Jau trečius metus organizuojamas ir tradiciniu laikomas respublikinis konkursas „Muzikos kūrimas mobiliems įrenginiams“ kurį organizuoja Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos Švietimo ir ugdymo skyrius, Kauno „Vyturio“ gimnazija, VšĮ Informacijos technologijų mokymo centras (ITMC) kartu su partneriais KTU SHMMF Audiovizualinių menų katedra, šiais metais vėl sulaukė didelio mokyklų susidomėjimo.

Šiuo konkursu siekiama ugdyti mokinių kūrybiškumą, taikant informacines technologijas ir plėtojant saviraiškos poreikių tenkinimą per pasirinktą veiklą bei skatinti mokinius ir mokytojus domėtis praktiniu kompiuterinės muzikos pritaikymu mobiliesiems telefonams. Konkurse galėjo dalyvauti bendrojo lavinimo mokyklų 9-12 klasių mokiniai, besimokantys kompiuterinės muzikos.

Konkursui buvo teikiami moksleivių sukurti mobiliesiems telefonams skirti originalūs muzikiniai kūriniai: telefono skambutis, žadintuvo signalas, trumposios žinutės signalas. Muzikiniai kūriniai buvo skelbiami mokyklų interneto svetainėse ir už juos galima buvo balsuoti.

„Šis projektas - puiki priemonė skatinti moksleiviųkūrybiškumą, įtraukiant šiuolaikines muzikos technologijas. Mano manymu moksleivis visada įsisavins technologijas geriau, jeigu turės galimybę jas kažkur realiai pritaikyti. Šiame projekte būten taip ir vyksta. Gaunama užduotis sukurti telefono skambučio ir žadintuvo melodijas ir tam pasitelkiamos įvairios kompiuterinės muzikos kūrimo programos. Visi konkursui pristatyti garso takeliai buvo patalpinti SoundCloud portale ir susilaukė daug perklausų, kas taip pat jaunus žmones motyvuoja ir toliau kurti ir tobulėti“ – kalbėjo KTU SHMMF Audiovizualinių menų katedros vedėjas ir konkurso komisijos narys V. Kederys.

Anot jo, sunkiausias uždavinys atrinkti geriausius darbus. Balsavimo rezultatai kartu su vertinimo komisijos verdiktu šį kartą pasiskirstė taip:

1. Už populiariausią signalą - Pavel Kazakevič -  Šalčininkų Lietuvos Tūkstantmečio gimnazija;
2. Už geriausią skambutį -  Armandas Druktenis - Kelmės J. Graičiūno gimnazija;
3. Už kūrybiškas pastangas -  Skirmantas Klizas ir Renatas Barkauskas, Kauno Vyturio gimnazija ir Matas Kasperavičius  Kelmės J. Graičiūno gimnazija.

Kauno Vyturio gimnazijos mokiniai už iniciatyvą gavo papildomą prizą – ekskursiją į KTU Garso įrašų studiją, kurioje susipažino su ten dirbančių ir kuriančių studentų darbais bei kūrybiniu procesu. „Ekskursija vyko gegužės 6 d., mokiniai gyvai galėjo pamatyti ir išbandyti muzikos įrašymų techniką“ – teigė V. Kederys.

Visus prizininkus – galima išklausyti: https://soundcloud.com/signalai

„Renginio tikslas ir ideologija  po kūrybinės pertraukos išliko nepakitę – skatinti pažangą dirbtinio intelekto vystyme, tobulinti ir plėtoti intelektualias valdymo sistemas, skatinti robotikos ir mechatronikos sprendimų taikymą“, – mintimis pasidalino vienas iš varžybų organizatorių Jonas Jonaitis.

Varžybomis taip pat siekiama paskatinti moksleivių kūrybiškumą ir norą patiems kurti inovatyvius robotus bei rinktis technologinių specialybių studijas. Pasak renginio organizatorių, itin džiugina tai, jog aktyvumu „Robotų inetelekto“ varžybose kasmet pasižymi ir jaunieji robotikos entuziastai.

„Visus metus sulaukiame užklausų iš vidurinių mokyklų ir įvairių būrelių, tokių kaip Robotikos mokykla. Beje, ši komanda lig šiol yra dalyvavusi visose „Robotų intelekto“ varžybose“, – pakomentavo J.Jonaitis.

Renginio metu dalyviai galės susikauti tokiose varžybose kaip linijos sekimas, sumo, Lego robotų konstravimas, laisvojo stiliaus kategorijoje, taip pat išbandyti jėgas siekiant pergalės dar niekada nelaimėtoje rungtyje – aukso maišo gabenimas.

Pirmą kartą „Robotų intelekto“ varžybos buvo surengtos dar 2011 metais. Tai buvo pirmasis renginys Lietuvoje, kuriame varžėsi protingi autonominiai robotai. Nuo 2011-ųjų metų iki šiandien šios varžybos buvo surengtos dar du kartus ir sulig kiekvienais metais sulaukdavo vis didesnio susidomėjimo.

Nuo pirmojo konkurso starto, varžybose dalyvaudavo ne vien lietuvaičiai, bet ir svečiai iš Lenkijos, Estijos, Čekijos, Ukrainos ir Baltarusijos. Šių metų renginyje taip pat laukiama gausaus dalyvių skaičiaus tiek iš Lietuvos, tiek ir iš kaimyninių šalių.

Parodoje „Technorama“, kurią organizuoja Kauno technologijos universiteto Nacionalinis inovacijų ir verslo centras (KTU NIVC), pristatytos stotelės kūrėjai – KTU Informatikos fakulteto (KTU IF) jaunieji mokslininkai Kęstutis Valinčius, Mindaugas Jančiukas ir Edvinas Šinkevičius. Jie tvirtino, jog idėja sukurti išmaniąją elektromobilių stotelę kilo jau prieš kelerius metus. Pasak jų, visuomenei būtina žiūrėti į priekį, o elektra varomos transporto priemonės – pasaulio ateitis.

„Elektromobiliais susidomėjau prieš trejus metus, o prieš dvejus įsigijau ir pirmąjį savo elektromobilį. Žinoma, tuomet atsirado poreikis jį kažkur krauti, juk važinėju kasdien iš Marijampolės į Kauną ir atgal. Manau, tada šia idėja „užkrėčiau“ ir savo kolegas?“, – teigė K. Valinčius.

„Lietuvoje elektromobilių stotelių nėra daug ir tai atbaido žmones nuo minties pirkti tokią transporto priemonę. Kiekvienas iškelia sau klausimą ar galės nuvažiuoti elektromobiliu iki jūros, ar bus kur jį pakrauti?“, – apie visuomenės poreikius sakė M. Jančiukas.

Studentai pasakojo, jog jų tikslas – populiarinti elektra varomas transporto priemones, o kartu ir diegti išmanias jų krovimo stoteles visoje Lietuvoje ir taip užtikrinti žmonėms saugumo jausmą, kad jie be vargo galės nuvažiuoti nuo vieno miesto iki kito.

„Mūsų komanda siekia palengvinti elektromobilių vairuotojų gyvenimą ir padėti suprasti visuomenės poreikius. Paprastai kalbant, stotelė renka duomenis, juos apdoroja ir talpina virtualioje aplinkoje. Surinktą informaciją analizuoja programos, kurios informuoja kaip dažnai yra naudojama stotelė, kokie elektromobiliai ir kiek laiko kraunami. Žinoma, siekdami viską supaprastinti vartotojui šiuo metu testuojame ir mobilią aplikaciją. Ji leis sekti krovimo eigą ir taip planuoti laiką“, – teigė E. Šinkevičius.

Anot jo, jeigu ateityje būtų nuspręsta apmokestinti elektromobilių krovimą, ši aplikacija turės ir tokią funkciją. Taip pat atvykus prie stotelės ji atpažins vartotoją ir pasiūlys poreikius atitinkantį krovimą. 

„Įsivaizduokite, jog Jūs važiuojate iš Kauno į Molėtus, o iš vakaro nepilnai įkrovėte savo elektromobilį. Mobilioje aplikacijoje galėsite rasti informaciją, kur yra artimiausia elektromobilių krovimo stotelė, kokio ji pobūdžio – greito ar lėto krovimo – ir ar šiuo metu yra  naudojama“, – apie mobiliąją elektromobilių aplikaciją pasakojo M. Jančiukas.

Paklausus jaunųjų mokslininkų, kokie „SmartChargeBox“ ateities planai, vaikinai atsakė, KTU „Santakos“ slėnyje atidaryti pirma vieša tokio pobūdžio stotelė, tačiau tai anaiptol ne pirmasis jų pristatytas sprendimas.

„Oficialiai tai pirmoji vieša stotelė, tačiau iki šiol jau aktyviai veikė 5 krovimo taškai skirtinguose Lietuvos vietose. Juos naudojome moksliniams tyrimams, siekdami surinkti kuo daugiau duomenų ir patobulinti sistemą“, – teigė K.Valinčius.

Pasak vaikinų, pirmas žingsnis – elektromobilių krovimo stotelių diegimas Lietuvoje, antras – bendradarbiaujant su tarptautiniu tinklu „KIC InnoEnergy“ – Baltijos šalys.

Veikiausiai kiekvienas dėstytojas pasakys, kad beveik kasdien patiria stresą. Daugeliui stresą kelia greitėjantis gyvenimo tempas, įtampa darbe, pašlijusi sveikata. Tačiau stresą gali sukelti net ir pamestas auditorijos raktas ar neveikiantis multimedijos pultelis. Tai patvirtina ir nuolat atliekami moksliniai tyrimai Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros. Agentūros pateikiamose ataskaitose teigiama, kad per artimiausius penkerius metus darbe patiriamas stresas tik didės.

Ieškant atsakymų, kaip suvaldyti stresą, kaip sumažinti jo pasekmes, KTU dėstytojai buvo pakviesti į jau tradicija tampančią dėstytojų kavinę, kurios metu psichologė Sigita Petrovė pasakojo apie streso valdymą ir pateikė keletą praktinių patarimų, kaip reikėtų elgtis stresinėje situacijoje.

Pasak psichologės, stresas yra normali, adaptyvi sveiko organizmo reakcija, padedanti prisitaikyti prie pakitusių aplinkos sąlygų, paruošianti organizmą išgyventi ekstremalius pokyčius, kuriems vykstant reikės dėti daug pastangų, t. y. būti fiziškai aktyviam.

Esant tam tikram išoriniam trukdžiui, kuris kelia didžiulį stresą, žmogaus protas į jį labai susikoncentruoja, taip iškeldamas problemą į pirmąjį planą. Ne kartą esame girdėję, kad stresas gali būti valdomas dėmesio pagalba. Specialistai pataria tiesiog nukreipti dėmesį ir mintis visiškai kita linkme. Tik ar tikrai tai taip lengva padaryti?

Psichologės nuomone, streso valdymo metodai leidžia žmogui pažvelgti į susidariusią situaciją iš šono, atsipalaiduoti bei ieškoti ir atrasti galimybių tokią situaciją sušvelninti ir taip sumažinti patiriamą stresą. Dažnai yra teigiama, kad streso valdymo technikos susiję su patogia ir ramia aplinka, su patogiais, judesių nevaržančiais drabužiais, tačiau sukurti tokią aplinką darbo vietoje ne visada išeina. Tad, ieškant išeities, psichologė pataria: 

• Atlikti "tapšnojimą“, kuris primena lengvą masažą ir padeda atpalaiduoti raumenims. Tokį masažą galime atlikti ir būdami darbo vietoje. Jums tereikia rankos pirštų galiukais judant žemyn-aukštyn „tapšnojant“ masažuoti savo kūną.
• Ramiai kvėpuoti. Tačiau kvėpuoti rekomenduojama galvojant apie kvėpavimą, o ne apie mus supančias problemas ar erzinančius elementus.
• Galima ir visiškai sulaikyti kvėpavimą. Didžiulio streso metu rekomenduojama visiškai sulaikyti kvėpavimą, siekiant suteikti labai nekomfortabilią būseną kūnui.
• „Sprogdinti burbuliukus“. Toks streso valdymo būdas susijęs su vaikystės pomėgiu sprogdinti polietileno plėvelės burbuliukus. Toks užsiėmimas mažina įtampą. Jei tokios plėvelės neturite po ranka, siūlome pasinaudoti virtualioje erdvėje pateikiamais įrankiais (pvz., virtual bubble wrap).

Svarbiausias patarimas dėstytojams – pažinti save ir savo kūną. Žinoti savo silpnybes ir stiprybes, suvokti savo emocijas, rasti laiko ir noro išspręsti įsisenėjusias problemas, o svarbiausia – išmokti džiaugtis tuo, kas jus supa.

Sigitos siūlomus streso mažinimo pratimus rasite čia.

Reginio akimirkas rasite čia.

Būkite laimingi!

„EDU_Lab“ vardu,

dr. Asta Daunorienė

Tarptautinėje jaunųjų mokslininkų parodoje šiais metais dalyvavo net 70 darbų, pretendavusių laimėti nominacijas, kurių bendra vertė sudarė 4500 eurų. Šis prizinis fondas buvo skirtas inovatyviausių idėjų įgyvendinimui, technologinių sprendimų ir prototipų tobulinimui bei komercinimui.

KTU Informatikos fakulteto dekanas įsteigė 200 eurų prizą moksliškiausiam darbui, IF studentai iš viso pateikė 9 inovatyvius projektus ir iškovojo du solidžius papildomus laimėjus.

1000 eurų prizas

UAB „SEOHellis“įsteigtą 1000 eurų prizą laimėjo IF magistrantas Tadas Gedminas (Programų sistemų inžinerija, II kursas), kurio projektas „Teksto įvedimo, naudojant žvilgsnio sekimą, sistema“ sudomino rėmėjus savo moksliškumu.

Studento sukurta sistema leidžia rašyti tekstą kompiuteriu, nenaudojant tradicinių įvesties įrenginių, tokių kaip pelė ar klaviatūra. Tekstas įvedamas žvilgsnio pagalba, žiūrint į kompiuterio ekrane išdėstytas raides. Išlaikius žvilgsnį ties konkrečia raide, ši raidė užrašoma. Žvilgsnio sekimui yra naudojamas Eyetribe žvilgsnio sekimo įrenginys.

Penktas kartas „Technoramoje“ – vėl laimingas

II pakopos Programų sistemų inžinerijos I kurso studentai Tautvydas Petkus ir Karolis Ryselis laimėjo IT kompanijos „Intermedix“įsteigtą 500 eurų piniginį prizą.

Jaunuolių išradimas „Žmogaus pozicijų sugretinimo papildinys judesių jutimo įrenginiui“ sudomino kompaniją savo originalumu. Projekto tikslas - išplėsti judesių atpažinimo įrenginių galimybes. Technologijos, leidžiančios palyginti dvejų žmonių formas ir pozicijas yra gan ribotos, ir vis dar tobulinamos. Pristatyto produkto dėka, su judesių jutikliu įmanoma įvertinti gan tiksliai dvejų žmonių fizinius ir pozicinius panašumus.

Studentai parodoje dalyvauja jau nuo I bakalauro kurso, o šių metų paroda jiems buvo penkta. 2014 ir 2015 metais jaunieji mokslininkai laimėjo III-ąją vietą. 2013 metais sukurtas jų projektas „Įrenginių valdymas įvairiomis platformomis. Tankas“ šiuo metu yra naudojamas verslo sektoriuje.

IF Dekano prizas – moksliškiausiam IT projektui

Informatikos fakulteto dekano prof. Eduardo Bareišos įsteigtą 200 eurų prizą už moksliškiausią IT projektą laimėjo tarpdisciplininis Modestos Mikštaitės projektas „Elektroninė sistema žmogaus  pusiausvyros testavimo platformai“.

Elektroninė pusiausvyros platformos sistema matuoja pusiausvyros platformos judėjimą pagreičio jutiklio pagalba. Toliau duomenys apdorojami mažai galios suvartojančiame mikrovaldiklyje bei bevieliu Bluetooth ryšiu siunčiami į kompiuterį. Kompiuteryje platformos virpėjimas matomas realiu laiku. Po testo matomi išvesti pusiausvyros koeficientai, tokie, kaip virpėjimo koeficientas, vidutinis kvadratinis nuokrypis, trajektorijos ilgis ir kt.

Su šia platforma gali būti įvertinti paprastai subjektyvūs populiarūs klinikiniai pusiausvyros testai, tokie kaip Rombergo, Flamingo, somatosensorinę ir vestibiulinę sistemas tikrinantys testai.

Kūrybingiausias projektas - baltarusių

Kūrybingus žmones vienijanti bendruomenė „ArZinai.lt“įsteigė nominaciją „Kūrybingiausias IT projektas“, kurią sudarė 100 eurų. Prizą laimėjo studentų komanda iš Baltarusijos, kurių projektas „NeoSound“ nustebino visus savo kūrybingumu.

Mobili programėlė „NeoSound“ yra labai paprastas įrankis, padedantis sukurti nesudėtingą muziką. O tam reikia tik vartotojo balso, jokių muzikinių žinių ar gabumų.

KTU turės išmanią elektromobilių krovimo stotelė

Atidarymo metu buvo pristatyta ir pradėjo veikti pirmoji vieša išmani elektromobilių krovimo stotelė „SmartChargeBox“, kurią sukūrė šauni KTU IF dėstytojų komanda, sudaryta iš Kęstučio Valinčiaus, Mindaugo Jančiuko ir Edvino Šinkevičiaus. Kaune sukurtas įrenginys jau domina ir Europos Sąjungos rinką.

Jungtinės KTU ir LSMU žinios laimėjo

Pagrindinį 1000 eurų vertės KTU rektoriaus prizą laimėjo Justinas Barakauskas (KTU)  ir Mindaugas Visockis (LSDI), konkursui pristatę savo darbą „Elektrinių impulsų generatorius  biologinių struktūrų poveikiui“. 

Su visais konkurso darbais galima susipažinti specialiai renginiui išleistame leidinyje „Technorama 2016: nuo idėjos iki sprendimo“. 

Daugiau nuotraukų

Pasak jo, semiotikai, ir apskritai humanitarinių mokslų atstovai, nėra linkę dirbti su verslu, o verslas ne visada supranta, kokios vertės galėtų gauti iš šių specialistų: „Atrodytų, kad humanitariniai mokslai ir pinigai yra tiesiog nesuderinami“.

K. Bernsau nuomone, toks įsitikinimas – klaidingas. Semiotikams, kurių darbas yra, iš principo, interpretuoti pasaulį, nepaprastai vertinga tyrinėti ekonominį kontekstą, nes jis persmelkia viską – nuo tarptautinių santykių iki žmonių tarpusavio bendravimo.

„Rūpinuosi savo dukters ir žmonos tikslais ir pasiektais rezultatais taip pat, kaip ir savo įmonės darbuotojų“, – sako semiotikos metodus taikantis verslo konsultantas.

Humanitarinių mokslų ir kitų mokslo sričių sankirtoje gimstančias naujas idėjas, įvairius požiūrius ir neįprastus darbo bei tyrimo metodus KTU Tarptautinio semiotikos instituto organizuojamame naujųjų humanitarinių mokslų kongrese „ICoN‘2016“ pristatys mokslininkai ir profesionalai iš viso pasaulio.

Gegužės 23–26 dienomis vyksiantis kongresas yra jau trečiasis. Kongrese KTU sulauks per 110 dalyvių iš 25 šalių, 4 kontinentų (išskyrus Okeaniją), kurie atstovaus 55 akademines institucijas; kongrese dalyvaus ir privačių įmonių atstovai bei nepriklausomi tyrėjai. Renginio programą rasite ČIA.

– Konsultuojate įmones komunikacijos klausimais. Kaip tai vyksta?, – paklausėme K. Bernsau.

– Mes stengiamės įsigilinti į klientų komunikacinius procesus. Užsiimame tų procesų kūrimu, kalbamės apie tai, kokias medijas efektyviausia rinktis, kokie yra tų procesų ritualai, kokie – suvaržymai. Domimės, ką įmonėje leidžiama komunikuoti, kas valdo informaciją, kas ką informuoja ir panašiai.

Daugelis vadinamųjų komunikacijos problemų kyla dėl to, kad žmonės praranda orientaciją. Jeigu nežinai, koks yra pagrindinis tavo verslo tikslas, kokia pagrindinė žinutė, kurią nori perduoti savo klientams, partneriams ir darbuotojams, yra sunku komunikuoti. Ši orientacija, arba įmonės pozicionavimas ir yra tai, apie ką ketinu kalbėti savo pranešime KTU.

– Sakoma, kad visos įmonės problemos kyla dėl sutrikusios komunikacijos. Ką apie tai manote?

– Dažnai žmonės klaidingai mano, jog, esant komunikacijos problemai, užtenka darbuotojams pasakyti, ką jie turi daryti ir kaip, o toliau viskas jau veikia savaime. Mes siūlome žengti žingsnį atgal ir visų pirma atvirai pasikalbėti apie tai, kad egzistuoja skirtingi požiūriai ir nuostatos. Neretai iš esmės nesutampa įmonėje dirbančių asmenų nuomonė, kokia turi būti ta organizacija ir koks yra jų buvimo kartu tikslas. Tokiems pokalbiams retai atrandama laiko kasdienėje veikloje, žmonės, negalėdami išsakyti savo nuomonės, pyksta ir nustoja eiti pirmyn.

Sunku tą pripažinti, bet komunikacija išsprendžia ne visas problemas. Būna, kad organizacija žmogui nebetinka, ateina laikas atsisveikinti. Tačiau, kad tai sužinotum, reikia pasikalbėti. Tokios diskusijos suorganizavimas turėtų vykti aukščiausių vadovų iniciatyva.

– KTU kalbėsite apie korporacijos semiotinį „peizažą“. Kas tai?

– Tai – kūrybinių dirbtuvių metodas. Jis padeda pamatyti, kaip skirtingi žmonės suvokia savo įmonę ar organizaciją. Grupėse po 10-15 žmonių atliekamos užduotys. Pirma, iš pirmo žvilgsnio, paprasta – mes prašome trumpai pristatyti savo įmonę, papasakoti, ką ji veikia, koks jos tikslas, klausiame: „Dėl ko jūs esate?“. Vadiname tai „lifto kalba“, tokiam pristatymui duodame tik 19 sekundžių – kiek, maždaug, užtruktų prisistatyti nepažįstamiems žmonėms, kylant liftu. Be to, prašome žmonių pažymėti, kas jų įmonėje yra gerai, kuo ji yra išskirtinė bei kiek, jų nuomone, tos savybės svarbios jų klientams.

Antra ir trečia užduotys – kūrybinės: žmonės iš įvairių žurnalų ir laikraščių iškarpų turi padaryti koliažą, kuris atspindi jų įmonę, ir aprašyti įmonę kaip asmenį (ar tai vyras ar moteris, ar tas žmogus draugiškas ar šaltas ir panašiai).

– Įdomu. Ir kas iš to?

– Neuromokslas teigia, kad skirtingos smegenų dalys žmogaus evoliucijos metu turėjo skirtingą įtaką jo elgesiui. Įmonės „peizažas“, kurį gauname šio seminaro metu, yra savotiškas šios teorijos atspindys – jame matyti įmonės viduje veikiančios skirtingos grupės, kurios skirtingai apibūdina organizaciją. Tada galime tas interpretacijas palyginti.

Iš savo patirties galiu teigti, kad dažniausiai nesutampa vadovybės ir darbuotojų piešiami paveikslai. Kartais būna taip, kad aukščiausi vadovai kalba apie strategiją, sako: „Svarbu būti inovatyviems, orientuotis į tarptautiškumą, naujausias technologijas“, o darbuotojai teigia, jog įmonėje dirba tik dėl to, kad joje draugiški žmonės ir visuomenėje apie ją atsiliepiama pozityviai.

Mūsų žinutė vadovams: jei norite, kad įmonė judėtų į priekį, pagalvokite apie galimus skirtingus požiūrius. Fizikoje naudojamas terminas rezonansas– jis įvyksta, kai sistemą veikiančios jėgos kitimo dažnis sutampa su kūno laisvųjų svyravimų dažniu. Esmė ta, kad kiekvienas kūnas turi savo dažnį, ir, kai išorinė jėga su juo sutampa, kūną galima išsiūbuoti. Pavyzdžiui, kai pučia stiprus vėjas, kuris turi tokį pat dažnį kaip tiltas, jis gali siūbuoti labai plačia, kartais net pavojinga, amplitude.

Svyravimų dažnio vaizdinį pasitelkiu, kai įmonių vadovams bandau paaiškinti, dėl ko svarbu žinoti skirtingus požiūrius, skirtingas įmonės „peizažo“ interpretacijas. Žinodamas, kurias vietas gali pajudinti, turi nuo ko atsispirti, vesdamas įmonę į priekį, kad kartu su savimi pasiimtum kuo daugiau darbuotojų.

– Jūsų metodikoje susipina semiotika ir vadyba. Tai – gana neįprasta, tiesa?

– Vokietijoje tai iš tiesų labai neįprasta. Mūsų universitetuose ir visoje švietimo sistemoje egzistuoja labai aiški takoskyra tarp humanitarinių mokslų ir ekonomikos bei vadybos. Tai – visiškai skirtingas požiūris nei tas, kuris veikia Jungtinėse Valstijose, kur žmogus, studijuojantis investicijų bankininkystę, mokosi kultūros studijų. Vėliau tas žinias jis gali pritaikyti dirbdamas finansų srityje Indijoje ar Azijoje, nes puikiai supranta kitas kultūras.

Tiesą sakant, geriausiai mums sekasi dirbti su įmonėmis iš Prancūzijos. Tikriausiai dėl to, kad jie yra bent jau girdėję apie semiotiką, apie Rolandą Barthą ir Michelį Foucaultą, ir gal šiek tiek nutuokia, kad šias teorijas galima pritaikyti praktikoje. Ir net versle. Į semiotikus įmonių vadovai kreipiasi tada, kai jau būna išbandę visa kita – kiekybinių rodiklių analizę, fokus grupes ir panašiai. Tada jie sako: „Blogiau nebus, pabandom“.

– Kaip pavyksta rasti klientų?

– Kai prisistatome įmonėms, rodome jiems televizijos reklamas ir produktų dizainą, aiškiname pateikiamas prasmes. Tada žmonės, kurių komandoje yra ir rinkodaristų, ir dizainerių sako: „Kodėl mes šito nematėme? Juk tai – taip akivaizdu!“ Dažniausiai jie nustemba ir dėl to, kad mokymai yra tokie „minkšti“, kad nėra 100 proc. tikslių metodų ir tikslių rezultatų interpretacijų.

Sudėtinga taikyti semiotikos metodus versle. Atrodytų, lyg semiotika, ar, apskritai humanitariniai mokslai, ir pinigai tiesiog nesiderina. Tarp mano kolegų, priklausančių Vokietijos semiotikų draugijai, daugiau yra tokių, kurie užsiima maisto nei verslo semiotika!

– Panašu, kad iš bendradarbiavimo išloštų ir verslas, ir humanitarai. Kaip paskatinti juos bendradarbiauti?

– Manau, kad problema yra abipusė. Daugelis studentų, kurie mokosi humanitarinius mokslus, nesidomi verslo ir vadybos tematikomis – jiems labiau patinka analizuoti kultūrą, filmus, nei organizacijų diskursą. Šiokių tokių sąsajų galima aptikti su reklamos, prekės ženklo kūrimu, tačiau reikia prisiminti, kad reklamos negalima vertinti tik kaip meno kūrinio. Čia veikia ir ekonominiai tikslai, ir konkurencijos faktoriai. Tik labai nedidelė dalis rinkodaros specialistų supranta ir naudoja semiotiką.

Aš, kaip akademikas, turiu ir kitą problemą – mano darbą versle ne visada galima paversti moksliniais straipsniais. Ne visada pavyksta pasiekti rezultatus, tinkamus publikuoti, ne visada tuos duomenis galima viešinti.

Kita vertus, mūsų – humanitarinių mokslų atstovų – stiprybė yra gebėjimas žvelgti kitų žmonių akimis. Mes turime suprasti, kas įdomu tam tikroms socialinėms grupėms, pavyzdžiui, vadovams, ir mokėti jiems tai pasiūlyti. Mano nuomone, mums lengviau artėti prie jų, nei jiems prie mūsų.

– Nors reklama yra artima įprastiniam semiotikos tyrimų laukui, minėjote, kad mažai marketingo specialistų domisi semiotiniais tyrimais. Kodėl?

– Marketingas remiasi strategija ir skaičiais, todėl, bent jau kiek aš esu susidūręs, žmonės, turintys marketingo išsilavinimą, viską vertina skaičiais. Pavyzdžiui, jei siūlomi kokie nors du reklamos kampanijos variantai, rinkodaristai priima sprendimą skaičiuodami: „50 proc. respondentų patiko šitas variantas, 50 proc. – kitas; niekam nepatiko kalbantis žmogeliukas, jį pakeisime gyvūnėliu“.

Nesu didelis vadinamojo kūrybiškumo fanas, tai nėra sprendimas viskam, bet grynajame marketinge kūrybiškumo apskritai nėra. Jie žino du būdus, kaip priimti sprendimą: vienas – rinkos tyrimai, antras – vadinamasis demokratinis sprendimas, kai susirenka 10 žmonių ir prabalsuoja „patinka“ / „nepatinka“ už pateiktus variantus. Tie žmonės dažniausiai negali pasakyti, kodėl jiems patinka vienas ar kitas variantas, jie neturi argumentų, nes jiems trūksta žinių.

Kai dirbame su įmonėmis, pavyzdžiui, kurdami naujus pavadinimus produktams, mes turime sąrašą aspektų, pagal kuriuos tikriname, kiek sėkmingas vienas ar kitas variantas, kiek jie suprantami tarptautiniu mastu, kiek lengvai įsimenami ir skaitomi, ir panašiai. Tokiu būdu išvengiame sprendimų, kurie grįsti ne metodika, o tuo, kad, pavyzdžiui, svarbiausiam vadovui patinka mėlyna spalva, arba tuo, kad jo žmona negali pakęsti raudonos.

– Kaip atsitiko, kad jūs pasirinkote verslo sritį?

– Semiotika yra ženklų, arba, tiksliau – visa ko interpretavimas. Ekonominiame kontekste ženklų sukuriama daugiau nei bet kuriame kitame, būtent dėl to jis toks įdomus. Verslas veikia ir net valdo mūsų gyvenimą, įsismelkia į socialines visuomenės konstrukcijas, į tarpkultūrinius ir žmogiškuosius santykius. Pavyzdžiui, Vokietijoje universitetai, ir apskritai švietimo sistema jau 10-20 metų veikia kaip verslas – tampa normalu juose turėti valdymo grupes, kurios kuria verslo planus. Tapo visiškai priimtina švietimo sistemoje galvoti ir apie pinigus, ne tik apie „geresnį pasaulį“.

Galima sakyti, kad viskas šiandienos pasaulyje veikia kaip verslas. Net ir savo šeimai aš vadovauju kaip verslo įmonei – rūpinuosi, kokie mano žmonos ir dukters tikslai ir rezultatai. Kaip keičiasi visuomenė, kaip mes visi jaučiamės, kai viskas veikia kaip verslas? Mes, kaip socialinių ir humanitarinių mokslų atstovai, turime apie tai kalbėti.

– Studijavote ir informatiką. Ką jums tai davė?

– Patinka mums tai ar ne, komunikacija tampa vis labiau priklausoma nuo technologijų. Algoritmų ir mašinų, nuolatos veikiančių fone, įtaka tampa vis svarbesnė. Jei 1970-1980-aisiais buvo kalbama apie tai, kad televizija keičia pasaulėžiūrą, nes leidžia pamatyti tolimus pasaulio kampelius, šiandien tą daro „Google“. Dalykai, kurių neranda „Google“, nebeegzistuoja.

Kad geriau suprastume šį naują pasaulį, kad išnaudotume šiuos pokyčius, kurdami komunikacijos procesus, yra svarbu turėti bent jau bazinių žinių. Juk jei nieko nežinai apie dalykus, su kuriais dirba kita profesionalų komanda, tampa sunku bendradarbiauti. Jei nieko nežinosiu apie kompiuterius, apie tai, kaip suprogramuoti tinklalapį ar tvarkyti duomenų bazes, man bus sunku tuos dalykus įdiegti į komunikacijos procesus.

Paimkime pavyzdžiu elektroninį paštą. Joks komunikacijos mokslininkas ar vadybos teoretikas negalvojo apie elektroninį paštą. Jis atsirado kartu su „Office“ programa, už dyką. Visi pradėjo elektroniniu paštu naudotis, jis sutaupo milžiniškus kaštus, tačiau niekas niekada nestudijavo ir neprognozavo, kokį poveikį elektroninis paštas turės organizacijoms, kaip jis pakeis jų gyvenimą. Tikiuosi, kad toks netikėtumas niekada neištiks mūsų mažutės konsultavimo įmonės – mes turime akademinių žinių apie šiuos dalykus ir esame pasirengę.

– Ar „ICoN“ dalyvaujate pirmą kartą?

– Buvau šiame kongrese prieš dvejus metus. Prieš tai važinėjau į šio instituto Suomijoje organizuojamus kongresus ir vasaros stovyklas. Kai tik sužinojau, kad Tarptautinis semiotikos institutas persikėlė į KTU, atvykau čia. Nebuvau buvęs Lietuvoje, man labai patiko Kaunas. Puikus miestas, gera renginio organizacija, draugiški žmonės. Dėl to ir grįžtu.

Naujųjų humanitarinių mokslų kongresas „ICoN‘2016“ vyks KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete (A. Mickevičiaus g. 37) gegužės 23–26 dienomis. „ICoN“ siekia iškelti problemas ir galimybes, kurios atsiranda humanitarinių ir kitų mokslų sankirtoje, sukurti tarpdisciplininę – naujųjų humanitarinių mokslų (angl. „Numanities“) – tyrimų ir studijų platformą. Kongreso metu vyksta ne tik paskaitos ir prezentacijos, bet veikia ir atviros kūrybinės dirbtuvės, siūlančios erdves naujiems kontaktams ir bendriems projektams.

KTU „Technorama‘16“ renginys prasidėjo pirmosios Lietuvoje išmanios elektromobilių krovimo stotelės „SmartChargeBox“ atidarymo ceremonija. Juostelę kirpusi KTU mokslo prorektorė prof. Asta Pundzienė džiaugėsi universitete kuriamomis inovacijomis, kurios tampa ateities produktais ir skatina visuomenę tobulėti.

Patys idėjos autoriai tikisi, jog „SmartChargeBox“ atidarymas KTU „Santakos“ slėnyje – tik pradžia, o su tarptautinio tinklo „KIC InnoEnergy“ pagalba pavyks plėsti stotelių tinklą visame Baltijos regione.

„Esu laiminga, matydama tiek daug jaunų išradėjų viename renginyje. Tikiu, kad tai vienas sėkmingiausių renginių Universitete, vykstantis jau 15-ąjį kartą“, – po „SmartChargeBox“ atidarymo ceremonijos A. Pundzienė atidarė didelio dalyvių ir lankytojų antplūdžio sulaukusią KTU „Technoramą‘16“.

Laimėjo tarpdisciplininis projektas

„Technoramoje 2016“ dalyvavo ne tik KTU, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) atstovai, bet ir komanda iš Baltarusijos, išradėjai iš KTU Inžinerijos licėjaus ir VDU Rasos gimnazijos. Visus parodoje pristatytus projektus galite pamatyti ČIA.

Kompetentinga komisija jų darbus vertino atkreipdama dėmesį į sprendžiamos problemos aktualumą, visuomenei kuriamą vertę, darbo aprašymo išsamumą, idėjos pristatymo originalumą, sklandumą, vizualizaciją. Papildomi balai buvo skiriami už idėjos išbaigtumą praktiniame lygmenyje.

Daugiausia taškų surinko ir pagrindinį 1000 eurų KTU rektoriaus prizą laimėjo Justinas Barakausko (KTU) ir Mindaugo Visockio (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės institutas) išradimas „Elektroninių impulsų generatorius biologinių struktūrų poveikiui“.

„Mūsų išradimas pasižymi ne tik reikiamu galingumu, bet ir inovatyviomis funkcinėmis savybėmis, kurių dėka Lietuvos mokslinių tyrimų grupės galės praplėsti proceso optimizavimo tyrimus srityse, kurios iki šiol dar nebuvo prieinamos, o gauti rezultatai, tikėtina, gali tapti tvirtu pagrindu naujų ir esamų pramonės šakų plėtrai ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse“, – džiaugėsi laimėtojai.

Inovatyvūs žaizdų tvarsčiai

II-ąją vietą ir 600 eurų prizą laimėjo KTU studentės Justina Bartkevičiūtė ir Milda Smalinskaitė su išradimu „Naujos kartos biopolimeriniai žaizdų tvarsčiai“.

„Kol kas mūsų išradimas yra vienintelis ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Tikime mūsų idėjos sėkme“, – kalbėjo merginos, atsiimdamos apdovanojimą.

Trečiąją vietą ir 400 eur. prizą laimėjo KTU studentai Aurelija Pauraitė, Eimantas Karašauskas, Andrius Romualdas Juknevičius, Laura Baločkaitė, Edvinas Litvinas, sukūrę „Aparatą rankų drebėjimui mažinti“.

„Bendraudami su Parkinsono liga sergančiais žmonėmis, kurie patiria rankų drebėjimą, supratome, kad ši problema yra aktuali ir žmones domina prietaiso, slopinačio tremorą, kūrimas. Išradimas rastų savo vietą rinkoje, būtų labai paklausus“, – dalijosi mintimis komandos nariai. 

Paskatinti perspektyvūs kūrėjai

KTU „Technorama‘16“ rėmėjų prizai taip pat atiteko:

• UAB „SEOHelis“ 1000 eurų vertės SEO konsultacijas laimėjo Tado Gedmino (KTU) „Teksto įvedimo, naudojant žvilgsnio sekimą, sistema“.

• Specialus 500 eurų KTU Alumnų asociacijos Verslo klubo prizas įteiktas Domantui Kildai (VDU Rasos gimnazija) su išradimu „KT88 Lempinis galios stiprintuvas“.

• „Intermedix“ 500 eurų vertės nominacija geriausiam IT darbui skirta KTU studentams Tautvydui Petkui ir Karoliui Ryseliui ir jų išradimui „Žmogaus pozicijų sugretinimo papildinys judesių jutimo įrenginiui“.

• Specialus didžiausios telekomunikacijų įmonės Lietuvoje „Teo“ prizas (200 eurų) įteiktas Audiovizualinio maršruto „Dvasios gidas“ kūrėjams iš VDU Daivai Citvarienei, Ryčiui Zemkauskui, Arvydui Pakštaliui, Jolitai Butkevičienei ir Anai Čižauskienei.

• KTU Informatikos fakulteto Dekano prizą (200 eurų) „Už moksliškiausią IT projektą“ laimėjo „Elektroninė sistema žmogaus pusiausvyros testavimo platformai.“ Autorė Modesta Mikštaitė (KTU).

• ArZinai.lt bendruomenės 100 eurų stipendija „Už kūrybiškiausią IT projektą“ skirta Baltarusijos komandai „Neosound“.

• Skatinamieji KTU ir Kauno miesto savivaldybės prizai skirti „Šančių mikrorajono sutvarkymo koncepcijai“ (autorės Gintarė Lučinskaitė, Karolina Gričiūtė, Eligija Šlepertaitė, Monika Šantaraitė, KTU) ir „Upių slėnių šlaitų miestuose erdvinio formavimo koncepcijoms“ (autorė Neringa Urbanė (KTU).

Renginio organizatoriai dėkoja partneriams, kurie prisidėjo prie sėkmingo parodos-konkurso KTU „Technorama`16“ įgyvendinimo: Kauno miesto savivaldybė, IT sprendimų įmonė „Telesoftas“, KTU Sveikatos telematikos mokslo institutas, rizikos kapitalo įmonė „Practica Capital“, IT sprendimų įmonė UAB „CSC Baltic“, sveikatos apsaugos technologijų ir paslaugų įmonė „Intermedix“, VŠį Kauno mokslo ir technologijų parkas, KTU Alumnų asociacija, šiuolaikinių inžinerių sprendimų kompanija „Fima“, SEO paslaugų įmonė UAB „SEOHelis“, didžiausia telekomunikacijų įmonė Lietuvoje „Teo“.

Renginio nuotraukas rasite paspaudę ant nuorodos.

Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto  (KTU EVF) studentų atstovybės VFSA renginys „Ekonomistų diena 2016“ šių metų gegužės 19-ąją atgimė su visiškai nauja koncepcija. Iki šiol tradiciškai vykusi sportinių varžybų diena ne tik tapo atvira ir kitų universiteto studentams bei mokiniams, bet taip pat sukūrė galimybę atsiskleisti, tobulėti ir susipažinti su naujais, motyvuotais, panašius interesus turinčiais kolegomis.

Profesionalūs vienintelės Baltijos šalyse „Bloomberg Financial Market Lab“ laboratorijos mokymai, dalyvavimas „Lean” programos simuliacijoje studentus skatino mąstyti plačiau, ugdyti naujus gebėjimus sėkmingam universitete įgytų žinių taikymui.

Pertraukų metu grojusi gyva muzika ir sukurta laisvalaikio zona fakulteto kiemelyje kvietė praleisti daugiau laiko gryname ore mokantis ar bendraujant su grupės nariais, pietaujant neformalioje aplinkoje ir šiek tiek atsipūsti ar protmūšyje laimėti rėmėjų įsteigtus prizus.

Protmūšis ir paskaita apie „Startuolio kelionę“ itin sužadino dalyvių susidomėjimą ir įkvėpė kūrybai. Neabejotina, kad didelę įtaką studentams padarė ir svarbūs patarimai, išgirsti iš J. Taruškos asmeninės patirties.

Anot lektoriaus, universitete turėtų būti kuo daugiau seminarų, renginių skirtų studentams, kur jie galėtų įgyti tam tikrų žinių ar išgirsti kažko naujo iš kviestinių lektorių.

„Studentai turi mokytis dėstomus dalykus, įdėti darbo bandydami įsigilinti į medžiagą, bet tuo pačiu domėtis papildoma veikla“, - sakė lektorius.  Jis studentams patarė įgyti kuo daugiau praktikos dirbant vasaros atostogų ar kitu laisvu laiku, mat svarbu išmokti komandinio darbo bei suprasti, kaip vystosi verslas realiame gyvenime.

„Ekonomistų dienos 2016“ organizatoriai tikisi, kad kitais metais ši naujai atgimusi tradicija pritrauks dar daugiau bendraminčių bei pasiūlys daugiau veiklų, skatins neapsiriboti - ieškoti galimybių išsiskirti konkurencingoje rinkoje.

Kasmetinei Gatvės muzikos dienai gegužės 21 d. grįžtant į gimtąjį Kauną, L. Adomaitis dalinasi savo mintimis apie tai, kas jam yra muzika bei kokie turi būti svarbiausi atlikėjų įgūdžiai.

– Šį savaitgalį – gatvės muzikos diena. Ar būsite šio renginio dalyvis ar tik klausytojas?, – paklausėme KTU lektoriaus.

– Šį kartą būsiu klausytojas, nors, tiesą sakant, miesto atvirose erdvėse numatyti keli mano soliniai pasirodymai, kurie nesutaps su Gatvės muzikos diena, bet laisvai bus pasiekiami kiekvienam.

– Kas jums yra muzika? Kaip pasirinkote šį kelią?

– Muzika – mano draugė, mano advokatė ir mano taikus ginklas. Aš gyvenu su ja, gyvenu iš jos, todėl labai gerbiu ir myliu muziką, bei dėkoju tėvams, kad supažindino ir pastūmėjo eiti jos keliu.

– Esate kompozitorius ir atlikėjas. Kas labiau? Ar įmanoma atskirti?

– Tai yra vienas ir tas pats. Muzikoj viskas yra susiję. Kiekvienas muzikantas yra ir kompozitorius ir atlikėjas – kompozitorius atlieka labai svarbų darbą, surašydamas viską juodu ant balto, o atlikėjas kuria, bei interpretuoja kompozitoriaus sumanymus.

– Kokie yra svarbiausi su muzika dirbančių žmonių (atlikėjų, garso režisierių) įgūdžiai?

– Svarbiausia yra suvokti muzikos formavimo keturis pagrindinius principus: pirmas – dinaminį balansą tarp skambančių instrumentų ar vokalų. Antras – visų garso šaltinių išsidėstymas stereo juostoje. Trečias – tai erdvės ir gylio suformavimas, bei ketvirtas – dažninis garso šaltinių balansas. Žinoma, pats svarbiausias yra penktasis, be kurio pati muzika neegzistuotų – tai metafizinis momentas, kuomet kalbame apie muzikalumą, charizmą ir sceninį meistriškumą.

– Kiek šių principų galima išmokti, o kiek tai yra įgimta?

– Vieniems Dievas duoda talentą, kitiems darbštumą, o tretiems ir viena ir kita. Visi formuoja savo gyvenimą pagal tai, kiek ko turi. Būna labai blogai, kai žmogus neturėdamas muzikinio talento save apkrauna darbštumu ir vis vien nieko gero nenuveikia, arba, dar blogiau, kai tas kuris gavęs Dievo dovaną - ją išbarsto pavėjui. Visi juk žavimės tais, kurie savo talentą panaudoja teisingai.

– KTU mokote Muzikos technologijų studijų programos studentus. Ar šiuolaikiniam atlikėjui būtina mokėti dirbti su technologijomis?

– Gyvename 21-ame amžiuje. Technologijos ypač svarbios, tačiau muzikai svarbiausia - siela. Dirbant Universitete studentai man neleidžia užsimiršti, kad esu jaunas. Labai džiugu, kai po paskaitos išgirstu tą nuoširdų: „Jėga, dėstytojau, šiandien buvo labai naudingų reikalų, ačiū“.

SmartChargeBox was officially introduced during Technorama’2016 – an annual exhibition and competition of young inventors organised by KTU’s National Innovation and Entrepreneurship Centre. The smart electric car charging station was created by Kęstutis Valinčius, Mindaugas Jančiukas and Edvinas Šinkevičius, young researchers at KTU’s Faculty of Informatics. According to them, society needs to look forward and electric vehicles are the future.

“I had been fascinated by electric cars for about three years, and two years ago I acquired my first electromobile. As am travelling about 60 kilometres to work every day, the need to charge my car emerged. I think, that about this time I got my colleagues interested into the idea of creating a smart charging station”, says Valinčius.

The ultimate purpose of the SmartChargeBox inventors is to promote electric vehicles by introducing smart charging stations across Lithuania, so as their users were confident that they would be able to charge their cars on long distance trips.

“There is only a few charging stations in Lithuania, which makes electric cars a very unpopular choice among drivers. Everyone, considering buying an electromobile is wondering, whether they will be able to charge the car during the trip to the seaside”, – says Jančiukas.

The smart charging station, created at KTU is collecting and analysing the data from users. The programmes which analyse the data collected inform about how often a charging station has been used, by what type of cars and so on. At the moment, the mobile app, which will allow to monitor the charging progress and to plan time, is also being tested. According to the SmartChargeBox creators, if charging of electric cars is paid in the future, the application will have this function as well. Also, the station will recognise the car and will offer the appropriate charge for it.

“For example, if you are travelling from Kaunas to Molėtai (approximately 150 kilometres one way), and your car is only halfway charged, you will be able to find the information on the nearest station and its features, such as availability and whether it is slow or fast-charging on the app”, explains Jančiukas.

Although the smart charging station is the first public station officially opened, its creators reveal that there are 5 charging points across Lithuania, which were used for research aiming to collect data and to improve the system.

Lithuanian market is only the first step. In collaboration with an international company KIC InnoEnergy, SmartChargeBox will be introduced across the Baltic States.