J. Valicko paskaitos tema ,,Atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo plėtra Lietuvoje globalios aplinkos taršos ir klimato kaitos kontekste“ (RES-bases energy production in Lithuania in the context of global environment pollution and climate change). D. Aviža kolegoms užsienyje skaitė paskaitą tema ,,Tipinės sienos konstrukcijos termoizoliacinio sluoksnio norminiai projektavimo reikalavimai: Lietuvos ir Lenkijos atvejo analizė“ (Lithuanian and Polish case-study of the normative requirements for the thermal-insulation design of a typical wall construction).

Universiteto kontaktai su Singapūru užsimezgė, kai 2015 m. rugpjūčio mėn. KTU PTVF lankėsi dr. Kua Harn Wei iš nacionalinio Singapūro universiteto.  Tuomet buvo aptartos dviejų universitetų bendradarbiavimo galimybės, tobulinant statybos inžinerijos studijų programą.

2015 m. lapkričio mėn. Singapūro universiteto dėstytojas dr. Kua Harn Wei KTU PTVF bendruomenei nuotoliniu būdu skaitė paskaitas ekologijos ir klimato kaitos temomis.

EK narys pristatytas Lietuvai skirtas Europos Komisijos rekomendacijas, kuriomis siekiama sustiprinti Lietuvos ekonomikos augimą. Šias, kiekvienai ES šaliai ir euro zonai skirtas rekomendacijas, Europos Komisija paskelbs gegužės 18 d. Siekiama, kad kiekviena šalis jai skirtas rekomendacijas įgyvendintų per artimiausius 12–18 mėnesių. Šalims skirtos rekomendacijos yra ekonomikos koordinavimo proceso – Europos semestro – dalis.

V. Andriukaitis Europos Komisijos rekomendacijas Lietuvai pristatys Seimo Europos reikalų komitete, taip pat aptars jas su Ministru Pirmininku A. Butkevičiumi, Finansų ministru R. Šadžiumi, Švietimo ir mokslo ministre A. Pitrėniene, Sveikatos apsaugos ministru J. Požela.

Su Ministru Pirmininku EK narys taip pat aptars Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės saugumo klausimus, Baltijos šalių elektros tinklų sujungimą su kontinentinės Europos elektros tinklais ir padėtį pieno rinkoje, su Sveikatos apsaugos ministru – 2017 m. pradžioje Vilniuje planuojamą Europos referencijos centrų tinklo konferenciją ir e. sveikatos iniciatyvas. V. Andriukaitis taip pat susitiks su Žemės ūkio ministre V. Baltraitiene, su kuria aptars padėtį pieno rinkoje ir afrikinio kiaulių maro padėtį.

EK narys V. Andriukaitis taip pat įteiks apdovanojimus „Europos egzamino“ nugalėtojams. Apdovanojimų ceremonija vyks gegužės 20 d. 16 val. „Europos namuose“ (Gedimino pr. 16, įėjimas iš Vilniaus g.). „Europos egzaminas“ Lietuvoje rengiamas nuo 2010 m. Šiais metais „Europos egzaminą“ laikė 20 000 dalyvių. Egzaminą savanoriškai rengė 350 mokyklų ir 110 organizacijų, pavieniai dalyviai savo žinias galėjo pasitikrinti internetu.

Numatytas V. Andriukaičio susitikimas su žiniasklaida:

- Europos Komisijos nario V. Andriukaičio ir Ministro Pirmininko A. Butkevičiaus spaudos konferencija, kuri vyks gegužės 20 d. 8:30–8.45 val. Lietuvos Respublikos Vyriausybėje (Gedimino pr. 11, Vilnius).
 

Nors mėgstamas darbas „suryja“ beveik visą laiką, vieną vakarą per savaitę P. Baršauskas ištrūksta į futbolo treniruotę. Akademikas šypteli, kad kartais dėl mėgstamo žaidimo net tenka nutraukti posėdį: „Kitaip niekada neištrūktum“. Tačiau kitas malonias veiklas – keliavimą, asmeninių archyvų tvarkymą – ir vėl teks atidėti.

Savo mintimis apie tai, kodėl nesirenka paprastesnio gyvenimo, kas jį veda į priekį, kokią Universiteto viziją turi, P. Baršauskas mielai sutiko papasakoti atvirame pokalbyje.

– Kokia jums bus ši kadencija?, – paklausėme P. Baršausko.

– Nelengva. Žinoma, esmė yra rezultatas, Universiteto ateitis, tačiau žmonės negali gyventi tik pokyčiuose. Laikas labiau atsigręžti į dėstytoją, mokslininką, labiau įsiklausyti į jų poreikius.

Vertinant iš šalies, žiūrint į Universiteto strategiją tarptautiniame kontekste, mūsų išsikelti tikslai abejonių nekelia. Tačiau reikia, kad ir pagrindinis Universiteto žmogus – akademinis darbuotojas – tai suprastų. Kalbu ne apie informacijos perdavimą, o apie bendravimą pačia plačiausia prasme. Pripažįstu, to tikriausiai pastaraisiais metais trūko.

– Universitetas – ne verslo organizacija. Ką reiškia vadovauti akademinei bendruomenei?

– Šiuo klausimu turiu labai aiškią poziciją. Sutinku su tuo, kad kūrybinį darbą dirbančiam žmogui administraciniai suvaržymai turėtų būti kitokie. Iki tam tikro laipsnio. Laikai pasikeitė – universitetas privalo skaičiuoti pinigus, privalo veikti efektyviai. Todėl turime išlaikyti pusiausvyrą tarp laisvių, darbuotojo kūrybiškumo puoselėjimo ir tam tikros atskaitomybės. Turi būti aiškūs kriterijai, kuriais matuojami rezultatai. Kiekvienas blaiviai mąstantis žmogus tą supranta.

Jei kalbame apie finansus, universitetas turi būti valdomas kaip įmonė. Jis turi būti tvarus, turi išsilaikyti, vien kūrybine laisve gyvas nebūsi. Visi pokyčiai, kuriuos vykdome, siekdami išvengti studijų programų dubliavimosi, lėšų švaistymo – sudėtingi, bet būtini procesai.

Žinoma, sutinku ir su tuo, kad toks „kietas“ valdymo procesas, koks gali būti verslo įmonėje, universitete neveikia. Reikia atrasti pusiausvyrą.

– Galbūt su tuo susijusi ir Universiteto viduje bei viešojoje erdvėje kelta įtampa?

– Negaliu tos veiklos, kuri buvo vykdoma prieš šiuos rektoriaus rinkimus, vadinti nei kritika, nei diskusija – buvo tendencingai pateikiama informacija, iškraipomi faktai ir nė vieno žodžio nepasakyta apie turinį. O tai juk ir yra esmė. Niekas man nepasakė: „Ne tokia strategija, ne tokios tendencijos, ne tokie užmojai. Yra žmogus, kuris tą daro geriau“. Apie tai būtume galėję diskutuoti.

– Kas jus motyvuoja rinktis tokias sunkias ir sudėtingas pareigas? Juk vykdomi pokyčiai sukelia dalies bendruomenės nepasitenkinimą, reikia siekti politinių permainų, priimti nelengvus sprendimus.

– Kone kasdien parėjęs namo girdžiu: „O gal jau nuo šiandien pradėkime gyventi?“.

Esu pakankamai pasiturintis žmogus, finansinis atlygis manęs nemotyvuoja, galėčiau gyventi kitokį gyvenimą, dirbti kitus darbus. Prieš penkerius metus sakiau, jog atėjau į KTU dėl dviejų priežasčių: pirma – dėl sentimentų, nes tai yra Universitetas, su kuriuo esu susietas nuo vaikystės, antra – dėl to, kad jaučiuosi turintis įgūdžių, savybių įvykdyti tuos pokyčius, kurių reikia. Labai gerai mačiau, koks gali būti mano indėlis į KTU ateitį.

Šiandien mane motyvuoja noras užbaigti sudėtingus procesus, kuriuos pradėjome – kalbu apie integraciją su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU), sinergiją su ISM Ekonomikos ir vadybos universitetu. Ką tik pasirodę reitingai (žurnalo „Reitingai“, – red. past.) tik patvirtina, kad einame teisingu keliu – šie trys universitetai yra Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingų viršūnėje. Universitetas po integracijos taps nepralenkiamas.

Norėčiau užbaigti tuos procesus, kad naujam lyderiui, kuris, tikiu, iškils iš jaunosios kartos, perduočiau galingą universitetą. Tai mane labiausiai ir motyvuoja.

– Kiek trunka rektoriaus darbo diena?

– Aš tuo gyvenu. Ne dėl to, kad būčiau koks kankinys ar darboholikas, o dėl to, kad atsakingai žiūriu į savo pareigas. Vakare parėjęs namo užkandu, išgeriu arbatos ir vėl sėdu atrašinėti elektroninių laiškų, tvarkyti dokumentų. Būna, žinoma, kad ištrūkstu į kokį koncertą, kartą per savaitę porą valandų sportuoju, bet grįžęs ir vėl – prie darbo. Manau, kad jeigu nori pasiekti rezultato, turi savo tikslu gyventi.

– Darbui atiduodate savo laiką ir gyvenimą. O ką iš to gaunate?

– Jei esi doras, sąžiningas, žiūrintis į ateitį žmogus ir jautiesi padaręs gerą darbą, kuris išliks ir gal net pakeis gyvenimą jauniems žmonėms, tai skatina judėti pirmyn. Jaučiu, kad padariau pokytį, kuris yra negrįžtamas, teigiamą pokytį – tai ir yra rezultatas, kuris „veža“. Nieko ypatingo nereikia.

Žinoma, tai, kad man įdomūs tik rezultatai, galbūt yra šiokia tokia problema – ne visada pavyksta dėkoti žmonėms ir juos pagirti. Man, kai viskas atlikta, būna įdomus jau kitas žingsnis, o kitiems galbūt norėtųsi ilgiau pasidžiaugti ir tuo, kas jau pasiekta.

– Ko išmokote per praėjusią kadenciją, kaip vadovas ir sau asmeniškai?

– Mane neretai kritikuoja, ypač Universiteto taryba, dėl to, kad esu (ir ne tik aš, bet ir visa universiteto vadovų komanda) labai orientuotas į pokytį, į rezultatą, mažai rūpinuosi tuo, kaip sunku žmonėms, kai tokie pokyčiai vyksta. Mokausi išgirsti, reaguoti. Viena iš rimtesnių mano klaidų – vidinės komunikacijos nesuvaldymas. Tipinis vadybinis modelis – vadovas kalbasi su savo tiesioginiu pavaldiniu, o šis perduoda jo mintis savo pavaldiniams – didelėje organizacijoje sklandžiai neveikia.

Pokyčių metas organizacijoje, pagal vadybos teoriją, prilyginamas krizei, o krizėje vidinės komunikacijos valdymas yra vienas iš kertinių jos sprendimo būdų. Galbūt, jei būčiau šią pamoką išmokęs anksčiau, nebūtų tokių pasekmių, kai bendruomenėje atsiranda suklaidintų, ne iki galo suprantančių situaciją žmonių.

Po šių rinkimų labai atvirai, nuoširdžiai diskutavome su Taryba. Man priekaištaujama dėl karšto būdo ir rekomenduojama būti ramesniam.

– Tačiau, galbūt, būdamas ne tokio karšto būdo nebūtumėte įgyvendinęs tokių radikalių pokyčių?

– Aš sakau tą patį: nebūna viskas arba juoda, arba balta. Gali būti ramus ir šaltas, bet galbūt tada nepasieksi tokių rezultatų. Žinoma, jeigu teikiamos pastabos, turi į jas reaguoti, mokytis. Visi esam žmonės, visi klystam.

Tačiau, kita vertus, nėra KTU buvęs tokioje aukštoje pozicijoje nei pagal reitingus, nei pagal išorės vertinimą. Yra sričių, kuriose esame aiškūs lyderiai, tai – darbas su verslu, tarptautiškumas.

– Darbas atima visą jūsų laiką. Ką veiktumėte, jeigu jo staiga atsirastų?

– Oi, tik duokit man laiko, rasiu, ką veikti! Labai myliu gamtą, gyvūnus. Man labai patinka keliauti. Dabar jau neatsimenu, kada keliavau savo malonumui. Jei turėčiau laiko, reikėtų sutvarkyti knygų ir dokumentų archyvą namuose. Turiu didžiulę biblioteką – dabar, kai gyvenimas keičiasi, informacija tampa skaitmeninė, ją tikriausiai reikėtų padovanoti. Tačiau pirmiau – sutvarkyti, kam, manau, prireiktų ne mažiau nei metų.

Kitas svarbus dalykas mano gyvenime – sportas. Kad ir koks užimtas būčiau, trečiadienio vakarais sportuoju. Žinoma, būtinai tuo metu, kai man jau reikia išeiti į treniruotę, kas nors vakare, jau po darbo valandų, paskiria posėdį, reikia spręsti skubius klausimus ir panašiai. Kartais būna taip, kad atsistoju tada, kai man reikia, ir išeinu pro duris. Kitaip tiesiog neištrūktum!

– Vis dar žaidžiate futbolą?

– Žaidžiu su buvusios Lietuvos rinktinės žaidėjais, ir ketverius metus iš eilės buvome šalies čempionai. Tik šiemet pradėjome čempionatą nesėkmingai – pralaimėjom pagrindiniam savo konkurentui, Vilniaus komandai. Jau patyliukais kalbama, kad, atseit, baigėsi Kauno hegemonija. Bet aš esu ramus – mes atsitiesim, dar yra laiko.

Futbole matau daug paralelių su savo darbine veikla – kad ir kiek daug būtum pasiekęs, kad ir kokie aukšti rezultatai, kaskart išėjus į aikštę reikia laimėti iš naujo.

– Ar nesiilgite akademinės veiklos?

– Trejetą pastarųjų metų esu sumažinęs savo akademinį krūvį iki minimumo. Šiandien ši veikla nėra mano prioritetas, svarbiau vykdomi integraciniai universitetų procesai, iššūkių administracinėse pareigose įveikimas. Nenoriu dėstyti negarbingai, nenoriu, kad kiti rašytų straipsnius ir leistų man prisirašyti savo pavardę, kad doktorantai skaitytų mano paskaitas. Jei nori dėstyti gerai, reikia rimtai ruoštis kiekvienai paskaitai.

Man patinka bendrauti su jaunais žmonėmis, jausti, kuo jie gyvena. Šiandien tai kompensuoju susitikdamas su studentais diskusijose, be to, konsultuoju magistrantus. Ateityje, kai tik sumažės administracinių darbų našta, grįšiu prie akademinio darbo, man jis teikia didžiulį malonumą.

Buvau vienas iš pirmųjų dėstytojų, pradėjusių taikyti atvejų analizės metodiką savo paskaitose. Buvau parengęs 9 atvejus iš verslo įmonių, jie, manau, buvo labai pavykę. Kai kada taip sudomindavau studentus, kad jie diskutuodavo ir nenorėdavo skirstytis net ir pasibaigus paskaitos laikui. Šiandien žinau ir daugybę administracinių atvejų, kuriuos galėčiau parengti. Esu juos išgyvenęs pats, o, kaip man sakė mokymuose Harvarde, tik išgyvenęs tam tikrą praktinį verslo ar administracijos probleminį atvejį, pats tampi geru dėstytoju.

– Kuo gerai gyventi Lietuvoj?

– Esu sau pasakęs: kad ir visai blogai būtų gyventi Lietuvoje, man vis tiek būtų gerai. Gal jau mano amžius toks, o gal – patriotinis nusiteikimas paveldimas iš šeimos. Nežinau. Tačiau, kai žiūri taip, visada randi teigiamų dalykų.

Žinoma, jeigu lyginsime atlyginimus klestinčiose Europos šalyse, JAV ir Lietuvoje – atotrūkis baisus. Tačiau, šiandien ir Lietuvoje gabūs, stiprūs, aktyvūs žmonės turi tokias pačias sąlygas kaip kitur. Ne visi, kaip norėtųsi, bet galimybių dirbančiam žmogui šiandien yra. Pavyzdžiui, galiu atsakingai teigti, kad kai kurių Universitete dirbančių mokslininkų atlyginimas yra triskart didesnis nei rektoriaus.

Neseniai viena gimnazija paskelbė, jog ieško gimtakalbio prancūzo, kuris galėtų dėstyti kalbos, meno, kultūros paskaitas. Darbo skelbimai pasirodė Prancūzijos laikraščiuose, siūlomas atlyginimas buvo ne mažas, bet, Europos standartais, kuklus – 1 000 eurų. Žinot, kiek žmonių kandidatavo? 44. Iš pačių įvairiausių Prancūzijos vietų. Nėra toje Lietuvoje taip blogai, kaip kartais bandoma parodyti.

– Sakote, gyvenimas gerėja?

– Nors ir lėtoki procesai, bet Lietuva juda teisinga linkme. 1991-aisiais išvažiavau stažuotis į Škotiją pagal „Tempus“ projektą. Ko gero, buvau vienas pirmųjų iš Lietuvos, pasinaudojęs šia galimybe. Puikiai prisimenu, kaip, prieš nusipirkdamas alaus bokalą vakare, turėdavau gerai pasvarstyti, ar galiu sau leisti tokią prabangą.

Šiandien, nors ir negalime savo dėstytojams suteikti tokio finansavimo, kad jie kasdien vakarieniautų restoranuose, tačiau, išvykę į užsienį, jie gali jaustis pakankamai laisvai. Žinoma, norėtųsi, kad galėtume mokėti klestinčių Europos šalių lygio atlyginimus. Deja, to, ką praradom per 50 metų, taip greitai neatstatysime. Atsiranda inovacijų, atsigauna gamyba – nuo to priklauso pragyvenimo lygis Lietuvoje. O jis, nors ir lėtai, bet kyla.

– Kaip įsivaizduojate universitetą po dešimties metų?

– Labai paprastas klausimas. Jau seniai mūsų strategijoje numatyta – Universitetas bus lyderis ne tik vietiniu mastu, bet ir tam tikrame Europos regione, mažiausiai – Baltijos šalių.

Tikslui pasiekti visada ko nors trūksta: finansų, žmogiškųjų išteklių, kompetencijų. Tačiau yra fantastiškų žmonių, juos reikia atskleisti, jeigu tokių trūksta savoje bendruomenėje – pritraukti – ir sudaryti talentams sąlygas augti. Jeigu tai padarysim – visko užteks.

KTU yra pirmoji Lietuvos aukštoji mokykla, viešame aukcione pardavusi nenaudojamus pastatus, už kuriuos gautos lėšos bus skirtos infrastruktūros vystymui ir plėtrai.

Tokia galimybė atsirado premjero Algirdo Butkevičiaus vadovaujamai Vyriausybei priėmus nutarimą vykdyti bandomąjį projektą – leisti parduoti nuosavybės teise Universiteto valdomą NT, t.y. pati aukštoji mokykla disponuoja nekilnojamuoju turtu, kuris niekaip nesisieja su Universiteto ateitimi, perspektyvomis ir strategija.

Ketina gauti 3,2 mln. eurų

Pirmajame KTU investicinio projekto etape iš viso penki Universiteto NT objektai bus investuoti į universiteto kapitalą. Trys objektai jau yra parduoti viešuose NT aukcionuose, už juos gauta 2,54 mln. eurų. Iš viso KTU ketina gauti 3 mln. 109 tūkst. eurų už parduodamus pastatus.

2015 m. vasario 3 d. įvyko pirmasis sėkmingas aukcionas. Trys pirkėjai pareiškė norą įsigyti Savanorių pr. 271, Kaune esančias negyvenamas patalpas (buvusios Medžiagų mokslo instituto patalpos, plotas 1158,23 kv. m). Pradinė pardavimo kaina buvo 329 tūkst. eurų. Patalpos už 402 tūkst. eurų parduotos bendrovei „Jotvainis“.

2015 m. kovo 18 d. bendrovei „Univesa“ už pradinę 1 306 000 eurų kainą parduotos Taikos pr. 92, Kaune esančios negyvenamosios Maisto instituto patalpos su statiniais (8268,46 kv. m).

2016 m. gegužės 18 d. bendrovei „Pilies 1“ už pradinę 835 920 eurų kainą parduoti buvusios Pakavimų tyrimo laboratorijos pastatai su statiniais (2701,89 kv. m) Smalininkų g. 2, Smalininkų g. 4, Puodžių g. 20, Karaliaus Mindaugo pr. 21, Karaliaus Mindaugo pr. 22, Kaune.

Viešuose aukcionuose pardavinėjamos ir buvusios Architektūros ir statybos instituto laboratorijos patalpos (370,65 kv. m), esančios Verkių g. 29, Kaune, bei buvusios dirbtuvės (2817,16 kv. m), esančios Raktažolių g. 21, Kaune.

Nenaudojami pastatai – lėšų rezervas

„Įvertinant dabartinę Lietuvos ekonominę situaciją, valstybė nepajėgi universitetui skirti tiek lėšų, kiek reikia jo infrastruktūros gerinimui. Tą kiekvienas suprantame. Reikia ieškoti kitų investicijų rezervų. Vienas iš jų ir yra perteklinis universiteto nekilnojamasis turtas, kurio turi dauguma aukštųjų mokyklų ir kuris yra praktiškai nenaudotinas“, – anksčiau yra sakęs KTU rektorius Petras Baršauskas.

Universiteto vadovas taip pat pabrėžė, kad gautos lėšos bus ne tik skirtos būtinam infrastruktūros gerinimui ir plėtrai, bet ir leis sutaupyti daug lėšų dabar skiriamų nenaudotinų pastatų priežiūrai, šildymui, valymui, apsaugai.

KTU rektorius P. Baršauskas pirmą kartą apie galimybę lėšų investicijoms gauti pardavus nenaudojamą aukštosios mokyklos NT kalbėjo dar 1998 m., šią sėkmingai realizuotą idėją parsivežęs iš Talino technikos universiteto (Estija). Lietuvoje jos realizavimas užtruko 15 metų.

Nors nuo 2011 m. Lietuvoje atkurtas tvirtas ekonomikos augimas ir žymiai sumažėjo nedarbas, tačiau šalis susiduria su iššūkiais, kurie gali neigiamai paveikti Lietuvos ekonomiką ateityje. Didžiausias jų – darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimas, kuris neigiamai veiks tinkamos darbo jėgos pasiūlą, ilgalaikį ekonomikos augimą bei socialinės apsaugos sistemos ir ypač pensijų sistemos tvarumą.

Todėl Europos Komisija, remdamasi išsamia šalies ūkio analize, o taip pat įvertinusi Lietuvos nacionalines reformų bei stabilumo programas, pateikė rekomendacijas Lietuvai.

Siekiant padidinti našumą, šiais metais Europos Komisija pirmą kartą Lietuvai rekomendavo gerinti naujų technologijų diegimą ir įsisavinimą visuose ekonomikos sektoriuose, gerinti inovacijų politikos koordinavimą ir skatinti privačias investicijas, be kita ko, plėtojant alternatyvius finansavimo šaltinius.

Kita vertus, reikia daugiau investuoti į žmogiškąjį kapitalą ir spręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemas: didinti švietimo sistemos atitiktį darbo rinkos poreikiams, gerinti mokymo kokybę, taikyti aktyvesnes darbo rinkos politikos priemones ir skatinti suaugusiųjų mokymąsi. Taip pat reikia didinti socialinio dialogo mechanizmų vaidmenį ir gerinti sveikatos priežiūros sistemos rezultatus: gerinti ambulatorinę priežiūrą, ligų prevenciją ir sveikatos ugdymą. Būtina pagerinti nedarbo ir šalpos išmokų aprėptį ir adekvatumą.

Europos Komisijos narys Vytenis Andriukaitis apie rekomendacijas sveikatos srityje sakė: „Ligų prevencija ir sveiko gyvenimo būdo propagavimas yra ilgalaikis uždavinys. Tačiau tik investuodami i prevenciją, ateityje turėsime sveikesnę, darbingesnę visuomenę ir stipresnį mūsų sveikatos sektorių“.

Taip pat svarbu ir toliau užtikrinti fiskalinį tvarumą ir 2016–2017 m. nenukrypti nuo vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo daugiau, negu tai leistina dėl sisteminės pensijų reformos, sumažinti mokesčių naštą mažai uždirbantiems perkeliant ją kitiems šaltiniams, kurie palankesni augimui, ir pagerinti mokestinių prievolių vykdymą, visų pirma PVM srityje. 

Tolesni veiksmai  

ES valstybių narių ministrai aptars konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, tada Europos Vadovų Tarybą turėtų jas tvirtinti birželio 28-29 d. Tada valstybės narės turės rekomendacijas įgyvendinti – įtraukti jas į 2016–2017 m. nacionalinės politikos ir biudžeto planus.

Daugiau informacijos

ES šalims skirtose rekomendacijose apžvelgtų aspektų lentelė

2016 m. ES šalims skirtos rekomendacijos

Faktų apie šalims skirtas rekomendacijas apžvalga


 

KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) dekanas Andrius Vilkauskas bei KTU Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) dekanas Algimantas Valinevičius teigė, jog išradėjų darbus (su „Technorama 2016“ konkursui pateiktais darbais galite susipažinti ČIA, ČIA, ČIA, ČIA ir ČIA) vertinti nelengva.

„Kartais sunku atskirti ar tai patyrusi, ar pradedančioji komanda. Dažnai būtent pradedantieji turi daugiau įdirbio ir potencialo,“ – teigė A. Vilkauskas.

Tuo tarpu A. Valinevičius teigė, jog darbams būnant labai panašiems, komisijos nariams tenka pridėti vis daugiau naujų vertinimo kriterijų bei nuspręsti, kuris darbas labiausiai pasitarnaus žmonėms, kurį darbą kūrė vienas žmogus, o kurį kūrė visa grupė.

Studentų veiklumas, užsidegimas kurti, sugebėjimas atrasti kažką naujo jau išvystytuose išradimuose –  džiugiai stebina komisijos narius. Abu dekanai teigia, kad „Technoramoje“ trūksta platesnio spektro, tarpfakultetinių darbų. Paklausus, ar tokie renginiai reikalingi studentams, abiejų pašnekovų atsakymas buvo teigiamas.

Pasak jų, renginys naudingas ne tik studentams, bet ir dėstytojams, kurie turi galimybę pamatyti, kuo domisi jaunimas, įvertinti jų puikų darbą.

Geriausiems išradimams – puikūs rėmėjų prizai

„Technoramoje 2016“ dalyvaus ne tik KTU, bet ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) atstovai. Jų darbai bus vertinami atkreipiant dėmesį į sprendžiamos problemos aktualumą, visuomenei kuriamą vertę, darbo aprašymo išsamumą, idėjos pristatymo originalumą, sklandumą, vizualizaciją. Papildomi balai bus skiriami už idėjos išbaigtumą praktiniame lygmenyje.

Daugiausia taškų surinkę išradimai pasidalins vertingais renginio rėmėjų prizais:

•  I vieta (pagrindinis KTU rektoriaus prizas) 1 000 Eur.
•  II vieta (KTU prizas) 600 Eur.
•  III vieta (KTU prizas) 400 Eur.
• UAB SEOHelis 1000 Eur. vertės SEO konsultacijos.
• Specialus – KTU Alumnų asociacijos Verslo klubo prizas 500 Eur.
• Intermedix nominacija geriausiam IT darbui 500 Eur.
• Specialus – didžiausios telekomunikacijų įmonės Lietuvoje TEO prizas 200 Eur.
• KTU Informatikos fakulteto Dekano prizas 200 EUR „Už moksliškiausią IT projektą“.
• ArZinai.lt bendruomenės 100 EUR stipendija „Už kūrybiškiausią IT projektą“.

Išradėjai ne tik gali laimėti piniginius prizus, bet ir taip pat turi galimybę renginio metu užmegzti kontaktus su verslo atstovais ir su jų parama toliau plėtoti savo idėją.

Renginio organizatoriai dėkoja partneriams, kurie prisidėjo prie „Technoramos`16“ įgyvendinimo: Kauno miesto savivaldybė, IT sprendimų įmonė „Telesoftas“, KTU Sveikatos telematikos mokslo institutas, rizikos kapitalo įmonė „Practica Capital“, IT sprendimų įmonė UAB CSC BALTIC, sveikatos apsaugos technologijų ir paslaugų įmonė INTERMEDIX, VŠį Kauno mokslo ir technologijų parkas, KTU Alumnų asociacija, šiuolaikinių inžinerių sprendimų kompanija FIMA, SEO paslaugų įmonė UAB SEOHelis, didžiausia telekomunikacijų įmonė Lietuvoje TEO.

Parodos metu savo veiklą, išradimus ir teorinius pasiūlymus pristato ne tik studentai, bet ir jau pažengę startuoliai iš Kauno mokslo ir technologijų parko. Su visais konkurso darbais galima susipažinti specialiai renginiui išleistame leidinyje „Technorama 2016: nuo idėjos iki sprendimo“. 

Leidinį galite rasti čia.

Paskutinieji apsilankę Vilniaus Karoliniškių ir Pilaitės gimnazijų vienuoliktokai prisipažino nesitikėję nieko panašaus.

„Nemaniau, kad čia galėtų būti taip įdomu, juo labiau nesitikėjau, kad leis mums patiems naudotis šiomis sistemomis“, – apie įspūdžius pasakojo Karoliniškių gimnazijos auklėtinis Eimantas.

Mokinius labiausiai domino akcijų pirkimas ir pardavimas. Jie prisipažino nesitikėję, kad šis procesas toks greitas ir rizikingas. A. Guzavičius, remdamasis tikrais pavyzdžiais, prieinamais terminale, mokiniams pademonstravo, kaip per akimirksnį gali dingti 80 milijardų dolerių.

„Trumpai tariant, daug saugiau žaisti rulete kazino, nei pirkti ir parduoti akcijas, – didesni šansai užsidirbti“, – susidomėjusiems mokiniams dėstė KTU profesorius.

Ekonomikos mokytoja Rasa, atlydėjusi mokinius į investavimo pamoką teigė, kad apsilankę Vilniaus vertybinių popierių biržoje ir vaikai, ir mokytojai susidomėjo akcijomis ir investicijomis.

„O tada pasižiūrėjome kaip atrodo „Bloomberg finansų rinkų laboratorija“, aiškinomės, kas būtent tai yra, susirinkome visą internete prieinamą informaciją apie KTU esantį terminalą ir nusprendėme, kad norime sužinoti, kuo kvėpuoja verslo pasaulis“, – apie kelią iki investavimo pamokų pasakojo Rasa.

Mokytoja prisipažino, kad nesitikėjo išvysti tokių aukštų technologijų, o dar labiau ją nustebino terminalo teikiamos galimybės.

„Visiškai neįtikėtina, kad šitos technologijos atkeliavo pas mus ir yra prieinamos čia, Kaune. Manau, kitiems šalies universitetams teks gerokai pasistengti, kad pavytų KTU“, – įspūdžiais dalinosi Rasa. 

Norintieji dalyvauti investavimo pamokose dar šį pavasarį gali registruotis čia.

Tokias galimybė atsirado KTU rektoriui Petrui Baršauskui pasirašius bendradarbiavimo sutartį su Kazachstano Al-Farabi universitetu, pagal kurią Taikomosios fizikos magistrantūrą pasirinkę studentai galės įgyti dvigubo laipsnio diplomą. Norintieji gauti tokį diplomą turės tris semestrus mokytis savo universitete, o vieną – bendradarbiaujančioje aukštojoje mokykloje. Tai pirmoji ir kol kas vienintelė galimybė Lietuvoje tiksliųjų mokslų atstovams įgyti dvigubą dviejų šalių magistro laipsnio diplomą per tą patį studijų laiką.

„Dvigubo diplomo studijų programų teikimas – populiari ir moderni praktika daugelyje pasaulio universitetų. Džiaugiamės, kad tokią patrauklią galimybę dabar turės ir KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto fizikai“, – kalbėjo fakulteto studijų prodekanė doc. Živilė Rutkūnienė. Ji pabrėžė, kad galimybė gauti dviejų aukšto lygio, pažangių technologijos universitetų fizikos magistrantūros diplomus per tą patį studijų laiką – tikrai išskirtinė.

Sudaromas asmeninis studijų planas

Studentams, stojant į Taikomosios fizikos magistro studijas, pareiškus pageidavimą studijuoti pagal dvigubo diplomo sutartį, bus sudaromas asmeninis studijų planas. Pagal jį, studentas trečiajame semestre gali išvykti į šalies-partnerės, Kazachstano, universitetą.

Studijuodami Al-Farabi universitete magistrantai gilinsis į privalomus ir pasirenkamus Techninės fizikos modulius, o KTU turės galimybę pasirinkti norimos studijų krypties asmeninį modulių rinkinį atsižvelgiant asmeninius ar darbdavio poreikius. Magistro darbą reikės ginti abiejuose universitetuose. Gintis Al-Farabi universitete bus galima ir nuotoliniu būdu.

Dvigubo diplomo studijas baigusiems fizikams bus lengviau įsitvirtinti darbo rinkoje – jie turės daugiau galimybių įsidarbinti ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinėse kompanijose, dėl įgytų platesnio spektro įgūdžių ir žinių, atsivers didesnės praktikos ir karjeros galimybės.

Universitete – aukšto lygio studijos ir tyrimai

Al-Farabi universitetas – Kazachstano sostinėje Astanoje įsikūrusi aukštoji mokykla, turinti senas ir gilias tradicijas ir yra pirmaujanti aukštojo mokslo įstaiga šalyje. Universitetas turi didžiulį švietimo, mokslo, novatorišką ir gamybinį potencialą. Aukšto lygio universiteto specialistai plėtoja teorinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, kuriuos diegia į gamybą.

Mokykla dalyvauja Europos sąjungos programose, su partneriais iš viso pasaulio įgyvendina tarptautinius mokslinius ir edukacinius projektus.

Universitetas turi 14 fakultetų, 98 departamentus, 20 mokslinių tyrimų institutų ir centrų, technologijų parką, daugiau nei 2 tūkst. aukštos kvalifikacijos darbuotojų, virš 18 tūkst. bakalauro ir magistrantūros studijų programų studentų, bendradarbiauja su 418 aukštųjų mokyklų iš viso pasaulio.

KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakultetas su Al-Farabi universitetu bendradarbiauja nuo 2014 metų, kuomet buvo pasirašyta mokslinės partnerystės sutartis ir padėtas tvirtas pagrindas dvigubo diplomo projekto įgyvendinimui.

Paskutinieji apsilankę Vilniaus Karoliniškių ir Pilaitės gimnazijų vienuoliktokai prisipažino nesitikėję nieko panašaus.

„Nemaniau, kad čia galėtų būti taip įdomu, juo labiau nesitikėjau, kad leis mums patiems naudotis šiomis sistemomis“, – apie įspūdžius pasakojo Karoliniškių gimnazijos auklėtinis Eimantas.

Mokinius labiausiai domino akcijų pirkimas ir pardavimas. Jie prisipažino nesitikėję, kad šis procesas toks greitas ir rizikingas. A. Guzavičius, remdamasis tikrais pavyzdžiais, prieinamais terminale, mokiniams pademonstravo, kaip per akimirksnį gali dingti 80 milijardų dolerių.

„Trumpai tariant, daug saugiau žaisti rulete kazino, nei pirkti ir parduoti akcijas, – didesni šansai užsidirbti“, – susidomėjusiems mokiniams dėstė KTU profesorius.

Ekonomikos mokytoja Rasa, atlydėjusi mokinius į investavimo pamoką teigė, kad apsilankę Vilniaus vertybinių popierių biržoje ir vaikai, ir mokytojai susidomėjo akcijomis ir investicijomis.

„O tada pasižiūrėjome kaip atrodo „Bloomberg finansų rinkų laboratorija“, aiškinomės, kas būtent tai yra, susirinkome visą internete prieinamą informaciją apie KTU esantį terminalą ir nusprendėme, kad norime sužinoti, kuo kvėpuoja verslo pasaulis“, – apie kelią iki investavimo pamokų pasakojo Rasa.

Mokytoja prisipažino, kad nesitikėjo išvysti tokių aukštų technologijų, o dar labiau ją nustebino terminalo teikiamos galimybės.

„Visiškai neįtikėtina, kad šitos technologijos atkeliavo pas mus ir yra prieinamos čia, Kaune. Manau, kitiems šalies universitetams teks gerokai pasistengti, kad pavytų KTU“, – įspūdžiais dalinosi Rasa. 

Norintieji dalyvauti investavimo pamokose dar šį pavasarį gali registruotis čia.