M. Simaškaitė yra eksporto inžinerijos bakalaurė bei pramonės inžinerijos ir vadybos magistrė. Mergina buvo ne tik uoli studentė, bet ir aktyvi Universiteto bendruomenės narė, vieną kadenciją ėjusi Studentų atstovybės prezidentės pareigas ir vadovavusi KTU Karjeros ir ugdymo centro projektui KTU „Karjeros dienos 2016“.

M. Simaškaitės teigimu, praktiką „BusinessEurope“ gauti kur kas lengviau, nei joje įsidarbinti. Į vieną darbo vietą organizacijoje, jungiančioje 40 narių iš 34 šalių, pretenduoja apie 200 kandidatų, tad laimėjus konkursą tenka dirbti su aukščiausio lygio specialistais.

„Siekiant gauti šios praktikos vietą, svarbiausia buvo motyvacija, pasiryžimas dirbti ir geros anglų kalbos žinios. Studijų kryptis, praktinė patirtis buvo tik papildomi kriterijai“, – pasakojo M. Simaškaitė.

„Pusę metų dirbau multikultūrėje aplinkoje, kartu su daugiau nei dešimt skirtingų tautybių žmonių iš viso pasaulio. Darbo metu teko susidurti su didžiąja dalimi pasaulio diplomatų ir specialistų iš JAV, Brazilijos ir kitų šalių“, – apie neįkainojamą patirtį „Erasmus+“ praktikos metu kalbėjo KTU absolventė.

M. Simaškaitė pažymi, jog studijų metais išvykti pagal „Erasmus+“ programą į kitą universitetą užsienyje nepavyko, tad mergina suskubo pasinaudoti paskutine tarptautinės stažuotės galimybe ir pateikė paraišką „Erasmus+“ absolvento praktikai užsienyje.

Stažuotės BUSINESSEUROPE metu M. Simaškaitė buvo atsakinga už aplinkosaugos, mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką Europos lygmenyje. KTU absolventė susipažino ir su naujausiais Europos Sąjungos projektais, kaip „Žiedinė ekonomika“ (angl. Circular Economy), „Švaraus oro paketas“ (angl. Clean Air Package), „Geresnė inovacijų strategija ir principas“ (angl. Better Innovation Policy and Principle).

M. Simaškaitei teko organizuoti darbo grupes, susitikimus su politikais, suinteresuotomis grupėmis bei dalyvauti dviejuose didžiausiuose verslo renginiuose visoje Europoje „BusinessEurope“ Day“ ir „European Business Summit“, kuriuose dalyvavo įtakingiausi Europos politikai.

Pasak KTU absolventės, didžiausia ir vertingiausia patirtis buvo darbas multikultūrinėje aplinkoje, svarbių dokumentų tvarkymas, dalyvavimas politikos formavimo veiklose (angl. policy making), panaudojant savo turimas teorines žinias, tarpsritinė ir tarpkryptinė veikla, strateginis mąstymas ir pasiūlymų kūrimas, galimybė ugdyti ir stiprinti analitinius gebėjimus, projekto planavimo, vykdymo įgūdžius.

„Stažuotės metu teko spausti ranką Europos Komisijos prezidentui Jeanui Claude‘ui Junckeriui, Europos Parlamento pirmininkui Martinui Shultzui, ambasadoriams iš Brazilijos ir JAV, įvairiems europarlamentarams“, – prisiminimais dalinosi M. Simaškaitė.

Paklausta, ar ryžtųsi kartoti „Erasmus+“ absolvento praktiką, pašnekovė nedvejodama atsako: „Tikrai taip, nes tai – neįkainojama tarptautinė patirtis, kuri jaunam žmogui yra gyvybiškai svarbi.“

Pašnekovė taip pat neabejoja, jog tarptautinė patirtis yra vertinama ir darbdavių: „Žinoma, tai priklauso nuo šalies, srities bei įstaigos, kurioje stažavaisi. Įvairios kompanijos ir organizacijos mielai priima į stažuotes, tereikia į juos kreiptis.“

Šiuo metu Monikos ateities planuose – darbas Vilniuje. Mergina sieks ir tolimesnę darbinę veiklą sieti su tarpkryptiškumu, konsoliduojant įvairias savo kompetencijas nuo specialiųjų iki bendrųjų.

Šiandien pateiktame prieštaravimo pareiškime Komisija teigia įtarianti, kad „Google“ pažeidė ES antimonopolines taisykles:

• reikalavo, kad gamintojai iš anksto įdiegtų „Google“ paieškos programėlę „Google Search“ ir interneto naršyklę „Chrome“ ir nustatytų jas savo įrenginiuose kaip numatytąją paieškos priemonę – šis reikalavimas buvo tam tikrų „Google“ nuosavybinių programėlių licencijos sąlyga;
• neleido gamintojams pardavinėti išmaniųjų mobiliųjų įrenginių su konkuruojančiomis operacinėmis sistemomis, grindžiamomis „Android“ atviruoju kodu;
• teikė finansines paskatas gamintojams ir judriojo ryšio tinklų operatoriams su sąlyga, kad jie savo įrenginiuose iš anksto įdiegs „Google Search“.

Komisija mano, kad dėl šios verslo praktikos dominuojanti „Google Search“ padėtis bendrosios paieškos internete paslaugų rinkoje gali dar labiau sustiprėti.  Be to, manoma, kad dėl šios praktikos ribojamos konkuruojančių mobiliųjų interneto naršyklių galimybės konkuruoti su „Google Chrome“ ir trukdoma plėtoti „Android“ atviruoju kodu grindžiamas operacines sistemas, taigi prarandamos naujų programėlių ir paslaugų kūrimo galimybės, kurias suteiktų šios operacinės sistemos. Preliminaria Komisijos nuomone, toks elgesys galiausiai kenkia vartotojams, nes jiems ribojama galimybė rinktis ir stabdomos inovacijos.

Prieštaravimo pareiškimas yra oficialus Komisijos įtariamo ES antimonopolinių taisyklių pažeidimo tyrimo veiksmas. Komisija raštu informuoja susijusias šalis apie joms pateiktus prieštaravimus. Adresatai gali susipažinti su Komisijos tyrimo bylos dokumentais, atsakyti raštu ir prašyti žodinio bylos nagrinėjimo, kad galėtų pateikti pastabų dėl bylos Komisijos ir nacionalinių konkurencijos institucijų atstovams. Tai, kad išsiųstas prieštaravimo pareiškimas, nereiškia, kad tyrimo rezultatas jau yra aiškus, nes Komisija priima galutinį sprendimą tik šalims pasinaudojus teise į gynybą. Teisiškai nustatyto termino, iki kurio Komisija turi užbaigti antikonkurencinio elgesio antimonopolinius tyrimus, nėra. Antimonopolinio tyrimo trukmė priklauso nuo keleto veiksnių, kaip antai bylos sudėtingumo, atitinkamos įmonės bendradarbiavimo su Komisija lygio ir naudojimosi teise į gynybą.

Daugiau informacijos:http://europa.eu/rapid/press-release_IP-16-1492_lt.htm

Jaunasis KTU mokslininkas džiaugiasi ir dar vienu svarbiu įvertinimu – kartu su vyresniaisiais kolegomis prof. Vaidotu Marozu (KTU BMII) ir prof. Leifu Sornmo (Lundo universitetas) parašytas mokslinis straipsnis „Low-complexity detection of atrial fibrillation in continuous long-term monitoring“ pateko tarp geriausių prestižinio žurnalo „Computers in Biology and Medicine“, kurį leidžia pripažinta tarptautinė leidykla „Elsevier“, praėjusių metų straipsnių.

2016 balandžio 11 dieną įvyko LJMS konkurso „Geriausia disertacija 2015“ I-ojo etapo vertintojų posėdžiai skirti išrinkti disertacijas į II etapo vertinimą. Visi išrinkti laureatai bus apdovanoti birželio mėnesio ceremonijoje Prezidentūroje.

Šiais metais laureatais pripažinti 9 jaunieji mokslininkai. KTU Biomedicininės inžinerijos instituto mokslo darbuotojas Andrius Petrėnas (disertacija „Trumpalaikių paroksizminio prieširdžių virpėjimo epizodų atpažinimas“) tapo laureatu Fizinių, Technologijos, Biomedicinos ir Žemes ūkio mokslų kryptyje.

Konkurso organizatorių teigimu, „geriausia“ šiame konkurse reiškia moksliškiausia. Disertacijas II etape vertins kompetentingi ekspertai – patyrę Lietuvos ir užsienio mokslininkai, atsižvelgdami į šiuos aspektus: mokslinių tyrimų svarba ir vertė, išsami ir tikslinga literatūros apžvalga (teorinė dalis), inovatyvi ir tinkamai parinkta tyrimų metodologija, tyrimų rezultatų kokybė ir išvadų pagrįstumas, tyrimų rezultatų publikavimas, disertacijos ir santraukos apipavidalinimas, aiškumas, taisyklingumas, disertacijos originalumas, tarpdisciplininiškumas.

Projektu siekiama skatinti doktorantus ruošti aukšto lygio disertacijas, kurios pelnytų pripažinimą ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, skatinti tarpinstitucinį ir tarpdisciplininį bendradarbiavimą, didinti Lietuvos jaunųjų mokslininkų motyvaciją vykdyti aukščiausios kokybės ir svarbos visuomenei mokslinę veiklą.

Daugiau informacijos apie konkursą „Geriausia disertacija“ rasite: www.ljms.lt/veikla/disertaciju-konkursas

Balandžio 11 d. Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Didžiųjų verslo duomenų analitikos magistrantūros studentams paskaitą skaitė vienintelio investicinio fondo Lietuvoje ir Baltijos šalyse, veikiančio pagal 100% automatizuotos prekybos modelį – „Algorithmic Trading Portfolio“ – valdytojas Aistis Raudys.

Pranešimas buvo skaitomas Optimizavimas ir sprendimų priėmimas dalyko klausytojams kaip kviestinė paskaita. Jos metu dr. A. Raudys pažymėjo, jog algoritminė prekyba be darbo gali palikti daugelį šiuo metu dirbančių investicijų analitikų ir maklerių, nes ji veikia be laisvadienių, pietų pertraukų ir, kaip akcentavo pranešėjas, nedaro žmogiškųjų klaidų.

„Kita vertus, specialistų, kurie galėtų kurti algoritmus tokios sistemoms greitu laiku gali imti trūkti, nes algoritmine prekyba paremtų investicinių fondų skaičius auga, o jų valdomi portfeliai pritraukia sunkiai įsivaizduojamas sumas”,– teigė investicinio fondo valdytojas.

Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Didžiųjų verslo duomenų analitikos magistrantūros studijų programa KTU buvo sukurta bendradarbiaujant su informacinių technologijų (IT) bendrove IBM ir veikia nuo 2015 metų. Galime pasidžiaugti, kad žiniomis su šios studijų programos studentais noriai dalinasi perspektyvių ir pažangių sričių specialistai.

Balandžio 8 d. įvyko jau 7-oji KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto, Lietuvos operacijų tyrimo draugijos ir Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto organizuojama operacijų tyrimo konferencija, skirta šios srities žinioms tarp Lietuvos ir užsienio jaunųjų mokslininkų plėtoti.

Operacijų tyrimas (OT) yra mokslo šaka, plačiai taikoma daugelyje sričių sprendimams priimti arba pagerinti. OT galima apibrėžti kaip matematinį ar, plačiau tariant, mokslinį lėšų, išteklių, personalo ir įrenginių panaudojimo efektyvumo sistemingą tyrimą. „Problemos, sprendžiamos OT metodais, kyla įvairiausiose srityse: versle, kompiuterijoje, ryšių sistemose, statyboje, transporte, medicinoje, ekonomikoje, finansų aptarnavime, bankininkystėje, karyboje, vadyboje ir pan. Todėl, kuriant šalyje žinių visuomenę, ypač aktualu mokėti spręsti tokias problemas“,– akcentavo konferencijos organizatoriai.

Lietuvos OT draugija (LOTD), kuri buvo įsteigta 2001 m., o 2003 m. priimta į Tarptautinę Operacijų tyrimo draugijų federaciją (International Federation of Operational Research Societies – IFORS, www.ifors.org) bei Europos OT draugijų asociaciją (European OR Societies Association– EURO, www.euro-online.org), siekia operacijų tyrimo plėtotės, atitinkančios šalies verslo ir inžinerijos poreikius. Siekiant šio tikslo, LOTD su KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakultetu (MGMF) sudarė  susitarimą, pagal kurį fakultetas įsipareigojo kas dveji metai organizuoti šią konferenciją.

Pasak KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto docento Audriaus Kabašinsko, septintosios konferencijos pranešimų tematika buvo labai įvairi – nuo teorinių optimizavimo aspektų iki taikymų sprendimų priėmimui logistikoje, versle ir pensijų fondų pasirinkime. Recenzuotų konferencijos darbų rinkinį yra numatyta publikuoti žurnale „Journal of Mathematical Models in Engineering“ (MME, www.jvejournals.com/mme).

Konferencijos dalyvius šiltai pasveikino ir sėkmės vystant OT mokslą bei taikymus versle palinkėjo fakulteto dekanė doc. Bronė Narkevičienė. Po diskusijų konferencijoje buvo pritarta pasiūlymams ateityje rengti geriausių daktaro disertacijų OT tematika konkursus, kuriuose išrinkti stipriausi darbai būtų teikiami EURO disertacijų konkursui bei organizuoti OT kvalifikacijos kėlimo paskaitų kursus, kuriuose galėtų dalyvauti akademinės bendrijos ir verslo atstovai. Taip pat nuspręsta sekančią KTU GMF organizuojamą konferenciją 2018 m. surengti tarptautinės konferencijos formatu.

Nuo 2016-2017 mokslo metų KTU gimnazijoje (KTUG) veiksianti sustiprinto informatikos mokymo klasė skirta III gimnazijos klasių mokiniams (vienuoliktokams). Mokiniai kas savaitę turės po 4 informatikos ir 2 IT pasirenkamųjų modulių pamokas. Taip pat jiems bus dėstoma ir sustiprinta matematika.

„Šioje klasėje mokysis tie, kurie jau dabar tvirtai žino, kad savo ateitį sieja su studijomis ir karjera IT srityje. Universitetas ir gimnazija suteiks moksleiviams dalykinių gebėjimų, o verslo pasaulis supažindins su karjeros galimybėmis. Vasarą geriausi mokiniai stažuosis IT įmonėse. Siekiame, kad vaikai jau mokydamiesi mokykloje pasiruoštų tvirtą pagrindą savo studijoms ir net profesinei karjerai“, – sako KTUG direktorius Tomas Kivaras.

Stojamieji egzaminai į sustiprinto IT mokymo KTUG klasę ir į laisvas III gimnazijos klasės vietas vyks birželio 7 d. Stojančiųjų registracija prasideda gegužės 2 d. Registracija vyksta adresu: http://priemimas.ktug.lt/ Dr. J. P. Kazicko konkurso ir Lietuvos mokinių informatikos olimpiados nugalėtojai priimami be konkurso. Gegužės 14 d. taip pat vyks stojamasis egzaminas į I-ąją KTUG klasę. Daugiau informacijos, kaip įstoti į KTU gimnaziją, rasite adresu: http://ktug.lt/priemimas/

Pajus studijų universitete dvasią

Sustiprinto IT mokymo klasės programa rengiama drauge su KTU Informatikos fakultetu (IF), todėl gimnazistus mokys Universiteto specialistai.

„Moksleiviai, pasirinkę mokytis šioje sustiprinto IT mokymo klasėje, turės galimybę ne tik įgyti gilių IT žinių, bet ir pajusti studijų Universitete dvasią. Sėkmingai atsiskaičius programavimo ar laisvai pasirenkamus modulius, kuriuos ves fakulteto dėstytojai, bus galima užskaityti, įstojus į KTU Informatikos fakultetą“, – pasakojo KTU IF dekanas prof. Eduardas Bareiša.

Moksleiviams bus pasiūlytas bazinis KTU IF pirmų metų programavimo kursas (objektinis programavimas). Pasirenkamieji moduliai: web technologijos, duomenų bazės, 3D grafika, žaidimų kūrimas, olimpiadinių programavimo konkursų uždavinių sprendimai. Taip pat bus sudarytos galimybės rinktis įvairius KTU modulius, ne tik informatikos. Šiuo metu viena KTU gimnazijos dešimtokė sėkmingai studijuoja KTU pirmo kurso taikomosios matematikos studijų programoje.

Ugdo ateities talentus

Naujoji KTUG IT klasė steigiama glaudžiai bendradarbiaujant su „Bentley Systems“, kuri yra pirmaujanti pasaulyje įmonė, kurianti programinę įrangą skirtą pasaulinės infrastruktūros kūrimui ir palaikymui.

„Sužinoję apie KTUG planus steigti sustiprinto IT mokymo klasę mielai sutikome prisidėti prie šio projekto, nes tikime jo reikalingumu ir nauda moksleiviams. Įmonės „Bentley Systems“ filosofija yra stengtis kuo daugiau duoti aplinkai, kurioje esame. Vienas iš to aspektų yra skatinimas siekti karjeros tiksliųjų mokslų srityje.

Keletą pastarųjų metų remiame Lietuvos moksleivių informatikos olimpiadas bei „Nacionalinės moksleivių akademijos“ informatikos sekciją. Tikime bendravimo svarba, todėl šis bendradarbiavimas neapsiriboja vien finansine parama. Įmonės darbuotojai skaito paskaitas „Nacionalinės moksleivių akademijos“ sesijų metu, esame surengę ne vieną atvirų durų dieną moksleiviams ir studentams. Siekiame, kad gimnazistai dar labiau susidomėtų programinės įrangos kūrimo pasauliu ir nuspręstų siekti karjeros šioje srityje.

Mūsų darbuotojai šia veikla užsiima todėl, kad tai jiems patinka, jie mato šių užsiėmimų prasmę. Tai yra mūsų įmonės indėlis į ateities IT srities talentų ugdymą“, – sako „Bentley Systems“ Žmogiškųjų išteklių vadovė Rytų EuropaiGirėnė Ščiukaitė.

Įmonėje dirbančių dirbančių KTUG absolventų iniciatyva „Bentley Systems“ gimnazijai yra padovanoję įrangą fizikos laboratorijai, IT besidomintys gimnazistai lankėsi Atvirų durų dienose naujai atidarytame „Bentley Systems“ Kauno filiale, kur galėjo atlikti užduotis susijusias su programuotojų bei programinės įrangos analitikų darbu, du moksleiviai praėjusią vasarą atliko praktiką įmonėje.

Trūksta tūkstančių IT specialistų

„Reiktų paminėti, kad sustiprinto IT mokymo klasės steigimas yra istorinio teisingumo atstatymas. Kuriant gimnaziją joje buvo pasirinktas sustiprintas matematikos fizikos ir informatikos ugdymas. Ir gimnazistų pasiekimai pirmuosius 20 gimnazijos gyvavimo metų puikiai iliustruoja tokio ugdymo efektyvumą: nuo 1992 iki 2012 m. gimnazistai tarptautinėje informatikos olimpiadoje laimėjo 8 sidabro ir 9 bronzos apdovanojimus, nepamirškime ir 2 aukso, 3 sidabro, 12 bronzos apdovanojimų bei 13 pagyrimo raštų iš tarptautinių matematikos, fizikos ir astrofizikos olimpiadų“, – sako T. Kivaras.

Tačiau KTU gimnazijos direktorius skuba pabrėžti, kad klasė steigiama, visų pirma, ne dėl istorijos. Viešojoje erdvėje nesustabdomu srautu transliuojama informacija apie IT specialistų trūkumą Lietuvoje ir pasaulyje. 2015 m. šalies IT įmones vienijančios asociacijos „Infobalt“ duomenimis, jau šiais metais Lietuvoje trūks 14 tūkst. šios srities specialistų, o tai – visas Druskininkų miestas.

„Švietimo ir mokslo ministerija, reaguodama į verslo pasaulio poreikius, šiemet informacinių technologijų studijoms planuoja skirti 50 proc. didesnį finansavimą nei praėjusiais metais. Tad KTU gimnazija ir KTU Informatikos fakultetas nusprendė suvienyti mokyklą, universitetą ir verslą, siekdami parodyti pavyzdį, kaip galima kryptingai ruošti būsimus IT specialistus“, – aiškino T. Kivaras.

Jis pabrėžė, kad KTU gimnazija drauge su Universitetu nuolat ieško galimybių kiekvieno talento savirealizacijai. Taip pat siekiama sudaryti galimybę vaikams patiems įsitikinti, kad, veikiant kryptingai, Lietuvoje galima rasti patinkantį ir dar puikiai apmokamą darbą. Keli gimnazistai jau darbuojasi arba atlieka praktikas IT įmonėse.

„Lan Party“ – tai didžiausias Baltijos šalyse kompiuterinių žaidimų festivalis, kurį kiekvienais metais organizuoja Kauno technologijos universiteto informatikos fakulteto (KTU IF) studentų atstovybė „InfoSA“.

„Savo išsikeltus tikslus mes pasiekėme“, – džiaugiasi renginio pagrindinis koordinatorius ir KTU IF studentas Vilius Dragūnas.

Pagerinti rekordai

Pirmosios renginio dienos vakare buvo siekiama įregistruoti naują Lietuvos rekordą. 2015 metais buvo užfiksuotas įspūdingas vienoje vietoje kompiuterinius žaidimus žaidžiančiųjų žmonių skaičius – 393.

Šiemet šis rezultatas renginyje „Lan Party“ buvo pagerintas, o rekordo fiksavimo metu kompiuterinius žaidimus žaidė net 433 žaidėjai.

„Metai iš metų augantys skaičiai tik dar kartą įrodo, kad žaidimai Lietuvoje tampa viena labiausiai mėgstamų laisvalaikio praleidimo formų, tačiau labiausiai džiugina tai, kad vis daugiau jaunimo ima domėtis elektroninio sporto pasauliu”, – sakė KTU „InfoShow Lan Party“ e. sporto koordinatorius Ridas Bušmanas.

Ridas džiaugėsi, kad šiemet Lietuvos e. sportininkai atkakliai kovojo dėl aukščiausių pozicijų.

„Lietuviai iškovojo veik visus vertingiausius apdovanojimus ir skynė pirmas vietas daugelyje disciplinų. Lygių sau nerado tik „Starcraft II“ disciplinoje žaidę užsienio svečiai, tad pagrindinis 1000 eurų prizas iškeliavo į Lenkiją“, – teigė R. Bušmanas. 

Atvyko daug svečių iš užsienio

Renginio organizatoriai džiaugėsi, kad šiemet KTU „InfoShow Lan Party“ sulaukė kaip niekada daug svečių iš užsienio.

„Šiemet „Lan Party“ norėjome priartinti prie tarptautinės publikos ir sukviesti daugiau žaidimų fanų iš kaimyninių šalių – tai buvo vienas iš pagrindinių tikslų kuriuos sau kėlėme,“ – pasakojo renginio koordinatorius Vilius Dragūnas.

Anot studento, svečiai iš užsienio ypač svarbūs ne tik renginio organizatoriams, bet ir e. sporto bendruomenei, nes tokie renginiai suteikia unikalią galimybę pasivaržyti žaidėjams iš kitų šalių ir tobulinti savo žaidimą.

Į „InfoShow Lan Party“ atvyko svečiai iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Danijos ir Didžiosios Britanijos, kurie kartu su lietuviais pasinėrė į dviejų parų žaidimų fiestą.

Penkiaženklė prizinio fondo suma

Analizuodamas tokį užsienio žaidėjų susidomėjimą, V. Dragūnas, kaip vieną pagrindinių priežasčių įvardina žaidimų turnyrams skirtus prizus.

„Dėka rėmėjų, šiemet pirmą kartą galėjome pasigirti penkiaženkle prizinio fondo suma. Rekordiniai prizai turnyrų dalyviams garantavo ir užsienio žaidimų fanų dėmesį. Pagrindinius turnyrus transliavome anglų kalba, o transliacijos sulaukė tūkstančių žiūrovų iš viso pasaulio”, – pasakojo V. Dragūnas.

Renginio savaitgalio metu transliaciją įsijungė apie 10 tūkst. elektroninio sporto entuziastų.

Nenuobodžiavo ir žiūrovai

Per 2 paras KTU „InfoShow Lan Party“ renginyje buvo suorganizuoti 8 populiariausių disciplinų turnyrai ir keliolika mažesnių turnyrų, kuriuose galėjo dalyvauti tiek renginio dalyviai, tiek žiūrovai.

Kol e. sportininkai rungėsi dėl tūkstantinių prizų, greta esančiose zonose žaidėjai galėjo varžytis ne tik žaisdami asmeniniam kompiuteriui ar konsolėms skirtus žaidimus, bet ir nerti į virtualią realybę, ar prasiblaškyti žaisdami stalo tenisą.

Kaunas laukia dar didesnio „Lan Party 2017“

Nepaisant to, kad KTU „InfoShow Lan Party“ jau kelis metus yra didžiausias tokio pobūdžio renginys šalyje, studentai mano, kad dar yra, kur augti ir sieks dar platesnių erdvių bei didesnio prizinio fondo.

„Šiemet žaidėjams pristatėme keletą naujovių ir manome, kad jos pasiteisino. Halėje sutalpinome daugiau žmonių, pirmą renginio dieną išvengėme eilių“, – sakė V. Dragūnas.

Organizatoriai įsitikinę, kad Kaune organizuojama elektroninio sporto iš žaidimų šventė jau gali lygiuotis su panašiais vakarų Europoje ar Skandinavijoje organizuojamais renginiais.

Studentiškasis festivalis Infoshow turi ką pasiūlyti kiekvienam Kauno gyventojui. Visą šią savaitę truksiančio festivalio metu miestiečiai kviečiami sudalyvauti netradicinio futbolo varžybose, programavimo konkurse, anime fanų suvažiavime, vakarėlyje Laisvės alėjoje ir senamiestyje bei įvairiose konferencijose.

Daugiau informacijos apie renginius rasite, apsilankę festivalio svetainėje: www.infoshow.info.

Studijuodamas KTU MIDF V. Gružauskas savo Tyrimų mentorių Valentiną Navicką pasirinko iš Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF), siekdamas savo tyrimus paversti tarpdisciplininiais – susietais su pramone, inžinerija ir ekonomika. Įkvėptas tyrimų sėkmės ir savo vadovo mokslinės patirties, magistrantas ateityje planuoja rinktis doktorantūros studijas vadybos srityje.

Sėkmingas kelias karjeros link

Kartu su savo Tyrimų mentoriumi V. Navicku ir magistrinio darbo vadovu docentu Sauliumi Baskučiu, V. Gružauskas pradėjo vykdyti intensyvią mokslinę veiklą, kuri davė puikių rezultatų: per pastaruosius mokslo metus studentas lankėsi keturiose tarptautinėse mokslo konferencijose (Lietuvoje, Slovakijoje ir Lenkijoje) bei parašė 10 mokslinių straipsnių, kurie buvo publikuoti prestižiniuose mokslo žurnaluose.

Kovo mėnesį sudalyvavęs Bremeno universiteto organizuojamoje stovykloje „Log Dynamics“, V. Gružauskas susipažino su logistikos sistemų kontrole bei algoritmais. Dėka šioje stovykloje įgytų žinių bei pažinčių, KTU magistrantas toliau intensyviai tęsia mokslinius tyrimus analizuojant logistikos klasterių formavimąsi.

Matematinių žinių pritaikymas analizuojant įmonių konkurencingumą studentui leido pasiekti puikių rezultatų ne tik akademinėje, bet ir profesinėje veikloje. Konsultacijos, patarimai ir inovatyvūs tyrimai padėjo įgyti tinkamus mokslinės veiklos pagrindus, o vėliau praktikos vietas pakeitė darbo pasiūlymais.

V. Gružauskas buvo apdovanotas mecenato Juozo Milvydo  stipendija, o paskutiniuosius dvejus semestrus, pademonstravęs puikias technologines žinias, laimėjo rektoriaus skatinamąsias stipendijas bei buvo rekomenduotas dalyvauti Prezidentų vardinės stipendijos konkurse.

Tyrimų sričių įvairovė

Kompleksinė KTU Mentorystės programa – vienintelė tokia Lietuvoje. Šioje programoje dalyvaujantys mentoriai – savo sričių profesionalai, kurie įgyta profesine ar moksline patirtimi dalinasi su Universiteto studentais, jiems pataria ir konsultuoja ne tik mokslų, bet ir karjeros kelyje. Mentorystės programos tikslas – ugdyti studentų lyderystės kompetencijas, skatinti profesinį bei asmeninį tobulėjimą ir kurti pozityvią Universiteto bendruomenės aplinką.

KTU Mentorystės programą sudaro 5 skirtingi tipai: Pradžios mentorius, Akademinis patarėjas, Karjeros mentorius, Tyrimų mentorius ir Tutorius. Mentorystės veiklą koordinuoja Studentų reikalų departamentas, Karjeros ir ugdymo centras, į programos vykdymą įsilieja ir KTU Studentų atstovybė.

V. Gružauskas Universitete pasirinko Tyrimų mentorių – akademinio personalo narį, patyrusį mokslinėje srityje. Toks ekspertas konsultuoja studentus mokslinės veiklos klausimais, padeda pradėti veiklą tyrimų srityje bei supažindina su Universiteto laboratorijomis, tyrėjo karjeros galimybėmis ir perspektyvomis.

KTU Tyrimų mentorystės programoje šiuo metu dalyvauja apie 130 studentų, kurie pagal savo studijų programą, gali rinktis iš įvairių mentorių siūlomų tyrimų sričių: naujų verpalų kūrimas, jų savybių tyrimas bei naudojimas audime ir mezgime, biopolimerų tyrimas ir taikymas, funkcinių maisto priedų kūrimas, vandenilio kuro elementų bei jų komponentų formavimas ir tyrimas, medžiagų bei jų kompleksinių darinių, plonų sluoksnių formavimas fizikiniais metodais ir jų savybių tyrimas.

Šios tyrimų sritys tik maža viso sąrašo dalis - kartu su tyrimų mentorių skaičiumi (dabar dalyvauja 75) didėjo ir mokslo sričių pasirinkimas. Į šia programą atrenkami progresuojantys bei motyvuoti studentai, kurie siekia tobulėti ne tik studijose, bet ir moksle, atskleisti savo talentą tyrimų srityje. Studentai su mentoriais patys išsikelia tikslus, tačiau įgautus pasiekimus vykdant tyrimų mentorystės programą vėliau turi pristatyti ir pateikti programos koordinatoriams.

Daugiau informacijos apie Mentorystės programą galite rasti čia.

Nuo 2016-2017 mokslo metų KTU gimnazijoje (KTUG) veiksianti sustiprinto informatikos mokymo klasė skirta III gimnazijos klasių mokiniams (vienuoliktokams). Mokiniai kas savaitę turės po 4 informatikos ir 2 IT pasirenkamųjų modulių pamokas. Taip pat jiems bus dėstoma ir sustiprinta matematika.

„Šioje klasėje mokysis tie, kurie jau dabar tvirtai žino, kad savo ateitį sieja su studijomis ir karjera IT srityje. Universitetas ir gimnazija suteiks moksleiviams dalykinių gebėjimų, o verslo pasaulis supažindins su karjeros galimybėmis. Vasarą geriausi mokiniai stažuosis IT įmonėse. Siekiame, kad vaikai jau mokydamiesi mokykloje pasiruoštų tvirtą pagrindą savo studijoms ir net profesinei karjerai“, – sako KTUG direktorius Tomas Kivaras.

Pajus studijų universitete dvasią

Sustiprinto IT mokymo klasės programa rengiama drauge su KTU Informatikos fakultetu (IF), todėl gimnazistus mokys Universiteto specialistai.

„Moksleiviai, pasirinkę mokytis šioje sustiprinto IT mokymo klasėje, turės galimybę ne tik įgyti gilių IT žinių, bet ir pajusti studijų Universitete dvasią. Sėkmingai atsiskaičius programavimo ar laisvai pasirenkamus modulius, kuriuos ves fakulteto dėstytojai, bus galima užskaityti, įstojus į KTU Informatikos fakultetą“, – pasakojo KTU IF dekanas prof. Eduardas Bareiša.

Moksleiviams bus pasiūlytas bazinis KTU IF pirmų metų programavimo kursas (objektinis programavimas). Pasirenkamieji moduliai: web technologijos, duomenų bazės, 3D grafika, žaidimų kūrimas, olimpiadinių programavimo konkursų uždavinių sprendimai. Taip pat bus sudarytos galimybės rinktis įvairius KTU modulius, ne tik informatikos. Šiuo metu viena KTU gimnazijos dešimtokė sėkmingai studijuoja KTU pirmo kurso taikomosios matematikos studijų programoje.

Ugdo ateities talentus

Naujoji KTUG IT klasė steigiama glaudžiai bendradarbiaujant su „Bentley Systems“, kuri yra pirmaujanti pasaulyje įmonė, kurianti programinę įrangą skirtą pasaulinės infrastruktūros kūrimui ir palaikymui.

„Sužinoję apie KTUG planus steigti sustiprinto IT mokymo klasę mielai sutikome prisidėti prie šio projekto, nes tikime jo reikalingumu ir nauda moksleiviams. Įmonės „Bentley Systems“ filosofija yra stengtis kuo daugiau duoti aplinkai, kurioje esame. Vienas iš to aspektų yra skatinimas siekti karjeros tiksliųjų mokslų srityje.

Keletą pastarųjų metų remiame Lietuvos moksleivių informatikos olimpiadas bei „Nacionalinės moksleivių akademijos“ informatikos sekciją. Tikime bendravimo svarba, todėl šis bendradarbiavimas neapsiriboja vien finansine parama. Įmonės darbuotojai skaito paskaitas „Nacionalinės moksleivių akademijos“ sesijų metu, esame surengę ne vieną atvirų durų dieną moksleiviams ir studentams. Siekiame, kad gimnazistai dar labiau susidomėtų programinės įrangos kūrimo pasauliu ir nuspręstų siekti karjeros šioje srityje.

Mūsų darbuotojai šia veikla užsiima todėl, kad tai jiems patinka, jie mato šių užsiėmimų prasmę. Tai yra mūsų įmonės indėlis į ateities IT srities talentų ugdymą“, – sako „Bentley Systems“ Žmogiškųjų išteklių vadovė Rytų Europai Girėnė Ščiukaitė.

Įmonėje dirbančių dirbančių KTUG absolventų iniciatyva „Bentley Systems“ gimnazijai yra padovanoję įrangą fizikos laboratorijai, IT besidomintys gimnazistai lankėsi Atvirų durų dienose naujai atidarytame „Bentley Systems“ Kauno filiale, kur galėjo atlikti užduotis susijusias su programuotojų bei programinės įrangos analitikų darbu, du moksleiviai praėjusią vasarą atliko praktiką įmonėje.

Trūksta tūkstančių IT specialistų

„Reiktų paminėti, kad sustiprinto IT mokymo klasės steigimas yra istorinio teisingumo atstatymas. Kuriant gimnaziją joje buvo pasirinktas sustiprintas matematikos fizikos ir informatikos ugdymas. Ir gimnazistų pasiekimai pirmuosius 20 gimnazijos gyvavimo metų puikiai iliustruoja tokio ugdymo efektyvumą: nuo 1992 iki 2012 m. gimnazistai tarptautinėje informatikos olimpiadoje laimėjo 8 sidabro ir 9 bronzos apdovanojimus, nepamirškime ir 2 aukso, 3 sidabro, 12 bronzos apdovanojimų bei 13 pagyrimo raštų iš tarptautinių matematikos, fizikos ir astrofizikos olimpiadų“, – sako T. Kivaras.

Tačiau KTU gimnazijos direktorius skuba pabrėžti, kad klasė steigiama, visų pirma, ne dėl istorijos. Viešojoje erdvėje nesustabdomu srautu transliuojama informacija apie IT specialistų trūkumą Lietuvoje ir pasaulyje. 2015 m. šalies IT įmones vienijančios asociacijos „Infobalt“ duomenimis, jau šiais metais Lietuvoje trūks 14 tūkst. šios srities specialistų, o tai – visas Druskininkų miestas.

„Švietimo ir mokslo ministerija, reaguodama į verslo pasaulio poreikius, šiemet informacinių technologijų studijoms planuoja skirti 50 proc. didesnį finansavimą nei praėjusiais metais. Tad KTU gimnazija ir KTU Informatikos fakultetas nusprendė suvienyti mokyklą, universitetą ir verslą, siekdami parodyti pavyzdį, kaip galima kryptingai ruošti būsimus IT specialistus“, – aiškino T. Kivaras.

Jis pabrėžė, kad KTU gimnazija drauge su Universitetu nuolat ieško galimybių kiekvieno talento savirealizacijai. Taip pat siekiama sudaryti galimybę vaikams patiems įsitikinti, kad, veikiant kryptingai, Lietuvoje galima rasti patinkantį ir dar puikiai apmokamą darbą. Keli gimnazistai jau darbuojasi arba atlieka praktikas IT įmonėse.

Stojamieji egzaminai į sustiprinto IT mokymo KTUG klasę ir į laisvas III gimnazijos klasės vietas vyks birželio 7 d. Stojančiųjų registracija prasideda gegužės 2 d. Registracija vyksta adresu:http://priemimas.ktug.lt/ Dr. J. P. Kazicko konkurso ir Lietuvos mokinių informatikos olimpiados nugalėtojai priimami be konkurso. Gegužės 14 d. taip pat vyks stojamasis egzaminas į I-ąją KTUG klasę. Daugiau informacijos, kaip įstoti į KTU gimnaziją, rasite adresu: http://ktug.lt/priemimas/

Miestai atlieka vieną svarbiausių vaidmenų judant darnios plėtros linkme. Juose susiduriama su socialiniais, ekonominiais bei aplinkosauginiais iššūkiais: naujų darbo vietų kūrimu, investicijų plėtra, inovacijų diegimu, efektyviu energijos naudojimu, anglies dioksido mažinimu. Sumanaus miesto idėja yra įvairių technologijų apjungimas, siekiant kokybiško gyvenimo bei efektyvaus išteklių naudojimo ir poveikio aplinkai mažinimo, skelbia Europos Komisija.

Balandžio mėnesį į Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos institutą (KTU APINI) atvyksta Hansas Schnitzeris, Graco technikos universiteto profesorius, nuo 2012 m. pirmininkaujantis tyrimų organizacijai „CityLabGraz”, kuri užsiima darnios plėtros sistemų įgyvendinimu, kuriant sumanius miestus, ypatingą dėmesį skiriant miestų energetikos sistemoms.

H. Schnitzerio teigimu, judant sumanaus miesto link, pirmiausia, svarbu išsiaiškinti realią situaciją, kurioje vietoje esama šiuo metu ir ko norime pasiekti. Išsikeliant tikslą, svarbu neapsiriboti politiniais bei finansiniais barjerais, tikslas – siektina vizija. Nustatant tikslą bei rodiklius pažangiam vertinimui, svarbus bendradarbiavimas tarp visų suinteresuotųjų šalių. Todėl šiame procese dalyvauja įvairios darbo grupės: valdžios atstovai, mokslininkai, visuomeninės organizacijos, verslininkai, nevyriausybinės organizacijos bei gyventojai.

Sumanaus miesto plano kūrimo sėkmę nulemia – efektyvus bendradarbiavimas, suinteresuotųjų šalių įsitraukimas į planuojamas veiklas bei atviras inovacijų kūrimas. Svarbus ir kultūrinis pagrindas, kuris gali palengvinti arba apsunkinti kai kuriuos sumanaus miesto kūrimo veiksmus, todėl sėkmės galima pasiekti tik bendrai apsibrėžus viziją ir įtraukiant visas suinteresuotąsias šalis. Socialiai tvirtų miestų infrastruktūros kūrimui svarbus platus ir integruotas suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas bei dalijimasis patirtimi (Schnitzer H., Hammer B. „A road map towards Smart Cities“).

Skaitys paskaitas

Balandžio 26 d. prof. H. Shnitzer lankysis KTU APINI, kur magistrantūros studijų programos Aplinkos apsaugos vadyba ir švaresnė gamyba studentams, bei Aplinkos inžinerijos krypties doktorantams skaitys paskaitą ir ves seminarą švaresnės gamybos ir darnių inovacijų tematika.

Susitikime su KTU APINI mokslininkais profesorius diskutuos apie specialistų ir kompetencijų, kurios reikalingos kuriantiems darnius miestus, poreikį. Bus aptarta naujos studijų programos koncepcija, bendradarbiavimo galimybės kuriant jungtinę ar dvigubo laipsnio magistro studijų programą.

Besidomintys darniais ir sumaniais miestais kviečiami dalyvauti visuomenei skirtose paskaitose balandžio 28 d., kur prof. H. Schnitzer supažindins su sumanaus miesto kūrimo principais ir pateiks gerosios praktikos pavyzdžių:

Balandžio 28 d., ketvirtadienį, vieša paskaita „Sumanus miestas/regionas, vizija, tyrimai ir realybė“:

10:00 val. Kauno miesto savivaldybėje, skirta politikos atstovams;

14:00 val. skirta akademinei bendruomenei (315 auditorija, Gedimino g. 50 / K. Donelaičio g. 20 g.) daugiau informacijos rasite ČIA

Apie Hansą Schnitzerį

Hansas Schnitzeris yra magistrantūros studijų programos Aplinkos apsaugos vadyba ir švaresnė gamyba kviestinis lektorius. Mokslininkas yra cheminės inžinerijos mokslų daktaras bei cheminės inžinerijos ir energijos technologijų profesorius Graco technologijos universiteto, Procesų ir dalelių inžinerijos institute.

Profesorius buvo pirmojo „Europos Švaresnės gamybos apskritojo stalo“, vykusio Grace, pirmininkas bei organizatorius. Jis yra pasaulyje pripažintas mokslininkas-praktikas, nuo 1977 m. aktyviai dirbantis tausojančio valdymo ir švaresnės gamybos, o nuo 2011 m. išmanaus/darnaus miesto mokslo kryptyse.

Jis yra kelių įmonių, užsiimančių moksline ir konsultacine veikla įkūrėjas ir vadovas: 1991 m. įkūrė medžiagų, energijos ir aplinkos tyrimų įmonę (STENUM), nuo 1998 m.  iki  2010 m. vadovauja Darnių technologijų ir sistemų tyrimų institutui. nuo 2012 m. pirmininkauja privačiai tyrimų organizacijai „CityLabGraz”, yra klimato kaitos grupės Austrijoje (APCC) bei saulės energijos ir tvarių technologijų  mokslo tarybos narys.

H. Schnitzeris buvo ISI Web of Science referuojamo ir IF turinčio žurnalo „Journal of Cleaner Production“ specialaus leidinio „Zero Emissions“ vyriausiasis redaktorius, taip pat yra kitų mokslinių žurnalų recenzentas, UNIDO programos vertintojas, kviestinis dėstytojas ir profesorius įvairiose pasaulio šalyse.

Kviečiame visus Matematikos ir gamtos mokslų, Informatikos, Elektros ir elektronikos fakultetų dėstytojus nuo balandžio 26 d. iki gegužės 2 d. atvykti į Informatikos fakulteto biblioteką (Studentų g. 50) ir susipažinti su Springer, Elsevier, Wiley, Cambridge, CRC Press leidyklų naujausiais leidiniais bei siūlyti bibliotekai įsigyti studijoms reikalingą literatūrą.
 

From 26th of April to 2nd of May all researchers are invited to participate in books exhibition of worldwide known publishers Springer, Elsevier, Wiley, Cambridge, CRC Press. Researchers will have a possibility to suggest book titles for purchase and storage in the library. Exhibition will be displayed in the Informatics Library (Studentų St. 50). In the exhibition will be displayed books for study programmes of Faculty of Mathematics and Natural Sciences, Faculty of Electrical and Electronics Engineering and Faculty of Informatics.

KTU studentai, norėdami pademonstruoti gerą pavyzdį visuomenei, prisijungė prie „Daiktų kelionės“ iniciatyvos ir kviečia tai padaryti visus Lietuvos žmones. Jie pasiryžę skurstančioms šeimoms surinkti kuo daugiau trūkstamų daiktų iš savo akademinės bendruomenės narių. Pavasaris – puiki proga suteikti nenaudojamiems ir nebereikalingiems daiktams antrą gyvenimą.

Ši iniciatyva – įrankis, kuriuo gali pasinaudoti kiekvienas. Norint prisijungti prie akcijos nereikia pačiam ieškoti, kam padovanoti nebereikalingą, bet vis dar tinkamą naudoti daiktą. KEROL organizacija nuolat, aukojantiesiems patogiu laiku, paima daiktus iš jų namų ar įmonių ir laiko tol, kol suranda jiems naujus namus. Tokiu būdu dar tinkami naudoti daiktai neiškeliauja į sąvartyną ir yra paskirstomi daugiavaikėms, nepilnoms šeimoms, neįgaliesiems, nepriteklių jaučiantiems asmenims.

„Iniciatyva „Daiktų kelionė” vyksta jau daugiau nei trejus metus. Nuo šios kelionės pradžios surinkta ir išdalinta maždaug 3 tonos drabužių, avalynės, bei žaislų. Iš viso virš 2000 įvairiausių daiktų. Parama buvo paskirstyta 8 organizacijoms, kurios rūpinasi socialinę atskirtį patiriančiais asmenimis. Taip pat labdara buvo tiesiogiai pristatyta maždaug 70-čiai šeimų“, – pasakojo KEROL atstovė viešiesiems ryšiams Lina Kringelytė.

Norintys padovanoti daiktų ar kitaip prisidėti prie organizacijos veiklos gali plačiau susipažinti su organizacija www.kerol.lt arba  Facebook: „Daiktų kelionė“.