar iš karto įžvelgėte komercinį potencialą?

– Išmanios spynos idėja atitiko įmonės „Deeper“ verslo kryptį – kurti išmanius elektronikos prietaisus aktyviam laisvalaikiui. Mūsų sukurtas išmanus sonaras (įrenginys, surenkantis informaciją apie vandens telkinį žūklės metu – red. past.) buvo visiška naujovė ir revoliucija rinkoje, tačiau užkariavę žvejų rinką mes nusprendėme išplėsti kuriamų produktų kategoriją ir orientuotis į išmanius produktus, kurie praturtintų aktyvų žmonių laisvalaikį, suteiktų jiems naujų patirčių. Be to, išmani spyna turi didelę paklausą, nes dviračių vagystės, ypač brangesnių, yra aktuali problema. Išmani spyna siūlo ir daugiau sprendimų vartotojui – ji suteikia galimybę lengvai ir saugiai dalintis dviračiu su kitais, gali būti naudinga verslui, nuomojančiam dviračius, ir kita.

– Ar sudėtingas buvo kelias nuo išradimo prototipo gamybos iki galutinio produkto? Kaip jūsų įmonė patobulino produktą? Kiek laiko truko produkto tobulinimas?

– Kelias nuo produkto idėjos iki prototipo, ar net pasiruošimo masinei gamybai, užtruko apie pusantrų metų – visą tą laiką tobulinome produktą iki geriausios jo versijos, kuri bus pasiūlyta vartotojui. Šiuo metu esame paskutinėje stadijoje ir tikimės artimiausiu metu pradėti produkto masinę gamybą. Kuriant produktą dirbo keliolikos žmonių komanda, skirtingų sričių specialistai, iš kurių kiekvienas įdėjo daug pastangų, kad rinkai pristatytume išskirtinį produktą, turintį geriausias savybes.

 – Su kokiais iššūkiais susidūrėte produkto komercinimo procese?

– Produkto kūrimas yra ilgas procesas, kadangi ilgai užtrunka tinkamų partnerių, kurie būtų patikimi ir atitiktų mūsų poreikius, paieška. Mes keliame itin aukštus reikalavimus savo produktų kokybei, be to, daugiau kaip 90 proc. produkcijos eksportuojame į daugumą pasaulio šalių, todėl mums labai svarbu, kad ne tik produktai būtų labai kokybiški – reikia suvaldyti logistiką, gamybą ir kitus procesus.

Reikia sukurti ne tik patį produktą, kurį vartotojai gauna į rankas, bet ir papildomą gamybinę įrangą, kuri naudojama gamybos procese – tai testavimo įranga, liejimo formos ir kita gamybinė įranga. Taip pat labai svarbu yra rinkodara, pardavimo kanalų sukūrimas, verslo modelio kūrimas. Neužtenka pasirūpinti tuo, kas gamins, kaip gamins ir kada gamins produktą. Labai svarbi ir „minkštoji“, „nepačiupinėjama“ produkto dalis – kaip vartotojas gaus produktą, kur jis galės jį įsigyti, ką patirs išpakuodamas įrenginį, kada ir iš ko sužinos apie jį.

Apie „Technoramos“ naudą verslui papasakojo KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro technologijų perdavimo projektų vadovas Paulius Kozlovas.

– Kuo „Technorama“ naudinga verslui?

– Manau, geriausiai šią naudą iliustruoja būtent kompanijos „Deeper“ pavyzdys. Prieš keletą metų apsilankiusi „Technoramoje“ ir pamačiusi jiems patikusią idėją, ši įmonė kartu su idėjos autoriais ėmė ją plėtoti. Tuomet, KTU studentų prieš dvejus metus sukurta, dar tik prototipo lygmenyje buvusi išmani spyna šiandien yra iš esmės baigtas produktas, paruoštas masinei gamybai. Taigi, „Technoramos“ renginio nauda verslui yra labai aiški – galimybė rasti komercinį potencialą turintį technologinį sprendimą ir tuo pačiu būsimus darbuotojus.

– Kuo dar naudinga „Technorama“?

– „Technorama“ ne tik turi apčiuopiamą naudą verslui – šis renginys taip pat yra puikus įrankis suburti inovacijomis besidominčią ir jas kuriančią bendruomenę. Verslas vis dažniau priverstas atsigręžti į didesnę pridėtinę vertę kuriančias technologijas ir produktus, o universitetai gali pasiūlyti tokių sprendimų kūrimo paslaugas. Taigi, jeigu įmonė „Technoramoje“ ir nerado savo profiliui tinkamo sprendimo, šis renginys pasitarnauja kaip puiki kontaktų mugė – visiškai naujas idėjas, kurios tampa bendrais mokslo-verslo projektais, dažnai lemia naujai užmegzti ryšiai.

– Kokie darbai „Technoramoje“ sulaukia daugiausiai dėmesio?

– Daugiausiai dėmesio sulaukia įdomiausi darbų pristatymai, tačiau tai nereiškia, kad lankytojų dėmesys automatiškai virsta investicijomis ir tolimesniu produkto plėtojimu. „Technoramos“ darbų autoriai yra įvairaus pobūdžio jaunieji mokslininkai ir išradėjai. Turėti gerą idėją ir gerą idėjos pristatymą yra du skirtingi dalykai, kurie ne visiems sekasi vienodai gerai. Dėl to „Technoramos“ lankytojus ir svečius visuomet raginu pasikalbėti su darbo autoriais, išsiaiškinti sukurto sprendimo detales, nes pristatymas ne visuomet atspindi tikrąją idėjos vertę.

Viena iš didžiausių problemų, su kuria susiduria sveikatos priežiūros įstaigos – tai hospitalinės infekcijos (HI). HI yra bet koks bakterinės, virusinės, parazitinės, grybelinės kilmės susirgimas, susijęs su ligonių priežiūra gydymo įstaigoje ir darbu joje.

Hospitalinės infekcijos Europos Sąjungoje lemia papildomus 37 tūkst. mirčių, o pacientų gydymosi trukmė pailgėja apie 16 mln. dienų – ligoninėms tai kainuoja papildomai apie 7 mlrd. eurų kasmet.

Naudojant Saimono Mureikos, Aistės Lisauskaitės ir Akvilės Andziukevičiūtės-Jankūnienės sukurtą įrenginį iš aplinkos galima pašalinti pavojingus virusus ir bakterijas.

„Paprasto veikimo principo įrenginys traukia mikroorganizmus iš aplinkos ir juos surenka į talpą pripildytą specialaus tirpalo, kuris naikina virusus, bakterijas ir kitus nepageidautinus mikroorganizmus. Išvalytas oras, prieš patekdamas į aplinką, dar kartą pervalomas unikaliu biologiškai aktyviu filtru“, – teigia sprendimo autoriai.

Pasak jų, šis inovatyvus sprendimas rinkoje gali konkuruoti su analogais dėl paprastos konstrukcijos ir nesudėtingo veikimo principo.  Įrenginys naudojamas gali būti labai plačiai – ligoninėse, poliklinikose, sanatorijose, senelių ir slaugos namuose, vaikų darželiuose ir kitose įstaigose.

Sukurtas antimikrobiniu aktyvumu pasižymintis silikonas

Nors ligoninėse ir kitose gydymo įstaigose darbuotojai laikosi griežtų infekcijų kontrolės priemonių, to nepakanka – užsikrėtimų skaičius ligoninėse kasmet auga. Gydant bakterines infekcijas antibiotikais dalis sukėlėjų išlieka gyvybingi ir įgyja atsparumą vartojamiems vaistams, todėl būtina naudoti kitus biocidus, kurie pasižymi stipriu antimikrobiniu poveikiu.

A. Lisauskaitės sukurtas antimikrobinis silikonas leidžia apsaugoti vartotoją nuo hospitalinių infekcijų sukeliamų problemų. „Sukurta medžiagos gamybos technologija yra paprasta, aplinkai draugiška, pigi ir greita, jai nereikalinga specifinė ruošimo įranga. Gautas antimikrobinis silikonas pasižymi labai stipriu antimikrobiniu poveikiu bei yra suderinamas su žmogaus audiniais ir skysčiais, be to, jis gali būti naudojamos visose srityse, kuriose reikalingas antimikrobinis efektyvumas“, – teigia inovacijos autorė.

„Technoramoje 2017“ turėsite galimybę dar plačiau susipažinti su šiais ir pamatyti kitus inovatyvius cheminės technologijos ir kitų sričių sprendimus.

Vieta: KTU „Santakos“ slėnis, K. Baršausko g. 59, Kaunas

Laikas: balandžio 27 d. 10 val.

„Šiandien informacijos amžiuje tradicinėmis paskaitomis sudominti jaunimą tampa gana sudėtinga, o interaktyvių bei eksperimentais grįstų mokslo idėjų pristatymas jaunus žmones sudomina ir įtraukia“, – mano KTU PTVF dekanė Daiva Žostautienė.

Tartu mieste, Estijoje įsikūręs muziejus ir tyrimų centras keliauja po kaimynines šalis ir skatindamas domėtis mokslu pristato įvairius eksperimentus, supažindina su skirtingomis mokslo kryptimis: fiziniais ir technologiniais mokslais, biomedicina, ekologija.

Nauja savaitė Panevėžio moksleiviams prasidėjo neeilinėmis patirtimis: KTU PTVF tyrinėjo gyvūnų organus, lygino sveiko ir įvairiomis ligomis sergančio žmogaus plaučių garsus, visiems gerai pažįstamą žaidimą kryžiukai-nuliukai galėjo perkelti į trimatę erdvę, taip pat tyrinėjo banguojančios jūros pjūvį ir išbandė daugybę kitų eksponatų. Estų studentai ir mokslininkai surengė įspūdingą mokslo šou primenantį veiksmo filmą pilną specialiųjų efektų. Kadangi svečiai atvyko iš šiaurės, daugybė eksperimentų buvo susiję su šalčiu: lankytojai matė skysto azoto gebėjimus sušaldyti daiktus ir paversti juos trapiais, žavėjosi sušaldyto anglies dvideginio išsiskiriančia energija jam šylant, o sujungus vandenilį ir deguonį fakultetas sprogimu buvo sudrebintas iš pamatų! Tiek mažas, tiek didelis renginyje galėjo atrasti sau kažką naujo, išmokti ir pamatyti netikėčiausių eksperimentų ir eksponatų. Kaip teigė „AHHAA“ centro marketingo direktorė Saile Magi „Įrodėme, kad mokslas – ne nuobodus ir ne sudėtingas“.

Lankytojams fakultete buvo atvertos visos laboratorijos. Vyko robotikos, transporto priemonių laboratorijų ir Technologijų mokymo centro (TMC) pristatymai. Kiekvienas galėjo susipažinti su robotais, kurie „gyvena Panevėžyje“: galėjo paragauti roboto rankomis įpiltos giros, pasidairyti po laboratorijas, kuriose ne tik mokosi ir savo idėjas įgyvendina studentai, bet ir išbandyti bei prisiliesti prie įrangos, su kuria vykdomi mokslo darbai ir projektai, kuriami išradimai.

Technologijų mokymo centro durys visada atviros moksleiviams, todėl neretas lankytojas čia lankėsi nebe pirmą kartą, tačiau centre viskas keičiasi taip greitai, kad kiekvieną kartą galima atrasti vis kažką naujo – šį kartą buvo pristatyti nauji projektai, kuriuos būrelių moksleiviai ruošia varžyboms. Fakulteto erdvėje taip pat veikė robotukai sukonstruoti būrelių metu: „Candy grabber“ kiekvienas įvaldęs žaidimų konsolės pultelį galėjo „susižvejoti“ sau saldainį ar prisijungus su išmaniuoju telefonu pabūti tankiuko valdytoju.

„Stereotipai apie mokslą, kad jis yra sudėtingas ir nuobodus, netenka prasmės, nes mokslas – įdomus, įtraukus ir gali būti netgi linksmas. Šį teiginį pagrindė „AHHAA“ – didžiausią Baltijos šalių mokslo centras, pademonstravęs savo eksponatus ir technologijas KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultete“, – teigė D. Žostautienė. 

Gruppo FOS, an Italian company working in information technology, electronics and technology transfer has been collaborating with Italian and Swiss research institutions, carrying out R&D activities in jointly established scientific research laboratories.

Rosita Makauskienė, the director of Gruppo FOS Lithuania says that the enterprise found perfect conditions for their biomedical engineering centre at KTU Santaka Valley. They were particularly impressed by the highly developed logistics and direct connections with biomedical engineering scientists and students, and the modern research infrastructure.

Together with KTU Biomedical Engineering Institute and the team of neurologists from Lithuanian University of Health Sciences the enterprise has started to implement a joint project: the electronic system for post-stoke monitoring is being developed.

The project is being funded by the EU funding instrument Smart Invest LT+. It was selected for funding (500 thousand Euros) from 17 applications submitted.

– Ar „Technorama 2015“ buvo pirmoji, kurioje apsilankėte? Kaip vertinate šį parodą-konkursą?

– Smagu, kad Lietuvoje vis daugiau vyksta technologijų ir inovacijų renginių, esu dažnas jų dalyvis, komisijos narys ir mentorius. Tokie renginiai jauniesiems, ir ne tik, kūrėjams gali būti puikus šansas prisistatyti, pademonstruoti savo kūrinius ir galbūt netgi tapti pirmu etapu verslo link. „Technorama 2015“ buvo pirmoji, kurioje lankiausi. Labai teigiamai vertinu Kauno technologijos universiteto iniciatyvą plačiau pristatyti akademinius studentų darbus – tai svarbu tiek studentams, tiek verslui bei visuomenei.

– Kuo „Technorama“ naudinga verslui?

– Manau, kad tokie renginiai kaip „Technorama“ gali būti puiki galimybė kūrėjų ir verslo partnerystei – kūrėjai gali susirasti verslo partnerių, kurie gali komercializuoti jų darbus, o verslas ieško inovatyvių idėjų. Dėl to geriausia į tokius renginius vykti gerai pasiruošus ir išnaudoti visas galimybes. Studentai turi išmokti efektyviai pristatyti save ir savo darbus, o tokie renginiai labai padeda šiuos įgūdžius formuoti ir tobulinti.

– Kuo išmanioji spyna jus sudomino? Ar iš karto įžvelgėte komercinį potencialą?

– Išmanios spynos idėja atitiko įmonės „Deeper“ verslo kryptį – kurti išmanius elektronikos prietaisus aktyviam laisvalaikiui. Mūsų sukurtas išmanus sonaras (įrenginys, surenkantis informaciją apie vandens telkinį žūklės metu – red. past.) buvo visiška naujovė ir revoliucija rinkoje, tačiau užkariavę žvejų rinką mes nusprendėme išplėsti kuriamų produktų kategoriją ir orientuotis į išmanius produktus, kurie praturtintų aktyvų žmonių laisvalaikį, suteiktų jiems naujų patirčių. Be to, išmani spyna turi didelę paklausą, nes dviračių vagystės, ypač brangesnių, yra aktuali problema. Išmani spyna siūlo ir daugiau sprendimų vartotojui – ji suteikia galimybę lengvai ir saugiai dalintis dviračiu su kitais, gali būti naudinga verslui, nuomojančiam dviračius, ir kita.

– Ar sudėtingas buvo kelias nuo išradimo prototipo gamybos iki galutinio produkto? Kaip jūsų įmonė patobulino produktą? Kiek laiko truko produkto tobulinimas?

– Kelias nuo produkto idėjos iki prototipo, ar net pasiruošimo masinei gamybai, užtruko apie pusantrų metų – visą tą laiką tobulinome produktą iki geriausios jo versijos, kuri bus pasiūlyta vartotojui. Šiuo metu esame paskutinėje stadijoje ir tikimės artimiausiu metu pradėti produkto masinę gamybą. Kuriant produktą dirbo keliolikos žmonių komanda, skirtingų sričių specialistai, iš kurių kiekvienas įdėjo daug pastangų, kad rinkai pristatytume išskirtinį produktą, turintį geriausias savybes.

 – Su kokiais iššūkiais susidūrėte produkto komercinimo procese?

– Produkto kūrimas yra ilgas procesas, kadangi ilgai užtrunka tinkamų partnerių, kurie būtų patikimi ir atitiktų mūsų poreikius, paieška. Mes keliame itin aukštus reikalavimus savo produktų kokybei, be to, daugiau kaip 90 proc. produkcijos eksportuojame į daugumą pasaulio šalių, todėl mums labai svarbu, kad ne tik produktai būtų labai kokybiški – reikia suvaldyti logistiką, gamybą ir kitus procesus.

Reikia sukurti ne tik patį produktą, kurį vartotojai gauna į rankas, bet ir papildomą gamybinę įrangą, kuri naudojama gamybos procese – tai testavimo įranga, liejimo formos ir kita gamybinė įranga. Taip pat labai svarbu yra rinkodara, pardavimo kanalų sukūrimas, verslo modelio kūrimas. Neužtenka pasirūpinti tuo, kas gamins, kaip gamins ir kada gamins produktą. Labai svarbi ir „minkštoji“, „nepačiupinėjama“ produkto dalis – kaip vartotojas gaus produktą, kur jis galės jį įsigyti, ką patirs išpakuodamas įrenginį, kada ir iš ko sužinos apie jį.

Apie „Technoramos“ naudą verslui papasakojo KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro technologijų perdavimo projektų vadovas Paulius Kozlovas.

– Kuo „Technorama“ naudinga verslui?

– Manau, geriausiai šią naudą iliustruoja būtent kompanijos „Deeper“ pavyzdys. Prieš keletą metų apsilankiusi „Technoramoje“ ir pamačiusi jiems patikusią idėją, ši įmonė kartu su idėjos autoriais ėmė ją plėtoti. Tuomet, KTU studentų prieš dvejus metus sukurta, dar tik prototipo lygmenyje buvusi išmani spyna šiandien yra iš esmės baigtas produktas, paruoštas masinei gamybai. Taigi, „Technoramos“ renginio nauda verslui yra labai aiški – galimybė rasti komercinį potencialą turintį technologinį sprendimą ir tuo pačiu būsimus darbuotojus.

– Kuo dar naudinga „Technorama“?

– „Technorama“ ne tik turi apčiuopiamą naudą verslui – šis renginys taip pat yra puikus įrankis suburti inovacijomis besidominčią ir jas kuriančią bendruomenę. Verslas vis dažniau priverstas atsigręžti į didesnę pridėtinę vertę kuriančias technologijas ir produktus, o universitetai gali pasiūlyti tokių sprendimų kūrimo paslaugas. Taigi, jeigu įmonė „Technoramoje“ ir nerado savo profiliui tinkamo sprendimo, šis renginys pasitarnauja kaip puiki kontaktų mugė – visiškai naujas idėjas, kurios tampa bendrais mokslo-verslo projektais, dažnai lemia naujai užmegzti ryšiai.

– Kokie darbai „Technoramoje“ sulaukia daugiausiai dėmesio?

– Daugiausiai dėmesio sulaukia įdomiausi darbų pristatymai, tačiau tai nereiškia, kad lankytojų dėmesys automatiškai virsta investicijomis ir tolimesniu produkto plėtojimu. „Technoramos“ darbų autoriai yra įvairaus pobūdžio jaunieji mokslininkai ir išradėjai. Turėti gerą idėją ir gerą idėjos pristatymą yra du skirtingi dalykai, kurie ne visiems sekasi vienodai gerai. Dėl to „Technoramos“ lankytojus ir svečius visuomet raginu pasikalbėti su darbo autoriais, išsiaiškinti sukurto sprendimo detales, nes pristatymas ne visuomet atspindi tikrąją idėjos vertę.

Studentui praktikos vadovas pateikė tris pagrindines užduotis: MS Excel programoje sukurti įrankį buhalterinei apskaitai vesti, atlyginimų išmokų ir komisinių pardavimo mokesčių skaičiavimams atlikti. Įmonė yra startuolis, pradėjęs veiklą prieš keturis metus, taigi studentas neturėjo kolegos, su kuriuo galėtų konsultuotis įvairiais klausimais, nes niekas įmonėje iki to laiko nebuvo atsakingas už buhalterinę apskaitą.

Studentas užduotis priėmė kaip iššūkį tobulėti. „Tai ne tik pagerino mano apskaitos ir buhalterines žinias: dabar galiu drąsiai sakyti, kad esu pažengęs Excel vartotojas, nes sukurti automatinio skaičiavimo sistemas tikrai nebuvo lengva“, – džiaugėsi V. Srinivasa.

Informuojame KTU bendruomenę, kad atnaujinta American Chemistry Society (ACS) duomenų bazės prieiga. Duomenų bazė teikia prieigą prie 51 pavadinimo recenzuojamų mokslinių žurnalų įvairiomis chemijos mokslų temomis.

Access to journals of American Chemistry Society is now available. ACS provides access to 51 peer-reviewed journals covering various fields of chemistry science. 

KTU prenumeruoja Lietuvos standartizacijos departamento elektroninių standartų kolekciją. El. standartai prieinami KTU bibliotekos el. kataloge, pasirinkus paieškos išteklių „KTU standartai“. 

Progą mokytis iš sėkmės istorijų moksleiviai turėjo jau ketvirtus metus iš eilės surengtoje Fakulteto atvirų durų dienoje „Įdarbink savo pomėgius 2017“. Užsiėmimuose dalyvavo moksleiviai iš visos Lietuvos.

Susirinkusieji susipažino su fakultetu, aktyviai dalyvavo užsiėmimuose ir paskaitose, kurias skaitė savo srities profesionalai, atkakliai savo tikslų siekiantys, aukštas ambicijas turintys pranešėjai.

Ainius Lašas, politologas, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas patarė išlaikyti atvirumą galimybėms, įvairiems pasirinkimams ir išbandymams, įkvėpė nebijoti mokytis ir ieškoti.

„Gyvenimas yra paieška, mes ieškome nuolatos, bandome vienas duris, kitas, kažkur einame. Augink savyje žingeidumą, nes mokytis yra džiaugsmas“, – sakė jis pranešimo metu.

Taip pat jis skatino nebijoti klysti, nes iš klaidų mokomasi. „Darydami klaidas mes galime kažką prarasti, susimokėti, bet aš į klaidas žiūriu kaip į pamokas, o už pamokas reikia mokėti. Per tokias patirtis mes užaugam, tampam kitokie, pasikeičiam, taigi reikia nebijoti klysti“.

Pranešėjo, dirbusio prestižiniuose Jungtinės Karalystės, Japonijos, JAV universitetuose, teigimu, siekiant sėkmės, labai svarbu nebijoti iššūkių: „Aš visada buvau už iššūkių pasirinkimą. Iššūkiai padeda keistis, augti, stiprėti ir nuspręsti, kur eiti toliau“.

Pomėgiai gali atnešti pinigų

Turbūt dažnai susimąstoma, kad pomėgiai turėtų būti kitokie nei stabilias pajamas nešanti veikla ir iš pomėgių užsidirbti gana sunku. Antrasis dienos pranešėjas tai paneigė. Mantas Bertulis – Kauno savivaldybės Ryšių su visuomene poskyrio specialistas, kelionių portalo „Kvepia Kelionėm“ autorius, papasakojo savo sėkmės istoriją, kaip įdarbino savo pomėgį keliauti ir dabar džiaugiasi mėgstama veikla, kuri neša ne tik gerus įspūdžius, bet ir pelną.

Manto teigimu, tai, jog veikla yra mėgstama, norisi ir toliau ja užsiimti, siekti jos pasisekimo ir išpildymo labiau užtikrina tai, kad ji bus sėkminga. Svarbiausia, kad pradėjus iš tokios veiklos gauti pelną, ji vis tiek nenusibosta.

„Aš ir toliau mėgaujuosi kiekvienu skrydžiu, kiekviena kelione, požiūris į pomėgį nepasikeitė“ teigė pašnekovas.

Studijos yra vertingos tik tada, jei studijuoji tai, ką mėgsti

Kitas dienos pranešėjas buvo visiška priešingybė prieš tai buvusiam – iškart deklaravo, kad nekenčia kelionių. Tačiau jis dievina kitas beprotiškas veiklas, meta sau neįtikėtinus iššūkius, tokius kaip mėnuo be interneto, piešimo mėnuo, ankstaus kėlimosi mėnuo, 100 naujų pažinčių ir panašius, ir jais mėgaujasi. Danielius Goriunovas rašo tinklaraštį „Debesyla“, kuriame dalinasi savo patirtimi – net ir tais iššūkiais, kurių nepavyko įvykdyti. Jis pabrėžia, kad „iššūkius reikėtų daryti tik dėl savęs, nereikia bandyti kažką kažkam įrodyti“.

Šiuo įsitikinimu Danielius rėmėsi ir pranešimo metu. Kalbėdamas apie studijas, jis sakė, kad ir studijuoti reikia tik dėl savęs, ir tik tai, ką myli, nes jei mokysies tai, kas tau nepatinka, naudos nebus, studijos bus bevertės. Jis taip pat patarė pirma veiklą išbandyti ir tik tada rinktis studijas, kai jau aišku, kad ta veikla patiks ir bus galima tikslingai ties ja dirbti.

Tęstinumas – kelias į profesionalumą ir sėkmę

Paskutinis savo sėkmės istorija dalinosi Linas Adomaitis, muzikos atlikėjas ir prodiuseris, vienas iš KTU muzikos technologijų dėstytojų. Jis papasakojo apie savo karjeros kelią, ir jame matosi aiški kryptis – muzika. L. Adomaičio pranešimas taip pat turėjo aiškią kryptį – parodyti, kad norint sulaukti realių rezultatų yra labai svarbu tęsti pradėtą veiklą vienoje srityje.

„Kiekvienas turi savo sėkmės istoriją. Manoji paremta veiklos tęstinumu. Kai supranti, kad kažkokia veikla tau labai patinka, tu ją tęsi, ir pasiekęs  profesionalumą sulauki savo sėkmės“, – sakė L. Adomaitis.

Atlikėjas ir kompozitorius taip pat pabrėžė, jog labai svarbu atrasti save – juk iš tiesų neįmanoma apsistoti ties viena sritimi, eiti vieno tikslo link, jei nežinai, koks jis.

„Identifikavęs savo talentus, savo stiprybes, žmogus gali eiti profesionalumo link, tęstinumas padeda pasiekti tą profesionalumą“, – kalbėjo L. Adomaitis susirinkusiems moksleiviams.

Atvirų durų diena 2017

KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas būsimiems studentams duris atveria jau ketvirtą kartą. Sausakimša salė jaunų, smalsių veidų rodo, kad jie domisi, kad ieško motyvacijos, nori būti įkvėpti, turi daugybę klausimų. Organizatoriai tikisi, kad bent dalį atsakymų moksleiviai atrado „Įdarbink savo pomėgius 2017“ metu.