Paaiškinimas gali būti paprastas: parlamentarais tiesiog nepasitikima. Apskritai, valdžia mažai pasitikima, todėl netikėjimas Seimo narių pastangomis laikytinas bendro nepasitenkinimo ir nepasitikėjimo valdžia išraiška, maždaug: „jie visi tokie“.

Politinės pažiūros beveik neturi įtakos

Galima būtų detaliau analizuoti: galbūt mažiau politiškai išprusę, nesidomintys politika ar remiantys opozicines partijas ir yra tie, kurie netiki parlamentarais? 2015 m. ir 2016 m. KTU Viešosios politikos ir administravimo instituto atliktų apklausų duomenys (angl. International Social Survey Programme– ISSP) atskleidžia, kad dalis tiesos šiuose išankstiniuose spėjimuose yra:

• besidomintys ir nesidomintys politika vienodai netiki Seimo politikų pažadais (2016 m. tyrimo duomenimis); nesidomintieji tik šiek tiek labiau linkę nepasitikėti (2015 m. tyrimo duomenys);
• saviidentifikacija kairės-dešinės skalėje nėra susijusi su politikų pažadų laikymųsi 2016 m., bet 2015 m. kuo „kairesnis“, tuo labiau pasitiki Seimo narių pažadais, tačiau šis ryšys ne itin stiprus;
• politinis išprusimas (žinojimas, kuris politikas eina Seimo pirmininko pareigas, kiek yra Seimo narių ir pan.) taip pat nedaro įtakos (2015 m. rezultatai).

Nepasitikėjimą politikais lemia nepasitenkinimas gyvenimo sąlygomis ir valdžios funkcionavimu

Tačiau įdomūs ir kiti veiksniai ar problemos, kurie analizuojant duomenis daugiausiai siejasi su netikėjimu politikų pažadais. Atrinkome tuos veiksnius, kurie yra stipriausiai susiję su netikėjimu politikų pažadais, t.y., kokios charakteristikos geriausiai tai nuspėja.

Pasirodo, kad tie, kurie mažiau tiki, jog Seimo nariai stengiasi laikytis savo pažadų, taip pat yra ypač linkę nepasitikėti Seimu kaip institucija, politikais apskritai, politinėmis partijomis, Vyriausybės darbu, valstybės tarnautojais, teisine sistema, netgi policija; yra labiau nepatenkinti tuo, kaip veikia demokratija Lietuvoje, ekonomine situacija, apskritai valdančiųjų požiūriu į paprastų žmonių gyvenimą. Šie rezultatai patvirtina, kad, remiantis apklausų duomenimis, gyventojų nepasitikėjimą politikų pažadais reiktų visų pirma sieti su blogai funkcionuojančia valdžia ir tokio funkcionavimo pasekmėmis plačiąja prasme.

Antra pagal svarbą veiksnių grupė, paaiškinanti, kodėl netikima, kad Seimo nariai laikysis priešrinkiminių pažadų yra nepasitenkinimas dideliais pajamų skirtumais, nesėkminga kova su skurdu, neužtikrinta ori senatvė, neteisingas apmokėjimu už darbą, išnaudojimas, nelygios galimybės įsidarbinti, nesėkminga kova su nedarbu, nepalankios sąlygos auginti vaikus ir derinti šeimą su darbu, prastas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas – nuomonės šiais klausimais gana stipriai koreliuoja su netikėjimu politikų pažadais. Tad paminėtos esminės gyvenimo kokybės dedamosios geriau negu gyventojų politinės žinios ar partinė saviidentifikacija paaiškina, kodėl netikima politikų pažadais.

Netikėjimas pažadais gana stipriai siejasi ir su kitais dalykais: netikintys pažadais mažiau linkę pasitikėti apskritai žmonėmis, mano, kad dažniausiai žmonės yra savanaudiški. Jie yra labiau kritiški imigrantų atžvilgiu, linkę identifikuoti save su žemesnės socialinės padėties atstovais, yra dirbantys daugiau darbo valandų ir gyvenantys mažesnėse gyvenvietėse.

Be abejo, tai nereiškia, kad visi 70 proc. netikinčiųjų Seimo narių pastangomis tesėti pažadus pasižymi visomis šiomis išvardintomis charakteristikomis; tai tereiškia, kad, pavyzdžiui, nors dalis didžiųjų miestų gyventojų taip pat nepasitiki politikų pažadais, tendencija rasti daugiau nepasitikinčiųjų yra mažesnėse gyvenvietėse.

Žiūrint į šiuos fundamentalius veiksnius, sunku tikėtis, kad šio tęstinio tyrimo rezultatai ir čia įvardintos priklausomybės stipriai pasikeis artimiausiais metais, naujosios Seimo kadencijos laikotarpiu. 

Tik gyventojai atsako, kas bus sudeginta

Šiukšlės surenkamos 2 kartus per savaitę pagal grafiką tiesiog iš gatvių. Maišus į gatvę gyventojai išneša nustatytu metu. Šie šiukšlių maišai keliauja tiesiai į atliekų deginimo stotį, kur atliekos deginamos nerūšiuojant. Deginimo įrenginys aptarnauja 700 tūkst. Gyventojų iš viso Bazelio regiono. Vidutiniškai sudeginama apie 225 000 tonų atliekų per metus. 1 gyventojas vidutiniškai sugeneruoja 33 maišus atliekų per metus. Miesto gyventojai specialius šiukšlių maišus (Basel Bebbi Sagg) įsigyja vietinėse maisto parduotuvėse. Maišai yra 3 dydžių: 17, 35 ir 60 litrų. Į gana aukštą jų kainą (10 vnt. 17 litrų maišų kainuoja 11 eurų, 10 vnt. 35 litrų maišų kainuoja 21 eurų, 10 vienetų 60 litrų maišų kainuoja 30 eurų) jau įskaičiuotas atliekų tvarkymo mokestis. Tai puiki ekonominė priemonė skatinti rūšiavimą ir puiki ekonominė sankcija neatsakingiems vartotojams, kurie nerūšiuoja. Nerūšiuojant atliekų, sunaudojama daug vietos maišuose, kurie brangūs net daug uždirbantiems šveicarams, o rūšiavimas yra patogus ir daug pastangų nereikalaujantis įprotis, kuris palaikomas pačios visuomenės be papildomų skatinamųjų priemonių. 

Griežta surinkimo tvarka

 

Atliekos surenkamos 2 kartus per savaitę. Jeigu atliekos ne specialiame maiše, ant jo priklijuojamas informacinis lipdukas, paaiškinantis, kad reikia įsigyti specialų mėlyną maišą. Maišai į gatves išnešami surinkimo dienos išvakarėse, kai sutemsta, o jeigu išnešama per anksti arba ne tam skirtame maiše, paprastai sulaukiama baudos arba įspėjimo. Skirtingose miesto zonose skiriasi atliekų surinkimo laikas, tačiau informacija prieinama internetu nurodžius gyvenamosios vietos adresą.

Skirtingos atliekos turi individualias surinkimo ir tvarkymo sistemas. Komunalinės atliekos mėlynuose maišuose, popieriaus ir kartono atliekos, stambiagabaritės atliekos surenkamos tiesiog iš gatvių nustatytu metu ir apibrėžta tvarka. Kitos atliekos, kaip stiklo buteliai, aliuminis, PET ir kito plastiko pakuočių atliekos, elektronikos atliekos ir panaudotos baterijos turi labai skirtingas ir tik Bazelio gyventojams gerai suprantamas surinkimos sistemas su griežta tvarka. 

Kartono ir popieriaus atliekų surinkimo sistema

Popieriaus ir kartono atliekų kiekis Bazelio komunalinių atliekų sraute sudaro 17 proc., sudėtinių pakuočių atliekų – 6 proc. Popieriaus ir kartono perdirbimas nieko nekainuoja, tačiau tai daroma labai specifiniu būdu. Popierius turi būti surištas siūlu ar supakuotas į tinklines pakuotes, o ryšulio tūris negali būti didesnis kaip 0,5 m³, kitu atveju – jeigu popierius netinkamai supakuotas – jis paliekamas gatvėje su nurodymu, kaip tinkamai rūšiuoti popieriaus atliekas. Popierius surenkamas kas 5–6 savaites iš gatvių. Surinkimo tvarkaraštis skelbiamas miesto internetinėje svetainėje. 

Stiklinių butelių ir aliuminio skardinių surinkimo sistema

Butelių ir aliuminio skardinių surinkimas nėra toks patogus, kaip popieriaus ir komunalinių atliekų. Aliuminio atliekos ir stikliniai buteliai rūšiuojami tam skirtose vietose. Paprastai 10 minučių atstumu nuo gyvenamosios vietos yra įsikūrusios specialios rūšiavimo vietos, kur atskirai rūšiuojamos aliuminio skardinės ir stikliniai buteliai pagal spalvą (baltas, rudas ir žalias stiklas). Čia paprastai galima rasti ir geltonas dėžes, skirtas baterijų surinkimui. Tačiau šios surinkimo stotys taip pat turi darbo laiką: pirmadieniais – šeštadieniais nuo 7 val. ryto iki 7 val. vakaro. Jeigu rūšiuojama ne darbo laiku, galima gauti baudą arba susilaukti aplinkinių priekaištų. 

PET plastiko pakuočių ir elektronikos atliekų surinkimo sistemos

Plastiko atliekų kiekis Bazelio komunalinių atliekų sraute yra 13 proc. PET plastiko buteliai nedalyvauja depozito sistemoje Šveicarijoje. Be to, šių pakuočių atliekų nesurenka standartinės rūšiavimo stotys, kuriose rūšiuojamas stiklas ir skardinės. PET plastiko buteliai ir plastikiniai pieno buteliai surenkami vietinėse maisto parduotuvėse specialiose šiukšliadėžėse arba automatais. Elektronikos atliekos, tokios, kaip seni televizoriai, vaizdo grotuvai, kiti elektronikos prietaisai priimami vietinėse elektronikos prekių parduotuvėse.

Stambiagabaričių atliekų surinkimo sistema

Didesni daiktai, kaip kėdės, lovos, spintos surenkamos nustatytu laiku, kurį nustato miestas pagal miesto zonas. Tokio pobūdžio daiktai paliekami tiesiog gatvėje, tačiau tam reikia užsiregistruoti miesto internetinėje svetainėje ir informuoti, kad paliekate stambiagabaritį daiktą gatvėje. Be to, iš parduotuvės reikia įsigyti lipduką, kuris priklijuojamas prie daikto.

Griežta ir tiksli surinkimo sistema reikalauja įgūdžių, tačiau visuomenėje priimta norma rūšiuoti ir laikytis nustatytų taisyklių neleidžia elgtis neatsakingai, o finansinės sankcijos ir ekonominės skatinimo priemonės atvykusiam į šią šalį verčia greičiau įsisavinti esamą sistemą – pasakoja Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos institucijų partnerystės projekte  „Žiedinė ekonomika – efektyvus pramonės medžiagų ir energijos srautų uždarymas“ dalyvavusi KTU APINI doktorantė Valdonė Daugėlaitė, kuri stažavosi Šiaurės Vakarų Šveicarijos taikomųjų mokslų ir menų universitete (University of Applied Sciences and Arts Northwestern Switzerland). 

Šio bėgimo metu, vaikus subūrus bendrai sportinei veiklai, skatinamas solidarumas tarp skirtingų kultūrų, socialinės aplinkos bei įvairaus amžiaus moksleivių.

Pagrindiniai „Solidarumo bėgimo“ dalyviai – moksleiviai, kurių pastangų dėka renkama parama vaikų dienos centrus lankantiems mažiesiems bei Afrikoje berniukams ir mergaitėms augantiems Zambijoje.

Tam, kad moksleiviai galėtų dalyvauti šioje gerumą, neabejingumą ir ryžtą skatinančiame bėgime, kiekvienas dalyvis turėjo susirasti rėmėjų, kurie sutiktų skirti tam tikrą sumą pinigų už kiekvieną moksleivio nubėgtą simbolinį kilometrą.

Sužinoję apie vykdomą akciją, KTU PTVF II kurso vadybos magistrantai nesudvejojo ir nusprendė tapti Panevėžio rajono Raguvos gimnazijos 1-4 klasių mokinių rėmėjais. Renginio dieną studentai kartu su pirmokais  bėgo solidarumo kilometrus.

„Esame labai dėkingi Raguvos gimnazijos pradinių klasių mokytojoms Sandrai Daukantienei, Angelei Kizienei, Vilmantei Bilevičienei ir IngridaiŽuralovičienei bei visiems jų auklėtiniams už nuoširdų bendradarbiavimą bei suteiktą galimybę išreikšti savo solidarumą ir iniciatyvumą“, – sakė magistrantė Jurga Kanoverskienė.

Doktorantė rugpjūčio mėnesį stažavosi Šveicarijoje, kur toliau žinias gilino į sudėtinių pakuočių atliekų mažinimo galimybes. „Vienkartiniai popieriniai karštų gėrimų puodeliai – tai sudėtinė pakuotė su vyraujančia medžiaga popieriumi. Pakuotė sudaryta iš 95 proc. popieriaus, 5 proc. polietileno sluoksnio (dengto iš vidaus). Būtent jis, polietileno sluoksnis ir yra kliūtis perdirbimui, nes apsunkina popierinio puodelio išplaušinimą“, – pasakoja Valdonė Daugėlaitė. 

Anglijoje per dieną – 7 milijonai vienkartinių puodelių

Vien tik Lietuvoje per metus sunaudojama apie 40 mln. popierinių karštų gėrimų puodelių, kurie iki šiol su bendru komunalinių atliekų keliaudavo į sąvartyną. Šiuo metu, šalies regionuose pradėjus veikti mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiams, atsiranda galimybė juos atskirti ir tvarkyti deginant. Didesnėse šalyse, šių puodelių suvartojimo ir atliekų kiekiai kur kas didesni, pavyzdžiui, kiekvieną dieną Anglijoje ištuštėja 7 milijonai kavos puodelių, o per metus tokių puodelių prisikaupia daugiau nei 2,5 milijardo. Didžioji Britanija viena pirmųjų šalių, kuri diegia puodelių atliekų surinkimo ir perdirbimo sistemą (iniciatyva „Simplycups“). Šalyje sukurti ir paleisti specialūs, vienkartinių popierinių puodelių perdirbimo technologiniai įrenginiai. Kita inovacija atsirado Jungtinėse Amerikos Valstijose – sukurta nauja popierinių puodelių vidaus danga „EarthCoating”. Šią vidaus dangą sudaro 60 proc. polietilenas ir 40 proc. kalcio karbonatas, dėl to pakuotė tampa daug lengviau perdirbama įprastuose popieriaus perdirbimo įrenginiuose.

Iš panaudotų puodelių – statybinės medžiagos

Magistro darbe V. Daugėlaitė tyrė vartotojų požiūrį į atskiros surinkimo sistemos diegimą Lietuvoje paaiškejo, jog didesnė apklaustųjų dalis (57,6 proc.) galvoja, jog popieriniai vienkartiniai puodeliai yra perdirbami ir didžioji dalis (79,6 proc.) dalyvavusių tyrime sutiktų mokėti 10 centų užstatą už vienkartinį popierinį puodelį ir grąžintų jį, jeigu veiktų atskiro surinkimo sistema.„Įdiegus atskirą surinkimo sistemą „kavos išsinešti“ kavinėse galima tikėtis surinkti apie 70 proc. pakuočių“, – teigia Valdonė Daugėlaitė. Sprendžiant vienkartinių popierinių puodelių atliekų mažinimo klausimą, kaip viena iš alternatyvų tinkančių mūsų šaliai ir vertinamų bei siūlomų baigiamajame magistro darbe – alternatyvaus gaminio, statybinių plokščių gamyba iš kombinuotų ir sudėtinių pakuočių. Gamyboje naudojama karšto preso technologija leistų 100 proc. sudėtinių ir kombinuotų pakuočių atliekų perdirbti į statybines plokštes.

Kad prekės niekada netaptų atliekomis

Esminis požiūris, kuriuo remiasi žiedinė ekonomika, tai cirkuliaciniai arba žiediniai materialinių gėrybių mainai. Prekės turi būti kuriamos taip, kad jos niekada netaptų atliekomis, o jei jau jomis tapo, atliekos turi būti perdirbamos, antrą kartą panaudojamos, vienos pramonės šakos šalutiniai produktai paverčiami kitos pramonės šakos žaliavomis. KTU Aplinkos inžinerijos institute nuo 2016 metų pradžios vykdomas Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos institucijų partnerystės projektas „Žiedinė ekonomika – efektyvus pramonės medžiagų ir energijos srautų uždarymas“. Institucijų partnerystės projekte dalyvaujantys KTU APINI ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai, bendradarbiaujant su Šiaurės Vakarų Šveicarijos taikomųjų mokslų ir menų universitetu (angl. University of Applied Sciences and Arts Northwestern Switzerland) siekia nustatyti ir sistemiškai įvertinti išteklių naudojimo efektyvumo didinimo galimybes Lietuvai svarbiose pramonės šakose. Programos metu 3 KTU APINI bei 2 VGTU tyrėjai turėjo galimybę stažuotis Šveicarijoje. 

Šveicarijoje surenkama daugiau nei 80proc. PET gėrimų pakuočių

Atsakymų į efektyvų plastikinių PET gėrimų pakuočių srautų tvarkymą ieško dvi tyrėjos – dr. Daina Kliaugaitė bei Monika Raugevičiūtė. Dr. Daina Kliaugaitė teigia, jog Šveicarijoje PET butelių atliekos turi atskirą, efektyvią (iki 80 proc.) surinkimo sistemą, kurią kontroliuoja viena organizacija – „PET-Recycling Schweiz“. Daugiau nei pusė surinkto PET gėrimų pakuočių kiekio yra perdirbami į kokybišką antrinę žaliavą, iš kurios gaminami nauji PET buteliai gėrimams, perdirbtas PET šiose gėrimų pakuotėse sudaro apie 30 proc. Tokio tipo sistema vadinama uždaro ciklo perdirbimo sistema (angl. closed loop recycling arba bottle-to-bottle) ir atitinka žiedinės ekonomikos tikslus, iškeltus plastiko pramonei. Tokių geros praktikos pavyzdžių nėra daug, o Lietuvoje iki šiol buvo surenkama ir sutvarkoma tik apie 30 proc. PET pakuočių atliekų ir atliekos perdirbamos į prastesnės kokybės žaliavas. Mokslininkė stažuotės metu tyrė skirtingo dizaino PET butelių būvio ciklą naudojantis programine įranga „SimaPro“, taip pat analizavo išteklių intensyvumo mažinimo galimybės plastiko pramonėje naudojant Šveicarų sukurtą sprendimų priėmimo paramos priemonę CPIS (angl. Cleaner Production and Industrial Symbiosis).

Tyrėja Monika Raugevičiūtė priduria, jog nuo 2016 m. Lietuvoje pradėjus veikti užstato sistemai, atsirado galimybė efektyviai tvarkyti PET pakuočių atliekas, kadangi surenkamas aukštos kokybės PET. Siekiant įgyvendinti uždaro ciklo PET butelių perdirbimą būtinas sėkmingas bendradarbiavimas tarp gamintojų, perdirbėjų, PET tiekėjų, performų ir butelių gamintojų bei pilstytojų.

Tyrėjai iš Šveicarijos dalinasi gerąja patirtimi Lietuvoje

Projekto metu sprendžiamos problemos gvildenamos tematiniuose seminaruose, o projekto rezultatai pristatyti baigiamojoje konferencijoje „Darnus vartojimas ir gamyba: kaip to pasiekti?“, vykusioje Lietuvoje, KTU rugsėjo 27-28 dienomis. Baigiamosios konferencijos metu ne tik skaityti pranešimai darnaus vystymosi, žiedinės ekonomikos, efektyvaus išteklių valdymo tematikomis, diskutuota, kaip ir kodėl turime dirbti, kad sparčiai pereitumėme link socialiai teisingos ir darnios visuomenės. Šiaurės vakarų Šveicarijos taikomųjų mokslų ir menų universiteto tyrėjai mokymų metu kvietė susipažinti su būvio ciklo vertinimo metodikomis, pramoninės simbiozės ir švaresnės gamybos (CPIS) įrankio pagrindiniais principais bei taikymo galimybėmis. 

Kaunas prisijungė prie Milano, Stambulo ir Šanchajaus miestų, kuriuose iki šiol veikė netradicinės dizaino bibliotekos. Jų padalinys„DesignLibrary Kaunas“ įkurtas viename didžiausių ir moderniausių Baltijos regione mokslo, studijų ir verslo centre KTU „Santakos“ slėnyje.

Pagal geografinį išsidėstymą Lietuva laikoma „kultūriniu tiltu“ tarp senųjų ir naujųjų Europos Sąjungos (ES) narių, kur dizainas kasdien tampa vis aktualesne tema. Todėl naująjį „DesignLibrary“ padalinį buvo nuspręsta atidaryti būtent laikinojoje sostinėje, nuo seno išsiskiriančioje savitu stiliumi, mada ir architektūra.

Unikalumu garsėjanti biblioteka įsteigta bendradarbiaujant Italijos kultūrinei organizacijai „DesignLibrary Milano“ ir KTU Dizaino centrui.

„DesignLibrary“ veiklos modelis ir kultūra siejama su terminu „Pagaminta Italijoje“, pasaulyje simbolizuojančiu išskirtinumą ir aukščiausią kokybę. Atverdama duris Kaune naujoviška
biblioteka siekia išlaikyti Italijos partnerių kokybės standartus ir tapti išskirtine diskusijų, kultūrinės integracijos, bendradarbiavimo bei dizaino projektų erdve,“ – teigė KTU Dizaino centro vadovė, doc. Rūta Valušytė.

Dirbdami pagal „DesignLibrary“ frančizę, netradicinės bibliotekos Kaune darbuotojai sulaukia patarimų iš Italijoje dirbančių kolegų, kurie dalinasi žiniomis apie sėkmingo ir efektingo verslo modelio plėtojimą, organizacinę kultūrą bei veiklos kokybę. Šią patirtį jie sukaupė dirbdami dizaino srityje Milane ir pasitelkdami tarptautinius ryšius.

„DesignFriends“ – erdvė bendradarbiavimui

Atsižvelgiant į Lietuvos ir kitų Baltijos šalių norą didinti studijų, mokslo bei verslo sinergiją, kartu su „DesignLibrary Kaunas“ erdve įkurta ir bendradarbiavimo erdvė „DesignFriends“. Ji skirta profesionalams, norintiems vystyti naujas idėjas tarpdisciplininėje dizaino, technologijų ir verslumo aplinkoje.

„Mes kuriame geresnę vietą darbui, kitaip tariant, geresnį būdą dirbti. Įkvepianti ir dizainui atsidavusi profesionalų bendruomenė pasitinka jus erdvėje, kurioje galima visiems susiburti ir bendradarbiauti, užmegzti ryšių tinklą ir dalintis nepaprastomis idėjomis. Tai tobula vieta tiems, kurie siekia kurti pridėtinę vertę,“ – sakė Lorenzo Piazzi, DesignLibrary Milano vadovas.

„DesignLibrary“ kartu su KTU Dizaino centru kviečia užsukti į „naujuosius namus“, kur lankytojus pasitiks išskirtinė aplinka, orientuota į naujoves, dizainą ir bendradarbiavimą. Projekto organizatoriai tikisi, kad naujai atidaryto „DesignLibrary Kaunas“ filialo entuziazmas bei dizaino kultūra įkvėps naujai mąstyti apie kasdienes galimybes.

Siekia Europos kultūros sostinės vardo

2015 m. Kaunas tapo pirmuoju Rytų ir Vidurio Europos miestu, gavusiu UNESCO dizaino miesto statusą. Tokie miestai priklauso Kūrybinių miestų tinklui (šiuo metu jų yra 116), kurį UNESCO įkūrė 2014-aisiais. Šiam tinklui priskiriami už indėlį muzikai, literatūrai, kinui ir gastronomijai nominuoti miestai. Jis skatinta tarptautinį bendradarbiavimą tarp miestų, įsipareigojusių investuoti į kūrybišką tvaraus miesto plėtrą, socialinį įsitraukimą bei kultūros dinamiškumą.

Britų dienraštis „The Guardian“ šiemet Kauną paskelbė vienu geriausių miestų dėl savo art deco stiliaus architektūros išskirtinumo. Kaunas nusileido tik Paryžiui, kur šis stilius ir susiformavo.

Kaunas – viena ryškiausių vietų Šiaurės ir Rytų Europos dizaino, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) bei inovacijų srityse. Siekiant tapti Europos kultūros sostine 2022 metais, Kaunas prisistato kaip „moderni sostinė“. 

Europos kultūros sostinės iniciatyva skirta pabrėžti kultūrų įvairovę Europoje, išskirti europiečių kultūrinių bruožų ypatumus bei ugdyti jų bendrumo jausmą ir suvokimą, kad visi priklauso bendrai kultūrinei erdvei. Tai puiki galimybė atnaujinti miestus, kelti jų tarptautinį prestižą ir miestiečių pasididžiavimą, įkvepiant naują gyvybę kultūriniame gyvenime bei skatinant turizmą, ekonomiką.

Lietuva – tarp pažangiausių ES

Lietuvos ekonomika – viena sparčiausiai augančių visoje ES, tad Pasaulio banko reitinge „Doing Business 2016“ Lietuvai šiemet atiteko 20-oji vieta pagal verslo pradžios, statybos leidimų gavimo, prisijungimo prie elektros tinklų ir kitus rodiklius. Lietuviai gali didžiuotis, kad yra nepralenkiami pagal šviesolaidinio interneto plėtrą ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Daugelyje šalies vietų yra nemokamos Wi-Fi ryšio zonos, tad išvengiami didesni mokesčiai už naudojimąsi internetu.

Taip pat šalyje įteisinta „Startuolių viza“ bei atliktos reformos ES mėlynajai kortelei gauti, kuri suteikia galimybę teisėtai apsigyventi ir prisijungti prie novatoriškų projektų piliečiams, gyvenantiems už ES ribų.

Tyrimais nustatyta, kad Lietuvoje yra apie 422 startuolius, galinčius suteikti 2,466 darbo vietas elektroninės prekybos, kompiuterinių žaidimų, mobiliųjų programėlių, techninės ir programinės įrangos nuomos sektoriuose.

KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto studentų atstovybė „SHM“ nuo spalio 14 dienos vėl kibs į darbus, prie kurių kviečia prisijungti Universiteto bendruomenę ir visus neabejingus Kaunui.

Pirmąjį kartą įgyvendinant miesto grąžinimą studentai Nemuno krantus papuošė gėlėmis, kurios suformavo užrašus „Aš myliu Kauną“ bei „Aš myliu Lietuvą“. 2010 metais studentų meilė Kaunui ir antrajai Lietuvos religijai – krepšiniui, buvo išreikšta užrašais „LIETUVA“ bei „KARTU <3 KAUNĄ“, kurie ir šiandien traukia kiekvieno kauniečio ar miesto svečio akį.

„Kasmet atnaujindami šiuos užrašus stengiamės išsaugoti tradicijas, suburti KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto bendruomenę, kad tiek studentai, tiek dėstytojai prisidėtų prie Kauno miesto gražinimo ir smagiai praleistų laiką kartu“, – sakė studentų atstovybės „SHM“, inicijuojančios šią akciją,  pirmininkė Šarūnė Kirdeikytė.

Jos teigimu, kiekvieną rudenį organizatoriai stengiasi suvienyti kuo daugiau žmonių, todėl ypač džiugu, kad šiais metais prie iniciatyvių studentų prisijungs ir KTU fakulteto darbuotojai, parodę iniciatyvą prisidėti prie kasmetinės akcijos. Taip pat kviečiami prisijungti ir visi norintys savanoriai.

„Labai džiaugiuosi ir palaikau „SHM“ iniciatyvą organizuoti socialinę akciją „Papuoškime Kauną“, – kalbėjo fakulteto dekanė Eglė Butkevičienė. – Ši tradicija tęsiasi ir studentai kiekvienais metais kviečia kauniečius papuošti gimtąjį miestą. Manau, kad tai yra puikus bendruomeniškumo ir bendrų iniciatyvų miesto gerovei didinti pavyzdys“.

Šis projektas, kasmet susilaukiantis nemažai dėmesio, yra puikus būdas įrodyti, kad studentai labai myli ir rūpinasi savo miestu, kuriame netrūksta aktyvių ir iniciatyvių studentų. „Jei tu esi vienas iš jų, privalai prisijungti prie mūsų spalio 14-15 dienomis!“, – sakė Š. Kirdeikytė.

Kasmet vis didesnio susidomėjimo sulaukianti idėja, gimusi prieš 11 metų, yra buvusio KTU Humanitarinių mokslų fakulteto studentų atstovybės „Humsa“ palikimas.

Savanorių registracijos anketa: https://goo.gl/forms/ZzygcVruAhBHa0wj1

Konferencijos metu pristatyti projekto rezultatai – vandens nuostolių mažinimo tema, pristatyta PET pakuočių srautų analizė bei valdymas, kuriant žiedinę ekonomiką aptartas vienkartinių neperdirbamų pakuočių aplinkosauginio veiksmingumo didinimo galimybės. Mokslininkai iš Kauno technologijos universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Šiaurės vakarų Šveicarijos taikomųjų mokslų ir menų universiteto dalinosi patirtimi, skaitė pranešimus darnaus vystymosi, žiedinės ekonomikos, švaresnės gamybos, efektyvaus išteklių naudojimo tematikomis.

Plenarinius pranešimus skaitė į Kauno technologijos universitetą atvykęs pasaulinio garso mokslininkas, švaresnės gamybos koncepcijos pradininkas Tenesio (JAV), Lundo (Švedija), Erasmus (Olandija) universitetų profesorius Donaldas Huisinghas, Šiaurės Vakarų Šveicarijos taikomųjų mokslų ir menų universiteto profesorius Christophas Hugis bei Aplinkos inžinerijos instituto direktorius – Jurgis Kazimieras Staniškis.

Kviečiame susipažinti su pranešimų medžiaga:

KAIP ir KODĖL MES turime dirbti, kad sparčiau pereitume link socialiai teisingos ir darnios visuomenės, nenaudojančios iškastinio kuro/“WHY and HOW Should WE Work to Accelerate the Transition to Equitable, Sustainable, Livable, Post-Fossil Carbon Societies?” (Prof. dr. habil. Donald Huisingh)

Darnus universitetas: anapus trečiosios misijos/ Sustainable University: Behind the Third Mission (Prof. dr. habil. Jurgis Kazimieras Staniškis)

Žiedinė ekonomika – efektyvus pramonės medžiagų ir energijos srautų uždarymas (Me – loops)/ Circular Economy – Closing Material and Energy Flows in Industry Efficiently (Monika Raugevičiūtė)

Vandens nuostolių mažinimas/ Water Loss Reduction (doc. dr. Mindaugas Rimeika)

PET pakuočių srautų analizė ir valdymas kuriant žiedinę ekonomiką / PET Packaging Flow Analysis and Management Toward Circular Economy (dr. Daina Kliaugaitė, Corinna Baumgartner)

Vienkartinių neperdirbamų pakuočių aplinkosauginio veiksmingumo didinimas/ Improvement of Environmental Performance of Non-Recyclable Packages (Valdonė Daugėlaitė)

Tęstinių KTU MGMF ir Japonijos mokslininkų organizuojamų kursų metu paskaitas skaitys Tokijo technologijų instituto profesoriai ir šiuolaikinių technologijų kompanijos „Hitachi“ darbuotojai. Didžiausias dėmesys mokymuose bus skirtas ABWR (angl. advanced boiling water reactor) reaktoriaus inžineriniams sprendimams bei saugai.

Į nemokamus branduolinės inžinerijos kursus kviečiami visų fakultetų studentai ir darbuotojai, kitų universitetų ir įstaigų atstovai. Kiekvienam registruotam kursų dalyviui bus įteiktas nemokamas kursų paskaitų konspektas ir Tokijo technologijų instituto ir „Hitachi“ kompanijos atstovų bei KTU rektoriaus pasirašytas sertifikatas.

KTU studentams, pateikusiems individualų darbą kursų tematika (10-12 psl.), bus suteikta galimybė įgyti nemokamą 2 kreditų branduolinės inžinerijos modulį.

KTU su „Hitachi“ ir Tokijo technologijos institutu sėkmingai bendradarbiauja vykdydami edukacinę programą, stiprindami branduolinės inžinerijos profesionalų ir būsimųjų specialistų žinias. Šiais kursais siekiama žmogiškųjų išteklių plėtros ir švietimo branduolinės saugos srityje. Pagal šią programą yra kaupiamos ir atnaujinamos nuolatinės specialybės žinios ir įsisavinama užsienio patirtis.

Registracija vyksta internetu, užpildant ir išsiunčiant anketą anglų kalba: http://goo.gl/cEhVnO.

Dėl išsamesnės informacijos prašome kreiptis į B. G. Urbonavičių, el. p. benas.urbonavicius@ktu.lt.

Kaunas prisijungė prie Milano, Stambulo ir Šanchajaus miestų, kuriuose iki šiol veikė netradicinės dizaino bibliotekos. Jų padalinys„DesignLibrary Kaunas“ įkurtas viename didžiausių ir moderniausių Baltijos regione mokslo, studijų ir verslo centre KTU „Santakos“ slėnyje.

Pagal geografinį išsidėstymą Lietuva laikoma „kultūriniu tiltu“ tarp senųjų ir naujųjų Europos Sąjungos (ES) narių, kur dizainas kasdien tampa vis aktualesne tema. Todėl naująjį „DesignLibrary“ padalinį buvo nuspręsta atidaryti būtent laikinojoje sostinėje, nuo seno išsiskiriančioje savitu stiliumi, mada ir architektūra.

Unikalumu garsėjanti biblioteka įsteigta bendradarbiaujant Italijos kultūrinei organizacijai „DesignLibrary Milano“ ir KTU Dizaino centrui.

„DesignLibrary“ veiklos modelis ir kultūra siejama su terminu „Pagaminta Italijoje“, pasaulyje simbolizuojančiu išskirtinumą ir aukščiausią kokybę. Atverdama duris Kaune naujoviška
biblioteka siekia išlaikyti Italijos partnerių kokybės standartus ir tapti išskirtine diskusijų, kultūrinės integracijos, bendradarbiavimo bei dizaino projektų erdve,“ – teigė KTU Dizaino centro vadovė, doc. Rūta Valušytė.

Dirbdami pagal „DesignLibrary“ frančizę, netradicinės bibliotekos Kaune darbuotojai sulaukia patarimų iš Italijoje dirbančių kolegų, kurie dalinasi žiniomis apie sėkmingo ir efektingo verslo modelio plėtojimą, organizacinę kultūrą bei veiklos kokybę. Šią patirtį jie sukaupė dirbdami dizaino srityje Milane ir pasitelkdami tarptautinius ryšius.

„DesignFriends“ – erdvė bendradarbiavimui

Atsižvelgiant į Lietuvos ir kitų Baltijos šalių norą didinti studijų, mokslo bei verslo sinergiją, kartu su „DesignLibrary Kaunas“ erdve įkurta ir bendradarbiavimo erdvė „DesignFriends“. Ji skirta profesionalams, norintiems vystyti naujas idėjas tarpdisciplininėje dizaino, technologijų ir verslumo aplinkoje.

„Mes kuriame geresnę vietą darbui, kitaip tariant, geresnį būdą dirbti. Įkvepianti ir dizainui atsidavusi profesionalų bendruomenė pasitinka jus erdvėje, kurioje galima visiems susiburti ir bendradarbiauti, užmegzti ryšių tinklą ir dalintis nepaprastomis idėjomis. Tai tobula vieta tiems, kurie siekia kurti pridėtinę vertę,“ – sakė Lorenzo Piazzi, DesignLibrary Milano vadovas.

„DesignLibrary“ kartu su KTU Dizaino centru kviečia užsukti į „naujuosius namus“, kur lankytojus pasitiks išskirtinė aplinka, orientuota į naujoves, dizainą ir bendradarbiavimą. Projekto organizatoriai tikisi, kad naujai atidaryto „DesignLibrary Kaunas“ filialo entuziazmas bei dizaino kultūra įkvėps naujai mąstyti apie kasdienes galimybes.

Siekia Europos kultūros sostinės vardo

2015 m. Kaunas tapo pirmuoju Rytų ir Vidurio Europos miestu, gavusiu UNESCO dizaino miesto statusą. Tokie miestai priklauso Kūrybinių miestų tinklui (šiuo metu jų yra 116), kurį UNESCO įkūrė 2014-aisiais. Šiam tinklui priskiriami už indėlį muzikai, literatūrai, kinui ir gastronomijai nominuoti miestai. Jis skatinta tarptautinį bendradarbiavimą tarp miestų, įsipareigojusių investuoti į kūrybišką tvaraus miesto plėtrą, socialinį įsitraukimą bei kultūros dinamiškumą.

Britų dienraštis „The Guardian“ šiemet Kauną paskelbė vienu geriausių miestų dėl savo art deco stiliaus architektūros išskirtinumo. Kaunas nusileido tik Paryžiui, kur šis stilius ir susiformavo.

Kaunas – viena ryškiausių vietų Šiaurės ir Rytų Europos dizaino, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) bei inovacijų srityse. Siekiant tapti Europos kultūros sostine 2022 metais, Kaunas prisistato kaip „moderni sostinė“. 

Europos kultūros sostinės iniciatyva skirta pabrėžti kultūrų įvairovę Europoje, išskirti europiečių kultūrinių bruožų ypatumus bei ugdyti jų bendrumo jausmą ir suvokimą, kad visi priklauso bendrai kultūrinei erdvei. Tai puiki galimybė atnaujinti miestus, kelti jų tarptautinį prestižą ir miestiečių pasididžiavimą, įkvepiant naują gyvybę kultūriniame gyvenime bei skatinant turizmą, ekonomiką.

Lietuva – tarp pažangiausių ES

Lietuvos ekonomika – viena sparčiausiai augančių visoje ES, tad Pasaulio banko reitinge „Doing Business 2016“ Lietuvai šiemet atiteko 20-oji vieta pagal verslo pradžios, statybos leidimų gavimo, prisijungimo prie elektros tinklų ir kitus rodiklius. Lietuviai gali didžiuotis, kad yra nepralenkiami pagal šviesolaidinio interneto plėtrą ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Daugelyje šalies vietų yra nemokamos Wi-Fi ryšio zonos, tad išvengiami didesni mokesčiai už naudojimąsi internetu.

Taip pat šalyje įteisinta „Startuolių viza“ bei atliktos reformos ES mėlynajai kortelei gauti, kuri suteikia galimybę teisėtai apsigyventi ir prisijungti prie novatoriškų projektų piliečiams, gyvenantiems už ES ribų.

Tyrimais nustatyta, kad Lietuvoje yra apie 422 startuolius, galinčius suteikti 2,466 darbo vietas elektroninės prekybos, kompiuterinių žaidimų, mobiliųjų programėlių, techninės ir programinės įrangos nuomos sektoriuose.

„Fab Lab Kaunas“ renginyje, savo inovatyvių sprendimų ugdymo erdvėje pateikė įgyvendintus elektronikos, elektros energetikos, telekomunikacijų bei automatikos projektus. Taip pat SWITCH dalyviams suteikė galimybę išbandyti elektronikos inžinerijos subtilybes ir pamėginti suprogramuoti veikiantį robotą.

KTU EEF kūrybinės inžinerijos dirbtuvės rugsėjo 8 – ąją renginyje pristatė Malūnsparnių rotoriaus disbalanso parametrų matavimo sistemą, kurios veikimas pagrįstas malūnsparnio rotoriaus virpesių matavimu ir įvertinimu. Ši sistema automatiškai apdoroja iš kelių jutiklių surinktus matavimo duomenis, kurie pateikiami pilotui. Taip pat, renginyje buvo pristatyti bevieliai mažos galios jutikliai, daiktų internetas (IOT). Pastarųjų naudojimas grindžiamas temperatūros matavimo patalpoje, pastato išorėje, siekiant išmatuoti žmogaus kūno temperatūrą, įsidėjus termometrą į kišenę, priglaudus prie kūno ir pan. Temperatūros sensoriaus išmatuota temperatūra vaizduojama išmaniojo telefono ekrane, specialios programėlės pagalba.

Antrąją dieną, „Fab Lab Kaunas“ erdvėje buvo eksponuojama Roboto manipuliatoriaus valdymo gestais sistema, pagrįsta keturių inercinių jutiklių, kurie išdėstyti ant žmogaus rankos bei roboto manipuliatoriaus sistema, skirta servo pavaroms valdyti ir žmogaus rankos judesiams atkartoti. Tokiu pagrindu, žmogus gali pilnai sutelkti dėmesį į procesą ir manipuliatorių intuityviai valdyti rankos judesiais, kuriems jokio specialaus apmokymo nereikia.

KTU EEF kūrybinės inžinerijos dirbtuvės sulaukė išskirtinio vaikų ir moksleivių susidomėjimo bei įsitraukimo į „Fab Lab Kaunas“ užsiėmimus, susijusius su elektronikos inžinerija bei robotika.

Daugiau renginio akimirkų nuotraukų galerijoje.

EEF organizuotuose laboratoriniuose užsiėmimuose dalyviai galėjo ultragarso pagalba pabandyti nustatyti objekto aukštį bei identifikuoti defektą jame, susipažinti su elektros grandine, automatikos prietaisais, pagaminti ir suprogramuoti robotuką. Orientacinių varžybų metu dalyviai, gavę užduotis ir jas atlikę, galėjo sudėlioti šūkį bei laimėti įvairius prizus.

Nacionalinio mokslo festivalio tikslas pabrėžia jaunimo bei moksleivių skatinimą domėtis mokslu bei ugdyti visuomenės mokslinę kultūrą. KTU EEF dalyvaudamas festivalyje rodo iniciatyvą prisidėti prie „Erdvėlaivio Žemės“ išsikeltų tikslų bei parodyti jaunajai visuomenei tiek mokslo, tiek karjeros galimybes.

Kūrybinėse inžinerijos dirbtuvėse „Fab Lab Kaunas“ lekt. Audrius Merfeldas moksleiviams pristatė elektronikos technologijų, avionikos ir nanopalydovų bei elektromagnetinio suderinamumo galimybes.

Robotikos ir automatikos laboratorijose moksleivius supažindindamas su robotų ir manipuliatorių galimybėmis, doc. Dr. Gintaras Dervinis akcentavo, jog „...šiandieniniame pasaulyje robotai ir manipuliatorinės sistemos yra neatsiejama pramonės dalis. Šios technologijos leidžia daug jėgų reikalaujantį fizinį žmogaus darbą pakeisti mechanizmų kuriama galia, padidinant gamybos efektyvumą ir našumą.“

Doc. Dr. Darius Andriukaitis pakvietė moksleivius iš arčiau susipažinti su Transporto elektronikos laboratorijoje esančia automobilinės diagnostikos įranga, t. y. automobilių borto kompiuterio, elektroninėmis stabilumo programomis (ESO), komforto sistemų ir CAN duomenų perdavimo sąsajomis, elektroninėmis dyzelinio variklio valdymo sistemomis ir LIN tinklo magistralių tyrimų laboratoriniais stendais.

Aukštųjų įtampų laboratorijoje prof. Dr. Sauliaus Gudžiaus lydimi, moksleiviai stebėjo žmogaus sukurto žaibo atsiradimą uždaroje patalpoje. Anot profesoriaus, kiekvienas moksleivis privalo būti susipažinęs su elektros energijos atsiradimu bei saugiu jos naudojimu.

Minint Radijo klubo 90-ties metų gyvavimo sukaktį, (pratryniau) doc. Dr. Darius Kybartas visiems susidomėjusiems pademonstravo mėgėjišką radijo ryšį trumposiomis ir ultratrumposiomis bangomis, moksleiviai galėjo patys pabandyti užmegzti pirmuosius savo radijo ryšius.

Daugiau renginio akimirkų nuotraukų galerijoje.