The city centre, Laisvės Avenue, Kaunas War Museu garden, Vienybės Square, Park Gallery and Kaunas Synagogue are the traditional places for Kaunas Jazz concerts.

On Saturday, 29 April Jazz Street events will invite to enjoy concerts in five outdoor stages, 19 musicians will perform during the concerts across Kaunas centre – from Laisvės Avenue to the old town.

On Sunday, 30 April concerts of sacral jazz music will take place in Kaunas Synagogue and Žąsliai Šv. Jurgis Church.

Kaunas Jazz, by attracting to the city best artists and performers, by giving to the public a choice of various music and events, brings the vibrant spring atmosphere to the city. Hopefully the weather will follow.

For the full Kaunas Jazz programme, please visit the page of the festival.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, daugiausiai naujų darbo vietų 2016 m. įsteigta būtent pramonės ir paslaugų sektoriuose – atitinkamai 37 proc. ir 51 proc. iš visų steigiamų darbo vietų.

Inžinerinė pramonė sukuria daugiausiai darbo vietų šalyje ir yra visos ekonomikos variklis tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Inžinerinės pramonės siūlomos darbo vietos dažnai yra modernios ir gerai apmokamos. Ateityje jų tik daugės, nes inžinerinė pramonė gamina modernius produktus ir techniką, kuria ateities technologijas ir prisideda prie aplinkosaugos sprendimų kūrimo.

Pastaraisiais metais didelis inžinerinės pramonės įmonių dėmesys skiriamas naujų darbuotojų paieškai, jaunimo profesiniam orientavimui, ugdymui, darbuotojų mokymams ir įvairioms jaunimo iniciatyvoms. Renginys „Misija – karjera“ kviečia visus, besidominčius šia sritimi, susipažinti su inžinerine pramone Panevėžyje gegužės 3–5 dienomis.

„Misija – karjera“ – tai 3 dienas vyksiantis interaktyvus renginys, skirtas 8 – 12 klasių moksleiviams ir visiems žmonėms besidomintiems technologijų pasauliu. Panevėžys visada buvo industrinis miestas, todėl pirmąją renginio dieną skaitomi pranešimai skirti pristatyti karjeros perspektyvas inžinerinėje pramonėje, suteikiant galimybę moksleiviams pamatyti ir išbandyti naujausias technologijas ir įrenginius mobilioje  STEAM laboratorijoje – infomobilyje, kuriame būtina registracija* bei sužinoti apie inžinerinės pramonės krypčių studijas Panevėžyje KTU PTVF stende.

Renginį organizuoja Kauno technologijos universitetas Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas (KTU PTVF) ir bendrovė „Stigma“ kartu su Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija (LINPRA) bei Panevėžio miesto savivaldybė.

RENGINIO PROGRAMA:

Gegužės 3 d. Panevėžio miesto savivaldybė (Laisvės aikštė 20)

10.00 –11.30 val. Pranešimų sesija Panevėžio m. savivaldybės II a. salėje.

Sveikinimo žodį tars:

Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas, Panevėžio krašto pramonininkų asociacijos prezidentas Mantas Gudas, Jaunimo reikalų departamento direktorius Vydūnas Trapinskas.

Pranešimai:

Gintaras Vilda, LINPRA direktorius: „Industrija 4.0. Ketvirtosios pramonės revoliucijos poveikis Lietuvos verslui“

Giedrė Švedienė, Lietuvos pramonininkų asociacijos (LPK) vykdomoji direktorė: „LPK veikla ir pramonės įtaka Lietuvos ekonomikai“

Mantas Gudas, įmonės „Metalistas LT“ generalinis direktorius: „Inžinerinės pramonės perspektyvos ir kvalifikuotos darbo jėgos poreikis Lietuvoje“

Alfredas Zigmantas,  įmonės „Stigma“ generalinis direktorius: „Inžinerinės pramonės perspektyvos ir kvalifikuotos darbo jėgos poreikis Panevėžyje“ 

Juozas Balčiūnas,  įmonės „Kemek Engineering“ projektavimo skyriaus vadovas: „Inžinerinės pramonės vystymosi ir pažangos sprendimai“

Gintautas Gegužinskas,  Panevėžio regiono tarybos pirmininkas, Pasvalio rajono savivaldybės meras: „Panevėžio regiono vystymosi perspektyvos ir jaunimo karjeros galimybės

Pranas Žiliukas,  LAMA BPO prezidentas: „Aukštojo mokslo siekimo tendencijos ir perspektyvos Lietuvoje ir jos regionuose“

Raimondas Dambrauskas, Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos direktorius: „Gimnazistų karjeros planavimo tendencijos Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijoje: ko reiktų, kad jaunimas liktų gimtajame mieste“

Vytenis Sinkevičius,  KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto profesorius dr. : „Inžinerinių mokslų perspektyva pasaulyje, Lietuvoje ir Panevėžyje“

10.00 – 18.00 val.* Eksperimentai infomobilyje moksleiviams (Laisvės a., prie savivaldybės).

Gegužės 4 d. KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas (Nemuno g. 33, Panevėžys)

10.00 – 17.30 val.* Eksperimentai infomobilyje, ekskursijos po fakulteto laboratorijas.

Gegužės 4 dieną PTVF veiks robotikos, transporto priemonių laboratorija ir technologijų mokymo centras. Vyks studentų kartu su dėstytojais pagamintų įvairių išradimų paroda. Savo studijas pristatys technologijų bei ekonomikos ir verslo katedros. Bus galima išmėginti robotukus ir kitus įrenginius. Taip pat įvairius įrenginius pristatys Panevėžio mokslo ir technologijų parko vadovas Saulius Zaura.

Gegužės 5 d. UAB „Stigma“ (J. Janonio g. 30, Panevėžys)

10.00 – 17.30 val.* Eksperimentai infomobilyje ir ekskursija po įmonę bei istorinių automobilių muziejų.

*Eksperimentai infomobilyje bus vykdomi srautais, todėl būtina registracija: el. paštu rugile.draugelyte@ktu.lt arba tel. 8 686 54890. Viename sraute – ne daugiau kaip 15 žmonių. Eksperimento trukmė infomobilyje – 45 min.

It is the only study programme in Lithuania that provides bidirectional bachelors degree in Materials Physics and Nanotechnology, therefore students have an exceptional opportunity to deepen and gain new valuable knowledge.
The aim of this study programme is to prepare professionals who are acquired deep knowledge in materials, technologies and physics, as well as development of new high technologies and innovation potential in Lithuania and abroad. Graduates will be able to apply acquired knowledge in order to become an equal partner in the development of international high technology industries, to analyse and solve challenges in nanotechnology through fundamental concept of the physical world.
 

„Vienas pagrindinių tokio konkurso tikslų - jaunimo verslumo skatinimas. Labai smagu, kad mokytojai ir mokiniai noriai dalyvauja tokiuose konkursuose. Tikiu, kad tokie moksleiviai ateityje bus finansiškai atsakingi, kurs savo verslą ir kels visos šalies ekonomiką“, - sako AB „Swedbank“ pardavimų grupės vadybininkė Agnė Švelnienė.

Šiais metais rengiamas konkursas „MEKA 2017“ sulaukė gerokai didesnio norinčiųjų dalyvauti skaičiaus. Pernai į šį renginį buvo užsiregistravusios 8, tuo tarpu šiemet 70 komandų, kurias sudarė 10 – 12 klasių moksleiviai.

Finalo metu moksleiviai, susirinkusiems dalyviams, užduotis teikusių įmonių AB „Swedbank“, KTU ir verslo atstovams, pristatė 2-ojo etapo metu analizuotos, vertintos ir su pasiūlymais pateiktos užduoties rezultatus. Komandos analizavo burtų keliu joms atitekusios įmonės įvaizdį. Ar patraukliai įmonė pateikia informaciją interneto svetainėje? Ar šiuolaikiškai atrodo jos logotipas? Kaip įmonė ir jos atstovai prisistato žiniasklaidoje? Kas išskiria šią įmonę iš panašių įmonių rato? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus ir lėmė konkurso rezultatus.

Vertinimo komisija, sudaryta iš mokslo ir verslo atstovų, konkurso nugalėtojais pripažino: Saulės gimnazijos komandą, Kauno jėzuitų gimnazijos komandą ir Vilniaus licėjaus komandą, kurios išsidalino „Swedbank“ įsteigtą 1 000 eurų prizinį fondą.

Be to, projekte dalyvavusieji verslo atstovai taip pat turėjo balsą, kurį galėjo skirti, jų manymu, geriausiai pasirodžiusiai komandai. Vienbalsiu sprendimu savo balsą jie atidavė Saulės gimnazijos komandai.

Pernai metais kompanijos „Xplicity“ vadovas Jos Dikhoffas iš Nyderlandų teigė, jog Lietuvos programuotojai, palyginus su Olandijos, yra labiau suinteresuoti dirbti šioje srityje ir geba atlikti savo užduotis laiku bei atsakingai. Šįmet svečių nuomonė apie Lietuvoje dirbančius ir besimokančius kvalifikuotus programuotojus nepasikeit, todėl rėmėjai įsteigė pagrindinį prizą - iPad Mini (ME824TY/A, APPLE IPAD MINI RETINA 32 GB SILVER).

Šiais metais į rėmėjų gretas taip pat įsitraukė ir tarptautinė žiniatinklio programavimo kompanija „DATA DOG“. KTU IF su šia kompanija bendradarbiauja jau ne vienerius metus. Kompanija ne tik įsteigia prizus įvairių konkursų ir mecenatų stipendijų laimėtojams, bet ir aktyviai dalyvauja paskaitų cikle bei baigiamųjų darbų vertinimo komisijoje. Kviečiame ketvirtuakursius dalyvauti ir šių metų mecenatų stipendijų konkurse>>>

„Code Jam“ – tai renginys, skirtas visiems programuotojams ir programavimo entuziastams, norintiems išbandyti savo jėgas, sprendžiant programavimo uždavinius.

Vakar vykusiame renginyje susirinko studentai iš KTU, VGTU ir VU, moksleiviai iš Lietuvos mokyklų, absolventai ir kiti programavimą mėgstantys informatikai. Lygiagrečiai nuotoliniu būdu šis renginys taip pat vyko ir Panevėžio Juozo Balčikonio mokykloje.

Dvigubai aktyvesnė registracija

Konkursas vyko pagal ACM ICPC taisykles. Dalyviams buvo paruošta 10 uždavinių, kuriuos turėjo įveikti per 5 valandas. Daugiausiai uždavinių per trumpiausią laiką (įskaitant ir baudos laiką už neteisingo sprendimo pateikimą) išsprendę dalyviai buvo skelbiami nugalėtojais.

„Šiais metais ypatingai džiugino registracijos aktyvumas, nes renginyje panoro dalyvauti net dvigubai daugiau programuotojų. Jaučiame, kad kiekvienais metais tampame vis populiaresni ir rėmėjų vis daugiau nori prisijungti. Kitais metais taip pat žadame šį konkursą organizuoti ir leisti didesniam dalyvių skaičiui dalyvauti konkurse“, - pasakojo renginio pagrindinis organizatorius ir KTU IF doktorantas Mindaugas Vasiljevas.

Konkurso uždaviniai iš dalyvių reikalavo loginio mąstymo, algoritmų išmanymo ir kūrybiškumo. Uždavinius buvo galima spręsti visomis populiariausiomis programavimo kalbomis.

Solidžios rėmėjų dovanos

Pagrindinį I vietos prizą įsteigė IT produktus teikianti kompanija „Xplicity“. II ir III vietos prizus laureatams įsteigė tarptautinė žiniatinklio programavimo kompanija „DATA DOG“.

I vietos nugalėtoju tapo Vilniaus universiteto (VU) studentas Justas Klimavičius. Justas išsprendė 8 uždavinius per trumpiausią laiką ir laimėjo „Xplicity“ įsteigtą pagrindinį prizą - iPad Mini (ME824TY/A, APPLE IPAD MINI RETINA 32 GB SILVER).

II vietos laimėtoju tapo pernai metų „Code Jam“ konkurso nugalėtojas ir aktyvus KTU IF renginių dalyvis bei Vilniaus universiteto (VU) II kurso studentas Domantas Jadenkus. Domantas išsprendė 8 uždavinius ir gavo „DATA DOG“ įsteigtas prizas „Sony“ ausines (MDR-XB450AP).

III vietos nugalėtoju tapo ACM ICPC dalyvis ir KTU IF absolventas Evaldas Čiakas. Absolventas išsprendė 7 uždavinius ir jam buvo įteiktas nešiojamas išorinis diskas, kurį padovanojo „DATA DOG“.

Renginio nuotraukos

Visų dalyvių rezultatai čia: http://codeforces.com/group/iKSuUx3WQ4/contest/213240/standings

Ketvirtadienio vakarą vykusios šventės metu apdovanojimų idėjos autorė KTU MGMF dekanė Bronė Narkevičienė gabiausiems studentams įteikė padėkas už jų pasiekimus, o vien dešimtukais besimokantiems – padėkas bei žinias ir išmintį simbolizuojančius suvenyrus – jau tradiciniais tapusius  dailininko Edmundo Unguraičio stiklo kūrinius „Pelėdos“.

Dekanė džiaugėsi, kad savo žiniomis ir pasiekimais šie studentai garsina Fakulteto vardą, džiugina ne tik akademinę bendruomenę, bet ir savo artimuosius.

Šventėje nebuvo užmiršti ir Fakulteto studentų atstovybės „FUMSA“ nariai – jiems padėkota už konferencijos „Matematika ir gamtos mokslai: teorija ir taikymas“, „Laisvės BBQ“ ir kitų renginių organizavimą.

Geriausi Fakulteto studentai buvo apdovanoti jau trečiąjį kartą.

Parengtame studijų kokybės gerinimo ir finansavimo pokyčių pakete numatyta, kad studijų programos bus sukoncentruotos bei tikslingai pritaikytos realiems darbo rinkos poreikiams, pačių programų skaičių sumažinus nuo 1800 iki 700, skelbia LR Švietimo ir mokslo ministerija. Siekiama absolventų, dirbančių aukštojo mokslo kvalifikacijos darbą, padidinti nuo 58 proc. iki 75 proc. Jau nuo kitų metų numatoma įvesti nemokamas bakalauro studijas. Planuose – didesnė socialinė parama studentams, kad jiems netektų rūpintis pragyvenimu dirbant nekvalifikuotus darbus.

Aukštąsias mokyklas siūloma finansuoti sutarčių pagrindu. Valstybės lėšos įstaigoms būtų skiriamos pagal pasiektus rezultatus: kaip absolventams sekasi įsidarbinti, kaip vertina darbdaviai, ar studijos atitinka profesijos standartus, kokie tarptautiniai pasiekimai ir kt.

Lietuvos aukštojo mokslo įstaigas siūloma pertvarkyti, sukuriant du tarptautinio lygio universitetus – Vilniaus universitetą (VU) ir naują Kauno universitetą (KU), bei du technologijų universitetus – sostinėje ir uostamiestyje. Aukštojo mokslo pasiekiamumą ir kokybę regionuose ketinama išauginti per stiprių universitetų filialus, specializuotas akademijas bei pažangias kolegijas.

Ekspertų vertinimu, pokyčiai aukštojo mokslo sistemoje leis sutaupyti 50 mln. eurų, už kuriuos bus ne tik įgyvendinama pati pertvarka, bet ir investuojama į morališkai pasenusią infrastruktūrą, apie 30 proc. didinami atlyginimai dėstytojams. Papildomo finansavimo pertvarkai iš valstybės biudžeto nėra prašoma.

Darbo grupė siūlo du plačios aprėpties universitetus sutelkti Vilniuje ir Kaune. Pagal parengtą planą į Vilniaus universitetą įsilieja Mykolo Romerio universitetas ir Lietuvos edukologijos universitetas, Šiaulių universitetas tampa Vilniaus universiteto dalimi. Kaune sukuriamas naujas Kauno universitetas, kurį sudaro Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio, Lietuvos sporto universitetai.

Technologijų mokslą ir studijas numatoma koncentruoti aukštais rodikliais išsiskiriančiame Vilniaus Gedimino technikos universitete. Klaipėdos universitetas tampa universitetu, kuris specializuojasi uostui svarbiose studijų ir mokslo kryptyse.

„Sutelkdami didžiųjų miestų aukštąsias mokyklas, maksimaliai panaudodami jų potencialą, mes sukuriame du didelius, stiprius ir lygiaverčius universitetus – Vilniaus universitetą ir Kauno universitetą. Regionuose siūlome didžiųjų universitetų padalinius, pažangias kolegijas, užtikrinančias aukštojo mokslo pasiekiamumą visoje šalyje. Tokiu būdu mes sukuriame prielaidas efektyviai, konkurencingai bei patraukliai aukštojo mokslo sistemai, kuri skatins studentus ne tik likti studijuoti Lietuvoje, bet ir atvykti čia studijuoti iš kitų šalių“, – sakė vienas iš darbo grupės narių, įmonės "Lietuvos energija“ valdybos pirmininkas dr. Dalius Misiūnas.

Pasak jo, darbo grupės siūloma aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka sukurs sąlygas, kad po kelerių metų į darbo rinką patektų ne tik realius verslo poreikius atitinkantys specialistai, bet ir gebantys patys imtis iniciatyvos ir kurti inovatyvius verslus, tokiu būdu būtų didinamas šalies ekonomikos konkurencingumas.

Darbo grupės narės, įmonės „Visionary Analytics“ direktorės dr. Agnės Paliokaitės įsitikinimu, sisteminė aukštųjų mokyklų konsolidacija padės optimizuoti viso sektoriaus finansus. „Centralizavus administravimo funkcijas ir efektyviai pradėjus naudoti aukštųjų mokyklų pastatus, kitą turtą, sutaupytas lėšas bus galima tikslingai investuoti į mokslo ir studijų kokybės didinimą. Labai svarbu, kad numatytos investicijos į žmones – studentus, dėstytojų ir tyrėjų darbo sąlygų gerinimą. Be to kokybinis mokslo ir studijų šuolis neįsivaizduojamas“, - teigė ji.

Specialistai prognozuoja, kad, įvykdžius pertvarką, 2 universitetai pateks tarp 500, o vienas jų – tarp 300 geriausių pasaulyje.

Skaičiuojama, kad investicijos aukštojo mokslo pertvarkai, kuri truks 4 metus, iš viso sieks apie 150 mln. eurų. Numatyta planuojamai pertvarkai panaudoti sutaupytas lėšas bei ES struktūrinių fondų investicijas.

Pertvarką numatyta pradėti dar šiemet, patvirtinant būtinus teisės aktus, o jau 2018 metais, rugsėjo mėnesį priimant studentus mokytis naujai suformuotose aukštosiose mokyklose. Pradėjus pokyčius kitais metais, 2022 metais buvusių Šiaulių, Mykolo Romerio universitetų studentai gautų Vilniaus universiteto diplomus, o Kauno aukštųjų mokyklų absolventai – Kauno universiteto.

Planas pateiktas svarstyti Vyriausybei. Plano pristatymo skaidres galite peržiūrėt ČIA.

Lyderiaujantys šalies universitetai yra išreiškę pritarimą Vyriausybės siekiui vykdyti mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarką, orientuotą į jo tarptautinio konkurencingumo stiprinimą ir kokybinį aukštojo mokslo proveržį.

Pagrindinius festivalio DIZAINO SAVAITĖ 2017 renginius Kaune gegužės 1–7 dienomis šiemet rasite po vienu stogu – viename įspūdingiausių Kauno tarpukario pastatų, bendrovės „Pienocentras“ rūmuose, esančiuose Laisvės alėjoje. Šiuose rūmuose dar ne taip seniai buvo įsikūręs Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakultetas.

„Pienocentro“ rūmai anksčiau tarnavę kaip parduotuvė, užkandinė, kirpykla, biurai ir butai 2017 metų gegužę kvies paaštrinant savo pojūčius.

„Viena iš mūsų misijų yra lavinti ar net tam tikra prasme treniruoti vartotojų skonį, jų sąmoningumą“, – sako šių metų festivalio Kaune atstovė KTU Pramoninio dizaino inžinerijos studentė Rugilė Raudytė.

Šiais metais festivalio metu Kaune pamatyti ir pajusti išties bus ką – nuo konceptualių išmaniųjų platformų dizaino projektų iki interjero dizaino studentų baigiamųjų darbų. Nuo interaktyvios betono ekspozicijos iki tyliai snaudžiančių, jau kažkur matytų daiktų. Nuo lietuviško maisto tapatybės kvapo iki garsių žmonių hologramų ir minčių apie tapatybę. Ir ne tik Lietuvos, o ir Čekijos, Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos. Visa tai – kūrėjų darbuose, meninėse instaliacijose, pojūčių kambariuose, grafikos darbuose ir visame kame, kas telpa tokioje svetingoje sąvokoje dizainas.

Daugiau informacijos apie festivalį bei išsami renginių programa: www.dizainosavaite.lt. 

Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto mokslo ir technologijos katedros profesoriaus Rimanto Venskutonio teigimu, augalus mokslininkai tyrinėja ieškodami funkcionalių maistinių medžiagų, pasižyminčių žmonių sveikatai ir maisto kokybei naudingomis savybėmis.

Perdirbti prieskoniniai ir aromatiniai augalai pramoniniu mastu naudojami maisto gamyboje, o įvairias žoleles ir iš jų pagamintus preparatus siūloma nusipirkti vaistinėse.

„Tokios medžiagos maistui suteikia spalvą, skonį, tinkamą tekstūrą. Jos gali apsaugoti oksidacinio gedimo ir mikroorganizmų vystymosi metu, ypač kenksmingųjų. Tyrinėdami įvairius augalus ieškome gamtinės kilmės natūralių antioksidantų, galinčių prailginti maisto vartojimo trukmę, lėtinti įvairius maiste vykstančius neigiamus procesus“, – teigė profesorius. 

Tam tikras funkcijas šios medžiagos gali atlikti ir žmogaus organizme vartojant maistą, pavyzdžiui sumažinti įvairių susirgimų riziką. Nustatyta, kad augaluose esančios medžiagos gali padėti nuo širdies ir kraujagyslių susirgimų, įvairių vėžio formų, diabeto, osteoporozės ir kitų plačiai paplitusių ligų. Manoma, kad mitybos įtaka įvairiems susirgimams sudaro nuo 30 iki 70 proc., tad ją koreguojant, galima sumažinti riziką ir mėgautis sveikesniu bei ilgesniu gyvenimu.

Pirmauja uogos ir prieskoniniai bei vaistiniai augalai

Pasaulyje priskaičiuojama iki 40 tūkstančių įvairių augalų rūšių, bet didžioji dalis jų yra mažai arba visai netirta.

KTU maisto mokslo ir technologijų ekspertai daugiausiai tiria Lietuvos uogas ir įvairius retesnius medicininius bei aromatinius augalus. Pagrindinis jų uždavinys – atrasti kokių nors naujų, naudingų žmonėms medžiagų. Todėl nemažai tenka bendrauti VDU Kauno Botanikos sodu, Gamtos tyrimų centro Botanikos institutu, Lietuvos Agrarinių ir miškų mokslo centro Sodininkystės institutu, kitų valstybių partneriais.

„2015 m. Kinijos mokslininkė Youyou Tu gavo Nobelio premiją už labai stipraus antimaliarinio preparato artemizinino išskyrimą iš vienamečio kiečio ir jo išsamų ištyrimą. Sekdami tokiais pagirtinais pavyzdžiais kaskart pasirenkame vis įdomesnius augalus ir tikimės rasti junginių, galinčių atlikti tam tikras funkcijas maiste bei žmogaus organizme“, – teigė R. Venskutonis.

Pasak mokslininko, pagrindinis dėmesys skiriamas maistui tinkamoms medžiagoms, bet nemažai įvairių medžiagų gali rasti sau vietą kosmetikoje, vaistų gamyboje: „Augalas – kaip fabrikas, gaminantis tūkstančius skirtingų medžiagų. Tad svarbu išsiaiškinti jų struktūrą ir nustatyti, kokią įtaką gali daryti maistui ir žmogaus organizmui. Daug sužinome tokias medžiagas išskirdami, sukoncentruodami, išgrynindami, nustatydami chemines struktūras, išbandydami maiste.“

Naujajame projekte KTU maisto mokslo ir technologijų ekspertai ketina bendradarbiauti su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU), išbandant tam tikras medžiagas vėžinėse ląstelėse. 

Žaliosios technologijos

Itin gausiu kiekiu naudingųjų veikliųjų medžiagų pasižyminčias lietuviškas uogas ir per 50 vaistinių bei aromatinių augalų iš Lietuvos ir užsienio valstybių tirdami KTU mokslininkai naudoja „žaliąsias technologijas“, pvz. ekstrakcijai naudojamus kenksmingus aplinkai ir žmogui organinius tirpiklius keičia virškrizinės būklės anglies dvideginiu ar suspaustu vandeniu. Tai ne tik pigios, bet ir nekenksmingos medžiagos.

Neretai tyrimams pagelbsti ir „Erasmus“ stažuotės, kai magistrantas ar doktorantas išvyksta pas universiteto partnerius atlikti tam tikrą tyrimo dalį, kurios padaryti Lietuvoje nėra galimybių.

„Moksliniai tyrimai yra brangūs, todėl dažniausiai šiai sričiai trūksta lėšų. Kelias finišo link nėra trumpas, tad norėdami, kad tyrimai būtų baigtiniai ir galėtume juos publikuoti geruose žurnaluose, tenka pasinaudoti ir „Erasmus“ stažuotėmis“, – atskleidė profesorius.

Barselonos Katalonijos mieste įsikūrusiame universitete yra ruošiami technologinių mokslų specialistai, įvairaus profilio inžinieriai. „Vizito metu turėjome galimybę susitikti su lyderiaujančiais dėstytojais ir jiems pravesti paskaitų ciklą apie bendrųjų kompetencijų bei kultūrinio žinojimo ugdymą“ – pasakojo dėstytojos.

Paskaitų metu diskutuota, kad studentų bendrosios kompetencijos, tokios kaip komandinio darbo, problemų sprendimo, savęs pateikimo ar veiklos planavimo, darbdavių yra akcentuojamos kaip būtinos šalia profesinių tam tikros srities žinių ir gebėjimų. Taip pat seminaro metu dėstytojos pristatė studijų procese taikomą Apribojimų teorijos (TOC) metodą „Išsisklaidantis konfliktų debesis“, kuris padeda ugdyti studentų savianalizės, argumentavimo, problemų sprendimų gebėjimus. Antra seminaro dalis buvo skirta kultūrinio žinojimo ir sąmoningumo tematikai, kuri aktuali darbui su užsienio studentais, atvykstančiais studijuoti į kitą kultūrinę aplinką.

Dėstytojos džiaugėsi tuo, kad šio universiteto profesorius Juan Jesus Perez sutiko aktyviai prisidėti prie fakultete organizuojamos tarptautinės konferencijos „Forum on Innovative Technologies and Management for Sustainability'2018“ mokslinio komiteto veiklos.

Trenerės teigimu, lyginant su situacija, kuri buvo prieš 10 metų, profesionaliai besidominčiųjų gimnastika skaičius didėja. Kasmet auga ir mokinių bei studentų srautai, kurie nori išbandyti šią sporto šaką.

„Nors pačiu populiariausiu sportu Lietuvoje išlieka krepšinis, gimnastika taip pat neatsilieka. Ji nėra užmiršta, priešingai – vis labiau puoselėjama“, – sakė I. Klizienė. 

„Peraugo“ į tarptautinį lygmenį

I. Klizienė kartu su KTU Sporto centro vadove Diana Komskiene organizuoja tarptautinį moksleivių ir studentų aerobinės gimnastikos čempionatą „KTU Open Cup 2017“, kuris vyks gegužės 5-6 d.

„Šiemet renginys, vienijantis tiek moksleivius, tiek studentus, peraugo į tarptautinį lygmenį. Užsiregistravusiųjų sportininkų iš Lietuvos skaičius jau pasiekė beveik 600. Užsieniečiai taip pat aktyvūs, laukiame jaunimo iš Švedijos, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Latvijos ir kitų šalių“, – vardijo I. Klizienė.

Šiame čempionate KTU universitetui atstovaus ir trenerės ugdomos gimnastės: Giedrė Marcinkevičiūtė, Erika Baltaduonytė, Karina Ratautaitė, Vestina Ramonaitė, Rūta Šlepetytė, Indrė Černiauskaitė, Emilija Kušleikaitė.

„Sportininkės studijuoja taikomąją matematiką, finansus, chemiją, socialinius bei humanitarinius mokslus, reikalaujančius daug įdirbio ir atimančius daug laiko bei pastangų. Popaskaitinė, sportinė veikla merginoms padeda ugdyti laiko planavimo įgūdžius, moko disciplinos“, – teigė I. Klizienė.

Specialistė pažymi, kad įvairūs fiziniai pratimai, sportinė veikla labai išjudina visą organizmą, suaktyvina medžiagų apykaitą bei deguonies įsisavinimą, teigiamai veikia širdies-kraujagyslių sistemą. I. Klizienė remiasi ir naujausiais Suomijoje atliktais tyrimais, teigiančiais, kad po aerobinės veiklos mokymosi rezultatai, pasiekimai gerėja, ypač tai atsispindėjo matematikos ir gimtosios kalbos testuose. 

Matematika, finansai ir gimnastika

Giedrė Marcinkevičiūtė, dalyvavusi Europos ir pasaulio aerobinės gimnastikos čempionatuose yra ryškiausia KTU gimnastė, „KTU Open Cup 2017“ sieksianti apginti praėjusiais metais pasiektą vicečempionės titulą. Sportininkė tikisi aukštų pasiekimų tiek trejeto, tiek penketo rungtyse ir sieks, kad KTU komandinėje įskaitoje užimtų kuo aukštesnę vietą.

Antrame kurse Taikomąją matematiką studijuojanti ir neseniai gretutines Finansų studijas pasirinkusi G. Marcinkevičiūtė aerobine gimnastika užsiima nuo 12 metų.

„Gimnastikos „estafetę“ perėmiau iš sesers, kuri aktyviai treniravosi ir nuo mažens buvo labai atsidavusi šiai sporto šakai. Nuolat skatinama jos ir aplinkinių, nusprendžiau išbandyti save“, – pasakojo KTU studentė.

Nors nelengva, tačiau studijas derinti su treniruotėmis merginai pavyksta, o visas procesas moko planuoti savo darbotvarkę, laiką, laikytis tinkamo poilsio ir mitybos režimo, atsiranda sveikuoliški įpročiai. Pasak G. Marcinkevičiūtės, sportas taip pat ugdo charakterį, moko disciplinos, pagarbos ir atsakomybės.

Be dviejų studijų Universitete ir intensyvių treniruočių, G. Marcinkevičiūtė taip pat dirba gimnastikos trenere.

„Gimnastika – neatsiejama mano gyvenimo dalis, todėl, kad ir kur po studijų baigimo pakryptų mano gyvenimas, šis sportas visada bus šalia“, – neabejoja sportininkė.

Gimnastei svarbu išsiskirti charizma

Gimnastikos varžybose ir įvairiuose čempionatuose vienas iš vertinimo kriterijų yra prezentacija. Norint gauti kuo aukštesnius balus, privalu pratimus atlikti kuo muzikaliau, įtaigiau, atskleisti savo charizmą.

„Sportininko charizma svarbi ne tik gimnastikos, bet ir kitų sporto šakų atstovams. Dažnai pakanka pamatyti, kaip sportininkas išeina į aikštelę, kad nuspręstum, koks bus jo ar jos pasirodymas“, – mano G. Marcinkevičiūtė.

Pasak jos, sportininko pasirodymui per varžybas įtakos turi daugelis dalykų: reguliarios treniruotės, pakankamas laikas poilsiui, subalansuota mityba, geras psichologinis pasirengimas, kuris lemiamą minutę leistų nugalėti jaudulį.

Paklausta, ką mano apie krepšinio ar kitų varžybų metu į aikštelę išbėgančių palaikymo šokėjų pasirodymus, G. Marcinkevičiūtė atsako, kad jie prisideda prie gimnastikos prestižo didinimo. „Šokėjų pasirodymuose žiūrovus labiausiai stebina gimnastikos, o ne paties šokio elementai, judesiai. Taigi, palaikymo šokėjos prisideda prie gimnastikos, kaip sporto šakos, populiarinimo bei didina susidomėjimą ja“, – mano pašnekovė.

Anot jos, priklausymas palaikymo šokėjų komandai yra vienas iš būdų gimnastei panaudoti savo sugebėjimus, tačiau dauguma sportininkių renkasi kitas sritis, kur galėtų realizuoti save, t.y. pradeda trenerių, teisėjų karjeras.

„Gimnastika įgyja vis daugiau akrobatikos, šokio elementų, todėl tampa vis įdomesnė žiūrovo akiai. Labai kviečiu atvykti į čempionatą, artimiau susipažinti su šia sporto šaka ir palaikyti KTU sportininkus“, – sakė G. Marcinkevičiūtė. 

Tarptautinis moksleivių ir studentų aerobinės gimnastikos čempionatas „KTU Open Cup 2017“ vyks gegužės 5-6 d., KTU Chemijos rūmų sporto salėje, Radvilėnų pl. 19, Kaunas.

Balandžio 27 d. KTU „Santakos“ slėnyje „Technoramos 2017“ nugalėtojai pasidalino beveik 6 tūkst. eurų prizinį fondą, kurį pažangioms idėjoms skatinti ir įgyvendinti bei inovatyviausių technologinių sprendimų ir jų prototipų tobulinimui skyrė renginio rėmėjai ir partneriai.

„Technoramos“ nugalėtojas – antimikrobiniu aktyvumu pasižymintis silikonas

I-ąją vietą „Technorama 2017“ užėmė ir pagrindinį 1 000 eurų KTU Rektoriaus piniginį prizą laimėjo KTU jaunoji tyrėja Aistė Lisauskaitė už antimikrobinio silikono inovaciją.

A. Lisauskaitės teigimu, jos sukurtas antimikrobinis silikonas leidžia apsaugoti vartotoją nuo hospitalinių infekcijų sukeliamų problemų ir pasižymi labai stipriu antimikrobiniu poveikiu bei yra suderinamas su žmogaus audiniais ir skysčiais.

„Antimikrobinis silikonas gali būti naudojamos visose srityse, kuriose reikalingas antimikrobinis efektyvumas“, – teigia inovacijos autorė.

II vietą ir 600 eurų KTU skatinamąjį piniginį prizą laimėjo Cheminės technologijos studenčių Augustės Baltrukevičiūtės, Rimantės Kutraitės, Jūratės Gaidemauskaitės, Linos Ščiupakovaitės ir lekt. Odetos Baniukaitienės darbas „Injekcinės biomedžiagos audinių inžinerijai“. Išradimas gali būti plačiai panaudojamas, pavyzdžiui, injekcijoms į galvos odą, skatinant plaukų augimą, odos regeneraciją, osteoartrito sukeliamam sąnarių skausmui gydyti, kaulinio audinio regeneracijai.

III vieta ir 400 eurų KTU skatinamasis piniginis prizas skirtas Elektros ir elektronikos fakulteto studentams Gretai Baltrušaitytei, Donatui Miklušiui, Povilui Bendinskui ir Rokui Stankui už darbą „Pėdos slėgio matavimo jutiklis“. Laimėtojai teigia, kad išradimas yra naudingas daugelyje sričių, pavyzdžiui, sveikatos priežiūroje (pusiausvyros stebėjimas), sporte (stebint atletų kojų darbą) ir avalynės gamyboje (išnagrinėjus eiseną ir pėdų darbą gali būti pagaminami individualūs batai ar padai, dedami į kitą avalynę).

Dar šešiolikai darbų įteikti KTU „Technorama 2017“ rėmėjų prizai

Specialus KTU Alumnų asociacijos 500 eurų piniginis prizas už geriausią technologinį sprendimą skirtas Jurgitai Kuknauzaitei ir Arminui Ilginiui už darbą „Inovatyvūs mikrobiniai kuro elementai tvariai bioelektros gamybai“.

Specialūs keturi UAB „Intermedix Lietuva“ piniginiai prizai po 500 Eur už geriausius IT srities darbus skirti: Deividui Bakanui, Džiugui Moliui, Martynui Railai, Jevgenijui Toldinui ir Mantui Zdanavičiui už darbą „Ekonomiško šiukšlių išvežimo sistema“; Edvinui Danevičiui už darbą „Žaidimas paremtas minkštų kūnų fizikomis“; Ugniui Malūkui už darbą „Vaizdo atpažinimo sistema robotui bei autonominiam automobiliui, skirta atpažinti ne tik važiuojamosios, bet ir einamosios dalies objektus“; Lukui Jonylai už darbą „Modulinė lazerinių projektorių ir apšvietimo instaliacijų valdymo sistema“.

Du specialius prizus įsteigė UAB „Practica Capital“ – 500 eurų piniginis prizas „Pirmoji investicija į Jūsų būsimą verslą“ skirtas Mariui Urbonavičiui, Daliui Girdzevičiui ir Šarūnui Varnagiriui už darbą „Hy-End – vandenilio, skirto mažos galios prietaisams, sintezė panaudojant vandens ir plazmoje aktyvuoto aliuminio reakciją“, o 250 eurų paskatinamasis piniginis prizas įteiktas Andriui Romualdui Juknevičiui, Edvinui Litvinui, Mantui Venslauskui ir Algimantui Bubuliui už darbą „Ultragarsinė apyrankė“.

„Aržinai.lt“ „Technoramos 2017“ dalyviams skyrė tris specialius prizus: 100 eurų piniginis prizas „Technomenas. Technologijomis paremti meno darbai, kurie galėtų papuošti Kaunas ─ kultūros sostinė renginį“ skirtas Laimai Mažeikytei ir Andriui Paulauskui už darbą „Išplėstinis tikrovės projektas „Ką Kaunas?““; 100 eurų piniginiu prizu „Technoatmintis. Į istoriją ir paveldą. Darbai, kurie leidžia technologijų pagalba prikelti ir saugoti istoriją“ apdovanoti Andrius Paulauskas, Tomas Janušauskas, Brigita Keršytė ir Martynas Brazauskas už darbą „Kauno tvirtovė virtualioje realybėje“; 100 eurų piniginį prizą „Technosveikata. Technologijos skatinančios sveikatinimo veiklas“ skirti Andriui Paulauskui ir Ievai Aleknaitei-Dambrauskienei už darbą „Pusiausvyros lavinimo įrenginys naudojant virtualią realybę“.

Specialus „Mozilla“ prizas 5 išmanieji laikrodžiai skirti trims perspektyviausioms komandoms: Paulinai Štreimikytei ir Gretai Grigoravičiūtei už darbą „GrainJOY avižų pienas“; Olgai Belukhinai už darbą „Naudotų padangų tekstilės atliekų perdirbimas į skystuosius angliavandenilius“; Tatariants Maksym ir Yousef Samy už darbą „Recycling of full-size waste printed circuit borads using an organic solvent“.

Specialų „Turing Society“ prizą 2 bilietus į Front-end bootcamp Kaune už geriausią švietimo pažangą skatinančią idėją laimėjo Rūta Bielytė, Emilija Raciūtė, Živilė Hofmanaitė, Dileta Surgautaitė ir Justė Rimkevičiūtė už darbą „Kriptografijos mokymosi sistema“.

Renginio akimirkų galeriją galite peržiūrėti KTU „Startup Space“ socialiniame tinkle„Facebook“. Nuotraukų autorė Eglė Gendrėnaitė.

The main Kaunas events of Design Week 2017 will take place at Kaunas University of Technology (KTU) premises, in one of the most prominent Kaunas buildings from interwar period – previous company’s Pienocentras building (55 Laisvės Avenue), next to the fountain. The building is the previous home of KTU’s School of Economy and Business.

“One of our missions is to educate and in a way develop the taste and understanding of design in the society, among users of everyday things”, says Rugilė Raudytė, KTU industrial design student, the curator of this year’s Kaunas events of the Festival.

This year, in Kaunas the visitors will be able to experience conceptual smart platforms of project design, will get to know the final projects of the interior design students. The rooms will expose interactive cement exhibition and silent things from everyday life – strange and familiar at the same time. Serious topics, such as identity, will be conveyed through art installations, sensing rooms, graphic art and other works by artists from Lithuania, Czech Republic, Slovakia and Hungary.

For full programme please visit the website of the Design Week.

Tarptautinėje jaunųjų mokslininkų parodoje šiais metais dalyvavo daugiau nei 60 darbų, pretendavusių laimėti pagrindines prizines vietas ir rėmėjų įsteigtas nominacijas. Prizinį fondą šiais metais sudarė 6 tūkst. eurų, kurį pažangioms idėjoms skatinti ir įgyvendinti bei inovatyviausių technologinių sprendimų ir jų prototipų tobulinimui skyrė renginio rėmėjai ir partneriai.

KTU Informatikos fakulteto (IF) studentai iš viso pateikė rekordiškai daug darbų – 20 projektų. Šiais metais informatikų projektai ypatingai išsiskyrė tarpdisciplininių projektų gausa – net 8 darbai buvo kurti bendradarbiaujant su išorės organizacijomis ir institucijomis.

Solidžios „Intermedix Lietuva“ stipendijos – keturiems IT projektams

Specialūs keturi UAB „Intermedix Lietuva“ piniginiai prizai po 500 eurų už geriausius IT srities darbus buvo skirti informatikos mokslo krypties projektams, kuriuos kūrė jungtinės dėstytojų ir studentų komandos.

KTU IF dėstytojo Jevgenijaus Toldino vadovaujama komanda, sudaryta iš Deivido Bakano, Džiugio Molio, Martyno Railos ir Manto Zdanavičiaus, laimėjo stipendiją už projektą „Ekonomiško šiukšlių išvežimo sistema“.

Edvino Danevičiaus projektas „Žaidimas paremtas minkštų kūnų fizikomis“ taip pat sudomino vertinimo komisiją, kurį įteikė 500 eurų vertės piniginį prizą.

Trečioji kompanijos stipendija atiteko Ugniui Malūkui už darbą „Vaizdo atpažinimo sistema robotui bei autonominiam automobiliui, skirta atpažinti ne tik važiuojamosios, bet ir einamosios dalies objektus“.

Ketvirtasis, bet ne prasčiausias apdovanojimas buvo įtektas Lukui Jonylai už darbą „Modulinė lazerinių projektorių ir apšvietimo instaliacijų valdymo sistema“.

Tarpdisciplininiams projektams  - „Aržinai.lt“ piniginiai prizai

Kūrybingus žmones vienijanti kompanija „Aržinai.lt“ jau antrus metus iš eilės prisijungia prie renginio rėmėjų gretų. Šiais metais bendruomenė įsteigė tris nominacijas: „Technomenas“, „Technoatmintis“ ir „Technosveikata“. Visiems nominacijų laimėtojams  buvo įteikti piniginiai prizai po 100 eurų.

Bendruomenės įsteigtas nominacijas laimėjo trys informatikų tarpdisciplininiai projektai. Visuose projektuose bendraautorius buvo KTU IF magistrantas Andrius Paulauskas, dalyvaujantis parodoje jau ne vienerius metus.

Nominaciją „Technomenas“, kuri galėtų papuošti Kauno miestą, laimėjo Laimos Mažeikytės ir Andriaus Paulausko darbas „Išplėstinis tikrovės projektas „Ką Kaunas?““.

Nominaciją „Technoatmintis“ laimėjo Andrius Paulauskas, Tomas Janušauskas, Brigita Keršytė ir Martynas Brazauskas už darbą „Kauno tvirtovė virtualioje realybėje“. Šis darbas yra orientuotas į istoriją ir paveldą bei leidžia technologijų pagalba prikelti ir saugoti istoriją.

Nominacija „Technosveikata“ buvo skirta Andriui Paulauskui ir Ievai Aleknaitei-Dambrauskienei už darbą „Pusiausvyros lavinimo įrenginys naudojant virtualią realybę“. Ši technologija gerina sveikatinimo veiklas.

IF studentui – 4 nominacijos

Už aktyvią akademinę veiklą ir aukšto mokslo pasiekimus 1 tūkst. eurų vertės skatinamąją stipendiją, kurią įsteigė IT kompanija „Intermedix Lietuva“, gavo IF magistrantas Andrius Paulauskas. Studentas iš viso atsiėmė net keturis apdovanojimus.

Renginio akimirkų galeriją galite peržiūrėti KTU Informatikos fakulteto socialiniame tinkle „Facebook“ ir KTU „Startup Space“ socialiniame tinkle „Facebook“.

Naujienas skaitote išmaniajame telefone, naudojatės virtualių žemėlapių paslaugomis, o atostogų įspūdžiais dalijatės socialinio tinklo paskyroje? Tikriausiai, taip. Nepraleidžiate progos padejuoti, kad pokalbiai virto „čatais“, naujienos – nuomonėmis, o kiekviena įdiegta skaitmeninė paslauga jums sukelia galvos skausmą ir progą padejuoti: „kur ritasi pasaulis“? Gali būti, jog išdidžiai kartodami: „man tos naujovės nerūpi, esu knygų žmogus“, šiek tiek veidmainiaujate.

„Egzistuoja kvailokas įsitikinimas, kad būdamas technofobas esi tikresnis humanitaras. Man tai truputį kvepia veidmainyste – technofobai nėra nusistatę prieš technologijas, jiems tiesiog nepatinka tos, į kurias jie tingi įsigilinti“, – mano profesorius Dario Martinelli, Kauno technologijos universiteto (KTU) Tarptautinio semiotikos instituto direktorius.

Jo nuomone, žmonės natūraliai linkę priimti technologijas, jei tik gali jas valdyti. Neseniai knygą apie humanitarinių mokslų vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje išleidęs D. Martinelli įsitikinęs: dramblio kaulo bokšte užsidarę humanitarai, mėgstantys padejuoti, kad technokratiškas pasaulis jų nebesupranta, kenkia ne tik humanitarinių mokslų prestižui, bet ir visuomenei.

– 2015 m. THE pasaulio universitetų reitinge Masačusetso technologijos institutas (MIT) buvo įvardytas kaip viena iš geriausiųjų trijų aukštųjų mokyklų menų ir humanitarinių mokslų srityje. Ką apie tai manote?

– Manau, kad šis faktas yra puiki žinia tokiems kaip aš žmonėms – tikintiems, kad humanitarinių ir technologijos mokslų atstovai gali draugiškai sutarti. Žinoma, MIT yra vienintelė techniškoji aukštoji mokykla, patekusi į geriausiųjų 50-tuką. Nenuostabu, kad vienas iš geriausių ir turtingiausių pasaulio universitetų yra puikiai įvertintas menų ir humanitarinių mokslų srityje.

Kita vertus, įspūdinga, jog technologijos universitetas vykdo tokias stiprias humanitarinių mokslų studijas ir tyrimus, kad reitinge aplenkia Oksfordą, Kembridžą ar Berklį. Tikiuosi, kad šis faktas pasirodys įdomus ir Lietuvos mokslo tarybai, ir kitoms institucijoms, neretai skeptiškai žiūrinčioms į humanitarinių ir technologinių mokslų sąsajas ar į tarpdiscipliniškumą apskritai.

Svarbu paminėti ir tai, kad, nors MIT užima III vietą bendrajame reitinge, pagal atliekamų tyrimų kokybę jie yra 2-ieji pasaulyje, o pagal citavimą – 1-ieji. Tai reiškia, kad MIT generuoja kur kas daugiau laikmečiui adekvačių žinių humanitarinių mokslų srityje nei bet kas kitas.

– Esate humanitarinių mokslų instituto direktorius technologijos universitete. Su kokiais iššūkiais susiduriate bendraudamas su kolegomis iš kitų mokslo sričių?

– Perkėlę Tarptautinį semiotikos institutą (ISI) iš Suomijos į Lietuvą, sąmoningai vengėme „humanistinės salos“ technologijos universitete – siekėme ir siekiame dialogo/konfrontacijos tarp humanitarinių mokslų ir technologijų tiek tyrimuose, tiek studijose.

To vedami sukūrėme „Naujųjų humanitarinių mokslų“ platformą (angl. numanities, arba new humanities), kurios koncepcija vadovaujamės. Turime savo renginį – Tarptautinį naujųjų humanitarinių mokslų kongresą, į kurį kasmet susirenka daugiau nei 100 dalyvių iš viso pasaulio, knygų seriją „Springer“ leidykloje, vykdome įvairius tyrimų projektus. Ši platforma skirta aptarti aktualiems šiuolaikinės visuomenės klausimams, ir vienas iš jų yra, žinoma, technologijos.

Neneigsiu, bendradarbiavimas su mokslininkais galėtų būti efektyvesnis, buvo ir tokių atvejų, kai į mus nebuvo žiūrima labai rimtai. Kita vertus, į Tarptautinį naujųjų humanitarinių mokslų kongresą (ICoN) visada kviečiame kolegas iš „kietųjų“ mokslų, o jų pranešimai visada labai gerai priimami. Be to, kartu su „Institutio Media“ vykdome tarpdisciplininį virtualų projektą „How to Things“ (liet. „Kaip padaryti“), kuris inspiruoja dialogą tarp menų, humanitarinių ir gamtos mokslų.

– Kas, jūsų nuomone, sudėtingiau: „humanizuoti“ technokratą ar humanitarui priimti kasdienybės skaitmenizaciją ir technologijas?

– Neteisinga taip formuluoti klausimą. Turbūt tiksliau būtų technokratams priešpriešinti humanitarus technofobus. Ir tokiu atveju aš manyčiau, jog apskritai technofobams būdingas siauresnis mąstymas nei technokratams.

Tiesą pasakius, technofobija yra vienas tų dalykų, kurie iš tiesų kenkia humanitarams. Visų pirma, prarandamas laikas ir energija. Pavyzdžiui, šiuo metu organizuojame Pasaulinį semiotikos kongresą– vieną iš svarbiausių įvykių šioje srityje, kuris sukvies į Kauną daugiau nei 600 žmonių iš viso pasaulio. Nepatikėsite, kiek iš tų 600 patologiškai nesugeba atlikti pačių paprasčiausių dalykų – pavyzdžiui, įkelti pranešimo santrauką į skaitmeninę sistemą.

Antra, egzistuoja kvailokas įsitikinimas, esą būdamas technofobas esi tikresnis humanitaras. Gana madinga sakyti: „o, ne, tie dalykai man nerūpi“, nors „tie dalykai“ gali būti labai svarbūs įrankiai darbui, tokie kaip, pavyzdžiui, „Power Point“ programa.

Trečia, visa tai kvepia veidmainyste. Technofobai nėra nusistatę prieš technologijas, jiems tiesiog nepatinka tos technologijos, į kurias jie tingi įsigilinti. Jei norite tuo įsitikinti, pasekite jų diskusijas apie „baisiąsias“ technologijas „Facebook“ tinkle, kuriame jie naršo savo išmaniuosiuose, vairuodami savo džipus.

Tiesa ta, kad mes natūraliai esame linkę priimti technologijas, jei tik galime jas valdyti. Pirmieji sunkumai nuteikia mus prieš tą konkrečią technologiją, o kai sudėtingų technologijų mūsų gyvenime tampa per daug, kad galėtume jas valdyti, „persijungiame“ į moralizuojantį toną ir pradedame kaltinti pakrikusią visuomenę ir ilgėtis „senų gerų laikų“.

– Neseniai išleidote knygą„Arts and Humanities in Progress: A Manifesto of Numanities“ (liet. „Menai ir humanitariniai mokslai vystosi: naujųjų humanitarinių mokslų manifestas“). Kas tie naujieji humanitariniai mokslai?

– Tai – mūsų bandymas padaryti humanitarinius mokslus reikalingus ir adekvačius šiuolaikinei visuomenei. Žinoma, esama išimčių, tačiau iš esmės humanitariniai mokslai atsitraukė nuo tikrųjų problemų: jie vis mažiau kalbasi su visuomene ir žmonėmis, ir, atrodo, vis mažiau supranta, kas iš tikrųjų vyksta. Labai gaila, nes humanitarinių mokslų atstovai tam turi pačius geriausius įrankius (pavyzdžiui, kritinį mąstymą). Neretai jie renkasi užsirakinti viduramžių vienuolyne ir studijuoti praeitį vien dėl pačios praeities, o ne ieškoti, ko galėtume išmokti šiandien ir kokią žinią perduodame į ateitį.

Naujieji humanitarai teigia: mes esame dėl visuomenės ir su ja, mes esame jos dalis. Naujieji humanitarai nėra nei technofobai, nei technomaniakai: jie nori pažinti technologijas. Kol nėra susipažinę, jie nepuola nei girti, nei kritikuoti; kritikuojama tokiu atveju, jei nusprendžiama, kad technologija ne pagerina gyvenimo kokybę, ne leidžia gyventi oriau, bet iš tikrųjų kenkia.

– Apie kokias technologijas eina kalba?

– Apie bet ką, ką naudojame kasdien. Na, pavyzdžiui, paimkime viešose vietose esančius tualetus. Dažniausiai juose lankytojai rankas gali nusausinti keturiais būdais: popieriniais rankšluosčiais, į ritinį susuktu medžiaginiu rankšluosčiu, šiltą orą pučiančiais džiovintuvais ir palyginti neseniai atsiradusiais ypač galingais džiovintuvais, kurie pučia orą 600 km/h greičiu. Visi jie maždaug vienodai efektyvūs higienos požiūriu, tad svarbiausias klausimas šiandien, žinoma, yra poveikis aplinkai.

Leiskite paklausti: ar žinote, kuri iš šių technologijų yra mažiausiai kenksminga? Atsakymas, kurį galima rasti MIT atliktoje studijoje, rodo, jog kelias į progresą – ilgas ir vingiuotas. Susumavus visus šešis būvio ciklo vertinimo parametrus (angl. Life Cycle Assessment; BCV tai – pati patikimiausia skalė, vertinant poveikį aplinkai), labiausiai aplinkai kenkiame (36 poveikio taškai) rankas sausindami popieriniais rankšluosčiais. Oro džiovintuvas yra šiek tiek geresnis variantas (35 taškai), dar geriau yra naudoti perdirbtus popierinius rankšluosčius (29) ar medžiaginį rankšluostį ritinyje (24). Tačiau, aplinkosauginiu požiūriu, labiausiai reikalai pasistūmėjo į priekį atsiradus ypač galingiems džiovintuvams (plastikiniams, nes aliumininiai išnaudoja daugiau vandens): plastikiniai ypač greiti džiovintuvai BCV skalėje vertinami vos 6 taškais. Be to, šie džiovintuvai nusausina rankas per 10 sekundžių, kas taip pat pakelia šio metodo efektyvumą.

Kitaip tariant, šią technologiją galima vadinti „adekvačia technologija“, kalbant ekonomisto Ernsto Schumacherio terminais. Ji „adekvati“, nes nekelia klausimo, ar einama pirmyn (progresas) ar atgal (tradicija), tiesiog eina pirmyn: yra draugiškesnė aplinkai, efektyvesnė, priimtinesnė.

– Peršasi išvada, kad yra ir „neadekvačių“ technologijų?

– Taip, yra technologijų vystymosi istorijų, kurios baigiasi ne taip pozityviai: kai kurios technologijos sukūrė daugiau problemų nei jų išsprendė (jau minėtieji džipai), kai kurios buvo ne pagal paskirtį panaudotos tarnauti blogiui (pesticidas Zyklon B, nacių naudotas dujų kamerose), kai kurios tiesiog remiasi labai kvailomis idėjomis (pavyzdžiui, trumpai egzistavę, bet šimtus nelaimingų atsitikimų sukėlę motorizuoti riedučiai), o kai kurios yra tokios nežmoniškos, kad jas reikėtų nedelsiant pašalinti be jokio svarstymo (pavyzdžiui, intensyvus ūkininkavimas).

Kas galėtų efektyviai panaudoti kritinio mąstymo metodą, kad įvertintų tiek etinį, tiek socialinį šių technologijų aspektus? Mano supratimu, humanitarai turi tam geriausius įrankius ir metodus. Naujųjų humanitarinių mokslų koncepcija mes kviečiame humanitarus palikti viduramžių vienuolyną ir pradėti klausytis bei kalbėtis su pasauliu.

– Knygoje kalbate apie nukritusį humanitarinių mokslų populiarumą visuomenėje ir tarp studentų. Kokia to priežastis?

– Vienas iš pagrindinių tikslų, kuriuos kėliau rašydamas knygą, buvo (kiek tai įmanoma) mūsų, humanitarų, savigailą pakeisti savikritika. Visi žinome, kad išgyvename krizę, tačiau panašu, kad ją paaiškiname tik kaltindami šiuolaikinį Vakarų pasaulį ir ekonomikos dėsnius. Šūkčiojame: „sistema“, „galios“, „JIE!“. Nesakau, kad sistema visiškai nekalta, tačiau neturėtume pamiršti kritiškai pažvelgti ir į save.

Mūsų pirmoji klaida buvo užsispyrus galvoti, kad pokyčiai pasaulyje niekaip negali mūsų paveikti: jautėme, kad mūsų identitetas yra kone šventai nepajudinamas ir mums tobulėti jau nėra kur. Žinote, ką? Ne toks jau jis ir šventas, o „sistema“, prieš sumažindama finansavimą ir nustumdama mus į mokslo paraštes, ilgai nemąstė.

Kyla klausimas: ar mus viduramžių vienuolyne įkalino sistema, ar, kaip aš įtariu, ten keliavome patys, o sistema tik padėjo greičiau nusigauti?

Manau, kad „mes“ ir „jie“ taip pat turėtų pasidalinti atsakomybe: šventas neliečiamumas, apie kurį kalbėjau, ir kurį humanitarai buvo pelnytai užsitarnavę kaip ypač vertingi visuomenei, buvo nulemtas ypač griežtų kokybės standartų.

Šiandien humanitarai, atrodo, neprisimena, kad gali būti tarpdisciplininiai. Mokslo sritys rūpestingai atskirtos, pamirštant, kad vos prieš keletą šimtmečių visi mokslai buvo filosofijos (kuri šiandien laikoma tik viena iš humanitarinių mokslų krypčių) dalis.

Pabandykime atlikti nedidelį eksperimentą – atsiverskite bet kurią enciklopediją ir patikrinkite, kiek iškilių žmonių praeityje buvo ir humanitarinių, ir gamtos mokslų atstovai, ir kiek iš jų nuo XIX a. pradžios tapo tik humanitarais. Humanitariniai mokslai nustojo būti tarpdisciplininių žinių šaltiniu ir tapo „atsakingi“ už vieną segmentą, kuris vis mažiau įsivaizduoja, kuo gyvena visuomenė, ir vis labiau metafiziškai tolsta nuo jos.

– Tad gal turėtume atsigręžti į praeitį?

– Toli gražu neagituoju grįžti į praeitį, tačiau noriu dar kartą priminti „adekvačios technologijos“ koncepciją. Naujieji humanitariniai mokslai siekia, kad humanitarai taptų pasauliui ta „adekvačia technologija“. Jie neturėtų bėgti nuo pasaulio, tačiau jį pasitikti, įgalindami žmones jį pažinti. Būtent dėl to humanitariniams mokslams reikia susigrąžinti tarpdiscipliniškumą.

Man patinka viena karikatūra, plačiai paplitusi akademiniuose sluoksniuose: pirmame paveikslėlyje matyti mokslininkas su mėgintuvėliu; prierašas skelbia: „Mokslas gali atsakyti, kaip klonuoti tiranozaurą“. Antrame paveikslėlyje tas pats mokslininkas bėga nuo tiranozauro, o prierašas skelbia: „Humanitariniai mokslai gali atsakyti, kodėl ši idėja niekam tikusi“.

Juokas juokais, tačiau iš tiesų, jei „kietieji“ mokslai yra atsakingi už technologijų kūrimą ir plėtojimą, humanitarams tenka atsakomybė nuspręsti, ar technologija yra „adekvati“, ar ne.

Marketingo specialisto profesija – viena paklausiausių

Analitinio žurnalo „U.S. News & World Report. Money“ atliktas tyrimas rodo, kad po penkerių metų vieni paklausiausių specialistų bus susiję su marketingu.

„Renkantis profesiją, manau, svarbiausia sau atsakyti į klausimą, kur jautiesi talentingas, stiprus, kas yra tavo arkliukas ir pagal tai pasirinkti sritį. Žinoma, taip pat svarbu stebėti situaciją rinkoje, atsižvelgti į specialistų reikalingumą“, – sako marketingo vadybininkė Vydmantė Rastokaitė.

Marketingo specialistui reikia viskuo domėtis, būti smalsiam, pastabiam, daug skaityti, stebėti, analizuoti žmones ir prekių ženklų veiksmus, todėl šioje srityje vienodai svarbu tiek analitinis, tiek kūrybinis mąstymas.

Pašnekovė įsitikinusi, kad geriems marketingo specialistams darbo niekada netrūks. „Marketingo sritis labai dinamiška, todėl neabejoju, kad ateityje atsiras daugybė naujų marketingo kanalų ir priemonių, kurios paskatins nuolat mokytis ir prisitaikyti prie rinkos pokyčių“, – sako V. Rastokaitė.

Naujas žvilgsnis į marketingo studijas

„Studijos padėjo aiškiai suprasti, kad marketingas yra būtent ta sritis, kurioje matau save ateityje, o dabartinei profesinei veiklai pamatus padėjo ir įgytos žinios, ir pačios noras kuo greičiau įgyti realios praktinės patirties“, – savo įžvalgomis dalinasi pašnekovė.

Marketingo specialistui svarbiausiu aspektu tampa platus požiūris ir skirtingų sričių išmanymas.

„Dirbant marketingo srityje vis naujų idėjų semiuosi iš aplinkos, knygų, filmų, bendravimo su žmonėmis. Kasdien stengiuosi sekti marketingo pasaulio naujienas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje“, – teigia pašnekovė.

Viena geriausiai įvertintų magistrantūros rinkodaros studijų programų – KTU Marketingo valdymas siekia ugdyti šiuolaikiniam marketingo specialistui reikalingas kompetencijas, skirti dėmesį analitiniams gebėjimams.

„Studijos vienareikšmiškai suteikia daug galimybių, telieka jomis pasinaudoti. Svarbu tai, kad išlaikomas artimas ryšys su verslu, tenka spręsti realias verslo problemas, ieškoti sprendimų, todėl įgytos žinios nėra tik teorinės. Dar vienas dalykas, kurį asmeniškai labiausiai vertinu, tai kompetentingi dėstytojai, kurie į studentus žvelgia kaip į kolegas, skiria daug asmeninio dėmesio“, – patirtimi dalinasi V. Rastokaitė.

Marketingo specialistui keliami nauji reikalavimai

V. Rastokaitės teigimu, užduotys, ir įgūdžiai priklauso nuo daugelio veiksnių - nuo sektoriaus, kuriame veikia įmonė, nuo marketingo padalinio dydžio ir darbų pasiskirstymo. „Marketingo specialistas turi pasižymėti komunikaciniais, analitiniais įgūdžiais, būti iniciatyvus, energingas, mąstyti tiek strategiškai, tiek kūrybiškai, gebėti bendrauti ir rasti kalbą su visais, generuoti naujas idėjas ir savarankiškai priimti sprendimus“, – įsitikinusi pašnekovė.

Nors šiandien visuomenė daug laiko praleidžia virtualioje realybėje, pašnekovė įsitikinusi, kad tai marketingo specialisto darbą padaro dar įdomesniu ir atveriančiu daugiau galimybių. „Visgi nepasakyčiau, kad dėl to darbas tampa paprastesnis, gal net atvirkščiai - didelė informacijos gausa, jos lengva sklaida ir prieinamumas marketingo specialistui sukuria papildomus iššūkius, tenka tuos duomenis ne tik surinkti, bet ir prasmingai interpretuoti“, – sako V. Rastokaitė.

Pašnekovė visiems siūlo pradėti nuo tokio darbo ar praktikos, kur yra veiksmų laisvė, gali įgyvendinti savo idėjas, sutikti įkvepiančius žmones, iš kurių gali daug išmokti. „Tikiu, kad bet kuriame darbe, ne tik marketingo srityje, svarbu daug dirbti, įdėti pastangų, nesustoti mokytis. Marketingas labai plati sritis, tad verta atrasti tas veiklas, kurios pačiam yra įdomiausios ir gilinti žinias jose“, – savo patirtimi dalinasi pašnekovė.

Skaitmeninis marketingas – verslo plėtros variklis

Skaitmeninis marketingas atveria daugiau galimybių verslo plėtrai tiek įmonėms, kurios žengia į užsienio rinkas, tiek įmonėms, kurios pradeda savo veiklą, nes leidžia pasiekti tikslinį vartotoją, matyti konkretų rezultatą, įgyti daugiau konkurencingumo.

„Manau, kad didžioji dalis įmonės sėkmės priklauso nuo marketingo, juk jis apima ne tik reklamą, bet ir visus prekės, kainodaros, paskirstymo sprendimus. Tam, kad verslas veiktų sėkmingai, potencialūs vartotojai mažų mažiausia privalo žinoti apie įmonės produktų ar paslaugų egzistavimą, o tai be marketingo veiklų nebūtų įmanoma“, – įsitikinusi pašnekovė.

Marketingas yra sritis, kuri augina įmonę, prisidėdama prie teigiamų pardavimų, prekės bei įmonės įvaizdžio pokyčių. 

Pašnekovės teigimu, personalizuotas marketingas yra mūsų dabartis, o tai ateityje tik dar labiau tobulės. „Šiuolaikiniai vartotojai yra sumanūs ir supranta, kad tam tikros reklamos jiems rodomos neatsitiktinai. Tad manau kad marketingo ateitis - personalizacija, kuri atneš maksimaliai daug vertės ir realios naudos vartotojui“, – savo įžvalgomis dalinasi V. Rastokaitė

Konferencija IVUS – tradicinis, kasmetinis renginys, kurį nuo 1995 m. organizuoja KTU, Vilniaus universiteto Kauno fakultetas (VU KnF) ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU).

Konferencijoje buvo pristatyta įvairovė pranešimų apie formalius ir matematinius metodus, jų taikymą, informacinių technologijų taikymą, dirbtinį intelektą ir žinių inžineriją, programų inžineriją. Šiemet konferencija buvo išties tarptautinė – pranešimus skaitė jaunieji mokslininkai iš Lietuvos, Lenkijos, Italijos, Latvijos, Turkijos, Irano, Pakistano, Bosnijos ir Hercegovinos bei Indijos.

Konferencijos metu išrinkti šeši geriausi straipsniai. Dar kartą nuoširdžiai sveikiname jų autorius:

• Daumantas Stanikūnas, Tomas Krilavičius, and Justina Mandravickaitė, Comparison of distance and similarity measures for stylometric analysis of Lithuanian texts
• Aistė Štulienė and Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė, Research on human activity recognition based on image classification methods
• Jelena Zubova, Olga Kurasova, and Marius Liutvinavičius, Dimensionality reduction for financial data visualization
• Vilius Pranckaitis and Mantas Lukoševičius, Clustering of Lithuanian news articles
• Arnoldas Matusevičius, Darius Dirvanauskas, Rytis Maskeliūnas, and Vidas Raudonis, Embryo cell detection using regions with convultional neural networks
• Aivaras Šimulis and Evaldas Vaičiukynas, Exploiting voice signal decomposition in expert system for Parkinson’s disease detection

Visų konferencijos dalyvių straipsnius galėsite perskaityti e-formato konferencijos leidinyje, kuris bus patalpintas į CEUR Workshop Proceedings internetinę svetainę http://ceur-ws.org/.

Konferencijos įrašą galite pasižiūrėti https://youtu.be/FYGrms-kCSc

Dėkojame visiems dalyvavusiems ir laukiame kitų susitikimų!