Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad kuro deginimas nuosaviems namams apšildyti beveik nesukelia taršos, tačiau tyrimais, atliktais įvairiose pasaulio šalyse, įrodyta, kad degimo metu į aplinką išsiskiria nemaži kiekiai kietųjų dalelių ir kenksmingųjų organinių teršalų. Dėl vietos sąlygų ir transformacijų teršalų koncentracijos gali dar labiau išaugti. Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkosaugos technologijos katedros mokslininkai ir doktorantai Edvinas Krugly bei Tadas Prasauskas atliko tyrimus Kauno nuosavų namų rajonuose ir nustatė teršalų koncentracijas aplinkos bei patalpų ore.

Taršumu konkuruoja su transportu

Pagrindiniai oro taršos šaltiniai Lietuvos miestuose yra transportas, pramonės įmonių ir individualiųjų namų kaminai. Pastarųjų indėlis į bendrą situaciją mieste labai solidus – nuosavų namų dūmai šildymo sezono metu sudaro maždaug trečdalį taršos.

Šiandien dauguma nuosavų namų šeimininkų būstui apšildyti šaltuoju laikotarpiu degina kietąjį arba dujinį, rečiau – skystąjį kurą. Dažname namų ūkyje eksploatuojami seni ir neefektyvūs kuro deginimo įrenginiai, kuriuose susidaro dalinio kuro degimo teršalų. Kita svarbi problema – dažnai deginamas ne geros kokybės kietasis kuras, bet nereglamentuotas, netinkamas konkrečiam deginimo įrenginiui. Neretai deginamos ir šilumingos buitinės atliekos, nors tai daryti draudžiama. Toks neatsakingas kuro deginimas sukelia pavojų sveikatai ne tik deginantiesiems tokį kurą, bet ir aplinkiniams gyventojams. Susidarantys oro teršalai gali neigiamai paveikti sveikatą ir sukelti kvėpavimo takų, kraujotakos sistemų ir kitų sutrikimų.

Tyrimams buvo pasirinkti skirtingi miesto rajonai su jų užstatymo laikotarpiui būdingais nuosavais namais. Matavimai buvo atliekami gausiai apgyvendintuose Žaliakalnio, Vilijampolės ir Aleksoto bei priemiestiniuose Rokų ir Romainių, Vijūkų nuosavų namų rajonuose.

Gyvenamieji rajonai gerokai skiriasi užstatymo tankumu ir pastatų amžiumi, o tirti pasirinkti pastatai – šiluminės izoliacijos ypatybėmis bei langų tipais. Skiriasi ir jų naudojamas kuras bei šilumos gamybos technologijos, įrenginiai. Oro kokybei patalpose įvertinti svarbus ir ventiliacijos būdas – visais nagrinėtais atvejais buvo naudojama savaiminė ventiliacija.

Degimo produktų prasiskverbia iš lauko

Matavimai buvo atliekami šaltuoju laikotarpiu, kai šiluminės energijos poreikis, tuo pačiu ir tarša, yra didžiausi. Dviem atvejais palyginamieji matavimai buvo atlikti ir šiltuoju metų laiku. Buvo nustatyta kietųjų dalelių (KD2,5) ir monoaromatinių (MAA) bei poliaromatinių (PAA) angliavandenilių koncentracija aplinkos ir patalpų ore. Mokslininkai konstatavo, kad KD2,5 koncentracija buvo gerokai didesnė nei kituose Europos miestuose. Žiemą patalpose KD2,5 koncentracija vidutiniškai buvo 1,5–2 kartus mažesnė nei aplinkos ore, o vasarą buvo stebima atvirkščia tendencija. Aplinkos oro taršos lygis PAA junginiais buvo gerokai didesnis nei kituose Europos miestuose, o MAA koncentracijos buvo panašios kaip Skandinavijos šalyse.

Teršalų koncentracijai patalpose įtakos turi jose vykstanti veikla. Tai gali būti maisto gaminimas, buitinės chemijos gaminių naudojimas, rūkymas, atviro degimo procesai ir kt. Kita dedamoji, turinti įtakos teršalų koncentracijai patalpose, yra degimo produktai, prasiskverbiantys iš lauko. Priežastis gali būti nesandarūs langų rėmai ar pastato konstrukcija, netinkamai įrengta ventiliacijos sistema ir pan.

KTU mokslininkai konstatavo, kad priklausomai nuo pastato sandarumo, vyraujančios vėjo krypties pastato požiūriu, vėjo stiprumo ir kitų vietos sąlygų iki 30 procentų teršalų gali prasiskverbti iš aplinkos oro į pastato vidų. Buvo nustatyta, kad priešvėjinėje pastato pusėje susidaro gerokai didesnė teršalų koncentracija nei pastato užuovėjos pusėje. Apibendrindami galime teigti, kad senesnės statybos nuosavų namų gyventojai gali būti labiau veikiami iš aplinkos į pastatų vidų prasiskverbiančios taršos.

Kenksmingiausios – smulkiausios dalelės

Kai kuriuose Indijos, Irano, Pakistano, Kinijos miestuose oro užterštumas kietosiomis dalelėmis yra dešimt kartų didesnis nei Lietuvoje. Todėl neatsitiktinai Azijos prekybos centruose oro valymo įrenginiams skiriamos net ne lentynos, o ištisi skyriai. Juose galima atrasti nuo mažiausių, tinkančių nedideliems kambariams, iki itin dideles erdves valančių oro filtrų ir įrenginių.

KTU Aplinkosaugos technologijos katedroje šiuo metu bandoma kurti įrenginius, kurie valytų iš lauko į patalpas patenkantį orą, taip pat filtrus, tinkamus naudoti buityje. Stambesnėms dalelėms sugaudyti  yra sukurta daugybė filtrų. Pačios smulkiausios vis tiek prasiskverbia, tad bandoma rasti būdą, kaip sugaudyti submikronines daleles, kurios yra pačios kenksmingiausios. Palaikomi ryšiai su keliomis filtravimo medžiagas parduodančiomis lietuviško kapitalo įmonėmis.

Nanopluoštai pranašesni už tradicinius filtrus

Viena iš KTU mokslininkų tyrimo sričių – nanopluoštų kūrimas ir jų naudojimas oro filtravimo procese. Disertaciją šia tema netrukus gins KTU doktorantas Jonas Matulevičius. Mokslininkai pažymi – dėl didelio paviršiaus ploto ir porėtumo bei mažų mikroporų dydžio šios medžiagos gali būti sėkmingai taikomos dalelėms filtruoti oro sraute. Pluošto gijos skersmuo yra pagrindinis filtro efektyvumą ir slėgio kritimą lemiantis rodiklis – mažėjant pluošto skersmeniui efektyvumas sparčiai didėja. Nanopluoštai idealiai tinka filtruoti ne tik mikroninėms, bet ir submikroninėms dalelėms. Šiems pluoštams yra būdingas 2–4 kartus didesnis dujų srauto laidumas nei celiulioziniams klasikiniams filtrams, tuo pat metu jie užtikrina aukštą filtravimo efektyvumą.

Tiesa, nanopluoštai, kurių efektyvumas gali viršyti 99 procentų ribą, yra netinkami filtruoti labai daug kietųjų dalelių turintį orą, nes gali greitai užsikimšti. Todėl nanopluoštų filtrai gali būti naudojami paskutiniuose filtravimo etapuose, t. y. švarių patalpų aplinkoje, mažo greičio ventiliacijos sistemose kaip mikropluoštų filtrų priedas.

KTU Viešosios politikos ir administravimo instituto docentas dr. Mindaugas Puidokas pabrėžia, kad terorizmo pavojus labai priartėjo prie mūsų, nes dėl interneto ir socialinių tinklų geografiniai atstumai turi vis mažesnę reikšmę.

Išsamiame interviu Europos Sąjungos (ES) tarptautinių santykių, užsienio ir saugumo politikos ekspertas M. Puidokas istoriškai pažvelgė į terorizmo šaknis ir sąlygas jam išplisti Europoje pastaraisiais metais,  paaiškino, kaip nelegalių imigrantų srautą Europoje įtakojo Turkija. Skaitytojų dėmesiui – pirmoji pokalbio dalis.

– Ilgus metus daugeliui europiečių, o tuo pačiu ir lietuviams, terorizmo apraiškos siejosi su antraštėmis apie tai, kas vyksta už tūkstančių kilometrų. Tačiau pastaraisiais metais vienas po kito teroro išpuoliai kartojasi didžiuosiuose Europos miestuose Paryžiuje, Londone, Madride. Kokios yra šio terorizmo protrūkio priežastys?

– Terorizmo pavojus prie mūsų priartėjo labai stipriai. Pasaulis dėl interneto ir socialinių tinklų skleidžiamos informacijos srautų kiekių yra visiškai kitoks nei prieš 50 metų. Valstybių geografiniai atstumai vaidina vis mažesnę reikšmę. Karai Artimuosiuose Rytuose ir chaosą sukėlusios Arabų pavasario revoliucijos leido įgyti pranašumą radikalioms ir brutalioms jėgoms. Vakarų šalių įsitraukimas į politinę suirutę ir karus Artimuosiuose Rytuose teroristams padėjo rasti tinkamą taikinį savo puolimams.

DAESH arba ISIS teroristų apsišaukėliška valstybė neseniai į savo priešų sąrašą įtraukė ir Lietuvą. Paklausit, ką tai reiškia? Kol kas tai nėra svarbu, bet po lapkričio 26 dienos Seimo priimto įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo projekto situacija gali greitai pasikeisti. Faktiškai šie pakeitimai atveria imigrantų įsivežimo į Lietuvą „Pandoros skrynią“, kuri mūsų mažai šaliai kelia labai rimtą pavojų.

Kai kuriuos šio įstatymo pakeitimus yra sunku pateisinti ar suvokti. Pavyzdžiui, panaikinta sąvoka „akivaizdžiai nepagrįstas prašymas suteikti prieglobstį“ ir faktiškai įteisintas visų nelegalų priėmimas, kurie tik pareikš tokį norą. Taip pat Seimas nusprendė, kad per parą įsipareigojame suteikti nelegalams leidimą gyventi Lietuvoje ir net Jungtinėms Tautoms pateikti informaciją apie nelegalus įsipareigojame tik gavę pačių nelegalų sutikimą.

„Įdomus“ ir 135 straipsnio pakeitimas, išbraukiant svarbias apsaugines priemones ir sukuriantis situaciją, kai atvykti į Lietuvą yra daugiau nebedraudžiama, o nelegaliai kirtusiems mūsų sieną asmenims negalės būti net laikinai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Tai kaip čia išeina: nori nelegalai neteisėtai atvyksta į Lietuvą, nori – neteisėtai išvyksta!? Tikrai paradoksali situacija, apnuoginanti mūsų šalies sienas ir atverianti kelią potencialių teroristų patekimui.

Vietoje to, kad griežtinti saugumo priemones ir jas tobulinti, siekiant apsaugoti mūsų piliečius – Seimas paima ir neapdairiai bei skubotai įveda tokias kurioziškas pataisas. Juk mūsų saugumo sistema ir taip yra skylėta, o su terorizmo grėsmėmis kol kas nesame pasiruošę tinkamai kovoti. Priimdami pagal kvotas pabėgėlius ir neturėdami tinkamai funkcionuojančios saugumo sistemos mes tiesiog provokuojame, kviečiame ISIS teroristus pabandyti atlikti teroristinius išpuolius mūsų šalyje! Juk tokia informacija greitai sklinda. Duok Dieve, kad aš klysčiau, bet visos prielaidos tam jau sukurtos ir visi blaiviai mąstantys saugumo ekspertai tą mato. Priimant tokius šaliai gyvybiškai svarbius sprendimus būtina tartis ne tik su ekspertais, bet ir su tauta, nes tą numato mūsų valstybės Konstitucija. Kol kas nedaroma nei viena, nei kita.   

– Kokios terorizmo Europoje ištakos, žvelgiant iš istorinės ir sociokultūrinės perspektyvos?

– Reikia ieškoti terorizmo šaknų. Giluminių priežasčių. Viena esminių Vakarų civilizacijos klaidų Europoje – nesugebėjimas laiku pasiūlyti integruojančio ir patrauklaus kultūrinio modelio, kuris apjungtų Europos krikščionis ir nuosaikius musulmonus. Istoriškai krikščionybės ir islamo jungčių yra pakankamai daug, bet reikėjo sudaryti tinkamas sąlygas joms atsiskleisti.

Nuosaikųjį islamą būtina visomis išgalėmis remti, nes Europoje jau seniai turime milijonus musulmonų. Tada būtų likę daug mažiau erdvės tarpusavio priešiškumui ir neapykantai. Dirbdamas kaip tarptautinis ekspertas Briuselyje, pastebėjau, kad šiemet abiejų kultūrų sąsajų per paskutinius projektus Europos Sąjungoje imta ieškoti daug intensyviau. Deja, šis procesas stipriai pavėluotas ir tuo aktyviai pasinaudojo radikalūs teroristiniai tinklai bei organizacijos. Juk liko neintegruotos ar nesėkmingai integruotos į vakarietišką visuomenę ištisos musulmonų kartos. Jos dabar yra labai pažeidžiamos.

Tiek viena, tiek ir kita pusė gyvena dirbtinai sukurtuose mituose. Juk mes labai mažai žinome apie tai, kas iš tiesų rašoma Korane ir apie pačią islamo religiją. Juk nuo teroristų išpuolių pasaulyje daugiausiai kenčia ir žūna būtent patys musulmonai.

Būtina pažvelgti ir į istoriją. Štai viduramžiais dominuoti ėmusi radikali krikščionybė vykdė kryžiaus žygius Artimuosiuose Rytuose – tai taip pat buvo labai neteisingas elgesys, kuris visiškai prieštarauja tikrajam Jėzaus mokymui apie meilę artimui ir gailestingumą. Tas Vakarų Europos šalių žmonių protėvių nesustabdė. Vakarai turėjo pakankamai karinės ir ekonominės galios vykdyti atvirą karą. Vėliau sekė skausmingas kolonizacijos periodas, kai kolonijos kentė priespaudą ir buvo išnaudojamos.

Dabar istorija apsisuko ratu. Panašų amžių pasiekusiame islame taip pat susiformavo radikali atšaka, kurią pusiau atvirai remia kai kurios Artimųjų Rytų valstybės, bet jie neturi pakankamai karinės ir ekonominės galios, kad galėtų pradėti atvirą karą prieš Vakarus. Pigiausia, efektyviausia ir daugiausiai žalos padaranti kovos forma yra terorizmas. Dėl to ji ir pasirinkta. Kaip ir viduramžiais, taip ir dabar, su tikruoju islamu teroristų ideologija menkai siejasi.

Teroristų lyderiai yra gabūs manipuliatoriai visuomenės nuomone ir laisvai interpretuoja Koraną sau naudinga linkme. Už dabartinių ISIS teroristų stovi žmonės, kurie puikiai išmano Artimųjų Rytų specifiką. DAESH vadinamoji „Islamo valstybė“ yra labai artimas analogas 12-13 amžiuje egzistavusiai Alamutų valstybei, kurią buvo įkūręs Asasinų ordinas.

Asasinai tais laikais sėkmingai žudydavo tiek krikščionių, tiek ir musulmonų lyderius, o naujokai į šią organizaciją buvo viliojami panašiai kaip į ISIS gretas – kalbomis apie patekimą po mirties į rojų su nekaltomis mergelėmis. Tai yra Asasinų idėja. Viskas ką reikia daryti – tai atkakliai žudyti „velnius“ vakariečius ir rojus garantuotas! Kad naujokai rojumi neabejotų yra naudojamos narkotinės medžiagos, o juos apkvaišintus iš tiesų nuveža pas furijomis apsimetančias mergeles į „paslaptingus sodus“. Po to jiems duodama dar didesnė narkotikų dozė, po kurios atsigavus būna įvardijama, kad jeigu vykdys ISIS vadovų nurodymus – tai po mirties garantuotai vėl paklius į rojų, į tuos pačius sodus...

DAESH teroristų ideologai išnaudoja visus žemiausius gyvuliškus žmonių instinktus ir tą daro itin meistriškai. Juk arabų visuomenėje daugelis vyrų iki 30 metų negali vesti, o seksas nėra kasdienis dalykas. ISIS rado kaip tą išnaudoti – kovotojai turi teisę į verges, o žmonos savanorės dažnai atvyksta pačios net iš Europos šalių. Baisi krikščionių kurdų jazidų bendruomenės moterų vergovės istorija yra ne viduramžių nesąmonės, o dabarties realybė!

DAESH siekis sukurti pasaulinį kalifatą yra labai pavojinga idėja, nes jis apimtų didžiąją dalį Europos. Skirtingai nei kiti teroristų tinklai, jie nepripažįsta jokių kompromisų ir neturi jokių moralinių elgesio normų. Narkotinėmis medžiagomis ir įvairiomis psichologinio poveikio metodikomis apdoroti jų kovotojai visiškai nebijo mirties! Vien jau tai turėtų versti mus tinkamai pasirūpinti Europos Sąjungos ir Lietuvos išorinių sienų apsauga, stiprinti saugumo struktūrą ir asmenų patenkančių į šalį patikrą.

– Kodėl būtent islamo religija tapatinama su fanatizmu ir viešojoje erdvėje reprezentuojama kaip išskirtinai agresyvi religija?

– Tame matau didelę problemą. Mes tokiu islamo religijos pateikimu viešojoje erdvėje stipriai padedame DAESH teroristams. Jiems daug lengviau mus pateikti kaip priešą, kuris nekenčia visų pasaulio musulmonų ir islamo. Vakarai yra pateikiami kaip „absoliutus blogis“, o kova su juo yra „šventasis karas“. Tai labai patraukli ir apgaulinga ideologija.

Jau pasisakiau žiniasklaidoje, kad siūlau vadinti Islamo valstybę DAESH pavadinimu. Kai kurie suskubo mane kaltinti, kad mokslo žmogus siūlo paiką metodą – prasivardžiuoti ir taip kovoti su teroristais. Deja, tame yra daug gilesnė prasmė. Iš tiesų „Islamo valstybės“ tikslus pilno arabiško pavadinimo pirmųjų raidžių trumpinys yra DEASH, kuris reiškia Irako ir Sirijos islamo valstybė. Tai yra ta pati reikšmė kaip angliško trumpinio ISIS (angl. Islamic State of Iraq and Siria).

Prancūzija siūlo visiems naudoti pavadinimą DAESH neatsitiktinai. Patys teroristai DAESH pavadinimo labai nekenčia, o už jo naudojimą jų valdomoje teritorijoje yra taikoma mirties bausmė. Jie labai nenori, kad juos arabiškame pasaulyje sietų su šiuo pavadinimu, nes šio žodžio tiksli arabiška reikšmė yra „fanatikų grupė, kuri primeta savo valią kitiems“.

Yra ir daugiau pašiepiančių DAESH trumpinio reikšmių. Pavyzdžiui DAES reiškia „tą, kuris trypia žmogų kojomis“. Tad tokio pavadinimo naudojimas smogia į pačius teroristų organizacijos propagandos paširdžius. O, kaip jau pasakojau šiame interviu, – DAESH teroristų lyderių propaganda verbuojant naujus narius yra labai efektyvi. Tuo tarpu įsigalėjus viešojoje erdvėje DAESH pavadinimui būtų daug sunkiau verbuoti jaunus naujus narius, taikant psichologinio poveikio bei neorolingvistinio programavimo įvairias metodikas.

Dar svarbiau, kad tas padėtų atskirti nuosaikųjį islamą ir normalius musulmonus nuo teroristinių tinklų bei neleistų jiems taip lengvai susitapatinti su visa islamo religija ir vaizduoti esą jie yra visų musulmonų „teisių gynėjai“ ir atstovautojai. Žinoma, mums Vakaruose sunku suvokti, bet arabų islamiškame pasaulyje žodis DAESH savo galimų prasmių dėka turi labai didelę reikšmę, nes šią organizaciją parodo visų akyse kaip neteisėtą ir pajuokos vertą darinį. Tad mes jokiu būdu neturėtume jų viešoje erdvėje įvardinti kaip valstybės, nes jie būtent to statuso ir siekia. Dėl to pasikartosiu, bet tikrai reikia, kad Vakarų žiniasklaidoje DAESH pavadinimo naudojimas kuo labiau išplistų – tiek tarp politikų, tiek ir žiniasklaidoje.

Netrukus pasirodysiančioje antroje interviu dalyje skaitykite apie tai, kokią įtaką terorizmo plitimui daro kova už pasaulinių naftos ir dujų išteklių kontrolę. „Kas valdo gamtinius išteklius, jų kainas ir tiekimo kelius – tas valdo visą pasaulį“, – teigia M. Puidokas.

„Gyvenime retai pasitaiko, kad mane suptų toks gausus būrys gabių ir talentingų žmonių. Iš tiesų labiausiai norėčiau padėkoti mokytojams ir tėveliams, nes jūsų dėka visi šie šaunūs vaikai yra šioje salėje“, – sveikinimo kalboje sakė meras.

Už aukščiausius rezultatus bei Kauno ir Lietuvos garsinimą tarptautiniuose ir šalies konkursuose bei olimpiadose buvo apdovanoti 26 moksleiviai, iš jų – 10 KTU mokyklų moksleivių:

1. Pijus Bradulskis (KTU gimnazija) – už pirmos vietos laimėjimą Lietuvos mokinių informatikos olimpiadoje;
2. Valentas Brasas (KTU gimnazija) – už pirmos vietos laimėjimą Lietuvos mokinių biologijos olimpiadoje;
3. Vytas Daukša (KTU inžinerijos licėjus) – už pirmos vietos laimėjimą tarptautiniame matematikos konkurse „Kengūra";
4. Rokas Elijošius (KTU gimnazija) – už labai aukštus pasiekimus respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose bei olimpiadose;
5. Elena Gelžinytė (KTU gimnazija) – už bronzos medalį tarptautinėje chemijos olimpiadoje, Azerbaidžane;
6. Šarūnas Griškus (KTU Vaižganto progimnazija) – už pirmos vietos laimėjimą geografijos olimpiadoje „Mano gaublys";
7. Justas Janickus (KTU gimnazija) – už aukštus pasiekimus respublikiniuose konkursuose bei olimpiadose;
8. Neringa Levinskaitė (KTU gimnazija) – už labai aukštus pasiekimus respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose bei olimpiadose;
9. Kasparas Steponavičius (KTU gimnazija) – už pirmos vietos laimėjimą Lietuvos mokinių ekonomikos ir verslo olimpiadoje;
10. Vincas Turskis (KTU Vaižganto progimnazija) – už pirmos vietos laimėjimą geografijos olimpiadoje „Mano gaublys".

Iš viso buvo apdovanota daugiau nei 80 neformalaus ugdymo įstaigų moksleivių bei 77 mokytojai.

Už aukštus mokinių mokymosi pasiekimus padėkos įteiktos 21 pedagogui, tarp kurių – penki KTU gimnazijos, vienas KTU licėjaus ir vienas KTU Vaižganto progimnazijos mokytojas. Įvertinimais džiaugėsi KTU gimnazijos mokytojai Laima Danilavičienė, Birutė Maciulevičienė, Aldona Matiukienė, Leonas Narkevičius ir Natalija Sinicyna, KTU Vaižganto progimnazijos mokytoja Laima Lapinskienė ir KTU inžinerijos licėjaus mokytoja Roma Taučienė.

Dėmesio!
Visus KTU bendruomenės narius iki 2016 m. vasario 3 d. kviečiame naudotis elektroninių žurnalų platforma GeoScienceWorld. Prieiga prie 46 žurnalų, apimančių įvairias su Žemės mokslais susijusias temas – geologija,  minerologija, seismologija, geochemija ir t.t. Kviečiame skaityti! 

We kindly invite all the members of KTU to browse in GeoScienceWorld. It provides access to 46 online journals from 28 leading global societies and is used by academic and professional researchers in 45 countries around the world.
The access is available until 3rd of February, 2016.

KTU „Startup Space“ – tai erdvė, kur kiekvienas jaunas žmogus gali ateiti su drąsiausiomis idėjomis ir kartu su suburta komanda jas paversti realiais produktais ar paslaugomis.

„Tikiu, kad žmogus gali tapti bet kuo, jeigu to sieks atkakliai, nuoširdžiai ir svarbiausia – tikėdamas tuo, ką daro. Motyvacija, atkaklumas ir gera nuotaika yra visko variklis“, – mintimis dalijosi D. Smailys.

Gruodžio mėnesį „KTU Startup Space“ komanda pradėjo aktyvius susitikimus su studentais, kurių metu pristato galimybes realizuoti savo idėjas ir kurti verslą.

„Studentams pabrėžiu, kad mes siūlome virtuvę jų idėjų receptams. „KTU Startup Space“ durys atviros visiems, turintiems inovatyvių idėjų, trokštantiems kurti, pradėti savo verslą. Prisijungusiems suteiksime žinių, patirties, patarimų, galimybę naudotis mūsų patalpomis, padėsime investicijų ir įvairių atsakymų paieškose“, – sakė D. Smailys.

Praėjusiais metais „KTU Startup Space“ padėjo įsitvirtinti 13-ai naujų startuolių, kurių idėjos stebino savo išmanumu ir praktiškumu: „Sėkmės istorijų turime daug, vien atėjimas pas mus su idėja jau yra sėkmės istorija. Tai rodo, kad žmogus mokosi, domisi ir ieško savirealizacijos galimybių.“

D. Smailį ypatingai įkvėpė jaunojo antreprenerio Povilo Sidaravičiaus idėja „Breathcount“: „Vaikinas serga astma ir puikiai suvokia ligos pasekmes bei galimas grėsmes. Jo kuriamas inovatyvus įrenginys astmos prevencijai nustato plaučių būklę ir pagal tai įspėja vartotoją apie galimą astmos priepuolį.“

Vadovo teigimu, KTU „Startup Space“ skatina skirtingų idėjų plėtojimą – svarbu, kad tai būtų unikalu ir inovatyvu. Jo nestebina, jog šiuo metu tarp sėkmingų startuolių yra žaidimų, muzikos instrumentų ar net baldų kūrėjai.

„Idėjų įvairovė – plati. Visgi, susitikimuose studentai vengia išsamiai kalbėti apie savo idėjas – detaliau jas aptariame asmeninių susitikimų metu. Džiugu, kad įvairių verslo idėjų sulaukiame ir iš moksleivių“, – teigė D. Smailys.

Šiuo metu KTU „Startup Space“ siūlo platų paslaugų spektrą: nuo privačių konsultacijų, steigiant įmonę ir kuriant vartotojams patrauklų prekės ženklą, iki patalpų, kuriose gali dirbti komanda. Startuolių inkubatorius taip pat prisideda prie investicijų paieškos.

Jeigu vis dar kyla klausimas, nuo ko pradėti, KTU „Startup Space“ vadovas D. Smailys turi aiškų atsakymą: „Kviečiame atvykti į Studentų gatvę 67 ir prisijungti prie KTU „Startup Space“ veiklos,  pasidalinant savo verslo idėja su mūsų komanda. Mes, savo ruoštu, stengsimės suteikti įvairiapusę pagalbą.“

Paskelbti duomenys padeda aiškiai išskirti, kas geriausiai iš visų Lietuvos universitetų ar kolegijų parengia tam tikros srities specialistus. Iš viso žurnalas „Reitingai“ įvertino 70 profesinio bakalauro, t.y. kolegijų, studijų krypčių; 70 universitetų bakalauro studijų krypčių ir 70 universitetų magistrantūros studijų krypčių.

Rezultatai bakalauro studijų kryptyje

KTU pripažintas vienu iš dviejų geriausių Lietuvos universitetų bakalauro studijų kryptyje.

„Reitingų“ žurnalistė Jonė Kučinckaitė DELFI sakė, kad sudarant reitingus buvo atsižvelgta į darbdavių nuomonę – kiekvienos srities alumnus vertino tik tos srities profesionalai. Bendrame vertinime darbdavių nuomonė sudarė 40 nuošimčių viso rezultato. Buvo atsižvelgta ir į visų 2015 metų vasarą priimtų studijuoti pirmakursių balo vidurkį – šiam kriterijui suteiktas 20 taškų svoris.

Vertinant aukštąsias mokyklas, taip pat atsižvelgta į tai, kiek konkrečios krypties studijas pasirinko geriausių abiturientų, t.y. tų gimnazistų, kurie visus valstybinius brandos egzaminus išlaikė balais nuo 88 iki 100. Šiam kriterijui taip pat suteiktas 20 taškų svoris.

Dėmesys atkreiptas ir į tai, su kokiu žemiausiu balu 2015 metais jaunuoliai priimti studijuoti į konkrečią studijų kryptį – šiam parametrui taip pat buvo suteiktas 20 taškų svoris.

KTU pripažintas geriausiu šiose bakalauro studijų kryptyse: viešasis administravimas, žmonių išteklių vadyba, paveldo studijos, maisto technologijos, medžiagų technologijos, informatikos inžinerija, bendroji inžinerija, energijos inžinerija, gamybos inžinerija, mechanikos inžinerija, sausumos transporto inžinerija, rinkodara, apskaita.

Rezultatai magistrantūros studijų kryptyje

„Universitetų magistrantūros studijų krypčių reitingas buvo sudarytas remiantis darbdavių vertinimu, taip pat moksliškumo rodikliais (pateikiamais „Web of Science“ duomenų bazėje): kiek kiekvieno universiteto konkrečios krypties mokslininkai 2014 metais parašė mokslo publikacijų bei koks yra visų šių publikacijų poveikis pasaulio mokslui („Impact“ faktorius); taip pat, kiek universitetai kiekvienoje kryptyje gavo valstybės finansuojamų doktorantūros vietų. Greta pateikiami MOSTA skelbto universitetų mokslo palyginamosios veiklos rezultatai“, – teigė žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas.

Žurnalas „Reitingai“ KTU taip pat pripažino vienu iš dviejų geriausių Lietuvos universitetų magistrantūros studijų kryptyje.

Remiantis naujienų portale skelbiama informacija, KTU geriausiai įvertintas šiose magistrantūros studijų kryptyse: elektronikos ir elektros inžinerija, energijos inžinerija, medžiagų technologijos, informatika, informatikos inžinerija, programų sistemos, biotechnologijos, chemijos ir procesų inžinerija, viešasis administravimas, žmonių išteklių vadyba, vadyba, maisto technologijos.

KTU Viešosios politikos ir administravimo instituto docentas dr. Mindaugas Puidokas pabrėžia, kad terorizmo pavojus labai priartėjo prie mūsų, nes dėl interneto ir socialinių tinklų geografiniai atstumai turi vis mažesnę reikšmę.

Išsamiame interviu Europos Sąjungos (ES) tarptautinių santykių, užsienio ir saugumo politikos ekspertas M. Puidokas istoriškai pažvelgė į terorizmo šaknis ir sąlygas jam išplisti Europoje pastaraisiais metais, paaiškino, kaip nelegalių imigrantų srautą Europoje įtakojo Turkija.

Skaitytojų dėmesiui – antroji pokalbio dalis.

– Kai kurie politikai ir sociologai kontraversiškai vertina šiuos įvykius, teigdami, kad terorizmo Europoje priežastys yra kur kas gilesnės, negu islamo religinis fanatizmas ar religiniai šalių nesutarimai. Kokios kitos galimos tokių veiksmų ir išpuolių priežastys?

– Tarptautiniuose santykiuose sudėtingi reiškiniai yra daugiasluoksniai ir jų analizė yra labai sudėtinga, nes visada valdome tik ribotą kiekį duomenų. Akivaizdu, kad ir šiuo atveju yra daugybė mozaikos sudedamųjų dalių. Viena iš svarbiausių – kova už pasaulinių naftos ir dujų išteklių kontrolę. Ta kova vyksta tarp visų pagrindinių tarptautinės sistemos veikėjų – galingiausių valstybių ir jų ginamų didžiųjų multinacionalinių korporacijų. Kas valdo gamtinius išteklius, jų kainas ir tiekimo kelius – tas valdo visą pasaulį.

Artimiesiems Rytams nepasisekė, nes jie tų išteklių turi labai daug, o norinčių juos valdyti taip pat netrūksta. Štai ir Sirijos atveju revoliuciją paskatino kova tarp konkuruojančių dujotekių. Pasak „WikiLeaks“ paviešintų duomenų, Sirija pasirinko savo sąjungininko Irano siūlymą, kuriam pritarė Rusija ir Kinija, bet atmetė Kataro, Saudo Arabijos, Jordanijos ir Turkijos siūlymą, nors buvo siūlyta net 3 kartus... Sirija buvo reikalinga dedamoji tiesiant vamzdynus iki Turkijos, kurioje turėjo susikirsti du dujotekiai į Europą – iš Kataro ir Nabuco iš Azerbaidžano.

Prisidėjo ir tas faktas, kad B. Al Asadas yra alavitas, kurį iškilus neramumams daugiausiai palaikė šiitai ir alavitai, o gyventojų dauguma yra sunitai. Religiniai skirtumai tarp šių islamo tikėjimo krypčių menki, bet Saudo Arabija, Kataras, Turkija yra sunitiškos šalys, kurios senai nori suvienyti visą Arabų pasaulį pagal sunitų religinę srovę. Tam, kad tą įgyvendinti – reikia pakeisti situaciją Irane, Irake, nes ten daug šiitų ir atvesti sunitus į valdžią Sirijoje. Išskyrus Iraną, kuriame yra sąlyginai ramu, Irake ir Sirijoje vyraujanti sumaištis ir karas su DAESH įgalina siekti šių tikslų.

Trumpas pastebėjimas – prieš revoliuciją ir pilietinį karą Sirijoje sunitai, šiitai ir alavitai gyveno draugiškai, o visuomenė buvo viena iš labiausiai išsilavinusių Artimuosiuose Rytuose, kartu su Turkija ir Iranu. Viskas dramatiškai pasikeitė. Kai susipina didžiuliai pinigai, ekonominiai ir politiniai interesai ir religiniai dalykai – tai gero laukti sunku. Labai didelė problema čia yra su Saudo Arabija, kurioje įsigalėjusi radikaliausia ideologinė islamo kryptis – vahabizmas arba salafizmas, o jos turtingi asmenys milijoninėmis sumomis finansuoja ISIS teroristus.

Saudo Arabijoje galioja teisės sistema, kuri yra beveik visiškai identiška DAESH, nes taiko tokias pat brutalias bausmes už tuos pačius nusižengimus ir kasmet įvykdo gausybę mirties bausmių – vien pagal prieinamus duomenis kas antrą dieną nukirsdinama po žmogų. Iš esmės vahabizmas yra religinė politinė srovė, iš viduramžių kylantis karingas ir radikalus islamas, skatinantis ekstremizmą ir karą ne tik su kitatikiais, bet ir su pačiais musulmonais. Vahabizmas stipriai atitinka ISIS teroristų ideologiją. Dabar, kai DAESH teroristų tinklas jau pakankamai sustiprėjo – tai sugeba didžiąją dalį finansų generuoti pats, parduodant naftos produktus, vykdant pagrobimus ir reikalaujant išpirkų. Taip pat neatsiejamas jų pragyvenimo šaltinis – plėšimai, mokesčių grobstymas ir turto prievartavimas. Dėl to taip svarbu užkirsti nelegalią prekybą nafta ir panaikinti kitus DAESH finansų pasipildymo šaltinius, nes be pinigų ilgai pakariauti 21 amžiuje būtų sudėtinga.

JAV ir Rusijos kova dėl įtakos regione taip pat vaidina svarbų vaidmenį, nes susitarti nėra lengva, nors paskutiniai įvykiai rodo pavojingą ir kitos labai svarbios šalies regione – Turkijos – nuokrypį link radikalaus islamo, kurį pastebi ir JAV. Juk JAV viceprezidentas J. Bidenas kritikavo prezidentą R.T. Erdoganą jau seniai, o šis po to net buvo pareiškęs, kad diplomatine prasme su šiuo žmogumi daugiau neturės jokių kontaktų.

Britų Independent žurnalistų tyrimas parodė, kad dalis ISIS naftos tikrai patenka į Turkiją ir yra ten parduodama per tarpininkus. CNN 2015 metų lapkričio pabaigoje plačiai aprašė ir situaciją, kai Turkijoje buvo suimti du garsūs šalies žurnalistai, kurie buvo išplatinę video medžiagą, kaltinančią valdžią siunčiant ginklus ISIS teroristams į Siriją. R.T. Erdoganas per nacionalinę televiziją iš karto pagrasino, kad žurnalistui skaudžiai sumokės ir jis to nepaliks ramybėje. Iš tiesų, žurnalistai buvo suimti juos pačius apkaltinus šnipinėjimu ir talkinant teroristams. Taip galima suprasti, kad pateikti nepalankią valdžiai video medžiagą yra šnipinėjimas... Bendrai, „Reporterių be sienų“ duomenimis pagal 2015 metų „Žiniasklaidos laisvės indeksą“ Turkija yra vos 149 vietoje iš 180 pasaulio šalių.  

Vos keli Turkijos oro antskrydžiai Sirijoje buvo nukreipti prieš DAESH ir didelės žalos neatnešė. Absoliuti dauguma atakų nukreipta į JAV remiamus kurdų kovotojus, kurie kovoja su DAESH ir yra pagrindiniai amerikiečių sąjungininkai sausumoje. Žinoma, Turkija bet kokia kaina nenori leisti kurdams sukurti savo valstybės, apie kurią šie seniai svajoja. Kurdai yra beveik 40 milijonų tauta išblaškyta tarp Turkijos, Irako, Irano ir Sirijos ir gali būti, kad rusų bombonešio SU-24 numušimas ne tik suteikė galimybę Rusijai uždaryti Sirijos oro erdvę, dislokuojant S-400 oro gynybos sistemas, bet ir suteikė JAV galimybę stipriau remti kurdus kovoje su ISIS. Dabar yra siekiama, kad JAV specialiųjų pajėgų kariai ir kurdų kovotojai aklinai uždarytų Turkijos-Sirijos sieną.  

Kurdų pergalės atveju neabejotina, kad jie sukurtų savo valstybę, kuri apimtų dalį Sirijos ir Irako teritorijos. Turkija grasina karu jeigu kurdai net jų valdomuose Sirijos ar Irako miestuose, atimtuose iš DAESH, mėgintų kurti didesnę autonomiją. Šių dalykų negalima nepastebėti. Štai teko neseniai lankantis Paryžiuje bendrauti su ekspertais gyvai ir stebėti daug vietinių laidų prancūzų ir vokiečių kalbomis, nes tuo metu Turkijoje vyko parlamento išankstiniai rinkimai.

Tose laidose Turkijos opozicijos atstovai ir vokiečių, prancūzų analitikai aiškiai įvardino, kad su demokratija ten yra didelių problemų: opozicija persekiojama, jai sudaromos visiškai nelygiavertės sąlygos dalyvauti rinkimuose, o kurdų problema dirbtinai eskaluojama, sunaikinant bet kokias dialogo galimybes, nors jis pačioje R.T. Erdogano valdymo pradžioje visai gerai sekėsi.

Rinkimus laimėjo R.T. Erdogano partija, nors sociologinės apklausos rodė ką kita. Paskutiniai įvykiai, kai tiesiog gatvėje buvo nušautas kurdų žymiausias advokatas, rodo, kad pavojingos tendencijos toliau tęsiasi. Juk akivaizdu, kad Prancūzijos ir JAV prezidentai paragino R.T.Erdoganą uždaryti Turkijos – Sirijos sieną ne šiaip sau, o suprasdami, kad pro ją lengvai patenka DAESH teroristams ginklai, pinigai ir nauji kovotojai.

Turkijoje lankausi jau daugelį metų ir labai myliu šią šalį, jos gamtą bei paprastus jos žmones, bet teko gyvai matyti, kaip R.T. Erdogano valdžia diktatoriškai griežtai malšina žmonių protestus ir jau tuomet atėjo suvokimas, kad Europos Sąjunga su Turkija pavėlavo. Gali būti, kad langas ją paversti nuosaikiojo islamo pavyzdinga ir pakankamai vakarietiška valstybe užsidarė, nes R.T. Erdogano partija yra labai dešinių islamistinių pažiūrų. Jei būtų pavykę Turkiją labiau įtraukti į santykius su ES, ji galėjo tapti ta sėkminga jungtimi tarp Vakarų krikščioniškosios ir Islamo civilizacijų, kurios mums šiais neramiais laikais taip trūksta.

Vis tik tikiu, kad yra reali tikimybė, jog R.T. Erdogano valdžia gali ir žlugti, nes nesėkmės Sirijoje ir kurdų valstybės sukūrimo atveju būtent tas ir įvyktų. JAV Turkijos oro bazės yra svarbios vykdant karinius antskrydžius Artimuosiuose Rytuose, šalis yra NATO narė, tad kol kas apsiribojama tik politiniu spaudimu, bet jau ateina ir suvokimas, kad R.T. Erdoganas ir jo partija yra nepatikimi partneriai. Dėl to JAV su Vakarų Europa palaikytų pokyčius, kurie leistų Turkiją sugrąžinti į demokratišką vystymosi kelią.

– Kokios Turkijos sąsajos su Artimųjų Rytų pabėgėlių krize?

– Mano nupasakotos situacijos išdavoje dabar ir turime pavojingą milijoninį nelegalių migrantų srautą, kurį atvėrė ne tik karai ir chaosas, bet taip pat ir Turkija, kuri tą atliko sąmoningai, kaip politinio spaudimo priemonę Europos Sąjungai. Iš tiesų, Turkijai jau pavyko gauti milijardinę ES paramą ir net A. Merkel pažadus paspartinti derybas dėl narystės, bet jūrinių sienų apsauga sustiprinta kol kas nebuvo ir nusikaltėlių sindikatų vykdomas nelegalių migrantų gabenimas toliau tęsiasi.

Nesaugiuose laiveliuose kone kasdien žūva daugybė žmonių, o ES reakcija į šiuos įvykius yra nepakankamai greita ir efektyvi. Juk jūros sieną šalia NATO narės Turkijos galėtų saugoti ES laivai. Jie laivelius nukreipinėtų atgal į Turkiją saugiu nuo kranto atstumu ir pasiųstų aiškų signalą nusikaltėlių tinklams, kad nelegalus žmonių gabenimas į Europą nėra galimas ar bent labai pavojingas.

Tada pabėgėlių stovyklose būtų galima suteikti pagalbą tiems žmonėms, kuriems jos labiausiai reikia. Galėtume į Europą suteikę prieglobstį atsivežti realiai labiausiai nuo karo nukentėjusius žmones – pirmiausia moteris ir vaikus, bet su aiškia tapatybe ir grėsmių įvertinimu. Dabar viso to nėra. Perki pasą juodojoje rinkoje už 600-800 JAV dolerių, „tampi siru“ ar sunaikini dokumentus jūroje ir tavo tapatybę patikrinti, kai Sirijoje, Irake, Libijoje vyksta karai ir suirutė, yra beveik neįmanoma, nes gali prisistatyti kuo tik nori.

Norisi tikėti, kad blaivus protas ES nugalės ir tokios apsaugos priemonės kuo greičiau bus pradėtos taikyti. Gerai bent jau tai, kad apie tai yra kalbama, bet nesinori, kad galutinai pavirstume į nesibaigiančių diskusijų klubą, kurio nariai neįgalūs laiku priimti svarbių sprendimų.

Ekspertai kritikuoja dalį savivaldybių už prastą profesinį orientavimą, tarp neigiamai įvertintų - Lazdijų, Varėnos rajonų savivaldybės.

„Pastebėjome beviltišką profesinį orientavimą bent pusėje savivaldybių (...). Konkretūs pavyzdžiai - pernai įstojo į aukštąsias mokyklas 120 Lazdijų savivaldybės abiturientų, iš jų 22 - į teisę. Nežinau, ką jie galvojo, ar jie mato labai daug darbo vietų Lazdijuose teisininkams, ar kas įvyko“, - antradienį spaudos konferencijoje teigė žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.

„Arba Varėna - iš jos 138 abiturientai įstojo į aukštąsias mokyklas, per 40 - į verslą ir vadybą. Bendrąja prasme studijų krypčių yra 70, studijų programų 1600, bet jie pasirenka tiktai dvi kažkodėl. Kas įvyksta su tais jaunuoliais ir su jų tėvais - mes sakome, kad tai yra prastas profesinis orientavimas“, - teigė jis.

Naują numerį su dešimčia švietimo srities reitingų pristatę žurnalo autoriai atkreipia dėmesį, kad pasirenkant profesiją sudėtingų mokslų jaunuoliai gali vengti dėl to, kad mokyklose dažnai labai nepatraukliai mokoma matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, „dresuojant“ vaikus valstybinams egzaminams.

„Yra tiktai kelios savivaldybės, kurios išsiskiria, - tai Kupiškis, Rietavas, Rokiškis, Šakiai ir Zarasai - (...) ten vyksta rimtas profesinis orientavimas ir ten jauni žmonės - gimnazistai, jų pedagogai ir tėvai girdi tai, ką sako darbdaviai - kokie yra tiek jų regiono darbdavių poreikiai, tiek ir kitų regionų darbdavių poreikiai. Iš esmės iš čia stojama daugiausiai į įvairias inžinerinės krypties studijų programas“, - spaudos konferencijoje sakė žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė.

Žurnale, be kita ko, pristatomas reitingas, vertinantis, kuriame universitete ar kolegijoje geriausiai studijuoti konkrečią specialybę. Anot G.Sarafino, Lietuvoje nėra nė vienos aukštosios mokyklos, kuri būtų geriausia visose siūlomose studijų programose. Lygiai taip pat nėra kolegijos ar universiteto, kuris būtų silpnas visose srityse.

„Jeigu (renkatės studijuoti) ekonomiką, tai stipriausias yra ISM universitetas, jeigu kalbame apie matematiką, fiziką, chemiją, lygių neturi Vilniaus universitetas, jeigu informatika, inžinerija ir programų sistemos, tai Kauno technologijos universitetas, jeigu statyba, architektūra - Vilniaus Gedimino technikos universitetas“, - vardijo jis.

Straipsnį publikavoAlfa.lt>>>

Jo premjera įvyko gruodžio 8 d. Viniaus „Menų spaustuvėje“. Koncerte žiūrovai klausėsi muzikos, kurią A. Jasenka per pastaruosius 15 metų sukūrė Oskaro Koršunovo, Yanos Ross, Jaceko Malinowskio režisuotiems spektakliams. Atskiri muzikos kūriniai pirmą kartą buvo sujungti į vieną temą „Stichijos“. „Pasibaigus spektakliui, jame skambėjusi muzika dažniausiai pasimiršta, todėl nutariau, kad galima viską išsaugoti ir iš esamų, teatrui skirtų kūrinių sukurti savarankiškus kūrinius – taip ir padariau. Taigi, šį savo kūrybinį jubiliejų skiriu teatrui, nes šiame žanre esu visiškai neįpareigotas jokiems formatams. Formatas yra pats teatras“, – sako A. Jasenka. A. Jasenkos muzikiniame spektaklyje, kuriam jis sukūrė ne tik muziką, bet ir tekstus, pasirodė visas būrys žinomiausių šiuolaikinės muzikos atlikėjų: kamerinis orkestras „Modus“ (meno vadovas ir dirigentas Robertas Bliškevičius), choras „Brevis“ (vadovas Gintautas Venislovas), aktorius Vaidotas Martinaitis, saksofonininkas Liudas Mockūnas, perkusijos metras Arkadijus Gotesmanas bei šiuolaikinio šokio šokėjai. Scenoje vienu metu pasirodė 36 atlikėjai. Nors pavieniai šio spektaklio kūriniai A. Jasenkos gerbėjams jau yra girdėti, tačiau, pačio kompozitoriaus teigimu, tai bus puiki proga kiekvienam klausytojui individualizuoti savo patirtis. „Šiuo spektakliu noriu pabrėžti, kad tame stichijų lauke, kuriame visi kasdien esame, svarbu pamatyti grožį ir suprasti, koks paslaptingas yra šis gyvenimas. Todėl ir mano muzika šiame koncerte susijungia su asmeninėmis patirtimis“, – sako jis. Kūrybos jubiliejų mininčio kompozitoriaus teigimu, jo muzika yra skirta visiems klausytojams. „Neskirstau muzikos pagal amžių – muzika yra arba jos nėra. Ji neturi sienų tarp manęs ir mano klausytojų. Taip pat joje nėra kodų, kurie atpažįstami kaip mada, kurie, dažnai manoma, turi būti populiarioje muzikoje. Nenaudodamas kodų, kurie atspindi laikotarpio madą, tarsi esi neįdomus. Tai netiesa, nes tikiu, kad „geras daiktas nerūdija“, – teigia A. Jasenka. Po Lietuvą keliaujančio šiuolaikinės kamerinės muzikos festivalio „Muzikos ruduo“, į kurio programą yra įtrauktas spektaklis „Stichijos“, meno vadovo R. Bliškevičiaus teigimu, tai yra pagrindinis ir reprezentacinis festivalio koncertas, demonstruojantis itin aukštai iškeltą festivalio meninę kartelę. Bilietus į A. Jasenkos teatralizuotą muzikinį spektaklį „Stichijos“ galima įsigyti www.bilietai.lt ir visose BILIETAI LT kasose.

Apie festivalį „Muzikos ruduo“

„Muzikos ruduo“ yra šiuolaikinės lietuviškos muzikos festivalis. Jo koncertai vyks 8 Lietuvos miestuose ir miesteliuose: Birštone, Kėdainiuose, Žiežmariuose, Kernavėje, Jašiūnuose, Vievyje, Raseiniuose ir Vilniuje. Festivalis rengiamas lapkričio-gruodžio mėnesiais. Organizatoriai – VšĮ „Muzikos ruduo“ ir Lietuvos kompozitorių sąjunga, globėja – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Apie A. Jasenką

Antanas Jasenka nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio pradžios žinomas tiek akademinės šiuolaikinės muzikos kompozitorių bendruomenėje, tiek eksperimentinės muzikos scenoje. Jis išsiskiria neo-avangardo stiliaus muzika. A. Jasenka kuria muziką teatro spektakliams, yra DIISC ORCHESTRA iniciatorius ir narys. A. Jasenkos akustinės bei elektroninės muzikos kūryboje dominuoja stringančio, laužyto į smulkias atplaišas ir daugiasluoksnes faktūras skaidyto garso srautai, dėmesys tembrui ir detalei, dinamiško tempo kompozicijos, garso karpinių koliažai. A. Jasenka yra pelnęs du Auksinius scenos kryžius už muziką teatrui, o 2015 m. Lenkijoje už sukurtą muziką spektakliams Lenkijos lėlių teatruose šioje šalyje buvo išrinktas geriausiu metų kompozitoriumi.

Straipsnis spausdintas: Lžinios.lt

Ar žinote, kad pirmąją oficialiai dokumentuotą kaulo bloko persodinimo operaciją atliko olandų chirurgas Jobas van Meek’renas 1668 metais? Jis sužeistam kareiviui užpildė kaukolės kaulo defektą šuns kaukolės kaulo bloku. Įdomu tai, kad šis kaulo pakaitalas buvo pašalintas po dviejų metų paties paciento reikalavimu. Kodėl? Jis tiesiog vėl norėjo lankytis bažnyčioje, nuo kurios buvo atskirtas už tokią sunkią nuodėmę.

Kaulo atkūrimas – viena dažniausių operacijų

Šiandien kaulo atkūrimo procedūros yra viena dažniausiai atliekamų audinio transplantavimo operacijų, savo populiarumu nusileidžianti tik kaulo čiulpų transplantacijai. Todėl kaulo pakaitalų poreikis šioms operacijoms yra milžiniškas ir nuolat didėjantis.

Startuolis „Biomė“ – geras pavyzdys, kaip mokslas ir verslas išvien tarnauja žmonėms. Startuolio centre – KTU mokslininkė, Cheminės technologijos fakulteto Polimerų chemijos ir technologijos katedros profesorė Jolanta Liesienė ir jos vadovaujama mokslininkų grupė, dirbanti petis petin su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos profesoriaus Gintaro Juodžbalio vadovaujama akademine chirurgų-rezidentų komanda. Būtent šie žmonės sukūrė unikalios sudėties kompozitą.

Jis sudarytas iš gamtinio polimero – celiuliozės ir hidroksiapatito, savo struktūra ir savybėmis atitinka natūralų kaulą ir neturi analogų Lietuvoje.

Gelbsti uždelsusius implantuotis dantis

Kaulo pakaitalas – tai nuosavas, donoro arba dirbtinis kaulas, kuriuo chirurgai užpildo kaulo defekto vietą. Kai dėl traumos ar ligos kaulas yra pažeidžiamas, jis ima silpnėti ir nykti. Žandikaulio kaulas gali nykti netgi tinkamai ir laiku neišgydžius dantų šaknų kanalų, tuomet jo tiesiog nepakanka dantų implantui įsriegti. Čia į pagalbą ateina mokslininkai ir chirurgai.

Odontologijoje kaulo pakaitalai naudojami kaulo regeneracijos operacijoms, siekiant atstatyti trūkstamą žandikaulio kaulą dantų implantavimui atlikti. Kaulo defektai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių: traumos, cistų ar auglių šalinimo operacijos, jei ilgai neištraukiami klibantys dantys, negydant dantų šaknų kanalų, o taip pat paveikti ligos, pvz., periodontito.

Kai žandikaulio kaulo nepakanka dantų implantui įsriegti, reikalinga kaulo priauginimo operacija, kurią atlieka chirurgas odontologas. Būtent jis parenka tinkamiausią kaulo pakaitalą. Pacientui tokių sprendimų priimti nereikia.

Naudoja ne sintetines, o organines medžiagas

„Tarptautinėje rinkoje egzistuoja visa įvairovė kaulo pakaitalų, nuolat tobulinamos technologijos, kuriamos naujos medžiagos. Mes taip pat tiriame, kuriame, bandome, tobuliname. Svarbiausia, ne būti pirmu, bet lanksčiu, ir turėti unikalų, geriausią sprendimą, kurio tuo metu reikia rinkai“, – sako KTU prof. dr. J. Liesienė.

„Kurdami šį inovatyvų kaulo  pakaitalą, mes naudojome ne sintetinius, o gamtinius polimerus – pvz., celiuliozę. Ji sunkiai degraduoja (nyksta) žmogaus organizme, nes čia nėra ją skaldančių fermentų – celulazių, bet po ilgesnio laiko ji rezorbuojasi. Celiuliozė yra necitotoksiška, pasižymi biosuderinamumu, ant jos gerai adsorbuojasi (susigeria į kietuosius kūnus) ir dauginasi ląstelės, o kaulo poros tarpusavy susisiekiančios, todėl užtikrina maistinių medžiagų ir metabolitų transportą“, – celiuliozės privalumus išskiria J. Liesienė.

Profesorė aiškina, kad kalbant paprastai tai reiškia, kad kaulo pakaitalo blokelis išliks pakankamai ilgai, kad susiformuotų kraujagyslių tinklas bei ataugtų kaulas defekto vietoje, tačiau laikui bėgant įdėtas svetimkūnis išnyks, nepalikdamas jokių žmogui kenksmingų irimo produktų. Be to, išgauta kaulo pakaitalo porėta struktūra pilnai atitinka žmogaus kaulo morfologijai.

„Cell ‘in” pakaitalas padeda ne tik veiksmingai sumažinti sudėtingų ir brangių dantų implantavimo procedūrų laiką, kainą, bet ir pacientų nepasitenkinimą.

Ateities planuose – visiškas kaulų atstatymas

Mokslininkai, sukūrę ši kaulo pakaitalą suprato, kad šio išradimo be komercializavimo nepavyks perduoti žmonėms. Siekiant komercializuoti šiuos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) rezultatus įkurtas startuolis – bendrovė „Biomė“, gavusi Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) finansavimą pagal Valstybinės studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros 2013-2020 metų plėtros programą.

„Verslo ir mokslo bendradarbiavimas yra labai įdomus ir subtilus procesas. Vieni turi gilias technologines žinias, kiti gerai išmano rinkos procesus. Dirbdami draugiškai ir vieningai, keldami bendrus tikslus, galime pasiekti ir labai sėkmingų rezultatų“, – mintimis dalijasi KTU profesorė.

Žandikaulio pakaitalu kūrimu „Biomė“ neapsiriboja ir žengia toliau – šiandien čia kuriami pažangūs kaulo pakaitalai ateityje leis pilnai atstatyti trūkstamą kaulą, nepriklausomai nuo defekto vietos dydžio.

Kitaip, nei priimta praktikoje, įmonė kuria ne kaulo pakaitalus granulėmis, o 3D blokais, kuriuos chirurgas skalpeliu pats gali pjaustyti ir formuoti pagal reikalingus parametrus.

Tai leis pilnai užpildyti visą kaulo defekto vietą, o per makroporėtą kaulo pakaitalo matricą lengvai praaugs paciento kraujagyslės, formuodamos reikiamą tinklą. Tai paskatins nuosavo paciento kaulo augimą, kaulo pakaitalas palaipsniui rezorbuosis ir išnyks. Jo vietoje bus naujas, tvirtas nuosavas paciento kaulas.

Reikia įrodyti, kad išradimas veikia

„Be abejo, pagrindiniu mūsų vystomu projektu išlieka celiuliozės/hidroksiapatito kaulo kompozito komercializavimas pagal turimą jungtinės veiklos sutartį su KTU. Tai mūsų prioritetinis, didžiausią įdirbį turintis projektas. Tačiau čia nesustojame. Šiandien mes intensyviai vystome jau kelis itin perspektyvius projektus“, – puikiais pirmųjų veiklos metų rezultatais dalijasi „Biomės” direktorė Kristina Liesė.

Jos teigimu, įkurti aukštųjų technologijų įmonę yra didelis žingsnis ir nemaža atsakomybė.

„Kitaip nei IT srityje, biomedicinoje neužtenka turėti gerą idėją ir potencialą sparčiai augti. Dar reikia įrodyti, kad tavo idėja veikia. Tam turime atlikti išsamius, sudėtingus ir labai brangius in vitro ir in vivo tyrimus. Kai kurie iš jų yra unikalūs, atliekami tik Šveicarijoje. Be to, kol įmonė neturi patirties ir nepasiekė finansinio stabilumo, tenka nuolat įrodinėti, kad esi perspektyvus, vertas pasitikėjimo, kad šiandien tavo įmonės turtas yra ne įdarbintų žmonių kiekis, o jų kuriama pridėtinė vertė“, – pasakoja K. Liesė.

Jos teigimu, „Biomei“ pasisekė ir dėl to, kad ji buvo įsteigta ir dirba Lietuvoje, kur Mokslo, inovacijų ir technologijų agenūros (MITA) dėka, aukštųjų technologijų verslams atsiveria platesnės ES finansavimo galimybės.

„Valstybės parama mums labai svarbi. Pirmiausia, ji apkritai mums leidžia kurtis, augti ir tobulėti. Be to, tai suteikia didelį privalumą užsienio investuotojų akyse. Jei per pirmus metus startuolis nepritraukia jokio finansavimo iš valstybės, kyla klausimas ar pati valstybė juo tiki. Skaičiai ir pasiekimai atveria galimybes kalbėtis su užsienio investuotojais” – pabrėžia K. Liesė.

Jau sulaukė tarptautinio pripažinimo

Subūrusi stiprią komandą ir aktyviai dalyvaudama smulkų ir vidutinį verslą skatinančiose ES finansavimo programose, UAB „Biomė“ tapo pažangia jauna biomedicinos inžinerijos įmone, aktyviai stiprinančia savo projektų krepšelį.

Graži partnerystė su KTU ir LSMU kuria naują lietuvišką sėkmės istoriją. Šiandien „Biomė“ džiaugiasi puikiais rezultatais INOVEKS projekte, stažuote Akrono (JAV) verslo akseleratoriuje, MITA ir LR Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijų apdovanojimais už MTEP rezultatų komercinimą ir perspektyviausią technologinio verslo idėją.

Ūkio ministras Evaldas Gustas išrinko „Biomę” kaip pavyzdį, vertą reprezentuoti Lietuvos inovacijas – įmonės atstovai kartu su ministru papuošė leidinio „Inovacijos 2014“ viršelį, o bendrovė priimta į Lietuvos biotechnologų asociacijos narių gretas, dalyvauja Žinių ekonomikos forume, yra nominuota Baltijos Investuotojų Forumo inovacijų apdovanojimams.

Bene didžiausias tik prieš metus įkurtos bendrovės pasiekimas – ji jau yra tarp 50 perspektyviausių pasaulio aukštųjų technologijų startuolių. Tokio įvertinimo sulaukta iš Silicio slėnio (JAV), paskelbus „TiE50 TOP Startup 2015“ įmones. Kasmet dėl šio įvertinimo susikauna tūkstančiai startuolių iš viso pasaulio. Tikimybė būti pastebėtiems ir patekti į šį prestižinį sąrašą yra vos 5 proc.

„Mūsų žiniomis, esame pirmoji biomedicinos technologijų įmonė iš Lietuvos, įveikusi aukštus atrankos barjerus. Viena iš strateginių mūsų įmonės užduočių yra užsienio partnerių paieška. Mums, mažiems ir veržliems, tokia partnerystė yra gyvybiškai reikalinga“, – sako K. Liesė.

Jos teigimu, naivu būtų tikėtis, kad itin konkurencingoje biomedicinos rinkoje vienas pats lengvai įveiksi išradimų komercializacijos procesą ar išsiverši į lyderius, nes stambūs tarptautinių rinkų dalyviai turi ir galingus išteklius: reputaciją, ryšius, patirtį, infrastruktūrą ir pinigus.

„Pritrauktos lėšos, žinios ir patirtis leistų vystytis dar spartesniais tempais,“ – ateities planais dalinasi direktorė.

Vis dėlto, Kauno technologijos universiteto (KTU) Filosofijos ir psichologijos katedros lektorė Milda Perminienė primena: „Įmonės Kalėdų vakarėlis – tai ne tas pats, kas neformalus pobūvis su artimais draugais. Visiškas atsipalaidavimas ir laisvė čia dažniausiai nepriimtini“.

Pasak jos, Kalėdų vakarėlio, kaip ir kiekvieno įmonės renginio metu, reikėtų laikytis tam tikrų rašytų ir nerašytų taisyklių.

Būdas suprasti, kuo gyvena organizacija

„Organizacijų psichologai teigia, jog Kalėdų vakarėlis – tai galimybė pajusti, kuo gyvena organizacija, kokia atmosfera joje vyrauja. Kita vertus, šventės vertingiausios tada, kai visi (ar beveik visi) kolektyvo nariai nusprendžia, kad jų reikia“, – teigia M. Perminienė.

Pasak psichologės, įmonės šventės yra dalis organizacijos kultūros, kurią darbuotojai, darbdaviai, vadovai ir pavaldiniai kuria kartu. Vadovams Kalėdinio vakarėlio organizavimas suteikia galimybę stiprinti darbuotojų tarpusavio ryšius neformalaus bendravimo metu, kurti teigiamą atmosferą, kuri skatintų pozityviau vertinti organizaciją, jaustis jai labiau įsipareigojus.

„Dažnai Kalėdų vakarėlis yra skirtas padėkoti darbuotojams už atliktus darbus, pasiektus tikslus, pasidžiaugti pasiekimais. Darbuotojai čia turi galimybę išgirsti, ką organizacija vertina, kuo gyvena, kuo labiausiai didžiuojasi, į ką orientuojasi, kokie veiklos prioritetai“, – dalyvavimo įmonės Kalėdų vakarėlyje privalumus vardija M. Perminienė.

Patinka ne visiems

Kita vertus, nors daugeliui žmonių jaukūs susibūrimai, lengvas ir pozityvus bendravimas teigia džiaugsmą, pasitaiko, jog darbuotojai nenoriai dalyvauja įmonių Kalėdų vakarėliuose. Darbuotojai gali jausti, kad tai – dar vienas administracijos, vadovų reikalavimas, svarbus įmonei, o ne jų ir jiems skirta šventė.

„Jeigu atmosfera organizacijoje įtempta, vyksta pokyčiai, daug konfliktuojama, patiriamas nesaugumas ir stresas, darbuotojai gali vengti dalyvauti bendruose susibūrimuose. Kita to priežastis gali būti per mažas bendradarbiavimas ir darbuotojų įtraukimas į šventės, įvykio organizavimą“, – teigia KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Filosofijos ir psichologijos katedros lektorė.

Įmonių administracijai rekomenduojama į švenčių rengimą įtraukti darbuotojus – klausti jų nuomonės, paisyti norų, organizuoti apklausas. Tada šventė taps bendru tikslu, o atsakomybę už rezultatą jaus visi.

M. Perminienės teigimu, jei darbuotojas jaučia, kad dalyvavimas įmonės Kalėdų šventėje atneš daugiau įtampos nei džiaugsmo, galima nedalyvauti. Tačiau, tokiu atveju, verta savęs paklausti, ar asmeniniai tikslai sutampa su organizacijos vertybėmis ir, ar, apskritai, žmogus čia gerai jaučiasi dirbdamas.

Visų akys nukreiptos į vadovą

„Rašytos ir nerašytos organizacijos taisyklės prasideda nuo vadovo. Tai, kaip jis elgiasi vakarėlio metu, rodo ir darbuotojams, kaip jie turėtų elgtis“, – teigia organizacijų psichologė M. Perminienė.

Jei vadovas siekia išlaikyti formalią, oficialią atmosferą, jis turėtų elgtis vienaip, jei nori paskatinti neformalų, lengvą bendravimą – kitaip.

„Organizacijos Kalėdų vakarėlis nėra atskiras darinys – tai viena iš bendravimo organizacijoje išraiškų, taigi, vadovas, atsižvelgdamas į tai, koks bendravimas organizacijoje priimtinas ir skatintinas, turėtų atitinkamai elgtis ir pobūvio metu“, – mano M. Perminienė.

Apsilaistėte kava? Tai gali pakelti jūsų autoritetą

Kad ir kokia didelė ar reikšminga būtų organizacija, jos vadovas šventės metu neturėtų jaustis pernelyg susikaustęs ir bijoti atsipalaiduoti.

„Socialinėje psichologijoje kalbama apie paradoksalią „gėdingą nesėkmę“. Pavyzdžiui, jei vadovas netyčia apsipils kava ar vynu, skirtingai, nei tradiciškai manoma, tai gali padidinti jo patrauklumą darbuotojų akyse. Kaip? Nes jis atrodys žemiškas, žmogiškas, klystantis ir ne toks tobulas. Kitaip tariant – artimesnis darbuotojams“, – sako M. Perminienė.

Beje ji perspėja – „gėdingos nesėkmės“ situacija palanki autoritetingiems vadovams, kurių kompetencija niekas neabejoja, o vidutinių pasiekimų žmonės tokiu atveju rizikuoja visai prarasti aplinkinių palankumą ir autoritetą.

Vakarėlis – ne vieta skųstis

Pasak M. Perminienės, atsakymas darbuotojams, kaip elgtis įmonių vakarėlio metu, dažniausiai slypi pačioje organizacijos kultūroje, stebint, kaip elgiasi vadovas, kiti kolegos.

„Nederėtų pamiršti, kad nors įmonės vakarėlis ir nėra verslo susitikimas, tačiau tam tikras formalus bendravimas turėtų būti išlaikytas“, – primena psichologė.

Pasak jos, ši taisyklė galioja tiek renkantis vakarėlio aprangą – ji neturėtų būti nei pernelyg oficiali, nei iššaukianti, nei kasdieniška. Derėtų riboti ir alkoholio vartojimą.

„Įmonės Kalėdų šventė yra skirta pozityviam bendravimui. Joje bendromis pastangomis turėtų būti kuriama jauki aplinka, orientuojamasi į teigiamus dalykus. Derėtų vengti kritikuoti ir skųstis“, – rekomenduoja KTU Filosofijos ir psichologijos katedros lektorė M. Perminienė.

In the end of September "Texas Instruments Innovation Challenge 2015: Europe" announced its first round winners and student team from Kaunas University of Technology (KTU) Biomedical Engineering Institute (BII) is amongst these winners.
Texas Instruments Innovation Challenge (TIIC) is a student contest of electronic design projects across all Europe. Teams of four students choose their own problem and try to solve it using concepts of analog and digital electronics. The final result which is judged - the project report. Physical implementation of the system is not neccesary, however, beneficial. The organizer of this contest - one of the largest electronic components manufacturer "Texas Instruments" - strongly encourages the implementation by the donation of 100 dol. worth development tools as well as necessary electronic components.
The team from KTU BII participates in this contest four years in a row and all these years ends up amongst the best 20 teams in Europe. These 20 teams are the first round winners that receive a prize of 1000 dol. This year KTU BII team consisted of:
Marius Gailius (senior technician, master student),
Justinas Gasparovičius (senior technician, master student),
Dainius Stankevičius (project engineer, master student),
Andrius Sološenko (project researcher, PhD student),
and was lead by prof. Vaidotas Marozas.
participated with project titled "System for Analysis of Closed Kinetic Chain Exercises Using Suspension Training Equipment". The team thanks the lector of Lithuanian University of Health Sciences (LSMU) Sports institute Vidmantas Zaveckas, which proposed the topic and adviced the team during the project.
Two other teams from KTU ended up amongst the first round winners this year. All winners and other relevant information can be found at:
https://e2e.ti.com/group/universityprogram/w/contests/2263.innovation-challenge-europe
Finally, the jury picked four main winners from the twenty first round winners. They then go to a dedicated event in Germany to present their projects and are also awared by even larger cash prizes. Unfortunatelly, KTU BII team did not end up amogst the main winners.