Sveikiname kolegę Birutę Paliakaitę, tapusią LMA aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nugalėtoja technikos mokslų skyriuje už mokslinį darbą „Arterijų būklės vertinimas kūno kompozicijos svarstyklėmis“ (darbo vadovas prof. dr. Vaidotas Marozas).

Plačiau skaitykite http://www.lma.lt/nugaletojai

MKE technologijos efektyvumo didinimas

Viena iš alternatyvių atsinaujinančios energijos formų yra elektros energija, gaminama mikrobiniuose kuro elementuose (MKE), kuriuose bakterijos iš organinių junginių gaunamus elektronus atiduoda anodui – taip sukuriama elektros srovė.

Anodo paviršiuje vykstantys procesai ir jų efektyvumas, t. y. greitis bei tolygumas, yra MKE technologijų plėtrą limituojantys veiksniai. Taigi, anodo paviršiaus modifikavimas ir bakterijų atiduodamų elektronų perėjimo į anodą palankių sąlygų sudarymas yra labai svarbus uždavinys, kurio sprendimas leistų plačiau taikyti MKE efektyviam elektros energijos generavimui.

Susidomėjimas mikrobiniais kuro elementais nuolatos auga, nes MKE siūlo galimybę pagaminti elektros energiją iš organinių atliekų ir atsinaujinančios biomasės. MKE veiklą vykdantys mikroorganizmai gali oksiduoti skirtingą „purviną“ kurą, tradiciniu požiūriu neturintį energetinės vertės, pvz., organines nuotekas, dirvožemio ir vandens telkinių nuosėdų organines medžiagas.

KTU Fizikinės ir neorganinės chemijos katedroje, bendradarbiaujant su Organinės chemijos katedros specialistais, vykdomi tyrimai specifiškai modifikuojant anglinius elektrodus, kurie leistų padidinti MKE veikimo efektyvumą.

Ypač svarbus šių tyrimų uždavinys yra specifinių  funkcinių grupių suformavimas anodo paviršiuje ir palankių sąlygų sudarymas ant anodo paviršiaus „gyvenančioms“ bakterijoms perduoti elektronus anodui.

„Išsprendus tyrimo uždavinius atsivertų platesnės MKE taikymo galimybės efektyviam elektros energijos generavimui. „Technoramoje 2017“ bus pristatytas testuojamas MKE su didelio savitojo paviršiaus specialiai apdorotu grafito veltinio anodu“, – teigia sprendimo autoriai Jurgita Kuknauzaitė ir Arminas Ilginis.

Šis MKE yra prototipas baterijoms, kurios bus naudojamos rengiant menininkų Nomedos ir Gedimino Urbonų (Masačusetso technologijos institutas (MIT), Kembridžas, JAV) instaliaciją „Folk Stone. Power Plant“ Folkstono miesto trienalėje Didžiojoje Britanijoje 2017 metų vasarą ir rudenį. Kaip mokymo priemonė MKE prototipas bus naudojamas edukacinėje trienalės programoje – dirbtuvėse bei simpoziume apie alternatyvią gyvybės formų energiją, skirtuose plačiai auditorijai: moksleiviams, trienalės lankytojams, meno ir mokslo bendruomenei. Edukacinė programa kuriama bendradarbiaujant su VšĮ „Jutempus (Vilnius) ir MIT.

Inovatyvi vandens valymo technologija

Naudojant tradicines technologijas, užteršto vandens valymas ir pakartotinis panaudojimas yra labai sudėtingas procesas. Martynas Tichonovas ir Edvinas Krugly „Technoramoje“ pristatys naujovišką  pažangiosios oksidacijos (PO) vandens valymo metodą, kurį taikant nukenksminami visi organiniai vandens teršalai.

Tai eksperimentinis įrenginys, kuris skirtas pramonėje (farmacijos, tekstilės ir kt.) susidarančiomis toksiškomis ir/arba sunkai skaidomomis medžiagomis užterštam vandeniui valyti. Ultravioletinių spindulių – ozono – katalizatoriaus sinergetine sąveika pagrįstas PO metodas gali nukenksminti visus organinius vandens teršalus.

„Taikant šią aplinkai draugišką vandens valymo technologiją nereikia naudoti papildomų cheminių medžiagų, be to, ji pasižymi mažomis energijos sąnaudomis dėl sinergetinio efekto ir yra pranašesnė už šiuo metu naudojamus panašius vandens valymo metodus. Vanduo gali būti išvalomas praktiškai iki nulinės taršos vertės, visiškai panaikinant užteršto vandens toksiškumą“, – pabrėžia autoriai.

Nauja nano ir mikro gijų struktūrų formavimo technologija

E. Krugly sukurta nano ir mikro gijų struktūrų formavimo technologija apjungia adityviosios gamybos ir betirpiklio elektrinio verpimo procesus. Šia technologija galima efektyviai formuoti norimų savybių polimerinių pluoštų struktūras.

Pagamintas produktas gali būti taikomas daugelyje sričių – biomedicinoje (kaulų, odos, kraujagyslių inžinerija); farmacijoje (vaistų nešikliai); aplinkosaugos technologijose (filtrų medžiagos, sorbentai, sensoriai); energetikoje (elektrodai, saulės elementai, kuro celės); maisto pramonėje (pakuotės, plėvelės, nanostruktūrinės maisto medžiagos); chemijos pramonėje (anglies nano vamzdeliai, katalizė, membranos) ir kt.

„Technoramoje 2017“ turėsite galimybę dar plačiau susipažinti su šiais ir pamatyti kitus inovatyvius cheminės technologijos ir kitų sričių sprendimus.

Vieta: KTU „Santakos“ slėnis, K. Baršausko g. 59, Kaunas

Laikas: balandžio 27 d. 10 val.

Netaisyklinga laikysena naudojantis kompiuteriais, planšetėmis ir mobiliaisiais telefonais gali sukelti rimtų problemų. Dėl dažno ir net kelias valandas per dieną trunkančio žiūrėjimo į mobiliuosius telefonus kaklas patiria dideles apkrovas, dėl to gali pasireikšti kaklo ir nugaros skausmai.

Mindaugo Viskupaičio, Artūro Vyčo ir Juozo Balamuto suprojektuotas prietaisas, skirtas galvos padėties registravimui, matuoja galvos padėties nuokrypio kampą ir garsiniu signalu įspėja vartotoją, apie per ilgai netaisyklingoje pozicijoje laikomą galvą. Taip vartotojas skatinamas atkreipti dėmesį į savo kūno laikyseną darbo metu.

„Šį prietaisą galima panaudoti kineziterapijoje, tiriant pusiausvyros sutrikimus, taip pat ergonominiuose tyrimuose, siekiant nustatyti žmogaus laikyseną darbo metu“, – teigia autoriai.

Automobilių šonaslydžio sportas labai brangus ir galimybes mėgautis šia sporto šaka dažnai riboja finansai. Dainiaus Brimono sukurtas šonaslydžio triratis, kaip teigia jo autorius – „puiki alternatyva, leidžianti pajusti šonaslydžio sporto teikiamą malonumą bei užtikrina turiningai praleistą laisvalaikį dalyvaujant varžybose, skriejant vingiuotu keliu ar uždaroje aikštelėje, slidinėjant ir bandant įveikti trasą slystant šonu.“

Dėl sparčiai didėjančios urbanizacijos vis labiau auga ir naudotų padangų kiekiai. Vienas padangų utilizacijos kelių yra jų perdirbimas panaudojant kaip antrines žaliavas, tačiau padangų tekstilės atliekų antrinį panaudojimą apsunkina jų valymo procesas. Dėl šios priežasties, padangų tekstilės atliekos dažnai yra deginamos kaip kuras šilumos gamybai, arba tiesiog kaupiasi atliekų aikštelėse.

„Pasirinktomis termolizės metodo sąlygomis naudotų padangų tekstilės atliekas galima perdirbti į skystuosius angliavandenilius be jokių papildomų valymo nuo gumos trupinių ar kitokio apdorojimo kaštų“, – teigia sprendimo padangų tekstilės atliekas perdirbti į skystuosius angliavandenilius autorė Olga Belukhina.

Dar daugiau įdomių inovatyvių sprendimų pamatysite jau netrukus „Technoramoje 2017“!

Vieta: KTU „Santakos“ slėnis, K. Baršausko g. 59, Kaunas

Laikas: Balandžio 27 d. 10 val.

Pagrindinis renginio rėmėjas „Lietuvos energija“.  Kiti renginio rėmėjai:  Antano Guogos paramos fondas, KTU Alumnių asociacija, „Ar žinai“, „Fab Lab Kaunas“, „Intermedix“, „Jūsų renginiai“, „Kauno mokslo ir technologijų parkas“, „Practica Capital“.

Balandžio 20 d. Hagoje vykstančiame OpenAIRE projekto seminare diskutuojami atvirosios prieigos leidybos klausimai.
Renginyje dalyvauja KTU Mokslinės informacijos skyriaus vadovė dr. Ieva Cesevičiūtė. 
Daugiau informacijos rasite čia.

Balandžio 20 d. Taline vyksta atvirosios prieigos seminaras atvirųjų mokslo duomenų tema. Renginį organizuoja Tartu universitetas ir DataCite Estija konsorciumas.
Renginyje dalyvauja KTU Informacinių paslaugų skyriaus vyresnioji informacijos vadybininkė Rasa Dovidonytė.
Daugiau informacijos rasite čia.
Tiesioginė transliacija https://youtu.be/loiX3q60Y-E.

On the 20th of April, in Hague is held OpenAIRE seminar “On the road towards a sustainable open access publishing market” in the seminar  issues of open access publishing are discussed.
During this workshop, preliminary results from the two-year FP7 Post-Grant Open Access Pilot are presented, this meeting is also gives an  opportunity to gather input from the participants on a Roadmap towards a qualitative and sustainable open access publishing market - one of the intended outcomes of the pilot.
In the seminar participates Dr. Ieva Cesevičiūtė head of Scientific Information Department at KTU Library.

More information here. 

The University of Tartu Library and DataCite Estonia Consortium are organizing an international seminar: Open Research Data - the FAIRest Data is the Future of Science. Seminar is held in Tallinn, on 20th of April.
This seminar examines state-of-the-art institutional repositories and common problems, provides networking and sharing of best practices.
In the seminar participates Rasa Dovidonytė senior information manager at KTU Library.

More information here. 
Live traslation here. 

LPVA prezidento Pauliaus Morkvėno teigimu, kiekvienas statybos ir pramonės projektas yra unikalus, todėl kaskart yra susiduriama su naujais iššūkiais. Tai reiškia, kad būtina planuoti ir kontroliuoti projektus, taip pat nuolat optimizuoti jų valdymą, kas leidžia pasiekti projekto tikslus ir užtikrinti sėkmingą tolimesnį jo vykdymą.

„Efektyvų organizacijos projektų valdymą įgalina tinkamai parinkti procesai, atitinkantys gerąsias pasaulines praktikas, pavyzdžiui, PRINCE2, PMBOK, įdiegtos patogios ir funkcionalios IT sistemos, tokios kaip Microsoft Project, JIRA, projektų vadovų apmokymai bei edukacija, pavyzdžiui, IPMA kompetencijų modelis“, – sakė P. Morkvėnas. 

Pasak pašnekovo, kiekvienas projektas yra unikalus, todėl kaskart yra susiduriama su naujais iššūkiais. Tad tinkamai balansuojant šias tris sritis – procesus, įrankius ir kompetencijas – galima optimaliais kaštais pasiekti efektyvų projektų valdymą.

Pirmojo ciklo renginio metu, kuris vyko balandžio 13 d., buvo pristatyti du projektai bei pasidalinta sėkmės istorijomis.

Kauno savivaldybės plėtros programų ir investicijų skyriaus vedėjas Tadas Metelionis su renginio dalyviais aptarė troleibusų kontaktinio tinklo statybos procesą Parodos ir K. Petrausko gatvėse Kauno mieste. Tuo tarpu Karo paveldo centro direktorius, fortifikacijos istorijos tyrėjas, Šaltojo karo muziejaus ir IX forto puskaponieriaus muziejinių ekspozicijų autorius, Bresto tvirtovės (Baltarusija) vedantysis mokslinis bendradarbis,  VII forto regeneracijos projekto vadovas Vladimiras Orlovas renginio dalyviams papasakojo apie Kauno tvirtovės VII forto, kaip aukštos rizikos, projektą.

P. Morkvėnas išskiria keletą aspektų, turinčių įtakos projekto sėkmei: aiškus projekto įgyvendinimo ar verslo plano parengimas, tolesnė projekto priežiūra ir suinteresuotų šalių lūkesčių valdymas. „Projekto sėkmė yra tiesiogiai proporcinga suinteresuotų asmenų ar kitų projekto dalyvių požiūriui į rezultatą ir pasitenkinimui juo“, – sakė pašnekovas.

Vykusį renginį moderavo LPVA prezidentas P. Morkvėnas, kuris yra projektų valdymo praktikas, dėstytojas, sertifikuotas projektų vadovas, „Young Crew Lietuva“ įkūrėjas. Šiuo metu jis yra „AdProjectum“ direktorius.

Kviečiame naudotis naujai prenumeruojama SPIE Digital Library duomenų baze. Tai optikos, fotonikos, astronomijos duomenų bazė. Turime prieigą prie el. knygų, žurnalų, konferencijų pranešimų.

SPIE Digital Library is one of the World‘s largest collection of toptics and photonics applied research.  The database provides access to ebooks, monographs, peer-reviewed journals and proceedings. 

Universitetai, aktyviai bendradarbiaujantys su verslu ir skatinantys savo studentų verslumą, sudarantys jiems galimybes įgyti verslo pagrindų, suteikia abipusę naudą tiek studentams, tiek įmonėms.

„Vienas iš svarbiausių verslo ir universiteto bendradarbiavimo tikslų ir krypčių, vykdant bei tobulinant studijų programas, yra ugdyti ir parengti studentus, kurių kompetencijos atitiktų darbdavių lūkesčius“, – sakė L. Klovienė.

Žvelgdama į situaciją iš kitos pusės, docentė pažymėjo, kad kritiškai svarbu tai, kad studijos Universitete būtų grindžiamos mokslo rezultatais: „Siekiame, kad čia atliekami moksliniai tyrimai būtų pagrįsti ir aktualūs verslo, viešosioms įmonėms, o tuo pačiu, tyrimų rezultatus integruojame į studijų programas.“ 

Mokslininkės teigimu, mokslo ir verslo atstovams dirbant kartu, rezultatai bus akivaizdūs. „Sėkmingas verslo ir Universiteto bendradarbiavimas labai priklauso nuo abiejų pusių atvirumo, todėl šiandien norime pasidžiaugti turimais partneriais, vykstančiu abipusiai vertingu bendradarbiavimu“, – kalbėjo pašnekovė.

Siekiant paskatinti bendrus verslo ir Universiteto projektus studijų procese, pagrindinės priemonės: verslo įmonių įsitraukimas į realių verslo problemų sprendimą paskaitose, baigiamuosiuose darbuose, studentų vizitai ir praktikos įmonėse, siekiant juos supažindinti su realia Lietuvos ir užsienio verslo įmonių veiklos patirtimi ir reikalingomis kompetencijomis bei verslo atstovų įsitraukimas į dėstymo procesą.

Gerąja patirtimi pasidalino bankas

Glaudus verslo ir Universiteto bendradarbiavimas leidžia studentams pamatyti ir analizuoti realius, Lietuvoje veikiančių įmonių vystymosi atvejus. Vasario 1 d. vykusioje interaktyvioje diskusijoje KTU studentams buvo pristatyta vieno pirmaujančių komercinių bankų Lietuvoje „Swedbank“, drauge su dėstytoja L. Kloviene, parengta Veiklos vertinimo sistemos vystymosi atvejo analizė, integruota į Strateginės valdymo apskaitos modulį, dėstomą Apskaitos ir audito, Įmonių valdymo bei Energijos technologijų ir ekonomikos studijų programose.

Pasak L. Klovienės, viena iš esminių renginio dalių yra KTU bei „Swedbank“ gerosios patirties pristatymas: „Siekėme pagrįsti, jog mokslinių tyrimų vaidmuo yra kritiškai svarbus, padedant spręsti įmonių veiklos vertinimo srityje kylančias problemas“, – sakė mokslininkė.

Studentai rengė atskirų atvejų analizes

„Swedbank“ atstovų dalyvavimas paskaitoje buvo labai vertingas studentams dėl tiesiogiai pateikiamų atsakymų į klausimus, kodėl vyko pokyčiai „Swedbank“ veiklos vertinimo sistemoje, kas tai lėmė, kaip bankas elgėsi keičiantis verslo aplinkai, vertybėms ir vidiniam potencialui.

Docentė L. Klovienė atkreipė dėmesį, jog prieinamų užsienio įmonių veiklos vertinimo srities atvejo analizių yra tikrai daug. Jos taip pat yra naudojamos paskaitų metu, tačiau studentai visuomet nori sužinoti, kaip tai realiai veiktų ir veikia Lietuvoje.

„Swedbank“ Karjeros centro srities vadovė Rūta Simanonytė džiaugėsi pavykusiu ir sėkmingai įgyvendintu projektu.

„Iš studentų pateiktų atvejo analizės įžvalgų matau, kad jie mano pateiktą informaciją suprato teisingai, o tai – labai džiugina. Tokios paskaitos duoda daug naudos, nes jų metu analizuojama ne tik teorija, bet susiduriama ir su praktika“, – sakė R. Simanonytė.

Papildydama R. Simanonytę, L. Klovienė sakė: „Tokios atvejo analizės yra labai vertingos ne tik studentams, bet jų rengimo patirtis yra naudinga ir akademikams, siekiant perteikti ne tik mokslu, bet ir verslo patirtimi grįstas studijas.“

Gerinamas studijų procesas

Lietuvoje aukštojo mokslo bendradarbiavimas su verslu, rengiant specialistus, yra gana stipriai pažengęs. Verslo studijose yra taikoma daug realių praktinių pavyzdžių, nes dauguma dėstytojų turi darbo versle patirties.

„Ugdydami Apskaitos ir audito programos studentus, siekiame užtikrinti verslui aktualias kompetencijas, o tai atliekame bendradarbiaudami su verslo ir viešosiomis įmonėmis. Verslo atstovus nuolat kviečiame įsijungti į studijų procesą, skaitant ir vedant paskaitas, organizuojame dėstytojų praktikas verslo įmonėse“, – vardijo L. Klovienė.

Docentė taip pat pažymėjo, kad fakultete ir minėtoje studijų programoje orientuojamasi ir į kitas vystymo priemones, tokias, kaip dėstytojų atliekama praktika verslo įmonėse, kurių pagrindu yra rengiamos realiu, Lietuvoje veikiančios įmonės, atveju parengta atvejo analizė.

„Atvejo analizės dėka studentams yra pateikiama konkrečios įmonės situacija, problematika ir siekiama, kad jie analizuotų galimus problemos sprendimo būdus. Į tokio tipo atvejo analizės tyrimą aktyviai įsitraukia ir verslo įmonė, kurios pagrindu parengta minėta analizė. Tai ypatingai padeda užtikrinti realių verslo situacijų ir gebėjimo jas spręsti analizės kompetencijas“, – savo įžvalgomis dalinosi mokslininkė.

Mokslininkės nuomone, šiandienos ir ateities studijose neabejotinai vertingiausia priemonė yra problemomis grįstas mokymas, pasitelkiant kūrybinį mąstymą (angl. design thinking) ir realiai veikiančių įmonių pavyzdžius.

Balandžio 10 d. užsienio kalbos (anglų) brandos egzamino kalbėjimo dalimi prasidėjusi pagrindinė egzaminų sesija vyks iki birželio 21 d. Informacinių technologijų egzaminą pasirinkę abiturientai savo žinias pasitikrins birželio 16 d. Egzaminų tvarkaraštis

Pasiruošti IT VBE moksleiviams šiais metais sutiko padėti KTU Informatikos fakulteto (IF) dėstytoja Renata Burbaitė, kuri balandžio 22 d. 11 val. ves viešą ir nemokamą paskaitą apie didžiausias daromas klaidas informacinių technologijų (IT) egzamine KTU „Santakos“ slėnyje (K. Baršausko g. 59 Kaunas). Registracija ČIA.

R. Burbaitė, IT mokanti ir Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos auklėtinius, taip pat yra IT VBE vertinimo komisijos narė jau nuo pirmojo istorijoje IT egzamino 2006 metais.

IT egzaminas – (ne)populiarus

Informacinių technologijų egzaminas yra įtrauktas į valstybinių brandos egzaminų pasirinkimų sąrašą nuo 2006 metų. Per daugiau nei dešimtmetį pasikeitė ne tik egzamino užduočių turinys, bet ir IT VBE laikančiųjų skaičiai – norinčiųjų laikyti egzaminą skaičius išaugo 132 proc. (2006 m. laikyti egzaminą pasirinko 1164, laikė – 1128).  

„Per dešimt metų šį egzaminą laikančiųjų skaičius išaugo dvigubai, tačiau išlaikančiųjų skaičius kasmet ženkliai nekito – apie 90 proc. abiturientų kiekvienais metais išlaiko informacinių technologijų valstybinį brandos egzaminą“, – apie pokyčius kalbėjo R. Burbaitė. Iki šiol rekordinis IT VBE laikiusių abiturientų skaičius buvo užfiksuotas 2015 metais – 2519.

Dėstytoja pastebi, jog dauguma egzaminą besirenkančių abiturientų savo ateitį planuoja sieti su IT ir tiksliųjų mokslų studijomis. Ypatingas pokytis pasirenkant IT VBE įvyko 2010 metais, nes laikiusiųjų skaičius išaugo beveik 60 proc.

Džiuginančius rezultatus lėmė ir tai, jog prie IT VBE laikančiųjų gretų aktyviau pradėjo jungtis ir mažesnių miestų ir miestelių abiturientai. Pernai visų didžiųjų Lietuvos miestų abiturientų IT VBE išlaikymų dalis buvo daugiau nei 90 proc.

„Pernai informacinių technologijų valstybinį brandos egzaminą aktyviausiai rinkosi abiturientai iš didžiųjų Lietuvos miestų: Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Klaipėdos ir Alytaus. Daugiausiai išlaikiusiųjų egzaminą buvo Panevėžyje – iš 109 laikiusiųjų išlaikė net 105. Tuo tarpu daugiausiai aukštų balų (87-100) susirinko abiturientai iš Vilniaus“, – 2016 metų statistiką pateikė R. Burbaitė.

Neišlaikyto egzamino priežastys – aiškios

KTU dėstanti pedagogė teigia, kad kiekvienais metais užduočių sudėtingumas išlieka to paties lygio, tačiau IT VBE neišlaikančiųjų skaičius per dešimt metų vis dėlto svyravo nuo 3 proc. iki 11 proc. Nepasisekimų priežastys yra įvairios, tačiau dažniausiai blogus rezultatus lemia neefektyvus mokinio ir mokytojo tarpusavio santykis, savarankiško darbo stoka ir neatsakingas pasirengimas.

„Labai svarbus faktorius yra mokinio ir mokytojo bendradarbiavimas – ne tik dalykinis, bet ir žmogiškasis. Norint gerai pasirengti bet kuriam egzaminui reikia nuosekliai ir daug dirbti savarankiškai“, – sakė mokytoja.

R. Burbaitės teigimu, gerų rezultatų neįmanoma tikėtis, jei informacijos apdorojimas įvyksta per labai trumpą laiką. Ypatingai svarbu atkreipti dėmesį į tinkamą darbo ir poilsio režimą, prioritetų paskirstymą bei artimųjų palaikymą.

Didžiausios daromos klaidos

Mokytoja savo viešoje paskaitoje KTU „Santakos“ slėnyje ketina detalizuoti didžiausias abiturientų daromas klaidas IT valstybiniame brandos egzamine, kuriam didelę įtaką daro ne tik moksleivio psichologinio pasirengimo svarba, bet ir pačių užduočių parengimo kokybė.

„Vienos didžiausių daromų abiturientų klaidų yra neatidžiai skaitomos užduočių sąlygos ir reikalavimai. Atsakydami į atvirojo tipo klausimus mokiniai vartoja netaisyklingas sąvokas, o atlikdami programavimo užduotis – turi sunkumų tinkamai aprašydami duomenų struktūras ir pasirinkdami bei kurdami uždavinio sprendimo algoritmus“, – apie abiturientų daromas klaidas pasakojo R. Burbaitė.

Brandos egzaminų užduočių rengėjų grupės nėra skelbiamos viešai, tačiau užduočių rengėjai ir recenzentai, kurių paslaugos yra perkamos vykdant viešuosius pirkimus, turi atitikti aiškius reikalavimus: turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą, per pastaruosius penkerius metus būti dirbusiam mokomojo dalyko mokytoju pagal Vidurinio ugdymo programą arba dėsčius pagal aukštųjų mokyklų studijų programas.

„Egzaminas atspindi didžiosios dalies abiturientų žinias ir gebėjimus tuomet, jei egzamino užduotis parengta kokybiškai ir atitinka egzamino programos reikalavimus“, – užduočių svarbą egzamino rezultatui vertino R. Burbaitė.

IT egzaminas Lietuvoje ir užsienyje skiriasi

Informacinės technologijos tampa vis populiaresnės, todėl keičiasi ir požiūris į šios srities egzamino poreikį. Kiekviena šalis turi skirtingas sistemas, pagal kurias vertina abiturientų žinias IT brandos egzamine.

„Rusijoje dviejų dalių informatikos egzaminą moksleiviai laiko devintoje klasėje. Egzamino metu jie turi atsakyti į 18 trumpojo atsakymo klausimų, apimančių informacijos apdorojimo, skaičiuoklės, socialinių aspektų, programavimo skyrius. Tuo tarpu Lenkijoje informatikos brandos egzamino turinį sudaro informacijos kodavimo, skaičiavimo sistemų ir algoritmavimo skyriai“, – apie IT egzaminus svetur pasakojo R. Burbaitė.

Anot jos, Lenkijoje vykdomo informatikos egzamino programa yra platesnė už Lietuvos IT VBE programą, o egzamino užduotį sudaro daugiau uždavinių. Tuo tarpu Naujojoje Zelandijoje abiturientai gauna trijų skirtingų lygių sertifikatus, apimančius skirtingas IT sritis ir temas.

„Kiekvienais metais dirbu su abiturientais, todėl pastebiu, jog šių metų moksleivių žinios ir gebėjimai labai panašūs į pastarųjų kelių metų abiturientų žinias ir gebėjimus. Manau, kad 2017 egzamino rezultatai bus panašūs į keleto paskutinių metų VBE rezultatus“, – prognozavo R. Burbaitė.

Balandžio 22 d. 11 val. KTU „Santakos“ slėnyje (Baršausko g. 59) 1 salėje vyksiančios viešos paskaitos dalyviai sužinos, kokios yra didžiausios daromos klaidos informatikos brandos egzamine. Paskaitą ves Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos IT mokytoja ir KTU atstovė Renata Burbaitė. Registracija Renginio metu vyks tiesioginė transliacija: https://ac.liedm.net/pasiruosk-it-brandos-egzaminui/