Konferencija IVUS – tradicinis, kasmetinis renginys, kurį nuo 1995 m. organizuoja KTU, Vilniaus universiteto Kauno fakultetas (VU KnF) ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU).

IVUS 2017 – jungtinis renginys, apjungiantis tris konferencijas – IVUS, ICYRIME, SYSTEM. Konferencija suburia magistrantus, doktorantus bei jaunuosius mokslininkus dalintis idėjomis, pristatyti savo tyrimų rezultatus ir užmegzti ryšius su kitais mokslininkais bei verslo atstovais. Renginyje taip pat laukiami ir pristatomų sričių teoretikai bei praktikai.

ICYRIME – tarptautinė konferencija, skirta jauniesiems mokslininkams, žengiantiems pirmuosius žingsnius kaip savarankiškiems autoriams ir technologijų, kompiuterų mokslo, inžinerijos, informatikos, elektronikos, matematikos ir taikomųjų mokslų tyrėjams. Konferenciją nuo 2016 m. organizuoja Katanijos universitetas (Italija).

SYSTEM – tarptautinis jaunųjų mokslininkų simpoziumas, nuo 2016 m. organizuojamas Silezijos technikos universiteto (Lenkija).

Konferencijos metu bus pristatomi pranešimai apie atliktus tyrimus tokiose srityse, kaip formalūs ir matematiniai metodai bei jų taikymas, informacinių technologijų taikymas, dirbtinis intelektas ir žinių inžinerija, programų inžinerija. Pranešimus skaitys pranešėjai iš tokių šalių, kaip Lietuva, Lenkija, Italija,  Latvija, Turkija, Iranas, Pakistanas, Bosnija ir Hercegovina, Indija, Nigerija. Geriausių straipsnių autoriai bus apdovanoti.

Konferencijos programa

Renginio metu vyks tiesioginė transliacija (nuoroda bus patikslinta artimiausiu metu).

Konferencijos kalbos: anglų ir lietuvių.
Konferencijos vieta: KTU, Studentų g. 48A – 337.
Laikas: 8:30-17:00

LR Švietimo ir mokslo ministerijos paskirtą magistro stipendiją studentams iš Gruzijos gaunanti T. Machitadzė Kaune studijuoja marketingo valdymą. „Labai džiaugiuosi gavusi šią stipendiją. Mūsų tautiečiams tai – puiki dovana. Ji yra geriausia motyvacinė priemonė studentams, dar tik galvojantiems apie studijas Lietuvoje. Finansinė parama jaunimui visuomet svarbi“, – sako T. Machitadzė.

– Bakalauro studijas baigėte gimtojoje Gruzijoje, bet magistrą nutarėte tęsti Lietuvoje. Kas paskatino rinktis studijas užsienyje ir kodėl būtent Lietuvoje?

– Studijuodama bakalaurą Gruzijos technikos universitete sudalyvavau atrankoje dėl mainų programos KTU ir man pavyko laimėti. Vos atvykusi į universitetą susižavėjau supančia aplinka ir nepriekaištinga studijų kokybe, tad šie veiksniai ir lėmė mano apsisprendimą dėl magistrantūros studijų.

– Kokią specialybę čia studijuojate ir kiek laiko užsibūsite Lietuvoje?

– Studijuoju marketingo valdymo magistrą. Šį studijų modulį pasirinkau norėdama pagilinti žinias, kaip valdyti rinkodaros veiklą. Mano mokslai jau eina į pabaigą, birželio pabaigoje grįžtu namo.

– Kokie buvo pirmieji įspūdžiai atvykus į Lietuvą?

– Pastebėjau, kad Gruzija skiriasi nuo Lietuvos. Čia kitoks klimatas, miestus puošia mums nebūdingas architektūrinis stilius, net ir žmonės kitokie. Man patinka šie skirtumai, nes jei šalys atrodytų panašios, būtų nuobodu.

Labiausiai Lietuvoje mane žavi neapsakomo grožio dangus. Vakarais ir rytais galima gėrėtis pasakiškais vaizdiniais, kai persipynusios spalvos tarsi sukuria danguje peizažus. Gimtojoje Gruzijoje net nepažvelgiu į dangų, bet čia, eidama pasivaikščioti, visuomet užriečiu galvą aukštyn.

– Kokį įspūdį padarė Kaunas?

– Šis miestas man patinka, ypač jo parkai, kurių grožis atsiskleidžia kiekvieną rudenį. Atvykau čia rudenį ir niekaip nenustojau žavėtis sukurta pasaka, kai parkai demonstravo spalvų gamą, o lapai nuguldavo žemę tarsi kilimas.

Kauną laikau gana ramiu miestu, kuriame galėtų jaustis ir aktyvesnis gyvenimo būdas. Jaunimui reikia daugiau veiklos, tad tokios permainos tikrai nepakenktų.

– Ar vietiniai studentai svetingai priima atvykėlius pagal mainų programą?

– Jei ko nors paklausi vietinių studentų, jie visuomet atsakys ir bandys tau padėti. Bet susidraugauti su jais sunku, nes jie per daug uždari. Lietuvių kitoks būdas ir jie į draugystes greitai nesileidžia.

„Grupiokų“ neturiu. Kiekvieną dalyką tenka klausyti vis su kitais studentais, atvykusiais iš Vengrijos, Afrikos, Indijos, Prancūzijos, Vokietijos, Korėjos ir kitų pasaulio šalių. Susidraugauti su kitais užsieniečiais yra gerokai lengviau, nes su jais tenka praleisti daugiau laiko, mus visus vienija bendras bruožas: mes čia – atvykėliai.

– Kuo skiriasi studijos Lietuvoje ir Gruzijoje?

– Lietuvoje yra kur kas geresnė studijų kokybė nei mano gimtinėje. KTU gaunu daug praktinių žinių, o ne vien tik sausą teoriją iš vadovėlių. Su kitais grupės draugais dalyvavau įvairiuose modeliavimo žaidimuose, atlikome tyrimus apie įmones. Darbas su kitų šalių studentais yra itin dinamiškas ir labai įdomus. Taipogi čia labai draugiški dėstytojai. Teko sudalyvauti ir keliose parodose bei pakeliauti su kitais studentais po Lietuvą.

– Kiek lieka laisvo laiko po paskaitų ir kaip atrodo jūsų laisvalaikis?

– Tai priklauso nuo laikotarpio. Semestro pradžioje nebūna daug paskaitų, bet į pabaigą tenka rengti rašto darbus, laikyti egzaminus, tad per užimtumą to laisvo laiko lieka vis mažiau ir mažiau. Man patinka leisti laisvalaikį su draugais, eiti pasivaikščioti, lankytis muziejuose. Viena iš mano aistrų – keliavimas.

– Gal kartais pramokote lietuvių kalbą?

– Ši kalba gana sudėtinga, bet keletą frazių žinau. Jomis kartais pasinaudoju parduotuvėse arba keliaudama po kitus Lietuvos miestus. Jau aplankiau Klaipėdą, Marijampolę, Vilnių. Kol kas labiausiai man patiko sostinė, ypač jos senamiestis.

– Kokių turite planų po studijų?

– Pasinaudojusi stažuotės programa po studijų išvykstu į Ispaniją, kur ketinu pasidarbuoti. Lietuvoje gyvenu jau beveik dvejus metus, čia viskas pažįstama: gyvenama vieta, žmonės, netgi oras. Manau atėjo metas pokyčiams. Čia sugrįžčiau, jeigu nuspręsčiau tęsti doktorantūros studijas KTU, bet kol kas rimtai šios galimybės nesvarstau.

– Kokius pastebėjote ryškiausius kultūrinius skirtumus? Kuo skiriasi gruzinai nuo lietuvių?

– Kone labiausiai mane nustebino tai, kad 18 metų jaunimas palieka tėvų namus ir pradeda savarankišką gyvenimą. Gruzijoje viskas kitaip, mes net skirtingų kartų gyvename tuose pačiuose namuose. 

Gruzinai yra labiau atviri, šilčiau bendraujantys ir emocionalesni. Tuo tarpu lietuviai – punktualūs, sąžiningi, labiau atsidavę darbui. 

– Ar teko ragauti lietuviškų patiekalų?

– Ragavau ir net ne vieną. Labiausiai man patiko kibinai, kurių skonį prisimenu ligi šiol.

– Ką patartumėte studentams, dar tik galvojantiems apie galimybę studijuoti Lietuvoje?

– Patarčiau ilgai nedvejoti, nes čia jie gaus stipendiją, gerą išsilavinimą, užmegs daugybę naujų pažinčių, išmoks gyventi savarankiškai, patys spręs iškilusius sunkumus. Jie turės puikią galimybę savo gyvenimą nuspalvinti kitomis spalvomis.

Visą šią savaitę – nuo pirmadienio, balandžio 24 dienos iki penktadienio, balandžio 28 dienos Kauno technologijos universitetas (KTU) kviečia susipažinti su KTU vykdomomis magistrantūros studijų programomis. studentų patogumui, visos magistrantūros studijų programos pristatomos pagal studijų krypčių grupes: startavusi su inžinerijos mokslais savaitė baigsis informatikos ir socialinių mokslų studijų programomis. Visi susitikimai vyksta KTU studentų miestelyje.

„Stodami į magistrantūrą, konstruojame savo karjeros kelią. Ambicingiems, motyvuotiems studentams dažnai nepakanka bakalauro diplomo – jie siekia sužinoti daugiau, nori įgyti ekspertinių žinių“, – teigia KTU studijų prorektorė Jurgita Šiugždinienė.

Ji teigia jog šiandienos darbdaviai ypatingai vertina darbuotojo turimą magistro diplomą.

Priedas prie atlyginimo – už „minkštuosius“ įgūdžius

Verslo atstovai teigia, jog, jei bakalauro studijų metu padedami specialybės žinių pagrindai, magistrantūros studijos ugdo socialinius gebėjimus.

„Pastebėjau, jog studentams neretai trūksta verslo kūrimo ir vystymo pagrindų, stinga ir vadinamųjų „minkštųjų“ kompetencijų – bendravimo versle įgūdžių, kalbėjimo praktikos, darbo etikos ir panašių gebėjimų“, – teigia Aurelijus Morkevičius, įmonės „No MagicEurope“ Sprendimų skyriaus vadovas.

Pasak jo, magistrantūros studijos praplečia pasaulėžiūrą, padeda įgyti įgūdžių, reikalingų sudėtingoms problemoms spręsti, ieškant išeičių neapibrėžtose situacijose.

Investicijos (dažniausiai – laiko) į magistrantūros studijas pasiteisina: Mokslo ir studijų stebėsenos agentūros (MOSTA) atlikti tyrimai rodo, jog Lietuvoje magistro studijų absolventų vidutinis darbo užmokestis viršija mūsų šalies vidurkį, o per mėnesį jie uždirba maždaug 150 eurų daugiau nei bakalaurai. Europos šalių statistika rodo, jog magistrai uždirba iki 50 proc. daugiau nei bakalaurai, o labiausiai šis pokytis priklauso nuo specialybės.

Remiantis KTU karjeros valdymo centro duomenimis, KTU magistrai uždirba apie 38 proc. daugiau nei bakalaurai (12 mėn. po universiteto baigimo).

Galimybė projektuoti savo išsilavinimą

KTU siūlo dviejų tipų magistrantūrą: dvejų metų trukmės studijas, kuriose gilinamasi į pasirinktą dalyką ir pusantrų metų trukmės labiau taikomojo pobūdžio magistrantūrą. Šiuo metu KTU vykdo 63 magistrantūros studijų programas.

Nuo praėjusiųjų metų Universitete startavo unikalus Lietuvoje MA+ magistrantūros studijų modelis, kuriame siūloma studijas formuoti pagal savo poreikius: studentas, greta pagrindinių studijų, gali rinktis, kurias kompetencijas ugdyti papildomai – siūlomi 22 kompetencijų blokai. Populiariausios tarp studentų – vadovavimo, projektų vadybos, kalbų kompetencijos.

„Žmogus, pabaigęs magistro studijas, taikant MA+ modelį, iš universiteto išeina turėdamas plačių gebėjimų, įvairių kompetencijų. Pavyzdžiui, toks specialistas gali išmanyti ne tik informacines technologijas, bet ir turėti projektų vadovo žinių ir įgūdžių, ne vien tik edukologijos, bet ir duomenų analitikos kompetencijas“, – teigia Jurgita Vizgirdaitė, KTU Studijų kokybės ir plėtros departamento direktorė.

Aktyviai dalyvauja verslas

Kuriant kiekvieną papildomų kompetencijų bloką, vyksta bendradarbiavimas su Lietuvos ir tarptautinėmis įmonėmis ir organizacijomis.

Verslo dalyvavimas kuriant KTU magistrantūros programas – didelis šių studijų privalumas. Tokių organizacijų kaip „Barclays“, „Microsoft“, „Ikea“ ar „Swedbank“ atstovai aktyviai veikia, pateikiant atvejus baigiamiesiems ar kursiniams darbams, dėsto paskaitose, kas užtikrina, jog studijose pateikiamos praktiškai pritaikomos ir aktualios žinios bei profesinėje veikloje naudingi įgūdžiai.

Be to, verslo atstovai, dalyvaudami studijose atlieka ir „žvalgybą“ – gabiausiesiems pasiūloma prisijungti prie įmonių, atsiveria karjeros galimybės.

„Aktyvus tarptautinių įmonių dalyvavimas ir rengiant, ir vykdant studijas, praplečia studentų požiūrį, suteikia jų išsilavinimui tarptautinę perspektyvą“, – užtikrina J. Vizgirdaitė.

Norintieji daugiau sužinoti apie KTU magistrantūros studijas, kviečiami į jų pristatymo renginius, vyksiančius balandžio 24–28 dienomis. Jų metu susipažinsite su plačiu magistrantūros studijų pasirinkimo spektru, tarpkrypčiu profesinių kompetencijų tobulinimu bei MA+ modelio suteikiamomis kompetencijų gilinimo galimybėmis.

Visi renginiai vyksta KTU studentų miestelyje. Programa čia.

KTU Elektros ir elektronikos fakulteto atstovai – Studijų prodekanė Alma Dervinienė, „Automatikos“ studijų krypties studijų programų vadovas doc. dr. Virginijus Baranauskas bei „Automatikos“ katedros vedėjas doc. dr. Gintaras Dervinis, balandžio 3-7 dienomis lankėsi Kartagenos politechnikos universitete (Universidad Politechnica de Cartagena, UPCT), Ispanijoje. Pagrindinis vizito tikslas – bendros dvigubo diplomo bakalauro studijų programos „Robotika“ aptarimas bei sutarties derinimas. Šio vizito metu UPCT studentams bei bendruomenei buvo pristatoma KTU, vykdomos studijų programos bei studijų galimybės mūsų universitete. Taip pat, UPCT studentams buvo pristatomi Automatikos katedroje vykdomi tyrimai, susiję su dirbtiniu intelektu ir kompiuterine rega, turima technine baze. Doc. Gintaras Dervinis skaitė paskaitas tema „Pramoniniai programuojamieji loginiai valdikliai: istorija, standartai, komunikacijos ir taikymas“.

Vizito metu KTU EEF atstovai susitiko su UPCT  „Sistemų inžinerijos ir automatikos“ katedros vedėju Julio José Ibarrola ir profesoriais Antonio Guerrero González, Miguel Almonacid Kroeger ir kt. UPCT katedros dėstytojai pristatė turimas laboratorijas bei fakultete vykdomus mokslinius tyrimus.

Dvigubo diplomo studijų programos aptarime dalyvavo Pramonės inžinerijos fakulteto studijų prodekanas Carlos Godinez-Seoane. Taip pat, projektas sulaukė didžiulio UPCT rektorato susidomėjimo ir palaikymo: projektas buvo pristatytas ir jo detalės aptartos susitikime su Tarptautinių ryšių prorektoriumi José Manuel Ferrández bei Tarptautinių ryšių skyriaus vadove Beatriz Marin Noreiga. Susitikimo metu profesorius Julio José Ibarrola pažymėjo „projektas turi didžiulį potencialą ir siekiama, kad sutartis tarp institucijų būtų pasirašyta kaip įmanoma greičiau, siekiant, kad nuo 2017m. rugsėjo abu universitetai galėtų vykdyti studentų mainus įgyvendinant dvigubo diplomo bakalauro laipsnio studijų programą“. Susitikimo su UPCT rektorato atstovais metu EEF studijų prodekanė doc. dr. A. Dervinienė teigė: „Pasiekta žymi pažanga, derinant dvigubo laipsnio bakalauro studijų programą „Robotika“, yra neįkainojama patirtis derybinei grupei, o taip pat didžiulė nauda studentams, kurie įgis plačias galimybes tarptautinėje darbo rinkoje“.

Studijų programos vadovas V. Baranauskas, pasidžiaugė, kad pats sunkiausias darbas jau yra atliktas ir liko tik suderinti smulkias detales. Bendras partnerinių institucijų siekis, paremtas abipusiu geranoriškumu ir pasitikėjimu bei komandiniu darbu, yra tarptautinė dvigubo diplomo pirmos pakopos studijų programa „Robotika“.

Doktorantų savaitę pradės apvalaus stalo diskusija tema „Ką šias laikais reiškia būti doktorantu?”, kurioje idėjomis dalinsis KTU mokslo ir inovacijų prorektorė prof. Asta Pundzienė, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė dr. Milena Medineckienė bei doktorantai iš skirtingų Lietuvos universitetų. Po šios diskusijos vyks jau šeštą kartą organizuojamas renginys „Ką veikia doktorantai?“, kurio tikslas – visuomenę supažindinti su kasdienėmis doktorantų veiklomis. Šiais metais renginyje dalyvaus po vieną KTU, VDU ir LSMU doktorantą, kurie interaktyviai pasidalins atliekamų tyrimų rezultatais. Taip pat šiais metais vyks speciali mokslinių darbų sesija, kurioje bus pristatyti įvairių fakultetų ir mokslo sričių doktorantų tyrimai.

Antrąją renginių ciklo dieną ypatingas dėmesys bus skiriamas doktorantų karjerai ir naujoms žinioms. Doktoranto karjerą industrijoje pristatys dr. Šarūnas Nedzinskas, kuris yra sukaupęs ilgametę darbo su finansinėmis paslaugomis patrtį vadovaujančiose pozicijose DNB, SEB ir kituose bankuose Lietuvoje, bendrovėse „Lietuvos draudimas“, „Švyturio-Utenos alus“. Apie pedagoginį karjeros kelią patirtimi dalinsis dr. Mikas Binkis, KTU Informatikos fakulteto dėstytojas. Po individualių pranešimų, vyks sesija su moderatoriumi ir pranešėjais, kurios metu bus žvelgiama į skirtingų doktorantų karjeros kelių diskursą. Antrojoje vakaro dalyje dr. Vidas Raudonis pristatys pranešimą tema „Dirbtinis intelektas: galimybė ar grėsmė?“. Pranešėjas kuria inovatyvius produktus, vadovauja įmonei „Power of Eye“.

Gegužės 4 d. prof. dr. Kristina Jūraitė, VDU Viešosios komunikacijos katedros vedėja, kalbės apie tai, kaip paskelbti su mokslu susijusius straipsnius, kurie būtų įdomūs bei prieinami plačiajai visuomenei. „PhD week 2017“ uždarymo kulminacija – doktorantiškas protmūšis, kurio metu svečiai bei doktorantai galės pasivaržyti vieni su kitais ir taip ne tik pamankštins galvas, bet ir atsipalaiduoti bei praleisti laiką su puikia kompanija.

Visus besidominčius akademinio gyvenimo ypatumais KTU Doktorantų draugija kviečia susipažinti ir apsilankyti artėjančiuose renginiuose. Daugiau informacijos apie „PhD week 2017“, rasite KTU Doktorantų draugijos Facebook paskyroje.

In the interview below, the student talks about her decision to come to Lithuania and about her experiences of living and studying in Kaunas.

You have completed your undergraduate degree in Georgia. What made you come for master’s to Lithuania?

When I was a bachelor student, I participated in a competition to come to study at KTU as exchange student at my university (Georgian Technical University). When I came to the university for a visit, I admired the atmosphere and study quality here, so I decided to pursue my master’s at KTU.

I am very lucky to be able to study with a special master’s scholarship, it is great gift for us and the best motivation for students, who are thinking about the study opportunities in Lithuania.

By choosing marketing managenent, I wanted to use the opportunity to expand my knowledge on marketing. This is my last semester – I am graduating in the end of June.

What were your first impressions in Lithuania?

When I came here first, I felt at once that Lithuania and Georgia are very different – different climate, architecture, people’s faces... However, I like this difference. For me, the most fascinating is the sky here – in evening and morning often the colour mixture is amazing. In Georgia I do not look at the sky but when I am walking in Kaunas I am staring at it.

Now, when I have been living here for almost two years, everything is already familiar: I know well the place where I live, I have a group of people with whom I spend time, and even weather doesn’t surprise me anymore. Although it is still cold for me, but I am used to it.

How do you like Kaunas?

Kaunas has really beautiful parks. When I came here I really felt it was autumn, which is the best season for me – the colourful leaves lie like carpet on the ground. Kaunas seems very calm town for me, it would be amazing to have more active lifestyle here.

Did you find friends, maybe through the studies?

I do not have a study group as such, in every subject there are different students from Hungary, Africa, India, France, Germany, Korea… For me, it is easier to communicate with other international students because we spend more time together, have the sameexperience of living here as foreigners. Local students are friendly and helpful, they always try to do their best to assist you, but to become friends with Lithuanians is very difficult, as they are closed as people.

In my free time I like walking with friends, visiting museums, travelling. While living and studying here, I took part in an exhibition, visited Vilnius, Klaipėda, Marijampolė. Vilnius I love most of all; I admire the old town.

What do you think about study quality at KTU?

Study quality here is better than in my home country, at least I think so. At KTU you can gain practical knowledge, for example, to take part in different simulation games, to make research about companies. Lecturers here are very friendly and group projects with other students from different countries are very interesting.

Was studying at KTU hard?

It depends on the period: in the beginning of the semester there are not many lectures, but at the end of it you have to submit all the paper work, to prepare for and to pass the exams, so you become very busy.

Did you learn Lithuanian?

To learn Lithuanian language is not easy but I know some phrases which is useful for me. When I want to buy products, I try to speak Lithuanian.

What are your future plans?

I am going to use internship program and work in Spain. After that, I am thinking about PhD, but so far it is only a distant plan.

What are the main differences between Lithuanians and Georgians?

Here, when a person becomes 18, she moves from the house and tries to live on her own, but in my country young people tend live with their parents. If we talk about personality, maybe Georgians are more emotional, warmer and more open, Lithuanians are more punctual, straightforward people and hard workers.

How did you like Lithuanian cuisine? Were you able to cook your own national meals here? Did you miss anything from home?

I like Lithuanian cuisine, especially kibinai. I was able to find all the ingredients needed for my cooking, but they did not taste the same, and the dishes were not so delicious. I miss Georgian dish called “Lobiani”.

Why would you recommend other students to come here?

For students it is really good chance to come here to study with a scholarship. You can get good education, have a chance to meet new people, become more mature by learning how to endure difficulties. It is a school of life – being alone and at the same time with many people. Such experience adds different colours to the picture of one’s life.

STUDY MASTER'S AT KTU

The Lithuanian Ministry of Education and Science is offering 70 partly and fully-funded postgraduate scholarships for international students.

Citizens from Ukraine, Belarus, Georgia, Armenia, Azerbaijan, Moldova, Japan, China, Korea and Israel, as well as foreigners of Lithuanian origin, are eligible to apply for Lithuanian state funded scholarships for full-time Master degree studies.

KTU Department for Internationalisation reminds you not to miss a chance to gain international education – apply for State scholarship for your Master’s. The deadline for the first selection round is 10 May, 2017.

For more information about the application process please visit:

https://admissions.ktu.edu/scholarships/

Baigęs ekonomikos bakalauro studijas, A. Zuoza nusprendė tęsti mokslus magistrantūroje. Būtent tada, dar būdamas studentu, įsidarbino trąšų gamyklos „Achema“ Komercijos tarnyboje.

„Veiklos pradžioje teko dirbti su įmonės partneriais Latvijoje. Vėliau pasitaikė galimybė atlikti savaitės praktiką koncernui „Achemos grupė“ priklausančioje įmonėje Vokietijoje „Baltic Agro“. Taip ir prasidėjo mano karjera Vokietijoje, kuri tęsiasi iki šiol“, – prisimena A. Zuoza.

Laikėsi sau duoto pažado

Dar studijų metu verslininkas davė sau pažadą, kad visas, Universitete gaunamas žinias, sieks kiek įmanoma labiau pritaikyti praktikoje.

„Kai mokiausi ekonometrikos, įgytas žinias taikydavau praktikoje, net jei to tiesiogiai ir nereikėdavo. Kai buvo dėstomas projektų valdymas – savo darbus paversdavau projektais ir bandydavau tokiu būdu pritaikyti gautas žinias. Studijuojant verslo etiką, informaciją apie įvairių šalių kultūrinius ypatumus pasitelkdavau bendraudamas su žmonėmis ir stebėdamas jų reakcijas“, – paaiškino A. Zuoza. 

Šis Universitete išsiugdytas įprotis pravertė ir vėliau – dalindamasis savo pastebėjimais su kolegomis ar dėstytojais, verslininkas pastebėjo, kad tokiu būdu turimas žinias galima dar labiau papildyti, atrasti netikėtų jų pritaikymo būdų.

Svarbiausia – kritiškai mąstyti ir dalintis žiniomis

Pašnekovo įsitikinimu, studijų metu suformuoti kritinio mąstymo ir žinių dalinimosi įgūdžiai buvo vienos svarbiausių kompetencijų, įgytų Universitete.

„Ekonomikos studijos suteikia gerą žinių bagažą vidinių rinkos „mechanizmų“ suvokimui, o tai leidžia greitai suvokti tiek bet kurios pramonės šakos bendruosius dėsnius, tiek ir bendrąsias rinkos tendencijas“, – sakė A. Zuoza.

Paklaustas, ką patartų ekonomikos studijas ką tik baigusiam jaunuoliui, verslininkas teigė, kad pats dabar būdamas tokioje situacijoje, siektų išsigryninti labiausiai dominančią veiklos sritį. Tuomet, pasak A. Zuozos, reikia atsiduoti mėgstamai veiklai: dalyvauti įvairiuose renginiuose Lietuvoje ir užsienyje, mokslinėse ir verslo konferencijose, pradėti rašyti blogą ir t.t.

Perprato Vokietijos verslo kultūrą

Pradėjęs dirbti svečioje šalyje, A. Zuoza susidūrė su tam tikrais kultūriniais pokyčiais. „Didžiausias iššūkis buvo ir tebėra Lietuvos ir Vokietijos verslo kultūros skirtumai. Tam, kad šiuos skirtumus perprastum, reikia nemažai laiko. Vokiečiai yra labai racionalūs, pakankamai konservatyvūs, vertinantys asmeninį bendravimą ir saugantys savo ilgalaikius verslo partnerius“, – apie verslo santykių specifiką Vokietijoje pasakojo pašnekovas.

Jo teigimu, prekybos trąšomis srityje pirmiausiai vertinama produkto kokybė, sklandus tiekimas, komunikacija ir problemų sprendimo būdai, tik tuomet atsižvelgiama į produkto kainą.

„Net ir esant nežymiam kainų skirtumui, vokiečiai yra linkę rinktis ilgalaikį verslo partnerį, o ne naują, nepažįstamą tiekėją. Tai ypač juntama, dirbant su vidutinio dydžio Vokietijos bendrovėmis. Pelnius gerą vardą, pasitikėjimą, net kažkam nepasisekus, vokiečiai dažnai suteikia antrą, o kartais net ir trečią šansą“, – pasakojo A. Zuoza.

Verslininkas taip pat pažymi, kad įvykus didesniam konfliktui, dėl kurio buvote išbrauktas iš tiekėjų sąrašo, vėl į jį sugrįžti gali būti itin sudėtinga.

Pradėjęs dirbti „Baltic Agro“ Vokietijoje, A. Zuoza susidūrė su įmonėje įsišaknijusia kritinio mąstymo, inovacijų paieškos bei žinių dalinimosi praktika. „Šią „Baltic Agro“ vidinę kultūrą labai gerbiu ir jaučiu didelę atsakomybę, siekdamas ją išsaugoti bei plėtoti“, – teigė jis.

Kol vokiečiai svarsto, lietuviai skuba pradėti

Paprašytas palyginti Vokietijos ir Lietuvos ekonomiką, pašnekovas pripažino, jog tai padaryti – itin sunku. „Vokietija – didelė, daugialypė, aukštą pridėtinę vertę kurianti ir į eksportą orientuota atvira rinka. Žiūrint iš kitos pusės, yra sričių, kuriose Lietuva yra toliau pažengusi nei Vokietija, pavyzdžiui, biotechnologijų, lazerių pramonė, interneto plėtra ir prieinamumas ar mobiliųjų (GSM) tinklų paslaugos“, – vardijo verslininkas.

Pasak A. Zuozos, vienas iš ryškiausių abiejų šalių skirtumų – Vokietijoje esminiai sprendimai yra priimami neskubotai ir netgi lėtai, apsvarsčius ir apgalvojus visus įmanomus scenarijus bei klausimus, o Lietuvoje darbai dažnai pradedami jų iki galo nesuplanavus.

„Esu tikras, yra daug išimčių, bet Vokietijoje po sprendimo priėmimo stengiamasi dirbti sutarta linkme ir laikytis savo įsipareigojimų. Šiuose procesuose ir atsiskleidžia vokiškas kruopštumas. Tuo tarpu lietuvių darbštumas dažniausiai reiškia, kad darbus pradedame greitai, po to taisome klaidas ir vėl pradedame nuo pradžių“, – lietuvių ir vokiečių skirtumus apibendrino A. Zuoza.

Ištikus nelaimei visi norime padėti, tačiau ar žinome, kaip suteikti pirmąją pagalbą? Ar sugebėtume padėti užspringusiam vaikui, kol atvyks greitoji medicinos pagalba? Ar rankos nevirpės? Ar užteks žinių?

„Pusė vaikų, kurių netenkame, miršta ne nuo sunkių ligų, o nuo traumų ar įvykusių nelaimingų atsitikimų, kurių ypač padaugėja sušilus orams. Už tai atsakingi ne tik medikai, bet ir tėvai bei artimieji, kurie nepasirūpina vaikų saugumu“, – į miestiečius kreipėsi KTU PTVF studentai. Jie ragino visus būti socialiai atsakingais ir nelikti abejingais nelaimės atveju, padėti suteikti pirmąją pagalbą.

„Užspringęs vaikas sąmonės gali netekti per 30 sekundžių ir dažniausiai nebekvėpuoja. Deguonies negaunančios smegenys gali mirti po 4-6 minučių. Iškviesta GMP į šį I kategorijos kvietimą miesto ribose atvyks, geriausiu atveju, per 7 min., todėl tik mūsų veiksmai lems, ar išgelbėsime gyvybę šiam vaikui, ar ne“, – skaudžiomis įžvalgomis dalinosi Visuomenės sveikatos centro atstovė Karolina Prankienė.

Renginio metu buvo pristatytas Heimlicho metodas, kurį aštuntame dešimtmetyje sukūrė JAV gydytojas Henry Heimlichas. Susirinkusieji mokėsi gaivinti užspringusį, sužinojo esmines taisykles gaivinant kūdikius ir vaikus.

Didžiausią susidomėjimą sukėlė automatiniai defibriliatoriai, kuriuos renginio dalyviai galėjo išbandyti patys. Pasak K. Prankienės, automatinių defibriliatorių naudojimas viešose vietose Europos Sąjungoje pradėtas diegti nuo 2000 m. Užsienio šalyse šie prietaisai yra daugelyje viešų vietų – stotyse, metro, gyvenamuosiuose rajonuose, darbo vietose, traukiniuose ir t.t. Lietuvoje ši praktika dar tik pradedama įgyvendinti.

Prisidėti prie renginio studentai kvietė ir mažuosius Panevėžio bendruomenės narius, pakviesdami juos dalyvauti piešinių konkurse „Išgelbėk draugą“. KTU PTVF verslo ekonomikos studentė Dovilė Aleknienė džiaugėsi, kad prie šios gražios iniciatyvos mielai prisidėjo ir miesto verslo atstovai, miesto darželiai: „Smagu matyti, kad tiek miesto bendruomenei, tiek verslui socialinės atsakomybės idėjos nėra svetimos. Visi mielai prisidėjo prie renginio organizavimo, informacijos sklaidos, rėmimo“.

Renginio iniciatoriai džiaugėsi pavykusiu renginiu ir tikisi, kad jo metu perduotos žinios pasitarnaus gelbėjant vaikų gyvybes. 

LR Švietimo ir mokslo ministerijos paskirtą magistro stipendiją studentams iš Gruzijos gaunanti T. Machitadzė Kaune studijuoja marketingo valdymą. „Labai džiaugiuosi gavusi šią stipendiją. Mūsų tautiečiams tai – puiki dovana. Ji yra geriausia motyvacinė priemonė studentams, dar tik galvojantiems apie studijas Lietuvoje. Finansinė parama jaunimui visuomet svarbi“, – sako T. Machitadzė.

– Bakalauro studijas baigėte gimtojoje Gruzijoje, bet magistrą nutarėte tęsti Lietuvoje. Kas paskatino rinktis studijas užsienyje ir kodėl būtent Lietuvoje?

– Studijuodama bakalaurą Gruzijos technikos universitete sudalyvavau atrankoje dėl mainų programos KTU ir man pavyko laimėti. Vos atvykusi į universitetą susižavėjau supančia aplinka ir nepriekaištinga studijų kokybe, tad šie veiksniai ir lėmė mano apsisprendimą dėl magistrantūros studijų.

– Kokią specialybę čia studijuojate ir kiek laiko užsibūsite Lietuvoje?

– Studijuoju marketingo valdymo magistrą. Šį studijų modulį pasirinkau norėdama pagilinti žinias, kaip valdyti rinkodaros veiklą. Mano mokslai jau eina į pabaigą, birželio pabaigoje grįžtu namo.

– Kokie buvo pirmieji įspūdžiai atvykus į Lietuvą?

– Pastebėjau, kad Gruzija skiriasi nuo Lietuvos. Čia kitoks klimatas, miestus puošia mums nebūdingas architektūrinis stilius, net ir žmonės kitokie. Man patinka šie skirtumai, nes jei šalys atrodytų panašios, būtų nuobodu.

Labiausiai Lietuvoje mane žavi neapsakomo grožio dangus. Vakarais ir rytais galima gėrėtis pasakiškais vaizdiniais, kai persipynusios spalvos tarsi sukuria danguje peizažus. Gimtojoje Gruzijoje net nepažvelgiu į dangų, bet čia, eidama pasivaikščioti, visuomet užriečiu galvą aukštyn.

– Kokį įspūdį padarė Kaunas?

– Šis miestas man patinka, ypač jo parkai, kurių grožis atsiskleidžia kiekvieną rudenį. Atvykau čia rudenį ir niekaip nenustojau žavėtis sukurta pasaka, kai parkai demonstravo spalvų gamą, o lapai nuguldavo žemę tarsi kilimas.

Kauną laikau gana ramiu miestu, kuriame galėtų jaustis ir aktyvesnis gyvenimo būdas. Jaunimui reikia daugiau veiklos, tad tokios permainos tikrai nepakenktų.

– Ar vietiniai studentai svetingai priima atvykėlius pagal mainų programą?

– Jei ko nors paklausi vietinių studentų, jie visuomet atsakys ir bandys tau padėti. Bet susidraugauti su jais sunku, nes jie per daug uždari. Lietuvių kitoks būdas ir jie į draugystes greitai nesileidžia.

„Grupiokų“ neturiu. Kiekvieną dalyką tenka klausyti vis su kitais studentais, atvykusiais iš Vengrijos, Afrikos, Indijos, Prancūzijos, Vokietijos, Korėjos ir kitų pasaulio šalių. Susidraugauti su kitais užsieniečiais yra gerokai lengviau, nes su jais tenka praleisti daugiau laiko, mus visus vienija bendras bruožas: mes čia – atvykėliai.

– Kuo skiriasi studijos Lietuvoje ir Gruzijoje?

– Lietuvoje yra kur kas geresnė studijų kokybė nei mano gimtinėje. KTU gaunu daug praktinių žinių, o ne vien tik sausą teoriją iš vadovėlių. Su kitais grupės draugais dalyvavau įvairiuose modeliavimo žaidimuose, atlikome tyrimus apie įmones. Darbas su kitų šalių studentais yra itin dinamiškas ir labai įdomus. Taipogi čia labai draugiški dėstytojai. Teko sudalyvauti ir keliose parodose bei pakeliauti su kitais studentais po Lietuvą.

– Kiek lieka laisvo laiko po paskaitų ir kaip atrodo jūsų laisvalaikis?

– Tai priklauso nuo laikotarpio. Semestro pradžioje nebūna daug paskaitų, bet į pabaigą tenka rengti rašto darbus, laikyti egzaminus, tad per užimtumą to laisvo laiko lieka vis mažiau ir mažiau. Man patinka leisti laisvalaikį su draugais, eiti pasivaikščioti, lankytis muziejuose. Viena iš mano aistrų – keliavimas.

– Gal kartais pramokote lietuvių kalbą?

– Ši kalba gana sudėtinga, bet keletą frazių žinau. Jomis kartais pasinaudoju parduotuvėse arba keliaudama po kitus Lietuvos miestus. Jau aplankiau Klaipėdą, Marijampolę, Vilnių. Kol kas labiausiai man patiko sostinė, ypač jos senamiestis.

– Kokių turite planų po studijų?

– Pasinaudojusi stažuotės programa po studijų išvykstu į Ispaniją, kur ketinu pasidarbuoti. Lietuvoje gyvenu jau beveik dvejus metus, čia viskas pažįstama: gyvenama vieta, žmonės, netgi oras. Manau atėjo metas pokyčiams. Čia sugrįžčiau, jeigu nuspręsčiau tęsti doktorantūros studijas KTU, bet kol kas rimtai šios galimybės nesvarstau.

– Kokius pastebėjote ryškiausius kultūrinius skirtumus? Kuo skiriasi gruzinai nuo lietuvių?

– Kone labiausiai mane nustebino tai, kad 18 metų jaunimas palieka tėvų namus ir pradeda savarankišką gyvenimą. Gruzijoje viskas kitaip, mes net skirtingų kartų gyvename tuose pačiuose namuose. 

Gruzinai yra labiau atviri, šilčiau bendraujantys ir emocionalesni. Tuo tarpu lietuviai – punktualūs, sąžiningi, labiau atsidavę darbui. 

– Ar teko ragauti lietuviškų patiekalų?

– Ragavau ir net ne vieną. Labiausiai man patiko kibinai, kurių skonį prisimenu ligi šiol.

– Ką patartumėte studentams, dar tik galvojantiems apie galimybę studijuoti Lietuvoje?

– Patarčiau ilgai nedvejoti, nes čia jie gaus stipendiją, gerą išsilavinimą, užmegs daugybę naujų pažinčių, išmoks gyventi savarankiškai, patys spręs iškilusius sunkumus. Jie turės puikią galimybę savo gyvenimą nuspalvinti kitomis spalvomis.

Investuotojų forumas ir agentūra „Investuok Lietuvoje“ iniciavo akciją ir vertino šalies aukštųjų mokyklų studijų programas. Taip siekiama padėti spręsti itin svarbų investuotojams iššūkį – kvalifikuotos darbo jėgos ir specialistų trūkumą.

Šeštojoje metinių apdovanojimų šventėje buvo pristatytos pirmosios šį ženklą gavusios studijų programos, o perspektyviausios ir labiausiai verslo lūkesčius atitikusios įvertintos specialiu kokybės ženklu „Investors‘ Spotlight“. Toks įvertinimas buvo suteiktas vienintelei studijų programai socialinių mokslų srityje Lietuvoje.

Užsienio kapitalo įmonės, plėsdamos savo veiklą Lietuvoje, vis intensyviau ieško kvalifikuotų specialistų. Todėl pagal užsienio investuotojų poreikius skirtinguose Lietuvos universitetuose buvo peržiūrėtos studijų ir profesinio mokymo programos. Taip siekta patenkinti užsienio investuotojų lūkesčius – sužinoti išsilavinimo kokybę.

Stambiausius ir aktyviausius šalies investuotojus vienijanti asociacija „Investors‘ Forum“ taipogi apdovanojo metų investuotoją, valstybės tarnautoją, ekonomikos mokytoją, metų verslo žurnalistą, atsakingą įmonę ir geriausią sprendimą verslo aplinkai gerinti.

Tarptautiniuose apskaitos standartuose apibrėžiama, kad kokybiškas informacijos atskleidimas finansinėse ataskaitose turi pasižymėti dviem pagrindinėmis savybėmis – jos turi būti aktualios ir tikslios. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys šių ataskaitų informacijos kokybę yra šalies teisinė bazė, apskaitos ir audito sistema bei apskaitos ir audito specialistų profesionalumas.

„Kalbant apie finansinėse ataskaitose pateikiamos informacijos kokybę ne mažiau svarbiu tampa dar vienos profesijos atstovų profesionalumas ir patikimumas, t.y. turto vertintojų. Tai ypač tampa aktualu, kai turto vertę apibūdinantys skaičiai yra svarbūs plačiajai visuomenei. Vienas iš tokių pavyzdžių galėtų būti listinguojamų akcinių bendrovių informacija pateikiama finansinėse ataskaitose, kuria savo sprendimus grindžia įvairios informacijos vartotojų grupės, t.y. investuotojai, analitikai, kreditoriai, valstybinės institucijos, darbuotojai“, – savo įžvalgomis dalinasi docentė.

Pašnekovės teigimu, Lietuvos listinguojamų akcinių bendrovių finansinių ataskaitų analizė parodė, kad net 43 procentai šių bendrovių per pastaruosius penkerius metus naudojosi vertintojų paslaugomis, kurios turėjo įtakos finansinių ataskaitų duomenims.

„Tarptautiniuose vertinimo standartuose nurodoma, kad apskaitos tikslais atliekamo vertinimo pavyzdžiai galėtų būti turto ar įsipareigojimo vertės nustatymas ir jos įrašymas į verslo subjekto balansą, įsigyto verslo subjekto kainos paskirstymas, vertės sumažėjimo tikrinimas, nuomos klasifikavimas, nusidėvėjimo vertės apskaičiavimas pelno (nuostolių) ataskaitoje“, – sakė Š. Leitonienė.

Nors turto vertės nustatymas vertintojų pagalba apskaitoje nėra dažnas procesas, bet prieš dešimtmetį per pasaulį nuvilnijusi finansų krizė parodė, kad ypač nekilnojamąjį turtą reikia stebėti bei kartas nuo karto nustatyti jo tikrąją vertę, nepriklausomai nuo poreikio, kas nebuvo daroma iki krizės. „Šio klausimo aktualumą patvirtina ir palyginus nesena banko „Snoras“ bankroto istorija“, – teigė docentė.

Studentų tyrimas parodė – turto vertintojai ir finansų specialistai naudoja skirtingas sąvokas

KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto „Apskaita ir auditas“ magistrantūros studijų programos studentai studijų modulio „Turto ir verslo vertinimas“ metu, siekdami nustatyti ir ištirti vertintojų, buhalterių ir auditorių bendradarbiavimo kliūtis ir gerinimo galimybes, atliko tyrimą, kurio metu buvo apklausti vertintojai, finansų – apskaitos specialistai ir auditoriai.

„Šio tyrimo rezultatai parodė, kad dažniausiai vertintojų paslaugomis įmonės naudojasi siekdamos gauti banko paskolą, įmonės turto ar akcijų perleidimo atvejais, taip pat reorganizuojant, apjungiant ar dalijant verslą bei dėl mokestinės vertės patikslinimo. Ir tik didelės įmonės naudojasi vertintojų paslaugomis, siekiant nustatyti turto tikrąją vertę finansinėms ataskaitoms“, – apklausos rezultatus pristatė pašnekovė.

Š. Leitonienės teigimu, kai kurie buhalteriai prisipažino, kad vengia taikyti turto tikrosios vertės skaičiavimą apskaitoje dėl gilesnių žinių trūkumo, papildomo darbo bei dėl tam tikro vertinimo subjektyvumo. Taip pat auditoriai dažnai nukreipia įmones pas vertintojus dėl turto vertės sumažėjimo vertinimo, kuris atsispindi finansinėse įmonių ataskaitose.

Tyrimo metu magistrantai taip pat pastebėjo, kad vertintojai ir finansų-apskaitos specialistai, kalbėdami tuo pačiu klausimu naudoja skirtingus terminus. „Turto vertintojai vadovaujasi vienais įstatymais ir vertinimo standartais, buhalteriai ir audito atstovai – apskaitos įstatymais ir apskaitos bei audito standartais, dėl to gali kilti tam tikrų nesklandumų. Pavyzdžiui, paprastai turto tikrosios vertės sąvoka apskaitoje yra prilyginama turto rinkos vertei vertinime. Šiuo atveju problema gali kilti tada, kai turto rinkos vertės neįmanoma nustatyti“, – įsitikinusi Š. Leitonienė.

Didžiausias spaudimas patiriamas iš įmonių vadovų

„Įdomu pastebėti, kad finansų-apskaitos atstovai pasitiki tik vertintojais, su kuriais jau yra ilgą laiką bendradarbiaujama, o auditoriai labiau pasitiki audito įmonės vidiniais vertintojais, o ne išoriniais nepriklausomais vertintojais. Jų požiūriu, nežiūrint vertintojų veiklos reglamentavimo, pateiktame vertinime yra labai daug subjektyvumo ir vertintojų interpretacijos, todėl vertinimas nėra tikslus ir labai priklauso nuo vertintojo patirties bei kompetencijos“, – teigė docentė.

Pašnekovės teigimu, dažnai kyla diskusijos dėl nustatytos vertės dydžio, vertinimo metodų parinkimo tam tikriems turto objektas, pavyzdžiui, nebaigtiems statyti statiniams, dėl taikomų koeficientų.

„Iš vienos pusės, finansų-apskaitos specialistai skundėsi, kad tam tikrų dokumentų paruošimas vertintojams atima nemažai laiko, tačiau buvo pastebėta, kad jie galėtų ir labiau pagelbėti turto vertintojui, jei būtų toks poreikis. Iš kitos pusės, vertintojai turėjo priekaištų dėl dokumentų pateikimo vilkinimo bei dėl labai optimistinių įmonės veiklos prognozių, taip bandant paveikti vertinimo rezultatus“, – sakė docentė.

Taip pat turto vertintojai pastebėjo, kad apskaitos ir finansinių ataskaitų kokybė turi įtakos jų darbo patikimumui. „Apskaita turėtų būti kompiuterizuota, pasižymėti efektyvia vidine kontrole, turėti aiškią archyvavimo sistemą. Taip pat ir finansinių ataskaitų audito kokybė svarbi vertinimui, nes vertintojas nustatydamas verslo vertę remiasi audituotomis finansinėmis ataskaitomis ir audito išvadomis“, – įsitikinusi Š. Leitonienė.

Vis tik didžiausią spaudimą visų trijų profesijų atstovai patiria iš įmonių vadovų.

„Vertintojai akcentavo vadovų spaudimą dėl vertės dydžio, nenorą bendradarbiauti, vilkinimą, informacijos apribojimą, ypač jei vertinimo užsakovas nėra pats vadovas. Finansų-apskaitos specialistai pastebėjo, kad kartais vadovai uždraudžia vertintojams pateikti tam tikrą informaciją, siekdami palankesnio vertinimo rezultato. Auditoriai pažymėjo vadovų nenorą sutikti dėl turto vertės sumažėjimo pripažinimo“, –  tyrimo rezultatus apibendrino pašnekovė.

We invite you to participate in KTU Debate Club debates 
“Contemporary student does (not) need library“ 

We will discuss the importance of library for students.
Participates vice-rector for studies dr Jurgita Šiugždinienė, prof dr Linas Svilainis, president of student‘s representation Lukas Kijauskas, students and other members of community.

Date: April 26, 2017 (Wednesday) Place: Central Library, room 206. Time: 5 pm.

You are a part of your library. You can change it. Let‘s create library together.

International Youth Forum: Creativity and Heritage along the Silk Road promote youth advocacy on creativity and heritage protection and preservation, in addition to raising awareness among duty-bearers of the importance of youth full engagement in promoting peaceful coexistence and sustainable development.

Ovidijus, who has already visited 26 countries with various studies and internship programmes, along his major studies in Beijing is also learning Chinese: “I believe that there are boundless possibilities to use exchange programmes to go to the universities of Australia or the US from China”.

He is impressed by the study environment at Beijing Institute of Technology: “I have been provided with health insurance and scholarship for daily expenses”.

Ovidijus has first participated in an exchange programme when he was still at secondary school: he travelled to Poland to drawing courses. He believes that participation in exchange programmes and international projects is a very good way to learn new languages, to get to know different cultures and to expand professional networks.

“Usually, Lithuanians when asked about their country, start to draw the ideal picture of the most beautiful nature, best food and people. In my experience, communication becomes more sincere when you are talking about social or political issues; international experience is a good way to get insight into various aspects of your own culture”, says Krivas.

Earlier this year, KTU has discussed plans to closer collaborate with Beijing municipality universities; Chinese Government scholarships are available both for Lithuanian teachers and students.

More than 40 Lithuanians currently are studying in 90 Beijing universities.