Kauno technologijos universitetas (KTU) siūlo daug galimybių susipažinti su plataplataus spektro žinių turinčiais specialistais. Nesvarbu, ar studijuoji technologinius, ar socialinius mokslus. Į Universitetą kviečiami įvairių sričių dėstytojai, lektoriai, Seimo nariai, ekonomistai, muzikos atstovai. Todėl studentas turi visas galimybes dalyvauti renginiuose, bendrauti, klausti ir iš arti pajusti atvykusių svečių perteikiamas emocijas. Kita vertus, nors Universitetas ir teikia tiek daug galimybių, kiek žmonių jomis iš tiesų domisi? Tuomet iškyla kitas svarbus klausimas, o kiek iš tų besidominčiųjų gali veikti ir domėtis savo veiklos sritimi patys? 

„Iš savo patirties matau, kad yra didelė dalis studentų, kurie nėra aktyvūs, nėra visuomeniški, mažai ar visiškai minimaliai įsitraukia į veiklas, taip pat yra apatiški ir nenoriai priima naujas galimybes, tokias, kaip, pavyzdžiui, bent vieną dieną pabūti savanoriu“, – teigia R. Jutaitė.

Gauna daugiau, nei atiduoda

Savanorystė – tai dalies savo laiko, energijos, žinių ir asmeninės patirties atidavimas dirbant visuomenei naudingą darbą, negaunant už tai jokio piniginio atlygio. Savanoriu gali tapti bet kokio amžiaus asmuo, norintis praplėsti savo akiratį, prisidėti prie geresnės ir socialiai atsakingesnės visuomenės kūrimo, įgyti naujų pažįstamų ir naudingos patirties, nesiekiantis už atliekamus darbus gauti jokios materialinės naudos sau.

„Atsimenu vieną vizitą į Kazio Griniaus progimnaziją. Tuomet buvau lyg savanorė, kuri nusprendė atsiliepti į kvietimą ir pasidalinti savo patirtimi studijuojant socialinę pedagogiką. Kitaip tariant, parodyti savo gyvenimo „varikliuką“, kuris mane vedą į priekį, suteikia neįkainojamos patirties, žinių, pažinčių bei leidžia man atsiskleisti kaip asmenybei. Ši mokykla mane nustebino savo jaukumu. Taip, kaip jie mokėjo mane priimti bei plačiai šypsotis, nemokėjo tikriausiai niekas. Buvo galima pamanyti, kad visi susirinko dėl manęs. Tai tikrai buvo daug daugiau nei mano specialybės pristatymas, daug daugiau nei žodžiai „Karjeros dienos“. 

Ši diena buvo apie tai, kaip norėdama atiduoti dalelę savęs (gyvenimiško patyrimo Universitete) nepastebimai gavau daugiau nei atidaviau. Tą akimirką atsiminiau Paulo Coelho mintį, jog „visa tai, ko ligi šiol mokeisi, turės prasmę tik tuo atveju, jeigu tai panaudosi gyvenime“. Juk iš tiesų būtent šis momentas buvo puikus pavyzdys, kaip savo gyvenime pritaikau socialinės pedagogikos studijose gaunamas žinias“ – teigė studentė.

Galimybės čia ir dabar

Savanorystė atveria galimybes kiekvienam, nepriklausomai nuo lyties, tautybės, religinių bei politinių įsitikinimų, amžiaus ir sveikatos panaudoti savo žinias ir patirtį, realizuoti savo pomėgius, susirasti naujų draugų, tapti reikalingu kitiems, gerai praleisti laisvalaikį, įsitraukti į darbą ir dalyvauti visuomenės gyvenime, keičiant jį pagal bendruomenės poreikius. 

„Turėjau puikią progą įsilieti į mokyklos bendruomenę bei užmegzti naujus bendradarbiavimo ryšius. Tai buvo diena, kuri nušvietė naujai atėjusį pavasarį ir leido man atrasi įdomių, imlių ir entuziastingų žmonių. Gavau galimybę prisidėti prie atviros naujovėms bendruomenės, kuriai svarbu (taip pat kaip ir man) aktyviai įsitraukti į ugdomąją veiklą, šviesti save ir savo mokyklos mokinius bei visą bendruomenę, užmegzti ryšius ir juos palaikyti ne vienai dienai, bet ir tolimesnei ateičiai“, – sako R. Jutaitė.

KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto Finansų katedros vedėjo R. Krušinskas teigimu, šios kadencijos Senato laukia daug iššūkių – teks spręsti sudėtingus studijų kokybės, glaudesnio darbo su verslu, universitetų jungimosi procese kylančius uždavinius, valdyti integracijos procesus.

Ekonomikos profesorius sako, jog ne ką mažiau svarbi Senato – aukščiausio universiteto akademinių reikalų valdžios organo – užduotis yra paskatinti savitarpio supratimą ir bendrą kryptingą veiklą tarp dirbančiųjų auditorijose bei laboratorijose ir universiteto valdžios.

„Turime pakankamai problemų išorėje; negalime sau leisti Universiteto viduje eikvoti energiją tarpusavio ginčams“, – sako KTU senato pirmininkas.

– Jūsų kandidatūrą į Senato pirmininko postą iškėlė studentai. Ką tai jums reiškia?, – paklausėme R. Krušinsko.

– Universiteto bendruomenėje studentai sudaro labai ženklią dalį. Be to, jie yra ir mūsų „užsakovai“ (didžioji dalis universiteto pajamų generuojamos studijų), ir mūsų kritikai tuo pačiu. Tarp šiandieninių studentų yra ir mūsų būsimųjų kolegų, ir Lietuvos jaunųjų mokslininkų, ir verslininkų. Tai, kad daugiau nei 10 tūkstančių narių turinčios studentų bendruomenės atstovai iškėlė mano kandidatūrą, laikau dideliu pasitikėjimo, bet tuo pačiu ir įpareigojimo ženklu.

Į šias pareigas nežiūriu nei kaip į „Sostų karų“ serialą, nei kaip į žaidimą. Tiesiog dirbi, tave pamato, pastebi, patiki. Pasitikėjimas padeda eiti pirmyn. Nekėliau savo kandidatūros ir nedalinau studentams „rinkiminių pažadų“. Džiugu, kad pastebėjo mano darbus.

– Senatas Universitete veikia greta kitų valdžios organų: Valdymo grupės, Tarybos. Koks jo vaidmuo? Kiek jis gali turėti įtakos?

– Senato vaidmuo – išskirtinis, nes tai yra aukščiausias universiteto akademinių reikalų valdymo organas. Šis akademinio elito susirinkimas priima visam Universiteto vystymuisi svarbius sprendimus. Pirmininkas, kuris viso labo yra tik vienas iš Senato narių, yra tik moderatorius, kuris pastebi nuomones, sukoncentruoja jas, pakreipia diskusiją viena ar kita linkme.

Tai – atsakingas darbas. Jame matau sau dar daug nežinomųjų, bet laikau tai iššūkiu.

– Gal galite paminėti iššūkius?

– Pavyzdžiui, naujų studijų programų tvirtinimas balsavimu. Iš vienos pusės, pakelti ranką atrodo gana paprastas darbas. Iš kitos – tokiu būdu formuojamas Universiteto programų portfelis, kuriama jauno žmogaus – to, kuris patikės Universitetu ir pasirinks jo siūlomas programas – ateitis. Tam tikra prasme, mes žaidžiame ir su likimais.

Tai – didelė atsakomybė, reikalaujanti gebėjimo numatyti į priekį. Universitetas turi būti žingsniu priekyje verslo. Mes turėtume numatyti, ko reikės rinkai – kokių žmonių, kokių produktų, paslaugų. Ir įdomu, ir iššūkis, ir atsakingas darbas. Galima sakyti, kad mes kuriame ateitį.

– Naujajame Senate vadovaujančiose pareigose iškilo jaunoji profesūra – tiek jums, tiek Senato sekretoriui Renaldui Raišučiui nėra 40-ies. Kaip į tai žiūrite?

– Nemanau, kad amžius yra reikšmingas kriterijus, žmogaus galimybes ribojantis ar išplečiantis veiksnys. Svarbiausia, kad Senato nariai būtų nuosekliai su tam tikra fantazija mąstantys žmonės, atstovaujantys universitetą, kaip akademinę bendruomenę, ir kad jie laikytųsi akademinės kultūros ir etikos principų.

– Su kokiomis problemomis šiandien susiduria KTU akademinė bendruomenė?

– Pats būdamas akademinės bendruomenės nariu matau, jaučiu ir pastebiu tam tikrą konfrontaciją tarp Universiteto akademinės bendruomenės ir vadovybės, geresnio mikroklimato, efektyvesnės vidinės komunikacijos poreikį. Trūksta tam tikrų priimtų sprendimų aiškaus perdavimo per visus lygmenis. Pavyzdžiui, ne visi supranta, kokie yra mums kritiškai svarbios studijų pertvarkos tikslai ir tolimesni žingsniai, nes apie tai per mažai diskutuojama.

Labai svarbus ir universitetų jungimosi klausimas – šiame Senate turėsime priimti strateginius sprendimus, kažko galbūt atsisakyti, valdyti įvairius procesus. Sunku pasakyti, kokios sudėties baigsime savo penkerių metų kadenciją. Universitetų jungimasis jau dabar tampa mūsų kasdienių diskusijų objektu, ateityje Senatas bus vienas iš svarbių veikėjų ne tik naujajame universitete, bet ir nacionaliniu mastu.

– Ką turite omenyje?

– Po susijungimo universitetas taps svarbiu žaidėju Lietuvoje, o tuo pačiu ir Europoje – ne tik studentų skaičiumi, apimtimi, bet ir galimybėmis spręsti visuomenei aktualias problemas. Technologijos, medicinos ir socialinių mokslų sintezė sudaro sąlygas spręsti iššūkius, su kuriais susiduria senėjanti pasaulio visuomenė. Mūsų turinys atitinka laikmetį, tačiau, manau, kad procesai galėtų vykti greičiau. To laukiamo produkto – specialistų – reikia jau šiandien, o studijos universitete trunka ne vienerius metus.

– Viena jungtinė KTU-LSMU studijų programa – Sveikatos informatika – šiemet studentus priims jau antrą kartą.

– Taip, bet integracija apima ne vien tik jungtines studijų programas. Pavyzdžiui, Ekonomikos ir verslo fakultete jau galvojama apie tai, kaip galėtume vystyti sveikatos ekonomikos kryptį, vykdyti tyrimus, atskleidžiančius, kaip sąveikauja emigracijos ir senėjančios visuomenės veiksniai, koks jų poveikis sveikatos apsaugos, pensijų sistemai. Sąveikos taškų yra daug – tam tikrų sprendimų, pavyzdžiui, darbingo amžiaus prailginimo, pagrindimas ekonominiais rodikliais, idėjų galimoms finansinėms paslaugoms vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems sunku įvaldyti naujausias technologijas, generavimas. Ir tai – tik vieno fakulteto fragmentinis pavyzdys.

– Kiek, būdamas Senato pirmininkas, galite Universitete vykstančius procesus paveikti, koordinuoti, inicijuoti?

– Senato pirmininkas gali inicijuoti tam tikrų temų svarstymą, moderuoti diskusiją. Jis yra jungiančioji ląstelė, vienas iš vidinės komunikacijos dalyvių.

Jau per pirmąjį posėdį sakiau, kad Senatas Universitete turi būti tarpininkas tarp konfrontuojančių ar nesusikalbančių pusių. Tačiau tai – ne pirmininko, o visų Senato narių bendras darbas. Kiek kiekvienas į tą darbą įdėsime širdies, atsidavimo, tokį rezultatą ir turėsime.

– Viešojoje erdvėje skamba kritika vadybiniam modeliui, kuris šiandien taikomas aukštojo mokslo įstaigų valdymui ir kuris neva nėra tinkamas akademinei aplinkai. Ar tai turite omenyje, kalbėdamas apie konfrontaciją?

– Vadybinis modelis, skirtas tam, kad efektyviai valdytume procesus ir pinigus, taikomas visame pasaulyje. Jo oponentai modelį kritikuoja dėl tam tikrų detalių, kurios yra susijusios su atskiromis specifinėmis veiklomis, kaip, pavyzdžiui, nevienodas padalinių pajėgumas pritraukti studentų ar fundamentinių mokslinių tyrimų finansavimas.

Dalyvaudamas įvairiose darbo grupėse, susijusiose su tam tikrais strateginiais universiteto pertvarkos sprendimais, galiu pasakyti, kad daugelis dalykų priklauso nuo gebėjimo išklausyti ir išgirsti vieniems kitus. Abi pusės turi ieškoti kompromisų – ne nusileisti, bet atrasti argumentais pagrįstus bendrus sprendimus. Kitu atveju, bus sunku ir vieniems, ir kitiems – vadovybė kels tikslus, kurių nesupras ir neįgyvendins tie, kurie dirba auditorijose ir laboratorijose, o pastarieji kels problemas, kurių nesupras procesų valdytojai.

Diskusija neišvengiama, tačiau turi būti esminis sutarimas ieškoti argumentuoto kompromiso. Kitu atveju, per daug energijos bus iššvaistoma vidiniams procesams, vietoje to, kad kovotume su išorės iššūkiais, tokiais kaip nuolat mažėjantis studentų skaičius ar per menkas valstybinis mokslo ir studijų finansavimas.

– Kiek jums asmeniškai, kaip dėstytojui, tyrėjui, akademikui, Universitetas suteikia galimybių tobulėti?

– Norėčiau būti atviras – Universitetas šiandien pats iš savęs negali pasiūlyti didelių finansinių galimybių. Didžiulė visos Lietuvos problema yra maži dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai. Jei mokytojų atlyginimai nuo 2008-ųjų kilo bent šiek tiek, aukštojo mokslo sektoriuje jie išliko tokie patys. Būdami vakariečiais pagal savo mentalitetą ir poreikius, šiuo ekonominiu rodikliu mes esame vieni paskutiniųjų Europos Sąjungoje. Tačiau, kaip ir minėjau, tai – ne Universiteto, o nacionalinė problema.

Kita vertus, galimybių tobulėti, įsitraukti į naujas veiklas, jungtis prie projektų, ieškoti partnerių yra nemažai, jeigu esi pakankamai aktyvus ir tuo noriai užsiimi pats. Svarbu ne laukti, kol kas nors pasiūlys projektą, finansavimą ar papildomas galimybes, o inicijuoti patiems naujas veiklas, rinktis, kurią kompetenciją gilinti, su kuo vykdyti projektą, kokio tyrimo tame projekte imtis ir taip pakelti savo pajamas. Suprantama, kad žemų atlyginimų klausimas yra įsisenėjęs ir skaudus, bet Universitetas pats vienas jo išspręsti nepajėgus.

– O ką šiuo klausimu gali padaryti Senatas?

– Mano pasiūlyta naujovė yra įsteigti strateginės plėtros ir finansų komitetą, kurio viena iš funkcijų būtų diskutuoti apie finansų valdymo planavimą ir efektyvų universiteto gaunamų pajamų panaudojimą. Bus siekiama, kad finansų valdymas vyktų maksimaliai viešai ir skaidriai, taip užkertant kelią gandams ir spėlionėms, kurios tik kelia nerimą, skatina papildomas diskusijas ir nukreipia nuo mūsų tikrojo tikslo – kurti ateitį.

ERASMUS+ praktika– tai laikotarpis, praleistas ERASMUS+ programoje dalyvaujančių šalių įmonėse, mokymo centruose, mokslinių tyrimų centruose bei kitose organizacijose.

ERASMUS+ teikia galimybę mokytis ir semtis patirties, skatina kultūrų dialogą ir ragina jaunimą mąstyti „europietiškai"– neapsiriboti savo šalimi ne tik studijuojant, bet ir ieškant darbo. O Erasmus+ vasaros praktika studentams yra labai patraukli mobilumo galimybe, nes jos metu galima atlikti papildomą praktiką su keletu papildomų kreditų arba, suderinus su fakulteto praktikos vadovu, iš anksto atlikti privalomąją praktiką, o baigiamojo semestro metu koncentruotis tik ties baigiamuoju darbu. 

ERASMUS+ praktika suteikia studentams galimybę:

1. įgyti tarptautinės profesinės patirties;
2. konkrečių praktinių įgūdžių;
3. išplėsti supratimą apie konkrečios šalies ekonomines, socialines ir kultūrines sąlygas;
4. įgyti bendravimo (taip pat ir užsienio kalba) įgūdžių;
5. užmegzti naujas pažintis (dalykines ir asmenines);
6. pasisemti tarpkultūrinės patirties.

Tad nepraleiskite progos ir sudalyvaukite ERASMUS+ praktikos atrankoje, nes dabar tai ypatingai paprasta:

• jokių kalbos testų!
• Nėra paraiškų terminų!
• 32 programos šalys!
• Stipendija 500-700 eur/mėn. (priklauso nuo šalies į kurią vykstama).

Daugiau informacijos: http://ktu.edu/lt/erasmus arba kreipkitės pas Informatikos fakulteto tarptautinių ryšių koordinatorę (ruta.dapkunaite@ktu.lt).

Vasara – pats tinkamiausias metas ERASMUS+ praktikai

Kauno technologijos universitetas (KTU) siūlo daug galimybių susipažinti su plataplataus spektro žinių turinčiais specialistais. Nesvarbu, ar studijuoji technologinius, ar socialinius mokslus. Į Universitetą kviečiami įvairių sričių dėstytojai, lektoriai, Seimo nariai, ekonomistai, muzikos atstovai. Todėl studentas turi visas galimybes dalyvauti renginiuose, bendrauti, klausti ir iš arti pajusti atvykusių svečių perteikiamas emocijas. Kita vertus, nors Universitetas ir teikia tiek daug galimybių, kiek žmonių jomis iš tiesų domisi? Tuomet iškyla kitas svarbus klausimas, o kiek iš tų besidominčiųjų gali veikti ir domėtis savo veiklos sritimi patys?

„Iš savo patirties matau, kad yra didelė dalis studentų, kurie nėra aktyvūs, nėra visuomeniški, mažai ar visiškai minimaliai įsitraukia į veiklas, taip pat yra apatiški ir nenoriai priima naujas galimybes, tokias, kaip, pavyzdžiui, bent vieną dieną pabūti savanoriu“, – teigia R. Jutaitė.

Gauna daugiau, nei atiduoda

Savanorystė – tai dalies savo laiko, energijos, žinių ir asmeninės patirties atidavimas dirbant visuomenei naudingą darbą, negaunant už tai jokio piniginio atlygio. Savanoriu gali tapti bet kokio amžiaus asmuo, norintis praplėsti savo akiratį, prisidėti prie geresnės ir socialiai atsakingesnės visuomenės kūrimo, įgyti naujų pažįstamų ir naudingos patirties, nesiekiantis už atliekamus darbus gauti jokios materialinės naudos sau.

„Atsimenu vieną vizitą į Kazio Griniaus progimnaziją. Tuomet buvau lyg savanorė, kuri nusprendė atsiliepti į kvietimą ir pasidalinti savo patirtimi studijuojant socialinę pedagogiką. Kitaip tariant, parodyti savo gyvenimo „varikliuką“, kuris mane vedą į priekį, suteikia neįkainojamos patirties, žinių, pažinčių bei leidžia man atsiskleisti kaip asmenybei. Ši mokykla mane nustebino savo jaukumu. Taip, kaip jie mokėjo mane priimti bei plačiai šypsotis, nemokėjo tikriausiai niekas. Buvo galima pamanyti, kad visi susirinko dėl manęs. Tai tikrai buvo daug daugiau nei mano specialybės pristatymas, daug daugiau nei žodžiai „Karjeros dienos“.

Ši diena buvo apie tai, kaip norėdama atiduoti dalelę savęs (gyvenimiško patyrimo Universitete) nepastebimai gavau daugiau nei atidaviau. Tą akimirką atsiminiau Paulo Coelho mintį, jog „visa tai, ko ligi šiol mokeisi, turės prasmę tik tuo atveju, jeigu tai panaudosi gyvenime“. Juk iš tiesų būtent šis momentas buvo puikus pavyzdys, kaip savo gyvenime pritaikau socialinės pedagogikos studijose gaunamas žinias“ – teigė studentė.

Galimybės čia ir dabar

Savanorystė atveria galimybes kiekvienam, nepriklausomai nuo lyties, tautybės, religinių bei politinių įsitikinimų, amžiaus ir sveikatos panaudoti savo žinias ir patirtį, realizuoti savo pomėgius, susirasti naujų draugų, tapti reikalingu kitiems, gerai praleisti laisvalaikį, įsitraukti į darbą ir dalyvauti visuomenės gyvenime, keičiant jį pagal bendruomenės poreikius.

„Turėjau puikią progą įsilieti į mokyklos bendruomenę bei užmegzti naujus bendradarbiavimo ryšius. Tai buvo diena, kuri nušvietė naujai atėjusį pavasarį ir leido man atrasi įdomių, imlių ir entuziastingų žmonių. Gavau galimybę prisidėti prie atviros naujovėms bendruomenės, kuriai svarbu (taip pat kaip ir man) aktyviai įsitraukti į ugdomąją veiklą, šviesti save ir savo mokyklos mokinius bei visą bendruomenę, užmegzti ryšius ir juos palaikyti ne vienai dienai, bet ir tolimesnei ateičiai“, – sako R. Jutaitė.

„STIPRI BIBLIOTEKA – STIPRI VISUOMENĖ“ renginių programa:

• RENGINYS
  04 27 15.00 val. KTU Centrinėje bibliotekoje vyks renginys, skirtas V. Šekspyro metams paminėti „Šekspyras gyvas KTU Bibliotekoje“;
• PARODA
  KTU Bibliotekos tinklalapyje http://www.ktu.edu/biblioteka eksponuojama virtuali paroda „Ekslibrisai KTU Bibliotekos retuose spaudiniuose";
• AKCIJA
  Visus skaitytojus, turinčius iki 1 euro delspinigių sumą bibliotekoje, 04 23-29 dienomis kviečiame kreiptis dėl delspinigių nurašymo.
  
  Išsamią renginio programą galite peržiūrėti ir atsisiųsti čia.

KONTAKTAI:
e. p. biblioteka@ktu.lt,
tel. (8-37) 300 655

Paklaustas, ar geriau verta siekti tapti giliu specialistu, ar – stengtis išlikti universaliam, L. Kontrimas atsako: „Tie, kas siekia tapti specialistais vienoje srityje, tačiau toje srityje ne „pasilaidoja“, o išlaiko galvą virš horizonto, anksčiau ar vėliau taps universaliais“.

Komunikacijos konsultantas, ryšių su visuomene agentūros „PR Service/Edelman“ įkūrėjas ir vadovas KTU kuria komunikacijos studijų programą, kuri studentams pateiks žinių ir įgūdžių derinį, sudarytą iš naujausių technologijų ir šiuolaikinės komunikacijos gudrybių.

Apie tai, kaip atpažinti savo talentus, kaip išnaudoti juos kuriant sėkmingą karjerą L. Kontrimas papasakos paskaitoje moksleiviams „Lik laisvas, kurk ir mėgaukis“, balandžio 26 d. vyksiančioje KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto atvirų durų dienoje.

– Moksleiviams skirtos KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto atvirų durų dienos šūkis: „Įdarbink savo pomėgius“. Ką tai reiškia, pagal jus?, – paklausėme L. Kontrimo.

– Turiu galvoje tai, kad nereikia bėgti nuo savo mėgstamų dalykų. Šiandien net hobis gali tapti pragyvenimo šaltiniu. O tai, mano galva, vienas tvirtas žingsnis laimingo žmogaus link. Įdarbink pomėgius ir tu būsi vienas iš tų, kuris sukuria laimingų žmonių bendruomenę.

– Net ir dirbant mėgstamą darbą, jame tenka daryti dalykus, kurių nemėgsti. Kaip save motyvuoti?

– Nebūna smagių dalykų be rutinos. Net ir valgymas trunka gerokai trumpiau nei virškinimas. Jei rimtai – mokytis valdyti savo laiką reiškia kreipti dėmesį net ir į nereikšmingas detales. Bet jos reikšmingos gali būti kitam, gyvenančiam savo gyvenimą.

– Kas svarbiau – būti universaliu ar giliu specialistu? Kodėl?

– Viskas ateina su laiku. Siekiantys tapti specialistais vienoje srityje, tačiau toje srityje ne „pasilaidoja“, o išlaiko galvą virš horizonto, tokie žmonės anksčiau ar vėliau taps universaliais. Jie – tarsi idėjų piligrimai, visada pakeliui, visada namuose.

– Laisva, kūrybinė aplinka dažnai pateikiama kaip darbo privalumas. Kiek ji gali būti privalumas labai techniškiems, tiksliems žmonėms?

– Kūrybiškumas mano žodyne neturi ribų. Tad nesvarbu kas esi – menininkas, inžinierius, jei savo veikla padarai bent milimetrinį judesį naujo, dar nebūto link – esi kūrėjas.

– Kieno patarimo reikėtų klausti jauniems žmonėms, kurie šiandien renkasi karjeros kelią?

– Širdies.

– Ką daryti tokiam studentui, kuris, besimokydamas savo pasirinktoje studijų programoje, supranta, kad pasirinko neteisingai?

– Įjungti programą „Nulis streso“. Jaunas žmogus tam ir turi laiką, kad galėtų ieškoti ir rasti. Svarbu atsiduoti savo pasirinkimui su kaupu.

– Ką daryti, kai tai supranti jau pradėjęs dirbti? Kada jau per vėlu keisti karjeros kryptį?

– Čia tas pats: nulis streso. Keistis ir keisti mes galime kada norime. Savo gyvenimo neverta „priklijuoti“ prie inercijos ir šablonų. Ką kiti pasakys? Oi, kas dabar bus? Ogi nieko. Man patinka frazė (nežinau autoriaus, bet kad žmogus buvo užtikrintas optimistas – faktas): „kol gyvi būsim dar nemirsim“.

– Ką manote apie „madingas“ profesijas? Kaip jauniems žmonėms atsilaikyti prieš magiškai skambančius studijų programų pavadinimus ir atskirti, kurios studijos bus vertingos?

– Reikia domėtis, kalbėtis, lyginti. Ir, pamenate, jau minėjau – klausyti širdies.

– Kaip jūs pats pasirinkote savo karjerą?

– Mane traukė aktualioji kasdienybė, tas momentas, kada laikas dabar yra užverčiamas praeities lapais. Užverčiamas, bet nepalaidojamas! Paradoksas, bet mūsų gebėjimas protu aprėpti visą laiką yra stulbinamas. Čia slypi daug neatsakytų klausimų. Todėl ir rinkausi komunikacijos srities darbus: žurnalistiką, ryšius su visuomene, žodžiu, esu siuvėjas, kuris susiuva šiapus su kitomis pusėmis.

– Kas jums labiausiai patinka jūsų darbe? Kas yra didžiausias iššūkis?

– Patinka vienu metu srūvantis kelių, o kartais ir keliolikos įvykių srautas. Juose visuose turi dalyvauti, veikti, kurti, o kur dar savo paties gyvenimas? Žodžiu – įdomu, o kas nenorėtų įdomiai gyventi?

Atvirų durų diena „Įdarbink savo pomėgius“ KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete (A. Mickevičiaus g. 37) vyks antradienį, balandžio 26 d., 12 val. Kviečiami vyresniųjų klasių moksleiviai ir visi, kam įdomu susipažinti su Universitetu iš arčiau. Visa programa skelbiama ČIA.

„Drįstu teigti, jog Lietuvos programuotojai, palyginus su Olandijos, yra labiau suinteresuoti dirbti programuotojais, geba atlikti savo užduotis laiku ir atsakingai. Sunku rasti kvalifikuotą programuotoją, tačiau Lietuvoje tokios didelės problemos nematau“, – pasakojo IT kompanijos „Xplicity“ vadovas Jos Dikhoffas iš Nyderlandų.

„Xplicity“ vadovas pastebėjo, jog Lietuvoje programavimu jaunimas domisi jau būdami moksleiviais, o šiandienos KTU renginyje susirinkusi tokia amžiumi įvairi auditorija tik patvirtino jo nuomonę.

„Code Jam“ – tai renginys, skirtas visiems programuotojams ir programavimo entuziastams, norintiems išbandyti savo jėgas, sprendžiant programavimo uždavinius.

Vakar vykusiame renginyje susirinko studentai iš KTU, VDU ir VU, moksleiviai iš Lietuvos mokyklų, absolventai ir kiti programavimą mėgstantys informatikai. Lygiagrečiai nuotoliniu būdu šis renginys taip pat vyko ir Panevėžio Juozo Balčikonio mokykloje.

Konkursas vyko pagal ACM ICPC taisykles. Dalyviams buvo paruošta 10 uždavinių, kuriuos turėjo įveikti per 5 valandas. Daugiausiai uždavinių per trumpiausią laiką (įskaitant ir baudos laiką už neteisingo sprendimo pateikimą) išsprendę dalyviai buvo skelbiami nugalėtojais.

„Šių metų „Code Jam“ buvo labai azartiškas. Artėjant varžybų pabaigai, abu finalistai turėjo išsprendę po 9 uždavinius, tačiau vienas iš jų turėjo mažiau nuobaudų ir buvo pirmoje vietoje. Paskutinę minutę antrą vietą turėjęs dalyvis nusiuntė teisingą sprendimą 10-tam uždaviniui ir pakilo į pirmą vietą,“ – pasakojo vienas iš Code Jam organizatorių Mindaugas Kazlauskas.

Konkurso uždaviniai iš dalyvių reikalavo loginio mąstymo, algoritmų išmanymo ir kūrybiškumo. Uždavinius buvo galima spręsti visomis populiariausiomis programavimo kalbomis.

Pagrindinį I vietos prizą įsteigė IT produktus teikianti kompanija„Xplicity“. II ir III vietos prizus laureatams įsteigė KTU Informatikos fakultetas.

III vietos nugalėtoju tapo ACM ICPC dalyvis ir KTU IF absolventas Evaldas Čiakas. Absolventas išsprendė 8 uždavinius ir jam buvo įteiktas Rasbery Pi.

II vietos nugalėtoju tapo Vilniaus universiteto (VU) studentas Justas Klimavičius. Justas laimėjo išorinį kietąjį diską, išsprendęs 9 uždavinius.

I vietos absoliučiu nugalėtoju, išsprendusiu visus 10 uždavinių, tapo aktyvus KTU IF renginių dalyvis, Vilniaus universiteto (VU) I kurso studentas Domantas Jadenkus. Jam atiteko planšetinis kompiuteris MGLW2 iPad Air 2 Wi-Fi 16GB Silver.

Dalyvių užimtų vietų sąrašas: https://open.kattis.com/contests/kd98v3/standings ir renginio nuotraukos

„Strong Libraries –Strong Society“ programme:

• EVENT
  27th of April, at 15 pm in KTU Library will be organized event to commemorate the year of W. Shakespeare „Shakespeare Lives in KTU Library“;
   
• EXHIBITION
  In KTU library website www.ktu.edu/biblioteka displayed virtual library „Ex-libris in Rare Books of KTU Library“;
   
• ATTENTION
  We invite library users 23-29th of April who accumulated fine penalty which is less than 1 Euro, to contact library  and librarians will write-off the debt.

For more detailed information please contact (8-37) 300 655, biblioteka@ktu.lt

Rektorių 5 metų kadencijai viešo konkurso būdu renka ir skiria KTU taryba, sudaryta ir veikianti pagal Mokslo ir studijų statymo, Statuto ir kitų teisės aktų nuostatas. Rinkimus organizuoja iš Tarybos narių sudaryta darbo grupė.

Darbo grupė, pasibaigus dokumentų pateikimo terminui, užregistravo 6 pretendentus, pareiškusius norą dalyvauti rektoriaus rinkimuose (pretendentai pateikiami abėcėlės tvarka): Petras Baršauskas, Richard Brooks, Mokhtar Shokry Abou El Assad, Pablo G. Martinez Lestard, Vidas Raudonis, Alexander A. Suetin.

Darbo grupė toliau vertins, ar pretendentai pateikė visus reikiamus dokumentus ir pateiks savo vertinimo išvadas Tarybai, kuri ne vėliau kaip per 7 darbo dienas balsuodama el. paštu turi patvirtinti kandidatų į rektoriaus pareigas sąrašą, kuris bus paskelbtas Universiteto tinklapyje www.ktu.edu

Konkursui pateiktų dokumentų kopijas darbo grupė taip pat perdavė Senatui, kuris įvertins pretendentų pedagoginės ir mokslinės veiklos atitiktį Universiteto keliamiems reikalavimams.

Kandidatai su Universiteto bendruomene susitiks atvirame Tarybos posėdyje. Data bus paskelbta ne mažiau kaip prieš 5 darbo dienas iki susitikimo, o uždaras Tarybos posėdis rektoriaus rinkimams šaukiamas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo dokumentų priėmimo pabaigos.

Apie konkursą

Viešą tarptautinį konkursą KTU rektoriaus pareigoms užimti, vadovaudamasi LR Mokslo ir studijų įstatymu ir KTU statutu, Universiteto taryba paskelbė kovo 16 d. Dokumentai dalyvauti konkurse turėjo būti pateikti užklijuotame voke iki balandžio 22 d. 10 val.

Informacija apie konkursą buvo paskelbta Universiteto ir Lietuvos mokslo tarybos tinklapiuose, nacionaliniuose dienraščiuose „Kauno diena“, „Lietuvos rytas“, „Respublika“ ir „Verslo žinios“, darbo skelbimų portale „CV online“, KTU doktorantų draugijos ir KTU Alumni socialiniuose tinkluose, tarptautiniame socialiniame tinkle „Linkedin“, tarptautiniame tinklapyje „The Economist“, Europos Sąjungos mokslininkų tinklalapyje EURAXESS.

Konkurse galėjo dalyvauti nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys mokslo laipsnį arba pripažinti menininkai, turintys pedagoginės ir vadybinės patirties. Tas pats asmuo rektoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.

Balandžio 14 dieną Taikomosios fizikos ir Medžiagų ir nanotechnologojų studijų programų pirmakursiai netradiciškai praleido Gamtamokslinės pasaulio sampratos paskaitų laiką. Kartu su Fizikos katedros docentu Linu Puodžiukynu studentai lankėsi Vilniuje, Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parke.

Pirmiausiai aplankytas Saulėtekio slėnio technologijų ir inovacijų centras – FTMC Fizikos institutas, – jau daugiau kaip 30 metų jungiantis verslą ir mokslą. Instituto teritorijoje yra įsikūrę Fizinių ir technologijos mokslų centras, Fizikos instituto mokslo ir technologijų parkas bei aukštųjų technologijų įmonės.

Vizito metu pirmakursiai sužinojo apie įvairių įmonių veiklą ir pamatė aukštųjų technologijų įrangos pilnas patalpas: aplankyta aukštųjų technologijų įmonė „EKSPLA“, kurios pagrindinė produkcija – pažangūs lazeriai, lazerinės sistemos ir komponentai, UAB  „Optida“, gaminanti optines dangas ir teikianti paslaugas optinių technologijų srityje, FTMC Lazerinių technologijų skyrius, kurio veikla apima nanofotoniką, lazerių mokslą ir taikymus. Taip pat lankytasi klasteryje LITEKir keliose iš dvylikos įmonių ir organizacijų, veikiančių lazerinių ir su jais susijusiose inžinerinių technologijų srityse: UAB „Optonas”, gaminančioje interferencinesplonasluoksnes dangas, aukšto atspindžio dielektrines ir metalines dangas, UAB „3D prototipai”, – vienoje pirmųjų įmonių Lietuvoje, užsiimančių prototipų gamyba, siūlančia skirtingas 3D spausdinimo ir projektavimo paslaugas, UAB „Ekstremalė“, užsiimančia metalo apdirbimu ir paviršių apdorojimu, UAB „Optolita“, žinoma EKSMA OPTICS prekinio ženklo vardu, gaminančioje specialią optiką ir kitus komponentus, skirtus lazerių ir optinių instrumentų gamybai ar taikymui, ir galiausiai, biotechnologijų įmonėje „Ferentis“, aktyviai kuriančioje, tiriančioje ir komercializuojančioje peptidų pagrindu kurtus padėkliukus, skirtus audinių inžinerijai ir regeneracinės medicinos taikymams.

Nuvykę į Saulėtekio alėją studentai aplankė Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre (NFTMC) veikiančią Vilniaus universiteto organizuotą Europos dalelių fizikos laboratorijos (CERN) parodą „AcceleratingScience“, kur interaktyviomis instaliacijomis, filmukais, kompiuteriniais žaidimaisir kita vaizdine medžiaga pasakojama Visatos atsiradimo istorija, pristatomi didžiausiame pasaulyje dalelių greitintuve vykdomi eksperimentai, neįžiūrimų dalelių ypatumai. Studentams įdomiai ir uždegančiai šią parodą pristatė prof. Egidijus Norvaišas.

Be jau minėtų įmonių, pirmakursiai dar lankėsi Integruotame mokslo, studijų ir verslo centre (slėnyje) „Saulėtekis“, kuriame įsikūrusios Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro naujausios laboratorijos.

Dėkojame „Saulėtekio“ slėnio, Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro bei įmonių darbuotojams už nuoširdžius priėmimus, įdomius pasakojimus ir suteiktas žinias.

Medžiagų ir nanotechnologijų bei Taikomosios fizikos pirmo kurso studentai ir  Fizikos katedros docentas Linas Puodžiukynas.

Net dvi dienas trukusio renginio metu AHHAA pakvietė visus mokslo entuziastus susipažinti su smagiais eksponatais, sudalyvauti žaismingose mokslinėse dirbtuvėse bei įspūdinguose mokslo šou. Renginio metu buvo galima įsitikinti, jog mokslas nėra nuobodus ir sudėtingas, kaip dažnai įprasta manyti.  

Renginį aplankė šimtai kauniečių ir miesto svečių, jauniausiam jo dalyviui – vos treji, vyriausiam – gerokai virš 70 metų. Iš Estijos atvykę svečiai juos mokė, kaip galima pačiam išskirti savo arba kivio DNR, sukurti garsą vamzdžio pagalba, pasigaminti fleksagoną. Be to, drąsiausieji mokslo fanai galėjo medicininiu skalpeliu „išoperuoti“ tikrą kiaulės akį ir žvilgterėti į jos sandarą iš vidaus.

Mokslo šou metu neapsieita ir be sprogimų bei įspūdingų ugnies šou. Po paties didžiausio specialiai šiam šou surežisuoto ir pademonstruoto sprogimo, kai kurie pasirodymo metu fakultete besimokę studentai vėliau pasakojo, kad tuo metu jiems pasirodė, jog Kaune įvyko mažytis žemės drebėjimas. 

P. Pohrybieniukas Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) dekanei prof. Editai Gimžauskienei, Apskaitos katedros vedėjai prof. dr. Linai Dagilienei bei magistrantūros studijų programos „Apskaita ir auditas“ vadovei doc. dr. Linai Klovienei balandžio 21 d. įteikė tarptautinį programos įvertinimą liudijantį sertifikatą.

KTU ir ACCA bendradarbiavimas tobulinant studijų programas vyksta jau daugiau nei trejus metus. 2013 metais KTU suteikta ACCA egzaminavimo centro licencija. Vėliau magistrantūros studijų programa „Apskaita ir auditas“ gavo ACCA akreditaciją, o šiemet programos paspartinimui (angl. Accelerate Programme) su ACCA asociacija KTU EVF pasirašė dar vieną papildomą sutartį, kuri studentams užtikrina nemokamą ACCA egzaminų užskaitymą.

„Studentai, studijuodami magistratūros studijų programą, sėkmingai baigę 6 į ją įtrauktus modulius ir atsiskaitę egzaminus, gaus 3-ijų ACCA egzaminų užskaitą. Jeigu studentai bus baigę ir „Apskaitos“ bakalauro studijas iš viso jiems bus užskaityti 7 iš 9 ACCA egzaminų ir už juos jiems mokėti nereikės, išlaidas padengs asociacija“, – sutarties naudą studentams vardija programos vadovė Lina Klovienė.

„Vienas iš pagrindinių KTU ir Ekonomikos ir verslo fakulteto prioritetų – tarptautiškumas, ir tai, kad „Apskaitos ir audito“ programa yra pripažinta globalios bei profesionalios asociacijos, yra didelis pasiekimas. Tai reiškia, kad mūsų studentai baigę su apskaita ir finansais susijusias studijas galės tapti pasauliniais žaidėjais, nes ACCA akreditacija tai kaip teisė vairuoti ir būti pripažintam ne tik Lietuvoje ar regione, bet ir visame pasaulyje“, – sako KTU EVF dekanė E. Gimžauskienė.

 

Apskaitos specialistas, norėdamas įgyti tarptautinę ACCA kvalifikaciją, turi išlaikyti 14 egzaminų. Tokiu būdu įvertinamos apskaitos, strateginio apskaitos valdymo, verte grįsto valdymo, verslo vertinimo, audito, mokesčių teisės ir kitos profesinės žinios. Tuo tarpu KTU studentai baigę bakalauro „Apskaitos“ ir magistrantūros

 „Apskaita ir auditas“ studijų programas jau bus nuėję pusę kelio bei sutaupę nemenką dalį išlaidų.

„Studijuodami KTU programos modulius, jie tuo pačiu metu mokysis ir ACCA dalykų, tai reiškia, kad nusprendę prisijungti prie ACCA ir siekti profesinės kvalifikacijos, jie bus atleisti nuo tam tikrų egzaminų ir taip sutaupys daug laiko ir jėgų. Jei studentai nuspręs prisijungti prie ACCA dar studijuodami KTU, jie taps didžiulės tarptautinės ACCA studentų bendruomenės dalimi, dėl ACCA suteikiamų išteklių galės kur kas sparčiau mokytis, galiausiai jiems nereikės mokėti už egzaminus, tad sutaupys apie 750 eurų,“ – sako P. Pohrybieniukas.

Studijuodamas MIDF V. Gružauskas savo Tyrimų mentorių Valentiną Navicką pasirinko iš Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF). Toks sprendimas studento tyrimus pavertė tarpdisciplininiais: susietais su pramone, inžinerija ir ekonomika. Susidomėjęs šia tyrimų veikla ir vadovo patirtimi moksle, magistrantas ateityje planuoja rinktis doktorantūros studijas vadybos srityje.

Sėkmingas kelias karjeros link

Kartu su savo Tyrimų mentoriumi ir magistro darbo vadovu docentu Sauliumi Baskučiu, V. Gružauskas pradėjo vykdyti intensyvią mokslinę veiklą, kuri davė puikių rezultatų: per pastaruosius mokslo metus studentas lankėsi keturiose tarptautinėse mokslo konferencijose (Lietuvoje, Slovakijoje ir Lenkijoje) bei parašė 10 mokslinių straipsnių, kurie buvo publikuoti prestižiniuose mokslo žurnaluose. Kovo mėnesį sudalyvavęs Bremeno universiteto organizuojamoje stovykloje „Log Dynamics“, V. Gružauskas susipažino su logistikos sistemų kontrole bei algoritmais. Dėka šioje stovykloje įgytų žinių bei pažinčių, KTU magistrantas toliau intensyviai tęsia mokslinius tyrimus analizuojant logistikos klasterių formavimąsi. Matematinių žinių pritaikymas analizuojant įmonių konkurencingumą studentui leido pasiekti puikių rezultatų ne tik akademinėje, bet ir profesinėje veikloje. Konsultacijos, patarimai ir inovatyvūs tyrimai padėjo įgyti tinkamus mokslinės veiklos pagrindus, o vėliau praktikos vietas pakeitė darbo pasiūlymais. V. Gružauskas buvo apdovanotas mecenato Juozo Milvydo  stipendija, o paskutiniuosius dvejus semestrus, pademonstravęs puikias technologines žinias, laimėjo rektoriaus skatinamąsias stipendijas bei buvo rekomenduotas dalyvauti Prezidentų vardinės stipendijos konkurse.

Tyrimų sričių įvairovė

KTU Mentorystės kompleksas vienintelis toks visoje Lietuvoje. Šioje programoje dalyvaujantys mentoriai – savo sričių profesionalai, kurie įgyta profesine ar moksline patirtimi dalinasi su Universiteto studentais, jiems pataria ir konsultuoja ne tik mokslų, bet ir karjeros kelyje. Mentorystės programos tikslas – ugdyti studentų lyderystės kompetencijas, skatinti profesinį bei asmeninį tobulėjimą ir kurti pozityvią Universiteto bendruomenės aplinką. KTU Mentorystės programą sudaro 5 skirtingi tipai: Pradžios mentorius, Akademinis patarėjas, Karjeros mentorius, Tyrimų mentorius ir Tutorius. Mentorystės veiklą koordinuoja Studentų reikalų departamentas, Karjeros ir ugdymo centras, į programos vykdymą įsilieja ir KTU Studentų atstovybė. V. Gružauskas Universitete pasirinko Tyrimų mentorių – akademinio personalo narį, patyrusį mokslinėje srityje. Toks ekspertas konsultuoja studentus mokslinės veiklos klausimais, padeda pradėti veiklą tyrimų srityje bei supažindina su Universiteto laboratorijomis, tyrėjo karjeros galimybėmis ir perspektyvomis. KTU Tyrimų mentorystės programoje šiuo metu dalyvauja apie 130 studentų, kurie pagal savo studijų programą, gali rinktis iš įvairių mentorių siūlomų tyrimų sričių: naujų verpalų kūrimas, jų savybių tyrimas bei naudojimas audime ir mezgime, biopolimerų tyrimas ir taikymas, funkcinių maisto priedų kūrimas, vandenilio kuro elementų bei jų komponentų formavimas ir tyrimas, medžiagų bei jų kompleksinių darinių, plonų sluoksnių formavimas fizikiniais metodais ir jų savybių tyrimas. Šios tyrimų sritys tik maža viso sąrašo dalis - kartu su tyrimų mentorių skaičiumi (dabar dalyvauja 75) didėjo ir mokslo sričių pasirinkimas. Į šia programą atrenkami progresuojantys bei motyvuoti studentai, kurie siekia tobulėti ne tik studijose, bet ir moksle, atskleisti savo talentą tyrimų srityje. Studentai su mentoriais patys išsikelia tikslus, tačiau įgautus pasiekimus vykdant tyrimų mentorystės programą vėliau turi pristatyti ir pateikti programos koordinatoriams.

Daugiau informacijos apie Mentorystės programą galite rasti čia.