Unikalią patirtį iš vieno didžiausių aeronautikos ir kosmoso tyrimų centrų pasaulyje sukaupusios merginos džiūgavo, dėl savo sprendimo dalyvauti Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) organizuotame konkurse NASA stažuotėms. Pastangų rezultatas – ne tik įspūdį darantis įrašas gyvenimo aprašyme, bet ir 10 savaičių įkvepiančių žmonių bei projektų apsuptyje.

Kosminis jogurtas – kitoks 

 „Dirbau skyriuje, kuris užsiima gyvybės palaikymo kosmose vystymu, o jeigu tiksliau – prie probiotikų ir maisto medžiagų gamybos kosmose projekto. Vienas iš maistingų produktų yra jogurtas, todėl būtent jis buvo pasirinktas gaminti kosmose. Kai gravitacija neegzistuoja, bet koks procesas tampa tikru iššūkiu, todėl į visą paruošimo technologiją reikia pažvelgti kitaip ir išspręsti kylančias problemas“, –  pasakojo Kauno technologijos universitete (KTU) maisto mokslą ir technologijas studijuojanti Miglė Aurėja.

Ji atskleidė, kad NASA projekto tikslas – ne šiaip įprasto jogurto gamyba. Kadangi kosmonautai susiduria su įvairiais sveikatos sutrikimais dėl žmogui neįprastos aplinkos, vienas iš būdų užkirsti tam kelią – pasirūpinti, kad jų maistas būtų praturtintas reikalingomis papildomomis maistinėmis medžiagomis ir vitaminais. Tokio jogurto gamyba iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasčiau, nei yra iš tikrųjų: „Norint pakeisti mikroorganizmų, dalyvaujančių fermentuoto pieno produktų gamyboje išskiriamas medžiagas, pasitelkiama genų inžinerija. Pagrindinė mano užduotis buvo pasirinkto geno įterpimas į mikroorganizmą ir tai tik nedidelė ilgalaikio projekto sudedamoji dalis.“

Miglė Aurėja turėjo laboratorijos mentorę, dirbo komandoje kartu su septyniais mokslininkais ir dar trimis praktikantais. Beje, ji buvo vienintelė užsienietė. Jai buvo patikėta dirbti su svarbia ir visiškai nauja komandos nariams sritimi.

Programėlė, stebinti palydovus ir...šiukšles

Kartu su Migle Aurėja į vasaros stažuotę NASA vykusi Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) inžinerinės informatikos studentė Julija kartu su komanda sukūrė satelitus stebinčią taikomąją mobiliąją programą: „Stėbėjimo programėlė leidžia matyti visus aplink Žemę skriejančius satelitus realiu laiku – palydovus, raketas ir t.t.  Iš viso – 15616 objektai, kurių dauguma yra nuolaužos, tapusios šiukšlėmis. Tokie skaičiai verčia susirūpinti ir dėl orbitų valymo.“

Julija dirbo vienuolikos žmonių komandoje, kurios pagrindą sudarė praktikantai iš JAV ir užsienio stažuotojai iš Brazilijos, Jordanijos, Meksikos. Lietuva turi gana išskirtines galimybes siųsti studentus į NASA vasaros ir rudens stažuočių programoms. Kai MITA 2014 m. pasirašė bendradarbiavimo sutartį su šia organizacija, Lietuva pateko tarp dešimties valstybių, kurios gali suteikti tokią galimybę savo piliečiams.

Darbo valandas skaičiuoja nevisada

Abi merginos tvirtino, kad darbo atmosfera NASA Ames mokslinių tyrimų centre yra puiki, o čia dirbantys žmonės priėmė jas labai šiltai ir draugiškai.

 „Darbo atmosfera NASA yra ypatinga tuo, kad čia tu pats esi savo laiko šeimininkas. Niekas neverčia ateiti būtent aštuntą valandą ryte ir išbėgti penktą. Darbo grafiką pasirenki pats, bet privalai spėti viską padaryti laiku“, - apie lankstų požiūrį į darbo valandas kalbėjo Miglė Aurėja.

Jai antrino ir Julija: „Ames tyrimų centre oficialios darbo valandos – sąlyginės, kartais dirbama ir vakarais, ir per išeigines. Toli gražu ne tik programuotojai dirba kiaurą parą – dauguma mokslininkų būdavo darbe man ateinant ir vis dar dirbdavo išeinant. Būtent šiuos žmones pavadinčiau tikrąja NASA dvasia.“

Panašu, kad NASA darbuotojai pasižymi ypatingu atsidavimu ir meile darbui. Anot Miglės Aurėjos, net po kelių dešimčių darbo metų, jie myli savo darbą ir moka įdomiai, paprastais terminais paaiškinti sudėtingus mokslinius reiškinius.

Nepadarei klaidų – nevertas dirbti NASA

Nors net per pietus ar neoficialius susitikimus dažniausiai vistiek kalbama apie darbą, tačiau merginos užsiminė, kad ten dirbantys žmonės yra labai atviri, o vienas laukiamiausių renginių – čili sriubos virimo varžybos.

Miglė Aurėja pripažino, kad pirmosios savaitės buvo sunkesnės, reikėjo apsiprasti ne tik kitoje šalyje, bet kartais kuriozinių situacijų kelė ir lyg labai įprasti įrenginiai, tokie kaip kavos aparatas ar skalbimo mašina. Tačiau didžiausią padrąsinimą siekti savo tikslų ji gavo būtent iš vieno tyrimų centre sutikto darbuotojo, kuris pasakė: „Tu nesi vertas būti NASA, jeigu nesi padaręs klaidų ir nesi nieko sugadinęs.“

Norėtų dar ir ragina naudotis galimybe

Bakalaurantė Julija prasitarė, kad Ames tyrimų centre liko sužavėta žmonių ir kad jai labai norėtųsi bent dar vasarą su jais kartu padirbėti – ne tik dėl praktinių žinių, bet ir dėl gyvenimiškos išminties.

„Bijai, kad nesi pakankamai gabus dirbti su NASA mokslininkais, nes kažko nemoki? Žmonės daug ko nemoka. Bandyti dalyvauti stažuočių atrankoje verta, nes vien atrankoje gali sutikti įdomių žmonių. O stažuotė kaip ši – tai tikras perversmas galvoje“, – ragino Miglė Aurėja, kuri pabrėžė centre įgytų praktinių žinių naudą.

 „Per dvejus metus į prestižines vasaros ir rudens stažuotes NASA esame išleidę jau penkis studentus. Bakalauro ar magistro studijų pakopos studentai, kurie mokosi pagal gamtos, technologijų, inžinerijos ir matematikos studijų programas turėtų aktyviai dalyvauti mūsų konkursuose. Atrinktiems kandidatams skiriama stipendija, už juos sumokamas programos mokestis, bet svarbiausia, kad jie turi galimybę patekti tarp vos 30 užsieniečių, kuriuos NASA įsileidžia stažuotėms“, – apie unikalią stažuočių programą pasakojo MITA direktorius Kęstutis Šetkus.

MITA konkursas dėl 2017 m. vasaros NASA stažuočių turėtų būti paskelbtas šių metų pabaigoje, o dėl rudens – kitų metų pradžioje.  

APIE NASA

JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) yra viena žinomiausių mokslinių tyrimų institucijų visame pasaulyje. Šiuo metu NASA turi septynis testavimo ir tyrimų centrus. Iš viso šioje organizacijoje dirba apie 18 000 darbuotojų, kurių dauguma – inžinieriai ir mokslininkai.  Didelė dalis jų tyrimų ir inovacijų vėliau pritaikoma ne tik vykdant kosmoso misijas, bet ir kasdieniame gyvenime.

mita.lt straipsnis

Konferencijoje jie pristatė du pranešimus: „Ferroelectric, structural, and morphologic properties of PZT thin films deposited by DC magnetron sputtering“ ir „The structure and ferroelectric properties of lead titanate thin films dependence on annealing conditions“. Pranešimai skirti feroelektrinių plonų sluoksnių sintezės ir savybių tyrimų, atliekamų Fizikos katedroje, rezultatams apžvelgti.

Konferencijoje buvo pristatyta daugiau nei 40 žodinių pranešimų. Pranešimus skaitė savo tyrimų srities lyderiai iš stipriausių pasaulio tyrimo centrų ir universitetų.  Pristatyti pranešimai skirti įvairios paskirties metalų oksidų sluoksnių formavimui, fizikinių savybių tyrimų metodams, procesų, vykstančių medžiagoje, aiškinimui ir supratimui. Pateikti metalų oksidų sluoksnių inovatyvaus taikymo biomedicinoje, vandenilio energetikoje, elektronikoje ir optikoje pavyzdžiai.

Trumpų pertraukų metu pavyko pasižvalgyti po puikiais gamtos vaizdais garsėjančią Liublianą ir jos apylinkes.

Užsiėmimai buvo suskirstyti į dvi dalis. Pirmojo kurso studentai, prisistatę „ateities išradėjais ir  rimtais verslo žmonėmis“, pirmiausia sudalyvavo parko direktoriaus organizuotoje ekskursijoje. Jos metu studentai aplankė verslo inkubatorių erdves, kuriose darbavosi jaunieji miesto lyderiai, diskutavo apie verslo ir mokslo partnerystę, mokėsi verslo ir technikos paslapčių bei aptarė taikomąją mokslo naudą.

Antroji užsiėmimų dalis „Praktika versus teorija, ar teorija versus praktika?“ persikėlė į parko seminarų kambarį, kur studentai atsiskaitė savo kūrybines užduotis. Kai kurie pristatyti darbai sudomino ir parke viešėjusius svečius. Studentai, drauge su Panevėžio mokslo technologijų parke dirbančiais kolegomis diskutavo apie minties ir argumentų galią.

Išvykstančioje paskaitoje dalyvavę studentai džiaugėsi, kad naujos erdvės padėjo sužadinti nuoseklesnį mąstymą, praversiantį tolimesnėse studijose. 

Paaiškinimas gali būti paprastas: parlamentarais tiesiog nepasitikima. Apskritai, valdžia mažai pasitikima, todėl netikėjimas Seimo narių pastangomis laikytinas bendro nepasitenkinimo ir nepasitikėjimo valdžia išraiška, maždaug: „jie visi tokie“.

Politinės pažiūros beveik neturi įtakos

Galima būtų detaliau analizuoti: galbūt mažiau politiškai išprusę, nesidomintys politika ar remiantys opozicines partijas ir yra tie, kurie netiki parlamentarais? 2015 m. ir 2016 m. KTU Viešosios politikos ir administravimo instituto atliktų apklausų duomenys (angl. International Social Survey Programme– ISSP) atskleidžia, kad dalis tiesos šiuose išankstiniuose spėjimuose yra:

• besidomintys ir nesidomintys politika vienodai netiki Seimo politikų pažadais (2016 m. tyrimo duomenimis); nesidomintieji tik šiek tiek labiau linkę nepasitikėti (2015 m. tyrimo duomenys);
• saviidentifikacija kairės-dešinės skalėje nėra susijusi su politikų pažadų laikymųsi 2016 m., bet 2015 m. kuo „kairesnis“, tuo labiau pasitiki Seimo narių pažadais, tačiau šis ryšys ne itin stiprus;
• politinis išprusimas (žinojimas, kuris politikas eina Seimo pirmininko pareigas, kiek yra Seimo narių ir pan.) taip pat nedaro įtakos (2015 m. rezultatai).

Nepasitikėjimą politikais lemia nepasitenkinimas gyvenimo sąlygomis ir valdžios funkcionavimu

Tačiau įdomūs ir kiti veiksniai ar problemos, kurie analizuojant duomenis daugiausiai siejasi su netikėjimu politikų pažadais. Atrinkome tuos veiksnius, kurie yra stipriausiai susiję su netikėjimu politikų pažadais, t.y., kokios charakteristikos geriausiai tai nuspėja.

Pasirodo, kad tie, kurie mažiau tiki, jog Seimo nariai stengiasi laikytis savo pažadų, taip pat yra ypač linkę nepasitikėti Seimu kaip institucija, politikais apskritai, politinėmis partijomis, Vyriausybės darbu, valstybės tarnautojais, teisine sistema, netgi policija; yra labiau nepatenkinti tuo, kaip veikia demokratija Lietuvoje, ekonomine situacija, apskritai valdančiųjų požiūriu į paprastų žmonių gyvenimą. Šie rezultatai patvirtina, kad, remiantis apklausų duomenimis, gyventojų nepasitikėjimą politikų pažadais reiktų visų pirma sieti su blogai funkcionuojančia valdžia ir tokio funkcionavimo pasekmėmis plačiąja prasme.

Antra pagal svarbą veiksnių grupė, paaiškinanti, kodėl netikima, kad Seimo nariai laikysis priešrinkiminių pažadų yra nepasitenkinimas dideliais pajamų skirtumais, nesėkminga kova su skurdu, neužtikrinta ori senatvė, neteisingas apmokėjimu už darbą, išnaudojimas, nelygios galimybės įsidarbinti, nesėkminga kova su nedarbu, nepalankios sąlygos auginti vaikus ir derinti šeimą su darbu, prastas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas – nuomonės šiais klausimais gana stipriai koreliuoja su netikėjimu politikų pažadais. Tad paminėtos esminės gyvenimo kokybės dedamosios geriau negu gyventojų politinės žinios ar partinė saviidentifikacija paaiškina, kodėl netikima politikų pažadais.

Netikėjimas pažadais gana stipriai siejasi ir su kitais dalykais: netikintys pažadais mažiau linkę pasitikėti apskritai žmonėmis, mano, kad dažniausiai žmonės yra savanaudiški. Jie yra labiau kritiški imigrantų atžvilgiu, linkę identifikuoti save su žemesnės socialinės padėties atstovais, yra dirbantys daugiau darbo valandų ir gyvenantys mažesnėse gyvenvietėse.

Be abejo, tai nereiškia, kad visi 70 proc. netikinčiųjų Seimo narių pastangomis tesėti pažadus pasižymi visomis šiomis išvardintomis charakteristikomis; tai tereiškia, kad, pavyzdžiui, nors dalis didžiųjų miestų gyventojų taip pat nepasitiki politikų pažadais, tendencija rasti daugiau nepasitikinčiųjų yra mažesnėse gyvenvietėse.

Žiūrint į šiuos fundamentalius veiksnius, sunku tikėtis, kad šio tęstinio tyrimo rezultatai ir čia įvardintos priklausomybės stipriai pasikeis artimiausiais metais, naujosios Seimo kadencijos laikotarpiu. 

KTU bendruomenės narius, besidominčius chemijos mokslu, kviečiame dalyvauti duomenų bazės SciFinder pristatyme, kuris vyks 2016 m. spalio 20 d. (ketvirtadienį), 15.00 val., Cheminės technologijos fakultete, B korpuse, 304 auditorijoje.

SciFinder apima chemijos mokslą ir su juo susijusias šakas: biochemiją, medžiagų mokslą, fiziką, nanotechnologijas, aplinkos inžineriją ir kt.
Pristatymas vyks anglų kalba (pranešėjas: Veli-Pekka Hyttinen, ACS International ltd. vadybininkas).

Trukmė: 2 valandos.
Kviečiame registruotis: goo.gl/FhkkCW

Brėmeno universiteto (Vokietija) Darbo ir ekonomikos instituto mokslininkas G. Becke‘as daugelį metų vykdo tyrimus, susijusius su darbo vietomis, psichine darbuotojų sveikata, socialiniais santykiais darbo aplinkoje.

Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakultete paskaitas (KTU EVF) skaičiusio G. Becke‘o teigimu, empiriniai tyrimai rodo, jog 20 proc. darbuotojų senosiose Europos Sąjungos (ES) valstybėse ir 30 proc. darbuotojų naujai prisijungusiose valstybėse (tarp jų ir Lietuvoje) mano, jog darbe patiriamas stresas daro didelį poveikį jų sveikatai.

Darbuotojų patiriamas stresas, drauge su dėl jo atsiradusiomis asmeninio gyvenimo problemomis, gali lemti įvairių psichinių ligų, tokių, kaip depresija ar nerimo sutrikimas, atsiradimą. Dėl šios problemos tiesiogiai nukenčia ir darbdaviai.

„Žmonės, turintys psichinių sutrikimų, gana daug laiko praleidžia ne darbe, o gydydamiesi ir tai reiškia nuostolius darbdaviams. Stresas darbe gali tapti labai brangia problema. Pavyzdžiui, depresija sergantis žmogus darbe nebūna vidutiniškai 50 dienų per metus. Darbdaviams tenka ieškoti būdų išlaikyti tokius darbuotojus, surasti pavaduojantį specialistą ar iš viso juos pakeisti“, – sakė G. Becke‘as.

Susiduria su per dideliais reikalavimais

Darbe patiriamas stresas – sudėtingas reiškinys, kurį tirti nėra lengva. Tai asmeninio gyvenimo detalių ir su darbu susijusių veiksnių sąveika, todėl negalima bendro žmogų kankinančio streso priskirti vienai grupei. Tačiau kelis su darbu susijusius aspektus išskirti įmanoma.

Stresas dažniausiai atsiranda tada, kai darbuotojas susiduria su per dideliais reikalavimais.

„Tai apima laiką, darbo kiekį, bendradarbiavimą su dideliu kiekiu klientų. Darbuotojas turi nudirbti daugiau per mažesnį laiko tarpą, be to, jis neturi reikiamų išteklių, kurie padėtų išpildyti šiuos reikalavimus“, – pagrindines streso priežastis vardino pašnekovas.

Analizuojant stresą keliančius veiksnius galima pamatyti, kad per pastaruosius porą dešimtmečių jį lėmė ekonominė globalizacija: išlaidų karpymas, ilgalaikiai pokyčiai, darbuotojų mažinimas. Tokiu būdu darbo krūvis kilo, buvo didinamas tempas, griežtinamas tvarkaraštis, atsirado būtinybė prisitaikyti prie sudėtingėjančių reikalavimų, kilo didelių problemų bandant darbą derinti su asmeniniu gyvenimu.

„Tačiau daug streso gali kelti ir darbo vieta. Jeigu tu dirbi kaip keliaujantis brokeris, dažnai turi vykti pas savo klientą, o ne atvirkščiai, tuomet neturi tiek paramos, kiek kiti, dirbantys savo darbo vietose. Žmonėms labai trūksta tos paramos, kurią teikia kolegos ir asmeninė erdvė“,– teigė KTU viešėjęs Vokietijos mokslininkas.

Eustresas – skatinantis veiksnys

Kaip streso išvengti? Pasak G. Becke'o, vargu, ar egzistuoja visiškai nesikeičiančios darbo sąlygos. Darbuotojai visuomet turi pratintis prie vienokių ar kitokių naujovių, todėl absoliučiai išvengti streso neįmanoma. Tačiau svarbus ir paties darbuotojo nusiteikimas.

„Dažnai įvairiuose tyrimuose galima rasti skirtį tarp streso ir eustreso. Eustresas iš tiesų yra teigiamas dalykas, jeigu tu naujus keliamus reikalavimus matai kaip iššūkį ir galimybę – tuomet stresas tampa skatinančiu veiksniu“, – pasakojo tyrėjas.

Daugelis žmonių mano, kad laisvai samdomo specialisto (freelancer) darbe streso beveik nėra. Jų manymu, visiška autonomija reiškia galimybę pačiam organizuoti savo veiklą, pagal norus keisti darbo laiką, lengvai derinti asmeninį gyvenimą ir darbą. Bet laisvai samdomi darbuotojai susiduria su labai specifiniais iššūkiais.

„Jie turi dirbti savo darbus, kaip ir visi kiti, tačiau be to, jie turi nuolatos ieškoti kito darbo pasiūlymo. Kasdieninis darbas ir nuolatinė naujų galimybių paieška lemia gerokai per didelį krūvį. Ir jeigu ateina laikotarpis, kai darbo mažai, jie negali atsipalaiduoti ir pailsėti – tai reiškia dar intensyvesnę darbų paiešką“, – autonomiškumo kainą aptarė G. Becke‘as.

Net jeigu lydi sėkmė, pavyksta gauti daug pasiūlymų – tai ne visada reiškia ramų darbą. Tokiais atvejais dažnai susiduriama su dideliais krūviais, kurių neįmanoma apskaičiuoti. Privalau mokėti save reguliuoti, nuolatos gerinti savo reputaciją profesiniame lauke. Tik turėdamas tikrai aukštą reputaciją laisvai samdomas specialistas gali ne intensyviai ieškoti darbo, o ramiai rinktis iš to, ką jam siūlo. Reputacija – itin svarbus su stresu darbe susijęs faktorius.

Vienas iš „vaistų“ – gera vidinė komunikacija

Kaip reikėtų elgtis darbuotojui, kuris susiduria su klientais, besikišančiais į jo darbo procesą keldami vis naujų reikalavimų? Pasak G. Becke‘o, tai yra didelė problema informacinių technologijų (IT) sektoriuje. Bendras darbuotojų streso lygis gali būti sumažintas, jeigu projekto vadovas užima tarpininko vaidmenį.

„Jis turi išsiaiškinti, kokius naujus reikalavimus pateikia klientas, kokia jų specifika. Vadovas privalo susitarti, kokiu būdu tuos reikalavimus galima bus įgyvendinti ir kokie papildomi resursai reikalingi jo komandai. Taip jis apsaugo savo darbuotojus nuo staigios, per didelės darbo naštos ir, tam tikra prasme, nuo nerealistiškų kliento reikalavimų“,– aiškino G. Becke.

Bendradarbių tarpusavio pagalba yra itin reikalinga norint išvengti stipraus streso. Pasak mokslininko, būtina, kad viršininkai ir kolegos būtų supažindinti, pavyzdžiui, su po sunkios ligos į darbą grįžtančio žmogaus situacija.

„Apgalvota vidinė komunikacija yra labai geras reintegracijos išteklius ne tik grįžus po ligos, bet ir po tėvystės ar motinystės atostogų. Ne mažiau svarbus, nei supažindinimas su naujais reikalavimais, yra mokymasis. Kvalifikacijos kėlimo, komandinio darbo, profesiniai mokymai tokiais atvejais yra būtini“,– teigė tyrėjas.

Vykdo bendrą projektą

Profesorius G. Becke kartu su KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto Vadybos katedros prof. Asta Savanevičiene ir lektore Živile Stankevičiūte bei Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuru vykdo projektą „Darbuotojų psichikos sveikatos regeneracijos ir stiprinimo tyrimo metodologija".

Projekto tikslas – parengti tyrimo metodologiją, įgalinančią nustatyti organizacinių veiksnių poveikį darbuotojų psichikos sveikatai. Tiesioginė tikslinė grupė - inovacijoms imlios organizacijos.

Pagrindinės projekto veiklos – tyrimo metodologijos parengimas, bandomasis tyrimas (focus grupė), vieša Brėmeno universiteto atstovo paskaita KTU, bandomojo tyrimo rezultatų apibendrinimas ir pasirengimas tęstiniam (angl. follow- up) tyrimui, vieša KTU atstovų paskaita Brėmeno universitete.

Projektas remiamas Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuro per Vokietijos akademinių mainų tarnybą (DAAD) Vokietijos Federacinės Respublikos Užsienio reikalų ministerijos lėšomis.

„Lietuvos įmonės pradeda įsisavinti šią kultūrą ir tai yra būtina norint tapti konkurencingais tarptautinėse rinkose“, – įsitikinusi Švedijos bendrovės „FM Försäkringsmatematik“ (liet. draudimo matematika) draudimo rizikos analitikė Agnė Burauskaitė-Harju, kuri praėjusią savaitę skaitė paskaitą KTU Didžiųjų verslo duomenų analitikos studijų programos studentams.

Ne vienus metus Švedijoje gyvenanti ir dirbanti KTU Taikomosios matematikos absolventė A. Burauskaitė-Harju neabejoja, kad skaitmeniniame pasaulyje, kuriame gyvename ir dirbame, sukuriami ir gaunami duomenų masyvai gali ir turi būti panaudojami, o naudą jie gali duoti skirtingose ekonomikos šakose veikiančioms organizacijoms.

Duomenų analitika – daugelyje ekonomikos šakų

A. Burauskaitės-Harju manymu, didžiųjų duomenų analitika yra būtinybė tiek privačiame, tiek valstybiniame sektoriuje. Pavyzdžiui, verslui didinant konkurencingumą, inovatyvumą, o valstybei – siekiant piliečių gyvenimo kokybės gerinimo. Didžiuosius duomenis „įdarbinti“ galima gamybos, rinkodaros, finansų ir kituose sektoriuose. Duomenų analitika ir matematinis modeliavimas tokiose finansų srityse kaip kredito ar draudimo rizikos vertinimas yra plačiai taikomi visame pasaulyje.

„Pasitelkiant įvairius duomenis ir jų analizės rezultatus galima vertinti ir apskaičiuoti draudimo riziką, draudiminius įsipareigojimus, ruošti įmonės veiklos ir pardavimų prognozes“, – apie savo darbo pobūdį pasakojo su draudimo projektais Švedijoje dirbanti ekspertė.

Ypač sėkmingai didžiuosius duomenis išnaudoja mažmeninės prekybos tinklai. Pasitelkdamos milžiniškų skaitmeninių duomenų masyvų analizę prekybos bendrovės taiko asmenines nuolaidas pirkėjams, vykdo lojalumo programas, taiko rinkodaros priemones.

Be plačiai žinomų taikymo sričių, Vakarų šalyse vystomos Lietuvoje dar gana mažai pažįstamos specializuotos sritys. Pasak analitikės, viena tokių – stichinių nelaimių obligacijos.

Investicijos į draudimą nuo stichinių nelaimių?

Stichinių nelaimių rizikos vertinimas ir katastrofų obligacijos – dar viena sritis, kurioje dirba A. Burauskaitė-Harju. „FM Försäkringsmatematik“ dukterinė įmonė „Entropics Asset Management“ užsiima investicijomis į gamtos katastrofų obligacijas.

„Investuojama, šiuo atveju, į finansinę apsaugą nuo stichinių nelaimių, – kol gamtos katastrofų tankiai apgyvendintose teritorijose neįvyksta, obligacijos investuotojams duoda pelną. Katastrofai įvykus, išmokami pinigai nukentėjusiame regione  nelaimės padariniams likviduoti, atstatyti infrastruktūrai, būstams ir komerciniam sektoriui“, – apie stichinių nelaimių obligacijas pasakojo specialistė.

Gamtos stichijų rizikos modeliai, kuriais remiantis galima investuoti ir gauti pelną, yra sudaromi pasitelkiant didelius duomenų masyvus. Investicinės bendrovės  taikomos prognozės yra paremtos didžiųjų duomenų analizės rezultatais.

„Gamtos rizikos modeliavimui naudojami didelių apimčių meteorologiniai, geografiniai duomenys. Pagal juos yra sudaromi geografinių pozicijų klasifikatoriai, fiziniai modeliai, ir pagal daugybę faktorių (pavyzdžiui, kokie pastatai stovi; ar vystoma industrija, kokioje geografinėje padėtyje teritorija ir pan.) yra įvertinama, kiek pasekmės kainuotų katastrofos atveju“, – apie stichijų rizikos prognozes pasakojo A. Burauskaitė-Harju.

Ekspertė pabrėžia, kad nei Lietuvoje, nei Švedijoje tokių rizikų nėra, tačiau modeliai kuriami ir prognozės sudaromos pasauliniu mastu.

Kvalifikuotos darbo jėgos ieško Lietuvoje

Analitikė pastebi, kad vis daugiau tarptautinių (įskaitant Švediją) bendrovių Lietuvoje steigia savo filialus, technologijų centrus ir juose vysto didžiųjų duomenų analitikos kultūrą.

„Švedijos bankai, finansų įmonės ateina į Lietuvą ne tik ieškodamos naujų rinkų, bet taip pat ir kvalifikuotos darbo jėgos. Steigdami technologijų centrus Lietuvoje jie siekia dirbti taip, kaip dirba Švedijoje, todėl jiems reikalingi specialistai, gebantys dirbti su didžiaisiais duomenimis“, – apie duomenų analitikų paklausą kalbėjo A. Burauskaitė–Harju.

Specialistė pabrėžė, kad Vakarų valstybėse, įskaitant Švediją, tokių specialistų poreikis nuolat auga, nes aukštosiose mokyklose nespėjama jų paruošti tiek, kiek reikia šiuolaikiniam verslui.

Ekspertų patirtis – KTU studentams

Ne pirmą kartą į savo Alma mater grįžusi A. Burauskaitė–Harju, žiniomis ir patirtimi dalijosi su Didžiųjų verslo duomenų analitikos, Taikomosios matematikos bei kitų studijų programų studentais. Pasak analitikės, paskaitos idėja buvo ne tik apžvelgti „Big Data“ tendencijas Švedijoje, bet ir pateikti konkrečių pavyzdžių, pasitaikančių darbo praktikoje.

„Technines detales studentai perpras studijų metu. Svarbu dalintis praktine patirtimi apie didžiuosius duomenis verslo aplinkoje ir šių duomenų analizės iššūkius, su kuriais susiduria šiandienio verslo atstovai“, – apie savo paskaitą pasakojo KTU Taikomosios matematikos absolventė.

Patirtimi su KTU Didžiųjų verslo duomenų analitikos studentais dalijasi ir kiti šios srities ekspertai iš Lietuvos ir užsienio.

Pasak KTU MGMF dekanės Bronės Narkevičienės, Lietuva sparčiai vejasi Vakarų valstybes. Norint patenkinti kvalifikuotų duomenų analitikų poreikį Lietuvos ir užsienio rinkose, būsimiems specialistams būtina suteikti tiek tvirtą teorinių žinių pagrindą, tiek ir išsiugdyti praktinius jų įgūdžius.

KTU community members related to the field of chemistry, are invited to SciFinder presentation on 20th of October, 2016. It will take place in Chemical Technology Faculty, in corpus B, room 304.

SciFinder, produced by Chemical Abstracts Service (CAS), is the most comprehensive database for the chemical literature, indexing journal articles and patent records (and other document types), as well as chemical substances and reactions.

Speaker: Veli-Pekka Hyttinen,  manager at ACS International ltd
Language of the presentation: English.
Duration of the event: 2 hours.
Please fill in the registration form goo.gl/FhkkCW

Brėmeno universiteto (Vokietija) Darbo ir ekonomikos instituto mokslininkas G. Becke‘as daugelį metų vykdo tyrimus, susijusius su darbo vietomis, psichine darbuotojų sveikata, socialiniais santykiais darbo aplinkoje.

Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakultete paskaitas (KTU EVF) skaičiusio G. Becke‘o teigimu, empiriniai tyrimai rodo, jog 20 proc. darbuotojų senosiose Europos Sąjungos (ES) valstybėse ir 30 proc. darbuotojų naujai prisijungusiose valstybėse (tarp jų ir Lietuvoje) mano, jog darbe patiriamas stresas daro didelį poveikį jų sveikatai.

Darbuotojų patiriamas stresas, drauge su dėl jo atsiradusiomis asmeninio gyvenimo problemomis, gali lemti įvairių psichinių ligų, tokių, kaip depresija ar nerimo sutrikimas, atsiradimą. Dėl šios problemos tiesiogiai nukenčia ir darbdaviai.

„Žmonės, turintys psichinių sutrikimų, gana daug laiko praleidžia ne darbe, o gydydamiesi ir tai reiškia nuostolius darbdaviams. Stresas darbe gali tapti labai brangia problema. Pavyzdžiui, depresija sergantis žmogus darbe nebūna vidutiniškai 50 dienų per metus. Darbdaviams tenka ieškoti būdų išlaikyti tokius darbuotojus, surasti pavaduojantį specialistą ar iš viso juos pakeisti“, – sakė G. Becke‘as.

Susiduria su per dideliais reikalavimais

Darbe patiriamas stresas – sudėtingas reiškinys, kurį tirti nėra lengva. Tai asmeninio gyvenimo detalių ir su darbu susijusių veiksnių sąveika, todėl negalima bendro žmogų kankinančio streso priskirti vienai grupei. Tačiau kelis su darbu susijusius aspektus išskirti įmanoma.

Stresas dažniausiai atsiranda tada, kai darbuotojas susiduria su per dideliais reikalavimais.

„Tai apima laiką, darbo kiekį, bendradarbiavimą su dideliu kiekiu klientų. Darbuotojas turi nudirbti daugiau per mažesnį laiko tarpą, be to, jis neturi reikiamų išteklių, kurie padėtų išpildyti šiuos reikalavimus“, – pagrindines streso priežastis vardino pašnekovas.

Analizuojant stresą keliančius veiksnius galima pamatyti, kad per pastaruosius porą dešimtmečių jį lėmė ekonominė globalizacija: išlaidų karpymas, ilgalaikiai pokyčiai, darbuotojų mažinimas. Tokiu būdu darbo krūvis kilo, buvo didinamas tempas, griežtinamas tvarkaraštis, atsirado būtinybė prisitaikyti prie sudėtingėjančių reikalavimų, kilo didelių problemų bandant darbą derinti su asmeniniu gyvenimu.

„Tačiau daug streso gali kelti ir darbo vieta. Jeigu tu dirbi kaip keliaujantis brokeris, dažnai turi vykti pas savo klientą, o ne atvirkščiai, tuomet neturi tiek paramos, kiek kiti, dirbantys savo darbo vietose. Žmonėms labai trūksta tos paramos, kurią teikia kolegos ir asmeninė erdvė“,– teigė KTU viešėjęs Vokietijos mokslininkas.

Eustresas – skatinantis veiksnys

Kaip streso išvengti? Pasak G. Becke'o, vargu, ar egzistuoja visiškai nesikeičiančios darbo sąlygos. Darbuotojai visuomet turi pratintis prie vienokių ar kitokių naujovių, todėl absoliučiai išvengti streso neįmanoma. Tačiau svarbus ir paties darbuotojo nusiteikimas.

„Dažnai įvairiuose tyrimuose galima rasti skirtį tarp streso ir eustreso. Eustresas iš tiesų yra teigiamas dalykas, jeigu tu naujus keliamus reikalavimus matai kaip iššūkį ir galimybę – tuomet stresas tampa skatinančiu veiksniu“, – pasakojo tyrėjas.

Daugelis žmonių mano, kad laisvai samdomo specialisto (freelancer) darbe streso beveik nėra. Jų manymu, visiška autonomija reiškia galimybę pačiam organizuoti savo veiklą, pagal norus keisti darbo laiką, lengvai derinti asmeninį gyvenimą ir darbą. Bet laisvai samdomi darbuotojai susiduria su labai specifiniais iššūkiais.

„Jie turi dirbti savo darbus, kaip ir visi kiti, tačiau be to, jie turi nuolatos ieškoti kito darbo pasiūlymo. Kasdieninis darbas ir nuolatinė naujų galimybių paieška lemia gerokai per didelį krūvį. Ir jeigu ateina laikotarpis, kai darbo mažai, jie negali atsipalaiduoti ir pailsėti – tai reiškia dar intensyvesnę darbų paiešką“, – autonomiškumo kainą aptarė G. Becke‘as.

Net jeigu lydi sėkmė, pavyksta gauti daug pasiūlymų – tai ne visada reiškia ramų darbą. Tokiais atvejais dažnai susiduriama su dideliais krūviais, kurių neįmanoma apskaičiuoti. Privalau mokėti save reguliuoti, nuolatos gerinti savo reputaciją profesiniame lauke. Tik turėdamas tikrai aukštą reputaciją laisvai samdomas specialistas gali ne intensyviai ieškoti darbo, o ramiai rinktis iš to, ką jam siūlo. Reputacija – itin svarbus su stresu darbe susijęs faktorius.

Vienas iš „vaistų“ – gera vidinė komunikacija

Kaip reikėtų elgtis darbuotojui, kuris susiduria su klientais, besikišančiais į jo darbo procesą keldami vis naujų reikalavimų? Pasak G. Becke‘o, tai yra didelė problema informacinių technologijų (IT) sektoriuje. Bendras darbuotojų streso lygis gali būti sumažintas, jeigu projekto vadovas užima tarpininko vaidmenį.

„Jis turi išsiaiškinti, kokius naujus reikalavimus pateikia klientas, kokia jų specifika. Vadovas privalo susitarti, kokiu būdu tuos reikalavimus galima bus įgyvendinti ir kokie papildomi resursai reikalingi jo komandai. Taip jis apsaugo savo darbuotojus nuo staigios, per didelės darbo naštos ir, tam tikra prasme, nuo nerealistiškų kliento reikalavimų“,– aiškino G. Becke.

Bendradarbių tarpusavio pagalba yra itin reikalinga norint išvengti stipraus streso. Pasak mokslininko, būtina, kad viršininkai ir kolegos būtų supažindinti, pavyzdžiui, su po sunkios ligos į darbą grįžtančio žmogaus situacija.

„Apgalvota vidinė komunikacija yra labai geras reintegracijos išteklius ne tik grįžus po ligos, bet ir po tėvystės ar motinystės atostogų. Ne mažiau svarbus, nei supažindinimas su naujais reikalavimais, yra mokymasis. Kvalifikacijos kėlimo, komandinio darbo, profesiniai mokymai tokiais atvejais yra būtini“,– teigė tyrėjas.

Vykdo bendrą projektą

Profesorius G. Becke kartu su KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto Vadybos katedros prof. Asta Savanevičiene ir lektore Živile Stankevičiūte bei Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuru vykdo projektą „Darbuotojų psichikos sveikatos regeneracijos ir stiprinimo tyrimo metodologija".

Projekto tikslas – parengti tyrimo metodologiją, įgalinančią nustatyti organizacinių veiksnių poveikį darbuotojų psichikos sveikatai. Tiesioginė tikslinė grupė - inovacijoms imlios organizacijos.

Pagrindinės projekto veiklos – tyrimo metodologijos parengimas, bandomasis tyrimas (focus grupė), vieša Brėmeno universiteto atstovo paskaita KTU, bandomojo tyrimo rezultatų apibendrinimas ir pasirengimas tęstiniam (angl. follow- up) tyrimui, vieša KTU atstovų paskaita Brėmeno universitete.

Projektas remiamas Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuro per Vokietijos akademinių mainų tarnybą (DAAD) Vokietijos Federacinės Respublikos Užsienio reikalų ministerijos lėšomis.

Kaunas prisijungė prie Milano, Stambulo ir Šanchajaus miestų, kuriuose iki šiol veikė netradicinės dizaino bibliotekos. Jų padalinys „DesignLibrary Kaunas“įkurtas viename didžiausių ir moderniausių Baltijos regione mokslo, studijų ir verslo centre KTU „Santakos“ slėnyje.

Pagal geografinį išsidėstymą Lietuva laikoma „kultūriniu tiltu“ tarp senųjų ir naujųjų Europos Sąjungos (ES) narių, kur dizainas kasdien tampa vis aktualesne tema. Todėl naująjį „DesignLibrary“ padalinį buvo nuspręsta atidaryti būtent laikinojoje sostinėje, nuo seno išsiskiriančioje savitu stiliumi, mada ir architektūra.

Unikalumu garsėjanti biblioteka įsteigta bendradarbiaujant Italijos kultūrinei organizacijai „DesignLibrary Milano“ ir KTU Dizaino centrui.

„DesignLibrary“ veiklos modelis ir kultūra siejama su terminu „Pagaminta Italijoje“, pasaulyje simbolizuojančiu išskirtinumą ir aukščiausią kokybę. Atverdama duris Kaune naujoviška
biblioteka siekia išlaikyti Italijos partnerių kokybės standartus ir tapti išskirtine diskusijų, kultūrinės integracijos, bendradarbiavimo bei dizaino projektų erdve,“ – teigė KTU Dizaino centro vadovė, doc. Rūta Valušytė.

Dirbdami pagal „DesignLibrary“ frančizę, netradicinės bibliotekos Kaune darbuotojai sulaukia patarimų iš Italijoje dirbančių kolegų, kurie dalinasi žiniomis apie sėkmingo ir efektingo verslo modelio plėtojimą, organizacinę kultūrą bei veiklos kokybę. Šią patirtį jie sukaupė dirbdami dizaino srityje Milane ir pasitelkdami tarptautinius ryšius.

„DesignFriends“ – erdvė bendradarbiavimui

Atsižvelgiant į Lietuvos ir kitų Baltijos šalių norą didinti studijų, mokslo bei verslo sinergiją, kartu su „DesignLibrary Kaunas“ erdve įkurta ir bendradarbiavimo erdvė „DesignFriends“. Ji skirta profesionalams, norintiems vystyti naujas idėjas tarpdisciplininėje dizaino, technologijų ir verslumo aplinkoje.

„Mes kuriame geresnę vietą darbui, kitaip tariant, geresnį būdą dirbti. Įkvepianti ir dizainui atsidavusi profesionalų bendruomenė pasitinka jus erdvėje, kurioje galima visiems susiburti ir bendradarbiauti, užmegzti ryšių tinklą ir dalintis nepaprastomis idėjomis. Tai tobula vieta tiems, kurie siekia kurti pridėtinę vertę,“ – sakė Lorenzo Piazzi, DesignLibrary Milano vadovas.

„DesignLibrary“ kartu su KTU Dizaino centru kviečia užsukti į „naujuosius namus“, kur lankytojus pasitiks išskirtinė aplinka, orientuota į naujoves, dizainą ir bendradarbiavimą. Projekto organizatoriai tikisi, kad naujai atidaryto „DesignLibrary Kaunas“ filialo entuziazmas bei dizaino kultūra įkvėps naujai mąstyti apie kasdienes galimybes.

Siekia Europos kultūros sostinės vardo

2015 m. Kaunas tapo pirmuoju Rytų ir Vidurio Europos miestu, gavusiu UNESCO dizaino miesto statusą. Tokie miestai priklauso Kūrybinių miestų tinklui (šiuo metu jų yra 116), kurį UNESCO įkūrė 2014-aisiais. Šiam tinklui priskiriami už indėlį muzikai, literatūrai, kinui ir gastronomijai nominuoti miestai. Jis skatinta tarptautinį bendradarbiavimą tarp miestų, įsipareigojusių investuoti į kūrybišką tvaraus miesto plėtrą, socialinį įsitraukimą bei kultūros dinamiškumą.

Britų dienraštis „The Guardian“ šiemet Kauną paskelbė vienu geriausių miestų dėl savo art deco stiliaus architektūros išskirtinumo. Kaunas nusileido tik Paryžiui, kur šis stilius ir susiformavo.

Kaunas – viena ryškiausių vietų Šiaurės ir Rytų Europos dizaino, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) bei inovacijų srityse. Siekiant tapti Europos kultūros sostine 2022 metais, Kaunas prisistato kaip „moderni sostinė“. 

Europos kultūros sostinės iniciatyva skirta pabrėžti kultūrų įvairovę Europoje, išskirti europiečių kultūrinių bruožų ypatumus bei ugdyti jų bendrumo jausmą ir suvokimą, kad visi priklauso bendrai kultūrinei erdvei. Tai puiki galimybė atnaujinti miestus, kelti jų tarptautinį prestižą ir miestiečių pasididžiavimą, įkvepiant naują gyvybę kultūriniame gyvenime bei skatinant turizmą, ekonomiką.

Lietuva – tarp pažangiausių ES

Lietuvos ekonomika – viena sparčiausiai augančių visoje ES, tad Pasaulio banko reitinge „Doing Business 2016“ Lietuvai šiemet atiteko 20-oji vieta pagal verslo pradžios, statybos leidimų gavimo, prisijungimo prie elektros tinklų ir kitus rodiklius. Lietuviai gali didžiuotis, kad yra nepralenkiami pagal šviesolaidinio interneto plėtrą ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Daugelyje šalies vietų yra nemokamos Wi-Fi ryšio zonos, tad išvengiami didesni mokesčiai už naudojimąsi internetu.

Taip pat šalyje įteisinta „Startuolių viza“ bei atliktos reformos ES mėlynajai kortelei gauti, kuri suteikia galimybę teisėtai apsigyventi ir prisijungti prie novatoriškų projektų piliečiams, gyvenantiems už ES ribų.

Tyrimais nustatyta, kad Lietuvoje yra apie 422 startuolius, galinčius suteikti 2,466 darbo vietas elektroninės prekybos, kompiuterinių žaidimų, mobiliųjų programėlių, techninės ir programinės įrangos nuomos sektoriuose.

Darbinio vizito metu vyko susitikimai su Vengrijos universiteto įvairių padalinių kolegomis, partneriais. Taip pat aptarti abiejų šalių bendri tyrimai bei skaitytos paskaitos doktorantams strategijos rengimo ir organizacijos veiklos sėkmės faktorių temomis.

Išvykoje KTU dėstytojos ne tik skaitė paskaitas, bet ir dalyvavo doktorantūros mokyklos Doctoral School of Regional Sciences and Business Administration atidaryme, kuriai vadovauja prof. Dr. Vastag Gyula.

Paskaitos „Organizacijos veiklos sėkmės faktoriai“, kurį Vengrijos studentams vedė dėstytoja Dalia Susnienė pasiklausyti atėjo ir pagal „Erasmus+“ mainų programą į Szechenyi Istvan universitetą išvykusi studentė iš Lietuvos Viktorija Grigaliūnaitė. Mergina nesitikėjo Vengrijos universitete susitikti dėstytojos iš Lietuvos, kuri yra iš to paties universiteto ir netgi iš to paties fakulteto – KTU PTVF).

Abi dėstytojos džiaugėsi išvyka į Vengriją ir galimybe užmegzti glaudesnius ryšius su Szechenyi Istvan universiteto studentais ir dėstytojais.

Apie tai ir dar daugiau sekmadienį, spalio 9 d., vykusioje pažintinėje ekskursijoje po KTU Ekonomikos ir verslo fakultetą (EVF) gausiam smalsuolių būriui pasakojo iniciatyvos „Ekskursas“ gidė Agnė Valiukevičiūtė. Susitikimo akcentas – Valstybės spaustuvės Kaune, statytos 1923-1925 metais, raidos bei veiklos apžvalga.

Šis pastatas – pirmas nepriklausomybės laikais pastatytas stambus valstybinis objektas ir pirmasis, kuriam 1923 m. projektuoti paskelbtas tarptautinis konkursas. Atsižvelgiant į tai, kad tuometinė Lietuvos architektūros mokykla dar buvo labai jauna, konkursą laimėjo geriausią projektą pasiūlęs Vokietijos architektas G. Fišeris. Santūraus ankstyvojo modernizmo pavyzdys – naujoji spaustuvė – buvo didžiausia ir moderniausia šalyje. Šaltiniai liudija, kad būta ketinimų čia spausdinti ir pinigų banknotus.

Kitas pastato gyvavimo etapas – 1929-ieji, kuomet pastatas buvo perduotas Lietuvos universitetui.

Daugiau Ekonomikos ir verslo fakulteto praeities slėpinių – pro šiandienį foto objektyvą nuotraukų galerijoje.

Ekskursas – tai savanoriškas architektų, istorikų, menotyrininkų ir pilietiškų miestiečių sambūris, jau trečiąjį sezoną kviečiantis visus į nemokamas, kiek kitokio formato ekskursijas po įdomius ir išskirtinius Kauno pastatus.

Šių metų Kauno architektūros festivalis siekia „perkrauti” mūsų visų požiūrį į miestą, atkreipti platesnės visuomenės ir miesto bendruomenių dėmesį į unikalius Kauno miesto paveldo sluoksnius, diskutuoti šio paveldo vertybių ateitį mieste (Daugiau informacijos apie šią iniciatyvą – www.ekskursai.lt).

 

Rungtynės prasidėjo KTU komandos atkarpa 11:2, tačiau per likusį kėlinio laiką šio skirtumo nepavyko išlaikyti ir po pirmųjų 10 minučių kauniečiai priekyje buvo 2 taškais 20:18.

Antrojo ketvirčio pradžią vėl sėkmingiau pradėjo šeimininkai, kurie, vedami Mato Edgaro Staniukaičio aštuonių iš eilės pelnytų taškų, įgavo septynių taškų pranašumą (28:21). Į ilgąją pertrauką KTU komanda išėjo pirmaudama rezultatu 35:30.

Po ilgosios pertraukos sugrįžę jonaviečiai per 5 minutes sugebėjo pasivyti varžovus (44:44), tačiau laiku paimta trenerio Vytauto Pliaugos minutės pertraukėlė neleido varžovams persverti rezultato į savo naudą ir po 30 minučių rezultatas buvo 55:49 KTU komandos naudai.

Paskutinio kėlinio minutės tiksėjo labai lėtai, tačiau, vedami Igno Lubučio, KTU komanda išlaikė persvarą ir džiaugėsi pirmąja pergale debiutiniam sezone 69:62. 

KTU komandoje rezultatyviausiai žaidė: Ignas Labutis 18, Matas Staniukaitis 12, Rokas Stankevičius 10.

Jonavos „Sporto klubas“: Tadas Sebežiovas 18, Karolis Šarukas 16, Lukas Grabauskas 11.

Varžybų nuotraukas galite rasti KTU Sporto centro FACEBOOK paskyroje.

Ateinantį penktadienį, 2016 10 14,  KTU komanda 18:00 val. priima svečius iš Molėtų. Laukiam jūsų palaikymo.

Europos socialinio tyrimo duomenimis, Lietuva yra tarp šalių, kuriose piliečių aktyvumas rinkimuose yra labai žemas: tik 53,2 proc. apklaustųjų teigė balsavę paskutiniuose rinkimuose (Europos vidurkis – 68 proc.). Kita vertus, tarp tokių šalių yra ir Prancūzija (63,3 proc.), ir JAV.

„JAV rinkėjų aktyvumas yra žemesnis nei daugelyje tvirtos demokratijos šalių – nacionaliniuose rinkimuose paprastai dalyvauja apie 60 proc. rinkėjų, o vietinės savivaldos – apie 40 proc.“, – teigia T. Bryeris.

Pasak jo, piliečių dalyvavimą rinkimuose pagrinde nulemia du dalykai: žmonės balsuoja, kai jiems asmeniškai rūpi rinkimų rezultatas, arba, kai jie jaučia, kad jų dalyvavimas gali nulemti, kas laimės.

Balsuoja vyresni ir aukštesnio išsilavinimo

„Rinkėjų aktyvumas Lietuvoje pagrinde priklauso nuo dviejų socialinių demografinių veiksnių: amžiaus ir išsilavinimo. Paprastai balsuoti labiau linkę vyresni ir turintys aukštesnį išsilavinimą žmonės. Lytis, pajamos ir gyvenamoji vieta beveik nesusiję su aktyvumu rinkimuose“, – teigia Vaidas Morkevičius, KTU Viešosios politikos ir administravimo instituto tyrėjas.

Europos socialinio tyrimo duomenimis, Lietuvoje balsuoti labiausiai linkę vyresni nei 51-erių žmonės (beveik 63 proc. apklaustųjų dalyvavo praėjusiuose rinkimuose), mažiausiai – jaunesni nei 25-erių (24 proc.). Balsavo ir 64 proc. aukštesnio nei vidurinis išsilavinimas apklausos dalyvių.

Iš tirtųjų šalių, 2014–2016 metais aktyviausiai rinkimuose dalyvavo Danijos (91,5 proc.), Švedijos (90,5 proc.), Belgijos (89,1 proc.), Norvegijos (87 proc.) piliečiai. Tarp mažiausiai aktyvių, be Lietuvos (53,2 proc.) yra Čekija (56,5 proc.), Slovėnija (62,7 proc.), Prancūzija (63,3 proc.).

V. Morkevičius primena, kad kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Belgijoje, balsavimas yra privalomas.

Jauni žmonės jaučiasi neturintys pakankamai žinių

Jaunimo polinkis nebalsuoti – galvos skausmas permainų siekiantiems politikams. Nors Lietuvos jaunimas, pasak Europos socialinio tyrimo, yra ypač apolitiškas (93,5 proc. 14–20 metų jaunuolių teigia, kad politika jiems visiškai neįdomi ar mažai įdomi; šiuo rodikliu mus lenkia tik Čekija – 95 proc.), panašios tendencijos vyrauja ir kitose šalyse.

Štai istoriniame Jungtinės Karalystės referendume balsavo 64 proc. užsiregistravusių balsuoti 18–24 metų piliečių. Nors šis procentas yra artimas vidurkiui, jaunus žmones stipriai lenkė vyresni nei 65-erių britai: šioje amžiaus grupėje balsuotojų aktyvumas siekė 90 proc.

KTU mokslininko T. A. Bryerio teigimu, nors pastaruosiuose JAV prezidento rinkimuose jaunimas dalyvavo vidutiniškai aktyviai (45 proc. apklaustųjų 18–29 metų piliečių), 2014-ųjų savivaldos rinkimuose iki balsadėžių atėjo tik 20 proc. jaunų žmonių.

„Jaunų žmonių pasyvumas rinkimuose nėra unikalus reiškinys Lietuvai. Tiesa, gali būti, kad jo priežastys skirtingose šalyse yra ne tos pačios – tai gali būti apatija, bejėgiškumas (jausmas, kad tavo balsas nieko nereiškia), netikėjimas, kad išrinktieji politikai, kad ir kas jie būtų, ką nors pakeis. Pavyzdžiui, 60 proc. jaunų amerikiečių mano, kad tik pakankamai išmanantys apie politiką žmonės turėtų balsuoti“, – teigia T. A. Bryeris.

Prezidento kampanija „Twitteryje“ – nebūtinai sveikintina

Beje, amerikietis mokslininkas išreiškia abejonę dėl tarp šiuolaikinių politikų paplitusių, pagrinde į jaunus žmones orientuotų komunikacijos strategijų. Pasak jo, egzistuoja būdai, kuriais galima sudominti jaunus žmones politika:daugiau bendrauti socialiniuose tinkluose, kalbėti apie jauniems žmonėms rūpinčius klausimus, parengti tokią komunikacijos strategiją, kuri sutaptų su jaunų žmonių medijų vartojimo įpročiais.

Tačiau, Kauno technologijos universiteto tyrėjo teigimu, toks požiūris turi ir savo trūkumų: „Tokios strategijos priartina politiką prie žmonių, bet ne žmones prie politikos. Politika – rimtas dalykas, ne žaidimas. Tiesą pasakius, man kelia nerimą toks aktyvus „Twitterio“ platformos naudojimas šiuose JAV prezidento rinkimuose. Galbūt tai patraukia daugiau jaunų rinkėjų, tačiau supaprastina sudėtingą procesą.“

Aktyvūs neinformuoti rinkėjai – pavojingi

Mokslininkas mano, kad aktyvūs neinformuoti, neišmanantys nei apie politiką, nei apie viešąjį valdymą rinkėjai yra kur kas didesnė problema, nei žemas rinkėjų aktyvumas.

Pasak jo, be balsavimo, yra daugybė kitų būdų, kaip būti pilietiškam: savanoriauti, dalyvauti vyriausybės atstovų susitikimuose su bendruomenėmis, domėtis priimamais sprendimais, rašyti išrinktiesiems kandidatams, siūlant geresnius įstatymus ir programas.

„Pilietiškumas neprasideda ir nesibaigia su rinkimais. Mes, dėstytojai, švietimo sistemos lyderiai turime labiau pasistengti, rengdami jaunus žmones dalyvauti politikoje – ne „paprastojoje“ politikoje, o skirtoje žmonėms, kuriems rūpi jų valstybė ir jų ateitis“, – mano T. A. Bryeris.

Neturi už ką balsuoti? Tapk kandidatu

Paprašytas pakomentuoti frazę, kurią taip dažnai girdime Lietuvoje prieš šiuos rinkimus: „Nėra už ką balsuoti“, KTU tyrėjas iš JAV sako, kad pirmiausia reikėtų perklausti, ką ji iš tikrųjų atskiram žmogui reiškia. Pasak jo, jei nerandi tokio kandidato, kuris atitiktų tavo interesus, kituose rinkimuose turi du variantus: arba išsikelti savo kandidatūrą, arba sumotyvuoti žmogų, kuriuo tiki, eiti į politiką.

„Reikia ieškoti kandidatų, kurie pasižymi tokiomis savybėmis kaip sąžiningumas, integralumas, skaidrumas, atvirumas ir dalyvavimas pilietiniame gyvenime, polinkis bendradarbiauti ir kuklumas. Už tokius žmones reikėtų balsuoti, tokius raginti dalyvauti politikoje“, – teigia T. A. Bryeris.

Susikompromitavę politikai turėtų palikti politinę areną, kas, pasak mokslininko, ir Europoje, ir JAV nutinka vis rečiau, o tai kelia vis didesnį pavojų ir demokratijai, ir visuomenės gerovei.

Rinkimų savaitė įpusėjo

Rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą savaitė prasidėjo. Jau balsuoja užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai, spalio 5–6 dienomis vyksta išankstinis balsavimas savivaldybėse tiems, kas rinkimų dieną to padaryti negalės. Rinkimų dienomis nesantieji Lietuvoje, turėtų iš anksto tartis su LR diplomatinėmis atstovybėmis ar konsulinėmis įstaigomis ir pasitikslinti, ar pakaks laiko paštu išsiųsti rinkimų dokumentus ir gauti juos atgal laiku.

„Ne Lietuvoje balsuojantys rinkėjai, nesvarbu, ar nuolatos gyvena užsienyje ar tik rinkimų metu išvykę iš Lietuvos, gali balsuoti tik už Vilniaus Naujamiesčio vienmandatinėje apygardoje iškeltus kandidatus bei už pasirinktos politinės partijos kandidatų sąrašą“, – primena KTU Viešosios politikos ir administravimo instituto tyrėjas Giedrius Žvaliauskas.

Jo kolega V. Morkevičius, užklaustas, kas, jo nuomone, šiemet laimės Seimo rinkimus, prognozuoti vengia: „Nesinori burti iš kavos tirščių. Jei metų pradžioje viskas buvo labai stabilu – pirmi Lietuvos socialdemokratų partija, antri –LR liberalų sąjūdis, tai šiandien situacija pasikeitusi. Gana smarkiai susikompromitavo abi minėtosios partijos, be to, atsirado naujų konkurencingų politinių jėgų.“

Tiesa paaiškės visai netrukus – rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą jau sekmadienį, spalio 9 dieną.