Ir tai nėra atsitiktinumas. Chemijos pramonė Lietuvoje yra labai išsivysčiusi, daugelis įmonių veiklą vykdo ir užsienio rinkoje, tad tokie atlyginimai yra dažnas reiškinys. Džiugu, kad šioje svarbioje Lietuvos pramonės dalyje smarkiai prisideda ir mūsų fakultetas, kuris vienintelis šalyje ruošia chemijos inžinierius, kurių paklausa vis auga.

Na, o visą „Delfi“ straipsnį galite rasti paspaudę šią nuorodą: http://www.delfi.lt/verslas/verslas/didziausius-atlyginimus-lietuvos-pramoneje-mokanti-imone-prisibijo-papildomo-mokescio.d?id=69692218

KTU Sporto centras palaiko LSU iniciatyvas ir rekomenduoja sudalyvauti!

Kauno mieste prie renginio prisidės projekto partneris Sveikatingumo ir laisvalaikio centras SIL, kuris kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį siūlo sudalyvauti šiaurietiškojo ėjimo, daugiafunkcinio bėgimo ir dance fitness užsiėmimuose. Renginys Kaune vyks gruodžio 3 dieną (ketvirtadienį) 18 val., prie Lietuvos sporto universiteto (Sporto g. 6, Kaunas).

Platesnė informacija čia rastas_judejimas_sveikatos_saltinis.docx

KTU chemijos fakulteto sporto salėje gausiai susirinkę žiūrovai savo audringu palaikymu padėjo KTU rankininkams priartėti prie medalių Lietuvos universitetų vaikinų rankinio čempionate. Nors dėl jų dar teks gerokai paplušėti kovo mėnesį, žingsnis į finalinį ketvertą žengtas - tą garantavo KTU pergalė rungtynėse prieš ASU. 
Mūsų universiteto rankininkai rungtynes pradėjo susikaupę ir neleido varžovams net pagalvoti apie pergalę. Nuo pat pirmų susitikimo minučių KTU dominavo visuose aikštės plotuose ir, sužaidus pusę pirmojo kėlinio, įgijo 5 įvarčių persvarą 10-5. Antroje kėlinio pusėje vaizdas aikštelėje nesikeitė - KTU su kiekviena ataka tik didino atotrūkį. Jei ne puikus ASU vartininko Raimondo Končiaus žaidimas, greičiausiai ASU būtų priversti kapituliuoti jau pirmoje rungtynių pusėje. Po pirmo kėlinio KTU įgijo puikų pranašumą 20-9.
Antrąjį kėlinį KTU pradėjo jau atsipalaidavę. Tai pajutę ASU rankininkai pamažu tirpdė atsilikimą, tačiau KTU vis dar buvo priekyje saugiu skirtumu. KTU treneriui pradėjus į aikštę leisti mažiau patyrusius ir mažiau rungtyniaujančius žaidėjus, keliai link Dovydo Sakalausko vartų tapo lengviau prieinami. Patikimas žaidimas puolime ir keli reto grožio Pauliaus Variakojo šūviai pakėlė visus žiūrovus iš savo vietų. KTU beliko tik sėkmingai ir be traumų užbaigti susitikimą rezultatu 37-30. Šį pergalė garantavo patekimą į stipriausiųjų ketvertą. 

Įvarčius KTU komandai pelnė puikiai savo jėgos ir meistriškumo savybes parodęs Darius Katinas - 8, Lukas Sutkus- 7, po 5 pridėjo populiariausio KTU sportininko rinkimuose dalyvaujantis Juozas Liesionis, Paulius Variakojis ir Vygandas Armonas, 3- Vilius Rūškys, 2- Gytis Straševičius, po 1- Algirdas Lazauskas ir studentas iš Brazilijos- Bruno Pratusevičius.

Sveikiname KTU studentus ir linkime sėkmės tolimesnėse kovose Lietuvos rankinio federacijos I lygos čempionate. Taip pat kviečiame balsuoti už Juozą Liesionį KTU sporto centro puslapyje Facebook‘e ir padėti jam tapti populiariausiu KTU sportininku. Mes už KTU!

Lucia’s Day is the celebration of light (name Lucia means “light”) as well as commemoration, appreciation and popularization of Swedish culture. Therefore, different films are shown, various exhibitions, conferences and discussions are held on the occasion. All the events are organized by the Embassy of Sweden in Lithuania with the help of the Swedish Institute and partners of the Embassy, whose contribution is highly appreciated.

The festival “Swedish Light in December” is held in major cities of Lithuania at the beginning of December. One of the events will take place in Kaunas. H. E. Ambassador of Sweden, Cecilia Ruthström-Ruin, is going to pay a visit to the Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities in KTU Great Hall on the 8^th of December.

Programme:

15.00–15.10    Welcoming word by KTU Vice-Rector for International Relations and Development prof. Sigitas Stanys and Dean of the Faculty
assoc. prof. Eglė Butkevičienė

15.10–15.45    Lecture “United by the Baltic Sea” by Cecilia Ruthström-Ruin

15.45–15.50    Presentation on St. Lucia celebration by Sweden’s honorary consul in Kaunas, assoc. prof. Jurgita Grigienė

15.50–16.00    KTU choir “Nemunas”. Soloist – Sandra Lebrikaitė (Art directors: Roma Paulauskienė and Raimundas Kukanauskas)

16.00–17.00    Refreshments with traditional Swedish biscuits and tea.

You are kindly invited to participate!

Registration: http://bit.ly/1PNVgJJ

EVF Strateginio valdymo katedros profesorės Jurgitos Sekliuckienės vedamo modulio „Tarptautinio verslo organizavimas“ paskaitose magistrantai daugiau nei mėnesį gilinosi į realių WU probleminių sprendimų užduotis – kompanijos plėtros Azijoje atvejį. Įmonės skaitmeninių operacijų padalinio projektų vadovės Aistė Albertavičiūtė bei Rasa Stonytė supažindino studentus su jų atstovaujamos įmonės veiklos istorija (nuo įkūrimo 1851 m. JAV), sparčiu EUROC padalinio Lietuvoje augimu bei bendrovės produktų portfeliu. WU atstovės atskleidė ir naujų projektų užsienio rinkose vystymo sėkmės veiksnius bei iššūkius, su kuriais įmonei tenka susidurti, siekiant plėsti veiklą tolimose - tiek geografine, tiek kultūrine prasme - rinkose.

Nagrinėdami Western Union kompanijos plėtros Azijoje verslo atvejį, EVF magistrantai turėjo galimybę susipažinti su minėto regiono rinkos specifika, kultūrinės, ekonominės ir teisinės aplinkų ypatumais, verslo vystymo Azijos rinkoje praktika. Studentai, atsižvelgiant į internacionalizacijos sąlygotus iššūkius regione, siūlė naujo produkto įvedimo į šią rinką sprendimų būdus.

„Keturios magistrantų komandos itin kūrybiškai pristatė savo darbus. Džiaugiuosi, kad visuose buvo pasiūlyti skirtingi bei originalūs sprendimai“, - studentų darbais džiaugėsi prof. J. Sekliuckienė. 

„Studentų įžvalgos tikrai gali būti naudingos įmonei priimant sprendimus realiose savo veiklos situacijose“, - sakė WU atstovė A. Albertavičiūtė.

Western Union Europos regiono operacijų centras (EUROC) Lietuvoje bendradarbiauja su KTU ne tik Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) studijų programų modulių realizavime, bet ir naujos tarp-kryptinės EVF bei Matematikos ir gamtos mokslų (MGMF) magistrantūros studijų programos „Didžiųjų verslo duomenų analitika“ moduliuose, praktikų studentams organizavime bei kitose akademinėse veiklose.

„Naujas gimnazijos ženklas yra kitoks – šiuolaikiškas ir modernus. Logotipas – pirmasis žingsnis atsinaujinančiai gimnazijai keisti savęs pateikimą viešoje erdvėje. Dabar atėjo eilė internetinio puslapio atnaujinimui, o tą daryti be naujo ženklo nebuvo tikslo“, – sakė gimnazijos direktorius Tomas Kivaras.

Pasak jo, savo pastebėjimus dėl naujo ženklo dizaino išsakė ir gimnazijos alumnai, menų mokytojos, buvo apklausti moksleiviai, tėvai. Direktoriaus teigimu, buvo sulaukta labai konstruktyvių pasiūlymų, į kuriuos ženklą kūrusi KTU Rinkodaros ir komunikacijos departamento kūrybos vadovė Evelina Baniulytė sureagavo.

„Iš maždaug penkiolikos per pusę metų matytų ir pateiktų logotipų, pasirinkome du, iš kurių KTUG komisija, sudaryta iš mokinių, mokytojų ir KTU delegatų, ir išrinko naująjį logotipą“, – sakė direktorius. 

Sukūrus naująjį KTUG ženklą, buvo sukurtos stiliaus gairės ir susijusi atributika: knygelių, džemperių, rašiklių, marškinėlių, maišelių, termo puodelių, įsegamų ženkliukų, skirtų tam tikroms progoms ir suvenyrinėms dovanoms. Ateityje neatmetama galimybė leisti KTUG suvenyrus įsigyti naudojantis elektronine prekyba.

Iliustruota skritulinė diagrama

KTU kūrybos vadovės E. Baniulytės teigimu, idėja atsinaujinimui gimė iš poreikio gimnazijai turėti savo ženklą, kuris pristatytų ją ne tik kaip mokymo įstaigą, bet ir kaip modernią bendruomenę, kuri geba nuolat keistis, atsinaujinti, savo veikloje realizuoti naujas idėjas.

„Logotipas buvo kuriamas pasidomėjus gimnazijos istorija, vertybėmis ir apsprendus tikslinę auditoriją. Iš daugelio variantų, kurių kiekvienas buvo mokslo simbolio bei minimalizmo, modernumo darinys, buvo išsirinktas šis logotipas. Išlaikėme visiems atpažįstamą „KTUG“ trumpinį, kuriame raidė „G“ iliustruoja stilizuotą skritulinę diagramą“, – pasakojo E. Baniulytė.

Išsiskiria minimalizmu

Paklausus kūrėjos, kuo naujasis logotipas yra išskirtinis, E. Baniulytė nurodė, jog, lyginant su kitomis Lietuvos mokyklomis ir gimnazijomis, logotipas išsiskiria savo modernumu bei minimalizmu, nevaizduoja pasenusių mokslo simbolių kaip, pavyzdžiui, knyga ar pelėda, nėra infantilus.

Dizainerė patikino, kad logotipo kūrybos procesas truko gana ilgai – nebuvo lengva atrasti balansą tarp subtilaus minimalizmo ir to, kas atspindėtų talentingiausius ir gabiausius Lietuvos moksleivius pritraukiančią gimnaziją.

„Džiaugiuosi, kad gimnazijos atstovai prisidėjo prie bendro rezultato savo idėjomis, kartu pasitikėdami mano pasiūlymais bei sprendimais“, – kalbėjo E. Baniulytė.

Jos nuomone, ženklo turėjimas labai prisideda prie bendruomeniškumo jausmo, o taip pat – tai viena iš priemonių parodyti, kad gimnazija žengia koja kojon su laikmečiu ir vizualinę identitetą laiko svarbiu savo veiklos procesuose.

T. Kivaro teigimu, KTU gimnaziją jau 25-erius metus reprezentuoja aukščiausio lygio pedagogai ir auklėtinių mokslo pasiekimai, o modernizuotas įvaizdis papildo vienos geriausių šalies gimnazijų prisistatymą ir atpažįstamumą Lietuvoje ir užsienyje bei padeda bendruomenės nariams identifikuoti save.

H. Wei is a scientist of construction engineering,  in the end of a summer he visited Lithuania and met the dean of KTU Panevėžys technology and business faculty prof. Daiva Žostautienė. The discussions were fruitful – they agreed for the first long distance lectures not only for KTU PTBF community, but also for Panevėžys society.

On the first lecture which was on topic about  "The Concept of Industrial Technology", assoc. prof. K.H.Wei gave a brief introduction on industrial ecology, main ways of sustainable manufacture and construction which are used in Singapore. The audience got their answers about Singapore industry, maintenance and longevity standards of buildings, also about ecological deconstruction in order to recycle or reuse some building materials.

The second lecture was focused on Singapore climate change strategies - "Climate Change and Mitigation and Adaptation Strategies - A Singapore Perspectives". Main CO2 emission source in Singapore is electrical industry so during the lecture the statistical data, ways of energy usage and production efficiency were presented. As well as the measures the outcomes of climate change such as floods, shores erosion was also discussed.

The scientist gave the videos and articles of newspapers about the relevance and significance of the topic. Besides the problems, Singapore strategies of mitigation and adaptation connected to fresh water resources, forests, mangroves and coral reefs, the infrastructure improvements and zero – energy buildings were presented.

In the end of the meeting participants exchanged their problems about saving energy or cooling the buildings, both sides shared current weather conditions in Lithuania and Singapore. Lithuanians disappointed that in Lithuania back then was about -3 degrees of Celsius, while in Singapore more than 27. Kua Harn Wei joked that in Singapore there are two seasons – indoor and outdoor.

KTU komandos pademonstravo labai gerą pasirengimą šių metų ACM ICPC ketvirtfinalyje, kuriame pirmoji komanda (Vilius Pranckaitis, Lukas Garbonis ir Mindaugas Narušis) pateko į pusfinalį.

„Šių metų ACM ICPC ketvirtfinalis buvo unikalus tuo, kad į pusfinalį pateko po komandą iš visų dalyvavusių šalių. Universitetams tai suteikia galimybę gauti daugiau kvotų, bet, žinoma, tai priklauso ir nuo organizatorių sprendimo”, - pasakojo KTU studentų komandų treneris Mindaugas Vasiljevas.

Komandų pasirodymas užtikrino, kad kitais metais KTU galės atstovauti 4 komandos. 

„Artėjantis pusfinalis KTU komandai bus susipažinimas su aukštesniu lygiu, nes komanda pirmą kartą dalyvaus tokio lygio renginyje. Manome, jog dalyvavimas pusfinalyje programuotojams suteiks daugiau motyvacijos stengtis kitais metais”- pasakojo KTU komandos treneris. 

Pusfinalyje, kuris vyks gruodžio 5-6 d., rungsis 200 komandų iš Rusijos ir Pabaltijo regiono. Renginyje taip pat dalyvaus dvi komandos iš Vilniaus universiteto (VU).

Pirmąją komandą sudaro:

Vilius Pranckaitis
Lukas Garbonis
Mindaugas Narušis

Norėtum išbandyti save tokiuose konkursuose? Sudalyvauk susitikime su programuotojais gruodžio 15 d.
Daugiau apie būsimą susitikimą ČIA 

KTU Ekonomikos ir verslo fakultete viešėjusio T. Kinclo nuomone, socialinis tinklas „Facebook“ – viena iš geriausių platformų aukštosioms mokykloms, siekiančioms parodyti savo konkurencinius pranašumus būsimiems studentams.

Tačiau, anot jo, šiuolaikinės įmonės dažnai yra linkusios pernelyg sureikšminti šios medijos įtaką pardavimams ir taip praranda galimybę iš tikrųjų sėkmingai ją išnaudoti komunikacijai.

– Pastaruoju metu tenka vis dažniau išgirsti, kad ateinančiais metais feisbukas taps pagrindine komunikacijos ir reklamos priemone. Kaip manote, kiek tikėta, kad socialinė medija bus užversta reklamjuostėmis ir užsakomosiomis publikacijomis?, – paklausėme Tomaso Kinclo.

– Iš tiesų, yra tekę girdėti tokių nuomonių. Tačiau nesu tikras, ar feisbukas tikrai turi galimybę tapti pagrindiniu rinkodaros kanalu. Jis tarnauja visiškai kitokiems tikslams.

Įmonėms kartais sunku suprasti, kad savo „Facebook“ puslapio turėjimas, reklamų ir publikacijų pirkimas iš esmės beveik niekuo neprisideda prie turimo produkto pardavimų. Tai yra puikus įrankis bendrauti su klientais, padėti jiems ar rinkti atsiliepimus, tiesiog gauti grįžtamąjį ryšį. Bijočiau feisbuko, pilno reklamjuosčių, bet nemanau, kad taip nutiks. Jau daugelį metų egzistuoja kitas fenomenas – žmonės reklamjuosčių visiškai nepastebi ir nemato. O socialinis tinklas „Facebook“, žvelgiant iš rinkodarinės pusės, pirmiausiai skirtas komunikacijos vykdymui – ties tuo ir vertėtų koncentruotis.

– Ar „Facebook“ vartojimo komunikacijai pobūdis skirtingose valstybėse skiriasi?

– Be abejo. Apskirtai socialinių tinklų naudojimo įpročiai skiriasi visame pasaulyje. Pavyzdžiui, kai kurie, labai populiarūs kitose pasaulio dalyse socialiniai tinklai, Lietuvoje beveik nevartojami. Pietų Amerikos arba Azijos šalyse naudojami socialiniai tinklai visiškai skiriasi nuo naudojamų Vakaruose. Feisbukas nėra universalus pardavimo kanalas, tai – tiesiog labai stiprus ir įdomus fenomenas. Bet jis matomas tik Europoje ir Šiaurės Amerikoje todėl nelengva prieiti iki apibendrintų išvadų.

– Kokiems reklamos kanalams galima būtų prognozuoti krizę ateinančiais metais?

– Čia būtų galima kalbėti apie pokyčius reklamoje apskritai. Anksčiau viskas veikdavo paprastai: reklama būdavo įkeliama į televiziją ar radiją ir tai vienaip ar kitaip suveikdavo. Tačiau šiandien įmonės yra daug labiau susidomėjusios tiesioginiu poveikiu pardavimams ir reklamavimo efektyvumu, prekės ženklo žinomumu. Kai reklama rodoma televizijoje – gan sudėtinga išanalizuoti ir įvertinti jos daromą įtaką vartotojui.

Vienas iš didžiųjų pokyčių, kuriuos į reklamos pasaulį atnešė skaitmeninė medija yra galimybė labai tiksliai pamatuoti ne tik savo reklamos, bet ir visų rinkodarinių veiksmų įtaką. Galima lengvai sužinoti, kas ir kiek kartų paspaudė ant reklamjuostės, kiek laiko praleido įmonės svetainėje, kokias prekes apžiūrinėjo ir galbūt svarstė įsigyti. Tai ir yra didysis pokytis, kurį skaitmeninės medijos atnešė į rinkodarą.

– Kaip manote, kokiu būdu turėtų save reklamuoti universitetai? Ar tai kažkuo skiriasi nuo įprastos įmonės strategijos?

– Dar prieš porą metų Čekijos valstybiniai universitetai netikėjo rinkodara, nes jie manė, kad studentai tiesiog pripažins išsilavinimo naudą ir vertę ir patys atėję prašysis priimami. Tačiau taip jau seniai nebėra. Konkurencija yra daug aršesnė, negu anksčiau ir mes suprantame, kad esame paslaugos tiekėjai, kaip ir daugelis kitų įmonių. Taigi mes taip pat turime samdyti rinkodaros specialistus, kurie pritrauktų mūsų klientus.

Ypač tinkamas kanalas bendravimui su studentais yra socialinės medijos. „Facebook“ erdvėje susikuria tam tikra universiteto bendruomenė, kurioje studentai padeda vieni kitiems, dalinasi žiniomis apie paskaitas, dėstytojus, modulius, fakultetus. Tokiu būdu auditorija labai išaugo, bendruomenė įgavo tarsi savo gyvenimą. Tai yra nuostabus fenomenas ir labai tinkama erdvė universitetams vykdyti savo komunikaciją.

Kaip ir kiekvienam verslui, universitetui reikia žinoti savo konkurencinius pranašumus. Būtina išsiskirti iš minios. Kodėl studentas turėtų rinktis jūsų universitetą? Galbūt tai, pavyzdžiui, dvigubo bakalauro programa, vykdoma drauge su pasaulyje pripažintu universitetu? Ar bendradarbiavimas su žymiais mokslininkais, kurie atvyksta dėstyti jūsų mokykloje? Jeigu nežinai ir nepabrėži, kur slypi tavo unikalumas, tu negali tikėtis aplenkti savo varžovų ir tai yra galutinis taškas.

Universali tiesa neegzistuoja. Universiteto šerdis yra jo dėstytojai, mokslininkai ir studentai. Jeigu gali pritraukti aukščiausio lygio profesionalus ir gabiausius studentus – tai jau yra konkurencinis pranašumas. Niekas nesukurs geresnės viešųjų ryšių kampanijos, negu universiteto alumnai. Įžymūs ar sėkmingi fakulteto alumnai yra geriausia reklama, kokią gali gauti, tačiau per naktį geros reputacijos nesukursi – reikia tikslingai, žingsnis po žingsnio eiti link savo tikslo.

Dr. Tomas Kincl – Prahos ekonomikos universiteto docentas, besispecializuojantis marketingo strategijos, internetinės rinkodaros, vartotojų pasitenkinimo, potyrių analizės ir tarpkultūrinių skirtumų srityse. KTU Ekonomikos ir verslo fakultete svečias lankėsi pagal „Erasmus+“ programą, kaip kviestinis Marketingo magistrantūros studijų programos lektorius. Visą informaciją  apie dr. Tomas Kincl akademinę veiklą, mokslinių tyrimų interesų sritis, publikacijas ir pan. galite rasti čia: http://www.tomaskincl.net/

Gruodžio 3 dieną, 20:15 val., KTU sporto salėje įvyko įnirtingos rungtynės tarp (šeimininkai) "KTU" ir (svečiai) "Vitameda" komandų. Po pirmo seto pralaimėjimo, "KTU" komanda atsigavo ir patiesė neblogai žaidusią "Vitameda" komandą. Varžybos baigėsi rezultatu 3:1.
"KTU" komandos kapitonas K. Pleskūnas džiaugėsi: „nors ir nebuvome pilnos sudėties, tačiau reikia džiaugtis pergale, kadangi žaidėme prieš gana stiprią komandą“.

Daugiau informacijos, nuotraukos ir vaizdo įrašai Kauno tinklinio mėgėjų lygos puslapyje.

Namų ūkiams, kurių Alytaus regione yra daugiau kaip 82 tūkst., tenka 73 proc. komunalinių atliekų tvarkymo išlaidų, likusi dalis tenka įmonėms ir organizacijoms.

I. Kliopovos teigimu, komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginiai ir kitos inovacijos ne tik sumažina mokesčių mokėtojų išlaidas, bet ir suteikia papildomos naudos, tokios, kaip perdirbant atliekas gaunama šilumos ir elektros energija, iš organinių atliekų gaunamas kompostas žaliosioms miesto zonoms tręšti.

Su pažangiais komunalinių atliekų ir biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo sprendimais, buvo supažindinti ir KTU APINI magistrantūros studentai, kurie lapkritį lankėsi bendrovėse Alytaus RATC ir „Dzūkijos vandenys“.

„Tokias ekskursijas savo studentams stengiamės organizuoti nuolat – tik taip jie gali pamatyti realią aplinkosauginių technologijų naudą“, – mano I. Kliopova.

Gamina aukštos kokybės kompostą

Kas bendra tarp atliekų tvarkymo ir parkų bei gėlynų? Daug kas. Pasak žaliųjų atliekų (ŽA) aikštelės Takniškių kaime operatoriaus, Alytuje taip gražiai žydi gėlės tik todėl, kad joms sodinti yra naudojamas iš ŽA Alytaus RATC pagamintas kompostas. Per metus šioje aikštelėje iš gyventojų ir juridinių asmenų gali būti priimta iki 4,5 tūkst. tonų ŽA, iš kurių pagaminamas labai aukštos kokybės kompostas.

Į Alytaus RATC stambiagabaričių atliekų aikštelę atliekos priimamos iš regiono įmonių ir gyventojų. Joje kiekvienas atliekų srautas tvarkingai nukreipiamas į jam skirtą konteinerį ar vietą. Čia iš gyventojų nemokamai priimamos senos automobilių padangos, nebereikalingi baldai, buitinė chemija, elektroninės atliekos ir kitos atliekos.

Elektra – iš atliekų

Komunalinės atliekos Alytaus RATC apdorojamos mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais. Pirmiausia atskiriamos smulkiosios ir stambiosios komunalinių atliekų frakcijos. Iš pastarosios išskiriamos antrinės žaliavos – plastikai ir metalai.

„Būtent parduodant išskirtas antrines žaliavas ir yra mažinamos komunulių atliekų tvarkymo bendrosios išlaidos“, – pasakojo aikštelės operatorius Žygimantas Reipas.

Energijos gavyba iš atliekų – bene svarbiausia mechaninio biologinio atliekų apdorojimo dalis. Išskirtoji smulkioji atliekų frakcija apdorojama anaerobiniu būdu: fermentavimo tuneliuose technologija gaminamos biodujos ir kompostas. Pagamintos biodujos išvalomos nuo priemaišų ir nukreipiamos į kogeneratorių alternatyviai energijai gaminti. Šios energijos užtenka ne tik Alytaus RATC reikmėms, bet dalis jos yra parduodama elektros skirstomiesiems tinklams.

„Dzūkijos vandenys“ taip pat gamina energiją, tačiau ne iš komunalinių atliekų, o iš buitinių nuotekų – buitinių nuotekų valymo įrenginių dumblą apdorojant anaerobiniu būdu. Šiuose įrenginiuose, pūdant su pirminiu dumblu sumaišytą sutankintą perteklinį dumblą, kasdien pagaminama iki 2 tūkst. nm³ biodujų, kurios kogeneratoriuje verčiamos elektros bei šilumos energija.

Trąšos – iš nuotekų dumblo

Ekskursijos „Dzūkijos vandenyse“ metu KTU studentai turėjo galimybę rankomis paliesti galutinį produktą – dumblo granules, kurias planuojama naudoti tręšiant laukus.

„Ūkininkai, kurie pabandė naudoti džiovintas granules laukams tręšti, liko patenkinti produktu – gana paprastas transportavimas, o dumblo granules paskleisti laukuose yra techniškai lengviau“, – teigė įmonės vyr. technologė Aušra Kvederavičienė.

I. Kliopovos teigimu, pūdyto dumblo džiovinimas turėtų išspręsti 2 problemas: sumažinti dumblo kiekį bei mikrobiologinės taršos riziką, tačiau reikalauja labai didelių energijos sąnaudų.

„Geriausiu atveju energijos sąnaudos prilygsta pūdymo metu pagamintam energijos kiekiui. Praktiškai visuose dumblo džiovinimo įrenginiuose naudojami papildomi šilumos energijos gamybos šaltiniai“, – sako I. Kliopova.

KTU APINI profesorės Jolitos Kruopienės teigimu, nuotekų dumblo problema yra opi – jis nuolat kaupiasi, o jo panaudojimas yra ribotas.

„Prieš naudojant, svarbu atlikti išsamius tyrimus, nes nuotekų dumble gali slėptis įvairiausiu žmogaus gyvybei pavojingų elementų“, – teigia mokslininkė.

Technologijos padeda, bet rūšiuoti privalome patys

Pasak KTU docentės I. Kliopovos, naujosios atliekų tvarkymo technologijos pamažu diegiamos kiekviename Lietuvos regione. Iš Alytaus pavyzdžio matyti, jog sėkmingas jų naudojimas palieka tik apie 10–15 proc. bendro komunalinių atliekų srauto regioniniam sąvartynui. Tačiau, nors technologijos ir labai padeda spręsti atliekų tvarkymo problemą, jos – ne visagalės.

„Vis dėlto pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas atliekų prevencijai įmonėse ir namų ūkiuose bei taisyklingam pirminiam jų išrūšiavimui,“ – įsitikinusi I. Kliopova.

Už ekskursijų organizavimą ir pravedimą KTU APINI dėkoja Alytaus RATC direktoriui Algirdui Reipui, ekologei Erikai Mockevičienei, mechaninio apdorojimo įrenginių operatoriui Žygimantui Reipui, biologinio apdorojimo įrenginių operatoriams Vaidui Vilpišauskui, Ernestui Tocionui ir Vyteniui Venčkauskui, bendrovės „Dzūkijos vandenys“ nuotekų cecho viršininkui Leonui Mackevičiui ir vyr. technologei Aušrai Kvederavičienei.

KTU EVF dekanės, profesorės Editos Gimžauskienės teigimu, būti priimtiems į pasaulio vadybos ir verslo mokyklų tinklą – didžiulis šuolis pirmyn, siekiant patekti tarp stipriausių pasaulio verslo mokyklų.

„Dar vasarą KTU Ekonomikos ir verslo fakultetas tapo AACSB (angl. Association to Advance Collegiate Schools of Business) nariu. Dabar prisijungėme prie EFMD. Tai du didžiuliai žingsniai į priekį, siekiant įgyti pasaulyje pripažįstamas ir vertinamas EQUIS ir AACSB akreditacijas, žyminčias stiprią tarptautinę veiklos strategiją ir aukštą verslo studijų standartą.

Visa tai rodo, kad turime aiškią viziją, strateginę poziciją bei tikslus ir gebame identifikuoti kritinius tikslų pasiekimo indikatorius, o turimas programų portfelis bei mokslininkų vykdomi tyrimai yra aukštai vertinami. Ne mažiau svarbūs ir kiekybiniai rodikliai, pavyzdžiui, studentų, dėstytojų, tyrėjų bei studijų ir tyrimų procesuose dalyvaujančių verslo atstovų skaičiai. Be abejonės, svarbiausiu veiksniu įvardinčiau KTU EVF motyvaciją stiprinti tarptautinius ryšius ir konkurencingumą globalioje erdvėje,“ – sako E. Gimžauskienė.

Anot EFMD asociacijos atstovų, šio tarptautinio tinklo sėkmė priklauso nuo didžiulio visų narių indėlio ir įsitraukimo. Tad svarbiausia aktyviai įsitraukti į visas asociacijos siūlomas veiklas.

KTU EVF veiklą vertins bei konsultuos programos EDAF (angl. EFMD Deans Across Frontiers) mentoriai – pasaulyje pripažintų (akredituotų EQUIS) verslo mokyklų dekanai, turintys didžiulę tarptautinę patirtį.

„Pirmieji etapai – narystė AACSB ir EFMD – jau įveikti. Šiuo metu yra atliekama institucinė savianalizė, kurią užbaigti planuojama kitų metų pavasarį. Viso šio proceso metu mus konsultuoja EDAF ekspertai. Pirmasis jų vizitas į KTU EVF įvyks jau 2016 metų rudenį. Atlikti vertinimai bei išvados taps artimiausių dvejų metų fakulteto pokyčių planų parengimo pagrindu“, – esamus ir būsimus darbus vardija profesorė E. Gimžauskienė.

Anksčiau BMDA (angl. Baltic Management Development Association) prezidentas Dr. Virginijus Kundrotas yra sakęs, kad tai, jog Universitetas nusprendė eiti tokia linkme ir siekti patekti tarp geriausiai pasaulyje vertinamų aukštojo mokslo institucijų, jau rodo, kad jis gali tobulinti tiek studijų procesą, tiek jų turinį bei kokybę.

KTU EVF, kaip pilnateisio „EFMD Global Network“ nario, statusas oficialiai visiems asociacijos nariams bus paskelbtas 2016 m. birželio 16 d. Romoje, metinių generalinių EFMD ir „EFMD Global Network“ asamblėjų metu. Tačiau fakultetas jau nuo dabar gali naudotis visomis nario teisėmis ir aktyviai dalyvauti EFMD veiklose.  

Primename, kad šių metų spalio 14 d. tarptautiniame verslo mokyklų ir universitetų reitinge „Eduniversal“ KTU EVF taip pat pelnė tris iš penkių palmių šakelių ir atsidūrė tarp stipriausių 700 verslo mokyklų pasaulyje.

KTU Viešosios politikos ir administravimo instituto docentas dr. Mindaugas Puidokas pabrėžia, kad terorizmo pavojus labai priartėjo prie mūsų, nes dėl interneto ir socialinių tinklų geografiniai atstumai turi vis mažesnę reikšmę.

Išsamiame interviu Europos Sąjungos (ES) tarptautinių santykių, užsienio ir saugumo politikos ekspertas M. Puidokas istoriškai pažvelgė į terorizmo šaknis ir sąlygas jam išplisti Europoje pastaraisiais metais,  paaiškino, kaip nelegalių imigrantų srautą Europoje įtakojo Turkija. Skaitytojų dėmesiui – pirmoji pokalbio dalis.

– Ilgus metus daugeliui europiečių, o tuo pačiu ir lietuviams, terorizmo apraiškos siejosi su antraštėmis apie tai, kas vyksta už tūkstančių kilometrų. Tačiau pastaraisiais metais vienas po kito teroro išpuoliai kartojasi didžiuosiuose Europos miestuose Paryžiuje, Londone, Madride. Kokios yra šio terorizmo protrūkio priežastys?

– Terorizmo pavojus prie mūsų priartėjo labai stipriai. Pasaulis dėl interneto ir socialinių tinklų skleidžiamos informacijos srautų kiekių yra visiškai kitoks nei prieš 50 metų. Valstybių geografiniai atstumai vaidina vis mažesnę reikšmę. Karai Artimuosiuose Rytuose ir chaosą sukėlusios Arabų pavasario revoliucijos leido įgyti pranašumą radikalioms ir brutalioms jėgoms. Vakarų šalių įsitraukimas į politinę suirutę ir karus Artimuosiuose Rytuose teroristams padėjo rasti tinkamą taikinį savo puolimams.

DAESH arba ISIS teroristų apsišaukėliška valstybė neseniai į savo priešų sąrašą įtraukė ir Lietuvą. Paklausit, ką tai reiškia? Kol kas tai nėra svarbu, bet po lapkričio 26 dienos Seimo priimto įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo projekto situacija gali greitai pasikeisti. Faktiškai šie pakeitimai atveria imigrantų įsivežimo į Lietuvą „Pandoros skrynią“, kuri mūsų mažai šaliai kelia labai rimtą pavojų.

Kai kuriuos šio įstatymo pakeitimus yra sunku pateisinti ar suvokti. Pavyzdžiui, panaikinta sąvoka „akivaizdžiai nepagrįstas prašymas suteikti prieglobstį“ ir faktiškai įteisintas visų nelegalų priėmimas, kurie tik pareikš tokį norą. Taip pat Seimas nusprendė, kad per parą įsipareigojame suteikti nelegalams leidimą gyventi Lietuvoje ir net Jungtinėms Tautoms pateikti informaciją apie nelegalus įsipareigojame tik gavę pačių nelegalų sutikimą.

„Įdomus“ ir 135 straipsnio pakeitimas, išbraukiant svarbias apsaugines priemones ir sukuriantis situaciją, kai atvykti į Lietuvą yra daugiau nebedraudžiama, o nelegaliai kirtusiems mūsų sieną asmenims negalės būti net laikinai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Tai kaip čia išeina: nori nelegalai neteisėtai atvyksta į Lietuvą, nori – neteisėtai išvyksta!? Tikrai paradoksali situacija, apnuoginanti mūsų šalies sienas ir atverianti kelią potencialių teroristų patekimui.

Vietoje to, kad griežtinti saugumo priemones ir jas tobulinti, siekiant apsaugoti mūsų piliečius – Seimas paima ir neapdairiai bei skubotai įveda tokias kurioziškas pataisas. Juk mūsų saugumo sistema ir taip yra skylėta, o su terorizmo grėsmėmis kol kas nesame pasiruošę tinkamai kovoti. Priimdami pagal kvotas pabėgėlius ir neturėdami tinkamai funkcionuojančios saugumo sistemos mes tiesiog provokuojame, kviečiame ISIS teroristus pabandyti atlikti teroristinius išpuolius mūsų šalyje! Juk tokia informacija greitai sklinda. Duok Dieve, kad aš klysčiau, bet visos prielaidos tam jau sukurtos ir visi blaiviai mąstantys saugumo ekspertai tą mato. Priimant tokius šaliai gyvybiškai svarbius sprendimus būtina tartis ne tik su ekspertais, bet ir su tauta, nes tą numato mūsų valstybės Konstitucija. Kol kas nedaroma nei viena, nei kita.   

– Kokios terorizmo Europoje ištakos, žvelgiant iš istorinės ir sociokultūrinės perspektyvos?

– Reikia ieškoti terorizmo šaknų. Giluminių priežasčių. Viena esminių Vakarų civilizacijos klaidų Europoje – nesugebėjimas laiku pasiūlyti integruojančio ir patrauklaus kultūrinio modelio, kuris apjungtų Europos krikščionis ir nuosaikius musulmonus. Istoriškai krikščionybės ir islamo jungčių yra pakankamai daug, bet reikėjo sudaryti tinkamas sąlygas joms atsiskleisti.

Nuosaikųjį islamą būtina visomis išgalėmis remti, nes Europoje jau seniai turime milijonus musulmonų. Tada būtų likę daug mažiau erdvės tarpusavio priešiškumui ir neapykantai. Dirbdamas kaip tarptautinis ekspertas Briuselyje, pastebėjau, kad šiemet abiejų kultūrų sąsajų per paskutinius projektus Europos Sąjungoje imta ieškoti daug intensyviau. Deja, šis procesas stipriai pavėluotas ir tuo aktyviai pasinaudojo radikalūs teroristiniai tinklai bei organizacijos. Juk liko neintegruotos ar nesėkmingai integruotos į vakarietišką visuomenę ištisos musulmonų kartos. Jos dabar yra labai pažeidžiamos.

Tiek viena, tiek ir kita pusė gyvena dirbtinai sukurtuose mituose. Juk mes labai mažai žinome apie tai, kas iš tiesų rašoma Korane ir apie pačią islamo religiją. Juk nuo teroristų išpuolių pasaulyje daugiausiai kenčia ir žūna būtent patys musulmonai.

Būtina pažvelgti ir į istoriją. Štai viduramžiais dominuoti ėmusi radikali krikščionybė vykdė kryžiaus žygius Artimuosiuose Rytuose – tai taip pat buvo labai neteisingas elgesys, kuris visiškai prieštarauja tikrajam Jėzaus mokymui apie meilę artimui ir gailestingumą. Tas Vakarų Europos šalių žmonių protėvių nesustabdė. Vakarai turėjo pakankamai karinės ir ekonominės galios vykdyti atvirą karą. Vėliau sekė skausmingas kolonizacijos periodas, kai kolonijos kentė priespaudą ir buvo išnaudojamos.

Dabar istorija apsisuko ratu. Panašų amžių pasiekusiame islame taip pat susiformavo radikali atšaka, kurią pusiau atvirai remia kai kurios Artimųjų Rytų valstybės, bet jie neturi pakankamai karinės ir ekonominės galios, kad galėtų pradėti atvirą karą prieš Vakarus. Pigiausia, efektyviausia ir daugiausiai žalos padaranti kovos forma yra terorizmas. Dėl to ji ir pasirinkta. Kaip ir viduramžiais, taip ir dabar, su tikruoju islamu teroristų ideologija menkai siejasi.

Teroristų lyderiai yra gabūs manipuliatoriai visuomenės nuomone ir laisvai interpretuoja Koraną sau naudinga linkme. Už dabartinių ISIS teroristų stovi žmonės, kurie puikiai išmano Artimųjų Rytų specifiką. DAESH vadinamoji „Islamo valstybė“ yra labai artimas analogas 12-13 amžiuje egzistavusiai Alamutų valstybei, kurią buvo įkūręs Asasinų ordinas.

Asasinai tais laikais sėkmingai žudydavo tiek krikščionių, tiek ir musulmonų lyderius, o naujokai į šią organizaciją buvo viliojami panašiai kaip į ISIS gretas – kalbomis apie patekimą po mirties į rojų su nekaltomis mergelėmis. Tai yra Asasinų idėja. Viskas ką reikia daryti – tai atkakliai žudyti „velnius“ vakariečius ir rojus garantuotas! Kad naujokai rojumi neabejotų yra naudojamos narkotinės medžiagos, o juos apkvaišintus iš tiesų nuveža pas furijomis apsimetančias mergeles į „paslaptingus sodus“. Po to jiems duodama dar didesnė narkotikų dozė, po kurios atsigavus būna įvardijama, kad jeigu vykdys ISIS vadovų nurodymus – tai po mirties garantuotai vėl paklius į rojų, į tuos pačius sodus...

DAESH teroristų ideologai išnaudoja visus žemiausius gyvuliškus žmonių instinktus ir tą daro itin meistriškai. Juk arabų visuomenėje daugelis vyrų iki 30 metų negali vesti, o seksas nėra kasdienis dalykas. ISIS rado kaip tą išnaudoti – kovotojai turi teisę į verges, o žmonos savanorės dažnai atvyksta pačios net iš Europos šalių. Baisi krikščionių kurdų jazidų bendruomenės moterų vergovės istorija yra ne viduramžių nesąmonės, o dabarties realybė!

DAESH siekis sukurti pasaulinį kalifatą yra labai pavojinga idėja, nes jis apimtų didžiąją dalį Europos. Skirtingai nei kiti teroristų tinklai, jie nepripažįsta jokių kompromisų ir neturi jokių moralinių elgesio normų. Narkotinėmis medžiagomis ir įvairiomis psichologinio poveikio metodikomis apdoroti jų kovotojai visiškai nebijo mirties! Vien jau tai turėtų versti mus tinkamai pasirūpinti Europos Sąjungos ir Lietuvos išorinių sienų apsauga, stiprinti saugumo struktūrą ir asmenų patenkančių į šalį patikrą.

– Kodėl būtent islamo religija tapatinama su fanatizmu ir viešojoje erdvėje reprezentuojama kaip išskirtinai agresyvi religija?

– Tame matau didelę problemą. Mes tokiu islamo religijos pateikimu viešojoje erdvėje stipriai padedame DAESH teroristams. Jiems daug lengviau mus pateikti kaip priešą, kuris nekenčia visų pasaulio musulmonų ir islamo. Vakarai yra pateikiami kaip „absoliutus blogis“, o kova su juo yra „šventasis karas“. Tai labai patraukli ir apgaulinga ideologija.

Jau pasisakiau žiniasklaidoje, kad siūlau vadinti Islamo valstybę DAESH pavadinimu. Kai kurie suskubo mane kaltinti, kad mokslo žmogus siūlo paiką metodą – prasivardžiuoti ir taip kovoti su teroristais. Deja, tame yra daug gilesnė prasmė. Iš tiesų „Islamo valstybės“ tikslus pilno arabiško pavadinimo pirmųjų raidžių trumpinys yra DEASH, kuris reiškia Irako ir Sirijos islamo valstybė. Tai yra ta pati reikšmė kaip angliško trumpinio ISIS (angl. Islamic State of Iraq and Siria).

Prancūzija siūlo visiems naudoti pavadinimą DAESH neatsitiktinai. Patys teroristai DAESH pavadinimo labai nekenčia, o už jo naudojimą jų valdomoje teritorijoje yra taikoma mirties bausmė. Jie labai nenori, kad juos arabiškame pasaulyje sietų su šiuo pavadinimu, nes šio žodžio tiksli arabiška reikšmė yra „fanatikų grupė, kuri primeta savo valią kitiems“.

Yra ir daugiau pašiepiančių DAESH trumpinio reikšmių. Pavyzdžiui DAES reiškia „tą, kuris trypia žmogų kojomis“. Tad tokio pavadinimo naudojimas smogia į pačius teroristų organizacijos propagandos paširdžius. O, kaip jau pasakojau šiame interviu, – DAESH teroristų lyderių propaganda verbuojant naujus narius yra labai efektyvi. Tuo tarpu įsigalėjus viešojoje erdvėje DAESH pavadinimui būtų daug sunkiau verbuoti jaunus naujus narius, taikant psichologinio poveikio bei neorolingvistinio programavimo įvairias metodikas.

Dar svarbiau, kad tas padėtų atskirti nuosaikųjį islamą ir normalius musulmonus nuo teroristinių tinklų bei neleistų jiems taip lengvai susitapatinti su visa islamo religija ir vaizduoti esą jie yra visų musulmonų „teisių gynėjai“ ir atstovautojai. Žinoma, mums Vakaruose sunku suvokti, bet arabų islamiškame pasaulyje žodis DAESH savo galimų prasmių dėka turi labai didelę reikšmę, nes šią organizaciją parodo visų akyse kaip neteisėtą ir pajuokos vertą darinį. Tad mes jokiu būdu neturėtume jų viešoje erdvėje įvardinti kaip valstybės, nes jie būtent to statuso ir siekia. Dėl to pasikartosiu, bet tikrai reikia, kad Vakarų žiniasklaidoje DAESH pavadinimo naudojimas kuo labiau išplistų – tiek tarp politikų, tiek ir žiniasklaidoje.

Netrukus pasirodysiančioje antroje interviu dalyje skaitykite apie tai, kokią įtaką terorizmo plitimui daro kova už pasaulinių naftos ir dujų išteklių kontrolę. „Kas valdo gamtinius išteklius, jų kainas ir tiekimo kelius – tas valdo visą pasaulį“, – teigia M. Puidokas.

Nors pradedantieji dažniausiai nėra į visą tai pakankamai įsigilinę, ir Lietuvoje, ir pasaulyje yra daug sėkmingų jaunųjų verslininkų, kurie sukūrė didelius verslus neturėdami jokios ankstesnės patirties. Kaip ir kodėl jiems tai pavyko, o kiti niekaip neranda sėkmės formulės? Atsakymą pateikia jaunasis antrepreneris Antanas Bakšys, pasidalijęs penkiais svarbiausiais sėkmingo verslo kūrimui įgūdžiais.

„Galiu labai tvirtai pasakyti, kad visiškai nesvarbu, kiek tau metų, iš kokio tu miesto ir ką veikei iki šiol – tu dabar gali pradėti kurti savo verslą ir užauginti klestinčią pasaulinę kompaniją“ – įsitikinęs A. Bakšys.

Aktyvus vaikinas vadovauja įmonei „SearchNode“, kuri buvo inkubuojama jauno verslo akseleratoriuje Kauno technologijos universiteto (KTU) „Startup Space“. „SearchNode“ kuria vartotojų elgesį suprantančią paieškos sistemą el. parduotuvėms.

Jaunasis verslininkas daug vertingų žinių pasisėmė garsiajame JAV Silicio slėnyje vykusiame startuolių akseleratoriuje „Startup Bootcamp“. Kalifornijoje kartu su KTU „Startup Space“ komanda apsilankęs A. Bakšys turėjo galimybę pasiklausyti ir pabendrauti su didžiausiais JAV investuotojais, sudalyvauti jaunųjų verslininkų mokymuose.

5 svarbiausi įgūdžiai, kurie padės kurti klestinti verslą:

1. Būti tarp reikiamų žmonių

Vienam yra labai sunku siekti užsibrėžtų tikslų. Ne paslaptis, jog geri santykiai su žmonėmis, atveria naujas galimybes bei padeda sužinoti daug naujų dalykų.

Pavyzdžiui, pradedant kurti verslą, reikia suburti komandą. Jei iš anksčiau pažįsti žmones, su kuriais norėtum dirbti kartu, tau yra daug lengviau suburti stiprią, vienas kitą pažįstančių žmonių komandą.

Sukūrus pirmąją produkto versiją, tavo verslui reikės pirmųjų klientų. Jei gali nueiti pas pažįstamą, su kuriuo sieja geri santykiai – bus daug lengviau pabendrauti apie potencialų bendradarbiavimą, negu eiti pas visiškai nepažįstamą žmogų.

Tokia pati situacija nutinka ir kai reikia su kažkuo pasitarti dėl verslo vystymo. Jei iškyla klausimas, kaip pradėti verslo plėtrą į JAV rinką ir tu jau turi pažįstamą, kuris šioje srityje yra profesionalas, gali tiesiog pakviesti jį papietauti ir gauti atsakymus į labai svarbius klausimus.

Tai tik keletas pavyzdžių, parodančių, kad santykiai su skirtingų profesijų, išsilavinimo žmonėmis yra labai naudingi. Todėl būdami versle turime stengtis palaikyti gerus santykius su kuo platesniu pažįstamų ratu. Net ir sunkiose situacijose, kai norisi žmogų aprėkti ar net įžeisti – negalime pasiduoti emocijoms. Neigiamas emocijas sukėlęs pašnekovas galbūt už kelerių metų taps labai svarbiu klientu, partneriu ar investuotoju, nuo kurio priklausys ir dalis tavo verslo sėkmės.

Taigi, dalyvaukite renginiuose, burkitės į įvairiausias bendruomenes ir stenkitės turėti skirtingų sričių profesionalų pažįstamų ratą bei palaikykite šiltus santykius. Su kiekvienu žmogumi, nors ir kartais kaip sunku tai būtų, elkitės etiškai, nes niekada nežinai kada su juo vėl suves keliai.

2. Disciplina ir laiko planavimas

Svajonės be veiksmų liks tik svajonėmis, o veiksmai be svajonių ir liks tik niekur nevedančiais veiksmais. Norint kažką pasiekti, disciplinuotas gyvenimas yra veiksnys vedantis į tikslą.

Dauguma pasaulio verslo lyderių bei žymių kūrėjų susikuria asmeninės disciplinos taisykles: kėlimasis 6:00 valandą ryto, 50 valandų darbo savaitės grafikas, sveika mityba, knygų skaitymas, laikas su artimaisiais – tai tik keli pavyzdžiai iš verslo lyderių disciplinos taisyklių.

Siekiant aukštumų versle, ir tu turi turėti konkretų planą dienai, savaitei, mėnesiui. Darbas privalo būti tikslingas ir nešantis rezultatus. Jei pradėjęs darbą mąstai, ką čia dabar nuveikus, tai nėra gerai. Pasiimk popieriaus lapą, užsibrėžk tikslą ir nusistatyk ką turi padaryti, kad tikslą pasiektum.

Disciplina yra vienas pagrindinių sėkmės faktorių kuriant verslą. Mažiau vakarėlių, kryptingas darbas ir aiški dienotvarkė leis vykdyti planus daug greičiau negu blaškantis ir neturint pastovios darbo dienos.

„Žmogus išdrįsęs išvaistyti valandą savo laiko dar neatrado gyvenimo vertės“, – yra pasakęs Charles‘as Darwinas.

3. Kasdieninio mokymosi mentalitetas

Vystant verslą reikia turėti labai daug žinių bei patirties. Patirtį įgauname mokydamiesi iš savų ir svetimų klaidų bei iš kasdieninių darbo įvykių. Žinias įgauname iš kitų žmonių bei savarankiško mokymosi.

Galima drąsiai teigti, kad jeigu pradedantysis verslininkas savarankiškai nesimoko ir nesigilina į jo verslui aktualias temas – jis neužaugins sėkmingo verslo. Turiu omeny visiškai savarankišką mokymąsi, o ne nekryptingą ir kartais nelabai aktualų formalųjį švietimą.

Noriu paminėti kelis svarbiausius informacijos šaltinius, iš kurių privalome mokytis bei kuriuose galime rasti tinkamą informaciją:

a. Knygos. Perskaitykite mažiausiai vieną knygą per mėnesį. Nežinote kokias knygas skaityti? Prašau – šios be galo vertingos ir įdomios 20 verslo ir savęs tobulinimo knygų bus jūsų atspirtis.

b. Quora.com– rasite atsakymus į pačius įvairiausius ir netikėčiausius klausimus bei sužinosite itin daug naujų dalykų tiek apie verslą, tiek apie jūsų rinkos specifiką.

c. Coursera– nemokami kursai iš geriausių pasaulio universitetų. Mokykitės jus dominančių dalykų – nuo programavimo subtilybių iki sporto verslo detalių.

4. Rinkos supratimas ir sekimas

Pradedant restoranų verslą ir nieko apie šią rinką neišmanant, greičiausiai nepavyks sukurti sėkmingai veikiančio ir pelną generuojančio restorano. Tai galioja kiekvienai rinkai ir nišai.

Norint kurti produktus ir paslaugas tam tikrai rinkai, jūs privalote tą rinką žinoti, ją nuolatos analizuoti bei papildomai domėtis. Tik suprantant rinkos problemas, žinant kaip rinka vystėsi praeityje, galėsite sukurti tai, ko rinkai reikės.

Tačiau tai neturi jūsų išgąsdinti, jei pradėjote kurti verslą nežinodami savo rinkos. Pradmenis galima susirinkti labai greitai:

a. Susitikite bei susipažinkite su mažiausiai 10 jus dominančios rinkos profesionalų ir aptarkite jos problemas bei kaip įsivaizduojate rinkos ateitį.

b. Perskaitykite mažiausiai vieną knygą susijusią su jūsų rinka.

c. Užsiprenumeruokite mažiausiai trijų geriausių rinkos tinklaraščių (blog’ų) ir kas savaite peržvelkite naujus straipsnius. Greičiausiai šie tinklaraščiai bus tik anglų kalba. Tai jums leis sekti rinką ir naujausias jos tendencijas.

Įsivažiavę tęskite rinkos analizavimą bei iki pat karjeros pabaigos nesustokite domėtis rinka bei susitikinėti su žmonėmis dirbančiais „jūsų“ rinkoje. Tai leis įgyti didelį pranašumą prieš konkurentus ir kurti didelę paklausą turinčius produktus bei paslaugas.

5. Prisitaikymas

Gamtininkas ir darvinizmo idėjos autorius Ch. Darwinas kartą yra pasakęs: „Ne stipriausia rūšis, kuri išgyvena, net ir ne pati protingiausia, bet ta, kuri yra labiausiai reaguojanti į pasikeitimus“.

Mes gyvename itin dinamiškame ir greitai besikeičiančiame pasaulyje, gyvenimas kuriame niekada nesulėtės. Kas buvo reikšminga vakar (tam tikri įgūdžiai, žinios, žmonių ratas ir kt.), gali būti visiškai nebevertinga rytoj.

Prisitaikymas prie pasaulio kaitos mums leidžia gyventi naujomis sąlygomis ir išlikti situacijos bei rinkos viršuje. Be abejo, įgūdis yra geriausias, kai yra kombinuojamas su įžvalgomis, suteikiančiomis mums šviežią perspektyvą prieš patį pasikeitimą.

Pavyzdžiui, dabar vis daugiau ir daugiau žmonių supranta, kad pasikeitė šaltiniai iš kurių galima gauti žinių ir įgyti išsilavinimą. Seniau žmonės galėjo įgyti žinių tik universitetuose, mokyklose ir viešosiose bibliotekose. Atsiradus internetui viskas pasikeitė. Savarankiškas mokymasis, apie kurį kalbėjome šiame straipsnyje, leidžia įgyti žinių bei išsilavinimą ir be formalaus, be personalizuoto švietimo. Ir tai tik vienas iš pavyzdžių, kur ir kaip pasaulis keičiasi.

Todėl sekime kas vyksta pasaulyje, keiskimės, kai keičiasi pasaulis, ir išnaudokite šias galimybes savo versle.

Pabaigai norėčiau palinkėti kiekvienam jaunajam verslininkui įgyti šiuos penkis svarbius įgūdžius ir siekti verslo aukštumų. Tikrai yra dar daugiau svarbių įgūdžių, tačiau pradžioje būtina ištobulinti šiuos penkis. Neabejoju, jog turint šiuos įgūdžius, jūs galėsite sklandžiai ir profesionaliai vystyti savo verslą, kurti pasaulinius produktus bei paslaugas ir puikiai dėl to jaustis.

Susisiekite su Antanu Bakšiu Facebook arba LinkedIntinkluose.

KTU EVF dekanės, profesorės Editos Gimžauskienės teigimu, būti priimtiems į pasaulio vadybos ir verslo mokyklų tinklą – didžiulis šuolis pirmyn, siekiant patekti tarp stipriausių pasaulio verslo mokyklų.

„Dar vasarą KTU Ekonomikos ir verslo fakultetas tapo AACSB (angl. Association to Advance Collegiate Schools of Business) nariu. Dabar prisijungėme prie EFMD. Tai du didžiuliai žingsniai į priekį, siekiant įgyti pasaulyje pripažįstamas ir vertinamas EQUIS ir AACSB akreditacijas, žyminčias stiprią tarptautinę veiklos strategiją ir aukštą verslo studijų standartą.

Visa tai rodo, kad turime aiškią viziją, strateginę poziciją bei tikslus ir gebame identifikuoti kritinius tikslų pasiekimo indikatorius, o turimas programų portfelis bei mokslininkų vykdomi tyrimai yra aukštai vertinami. Ne mažiau svarbūs ir kiekybiniai rodikliai, pavyzdžiui, studentų, dėstytojų, tyrėjų bei studijų ir tyrimų procesuose dalyvaujančių verslo atstovų skaičiai. Be abejonės, svarbiausiu veiksniu įvardinčiau KTU EVF motyvaciją stiprinti tarptautinius ryšius ir konkurencingumą globalioje erdvėje,“ – sako E. Gimžauskienė.

Anot EFMD asociacijos atstovų, šio tarptautinio tinklo sėkmė priklauso nuo didžiulio visų narių indėlio ir įsitraukimo. Tad svarbiausia aktyviai įsitraukti į visas asociacijos siūlomas veiklas.

KTU EVF veiklą vertins bei konsultuos programos EDAF (angl. EFMD Deans Across Frontiers) mentoriai – pasaulyje pripažintų (akredituotų EQUIS) verslo mokyklų dekanai, turintys didžiulę tarptautinę patirtį.

„Pirmieji etapai – narystė AACSB ir EFMD – jau įveikti. Šiuo metu yra atliekama institucinė savianalizė, kurią užbaigti planuojama kitų metų pavasarį. Viso šio proceso metu mus konsultuoja EDAF ekspertai. Pirmasis jų vizitas į KTU EVF įvyks jau 2016 metų rudenį. Atlikti vertinimai bei išvados taps artimiausių dvejų metų fakulteto pokyčių planų parengimo pagrindu“, – esamus ir būsimus darbus vardija profesorė E. Gimžauskienė.

Anksčiau BMDA (angl. Baltic Management Development Association) prezidentas Dr. Virginijus Kundrotas yra sakęs, kad tai, jog Universitetas nusprendė eiti tokia linkme ir siekti patekti tarp geriausiai pasaulyje vertinamų aukštojo mokslo institucijų, jau rodo, kad jis gali tobulinti tiek studijų procesą, tiek jų turinį bei kokybę.

KTU EVF, kaip pilnateisio „EFMD Global Network“ nario, statusas oficialiai visiems asociacijos nariams bus paskelbtas 2016 m. birželio 16 d. Romoje, metinių generalinių EFMD ir „EFMD Global Network“ asamblėjų metu. Tačiau fakultetas jau nuo dabar gali naudotis visomis nario teisėmis ir aktyviai dalyvauti EFMD veiklose.  

Primename, kad šių metų spalio 14 d. tarptautiniame verslo mokyklų ir universitetų reitinge „Eduniversal“ KTU EVF taip pat pelnė tris iš penkių palmių šakelių ir atsidūrė tarp stipriausių 700 verslo mokyklų pasaulyje.

Nors D. Martinelli tiki, jog jo pasirinktas gyvenimo būdas daro pasaulį geresnį, jis nepamokslauja: „Yra milžiniškas skirtumas tarp jautimosi „geresniu žmogumi“ ir manymo, jog esi „geresnis nei kiti žmonės“.

Gruodžio 7 d. KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas kviečia į pirmąją Lietuvos akademinėje istorijoje veganizmo ir vegetarizmo dieną„VeGandhi“. Jos metu patirtimi (ir receptais) dalinsis šį gyvenimo būdą pasirinkusios Lietuvos pramogų ir meno pasaulio įžymybės, visuomenės veikėjai.

„Noriu pabrėžti, jog „VeGandhi“ skirtas NE TAM, kad įtikintume ką nors pasirinkti mūsų gyvenimo būdą, – sako vienas iš šventės organizatorių D. Martinelli. – Juo siekiame informuoti tuos, kurie nori būti informuoti“.

Gerąja šio pasirinkimo patirtimi dalinsis ir muzikantai Jurgis Didžiulis, Erica Jennings, juvelyrė Jurga Lago, atlikėjas Edgaras Lubys, gyvūnų teisių aktyvistės Brigita Kymantaitė, Gabrielė Vaitkevičiūtė.

– Ne tik pats propaguojate vegetarišką gyvenimo būdą, tačiau ir tikite, jog jis gali būti naudingas daugeliui. Kodėl?, – paklausėme D. Martinelli.

– Veganiškasis gyvenimo būdas vienu metu išsprendžia kelias problemas. Pirmoji: žmonės per metus nužudo 170 milijardų gyvūnų vien dėl jų mėsos. Tai gerokai viršija bet kokį pateisinamą žmogaus elgesį su gamta. Gyvūnų teisių gynėjai dažnai vadinami „ekstremaliais“, tačiau kas galėtų būti ekstremaliau už mano minėtus skaičius?

Antra problema: aplinka. Mėsos gamyba yra viena iš labiausiai teršiančių bei atsakingų už miškų išnykimą industrijų. Atsisakyti mėsos reiškia apskritai padėti planetai. Įsivaizduokite – tam, kad būtų pagamintas 1 kilogramas mėsos, aplinka užteršiama tiek, kiek automobiliu važiuojant 100 kilometrų.

Trečioji: badas pasaulyje. Jei atsisakytume mėsos, liktų daugiau maisto badaujantiems – tam, kad pagamintume 1 kg jautienos, reikia daugiau nei 30 kv. m žemės, 1 kg kiaulienos – 20 kv. m, 1 kg vištienos – panašiai tiek pat. Tam, kad užaugintume 1 kg vaisių, 1 kg bulvių, 1 kg javų ir 1 kg kitų daržovių, IŠ VISO tereikia vos 5 kv. m žemės.

Na ir, žinoma, jei nenori daryti to dėl gyvūnų, planetos ar kitų žmonių, gali tai daryti dėl savęs. Veganizmas yra visuotinai pripažintas sveikas gyvenimo būdu – neseniai Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė, kad visoje mėsoje, tiek rūkytoje, tiek kitaip paruoštoje, greičiausiai yra kancerogenų.

Aš, asmeniškai, šio gyvenimo būdo laikausi ne tiek dėl sveikatos – tiek prieš tai, tiek ir dabar savo sveikata nesiskundžiu – kiek dėl etinių paskatų.

– Kaip jūs pasirinkote šį gyvenimo būdą?

– Tai darau dėl gyvūnų, nes mes su jais elgiamės žiauriai ir neteisingai. 170 milijardų per metus reiškia beveik 500 milijonų per dieną, 20 milijonų per valandą, 320 tūkstančių per minutę ir gerokai daugiau nei 5 tūkstančiai per sekundę. Paskaičiuokim: praėjo viena sekundė – nebėra 5 tūkstančių, 2 sekundės – 10 tūkstančių, 3 sekundės – 15 tūkstančių... Tai tiesiog šokiruoja. Mažiausia, ką galiu padaryti – tai pasistengti, kad mano vardas nebūtų su tuo siejamas.

Na, o iš pateiktos informacijos matyti, kad šis mano sprendimas naudingas ne tik gyvūnams, bet ir aplinkai bei sprendžia pasaulinio bado problemą.

Kadangi esu gyvūnų teisių gynėjas, manęs dažnai klausia: „Argi ne geriau būtų pasirūpinti žmonėmis?“ Būtent.

– Kiek metų esate vegetaras?

– Labai gerai prisimenu tą dieną, kai atsisakiau mėsos ir žuvies – 1994-ųjų liepos 14 d. (man buvo 20). Taip gerai prisimenu datą dėl to, kad tai buvo kita diena po pasaulio futbolo čempionato pusfinalio rungtynių, kuriose Italija, rezultatu 2:1, laimėjo prieš Bulgariją.

Tuo metu dar gyvenau gimtajame Trani Pietų Italijoje. Apie tapimą vegetaru galvojau keletą mėnesių, labai domėjausi gyvūnų teisėmis. Tą vakarą, grįžęs namo po rungtynių peržiūros su draugais, sukirtau visą skardinę sūdytos jautienos, ir, kažkodėl, negalėjau jos suvirškinti. Supratau tai kaip ženklą, kad man reikia atsisakyti mėsos, tad taip ir padariau – iš karto, ne palaipsniui (kaip paprastai rekomenduojama).

Buvo ir juokingų atsitikimų – pavyzdžiui, kitą dieną tapus vegetaru, mama paruošė spagečių su tunu (dar niekam nebuvau pranešęs apie savo sprendimą), o juokingiausia buvo, kai, praėjus kelioms dienoms, pats pamiršau, jog esu vegetaras. Su bičiuliu mes, kaip visada, traukdami link Trani uosto pakeliui nusipirkome bandelę su dešrele (turiu pripažinti – jos būdavo visai neblogos). Po keleto kąsnių nustojau valgyti ir sušukau: „Giuseppe! Juk aš... vegetaras!“

– Su kokiais sunkumais susiduriate, būdamas vegetaras?

– Gana greitai supratau, kad mano naujasis gyvenimo būdas tapo visų kitų problema. Visi kiti (tuo metu, tame mieste „visi kiti“ iš tiesų tą ir reiškė) mano sprendimui nenuilsdami priešinosi: kai kuriems rūpėjo mano sveikata (pavyzdžiui, mamai, kuri netrukus norėjo patikrinti geležies lygį mano kraujyje), tačiau daugumai jis tiesiog nepatiko.

Jau nepamenu kiek kartų esu girdėjęs tokius ir panašius komentarus bei juokelius: „Žmonės iš prigimties medžiotojai!“, „Tai ką gi tu valgai?“, „Dievas mus sutvėrė viršesnius už kitus gyvūnus“, „Kodėl tau nerūpi „tikros“ problemos?“, „Gyvūnai auginami specialiai maistui“, „O kaipgi liūtai ir gazelės?“ (kažkodėl visada prisimenami būtent šie plėšrūnai ir jų grobis), „Nagi, čia tik žuvis!“, „Gyvūnai juk nejaučia skausmo“ ir taip toliau. Kažkodėl komentatoriams atrodo, kad aš tai girdžiu pirmą kartą ir, tai sakydami, jie labai originalūs.

Laikui bėgant ėmiau ramiau reaguoti į tokius komentarus, o kartais – patiems įkyriausiems – pasakydavau, kad vegetaru tapau dėl sveikatos (niekas nedrįsta ginčytis su gydytojais).

Kokia tai buvo gyvenimo mokykla! Šiandien suprantu, kad atsakinėdamas į tuos klausimus, gindamas savo pažiūras, klausydamasis žmonių nuomonių, tyrinėdamas jų priešiškumo priežastis, aš po truputį ėjau akademinių tyrimų, susijusių su gyvūnais, o tiksliau – gyvūnų ir žmonių santykiais – link.

– Kaip pasikeitė visuomenės požiūris per tuos metus, kai esate vegetaras?

– Paimkime pavyzdžiu Lietuvą: šioje gražioje šalyje lankausi nuo 2005-ųjų, o čia gyvenu nuo 2012-ųjų. Per tą laiką mačiau kaip akyse dauginasi vegetariški ir veganiški restoranai, maitinimo įstaigų meniu atsiranda vis daugiau pasirinkimų vegetarams, o tarp mano draugų ir pažįstamų daugėja besilaikančiųjų šio gyvenimo būdo. Tačiau dar svarbiau tai, jog ne vegetarai vis rečiau į mane žiūri kaip į keistuolį. Man begyvenant Lietuvoje, įvyko įdomi transformacija – restoranų valgiaraščiuose skirsnį „Bulvių patiekalai“ pakeitė „Vegetariški patiekalai“.

Renginio „VeGandhi“ idėja gimė supratus, kiek daug žymių Lietuvos žmonių ne tik yra vegetarai, tačiau ir noriai dalijasi savo nuomone apie šį gyvenimo būdą. Jų žinutė žiniasklaidai ir visuomenei skelbia, jog būti vegetaru yra „normalu“ ir netgi „šaunu“. Be tų žmonių, kurie sutiko dalyvauti, turėčiau paminėti ir tuos, kurie būtų sudalyvavę, tačiau negali dėl kitų įsipareigojimų: Andrių Mamontovą, Gintarę Gurevičiūtę, Živilę Vaškytę. Nuoširdžiai jiems dėkoju.

– Gal galite palyginti Lietuvos ir kitų šalių visuomenes vegetarizmo praktikavimo ir požiūrio į šį gyvenimo būdą klausimu?

– Ką gi, ir vėl galima pradėti nuo faktų ir skaičių. Vidutiniškai Lietuvos gyventojas per metus suvartoja 78 kg mėsos. Tuo esame panašūs į pasiturinčias Europos šalis, tokias kaip Jungtinė Karalystė (80 kg per metus). Pavyzdžiui, Prancūzijoje suvartojama 101 kg per metus žmogui, Japonijoje – 44 kg, o JAV – 125 kg. Derėtų paminėti, jog netgi mėsos vartojimą rekomenduojantys šaltiniai siūlo jos suvartoti ne daugiau kaip 25–30 kg. Tai ne tik reiškia bereikalingą gyvūnų žudymą, bet ir tai, jog vargingesnės šalys moka už mūsų gerovę, o aplinka teršiama labiau nei reikėtų.

Be to, Lietuvoje (kaip, žinoma, ir daugelyje kitų šalių) mėsos vartojimo kultūra stipriai susijusi su mačizmu. Su mėsos vartojimu siejama visa ta buvimo „tikru vyru“ nesąmonė. Ir, būkim teisingi, kalbama ne apie bet kokią mėsą. Tikri vyrai valgo jautieną ir kiaulieną (ir geria alų), virštiena ir žuvis (ir baltas vynas) – moterims. Todėl, nors ir labai džiaugiuosi, jog Lietuvoje yra daug vegetarizmą propaguojančių moterų, mane ypač džiugina „tikri vyrai“ vegetarai, tokie kaip A. Mamontovas, J. Didžiulis, E. Lubys ar alpinistas Vladas Vitkauskas.

– Kokius matote buvimo vegetaru privalumus?

– Man nepatinka sakyti, jog mėsos valgymas kenkia sveikatai ar panašiai. Mano manymu, gyvename pasaulyje, kuriame apskritai parduodama daugiau nuodų nei gerų dalykų. Jei gerai pagalvoji – riebalais aptekusi bulvyčių porcija, kokakolos skardinė, pigaus brendžio butelis, cigarečių pakelis ir kokaino „takelis“ yra veganiški produktai. Ir aš pats, dažniau nei derėtų, „nusidedu“ valgydamas nesveiką maistą.

Kita vertus, negaliu pakęsti, kai „sveikatos“ argumentas atsukamas prieš vegetarus ir man bandoma įrodinėti, jog būti vegetaru nesveika. Pusę gyvenimo nugyvenau nevartodamas mėsos, esu gyvas ir sveikas – ne vaiduoklis ir ne trimatis spaudinys.

Na, o kai vegetarai ar veganai tėvai apkaltinami tuo, jog jie „nusikalsta“ prieš savo vaikus, neduodami jiems mėsos (neseniai tai perskaičiau viename žurnale), tiesiog įsiuntu. Manau, jog ateis laikas, kai tokių pareiškimų autoriai turės atsakyti prieš įstatymą.

Prisimenu pirmąjį savo sūnaus vaikų darželį. Ten buvo tokia auklėtoja, kuri mums mandagiai pasakė, kad ji, asmeniškai, yra prieš vegetariško gyvenimo būdo taikymą vaikams, tačiau kaip profesionalė ji gerbia šį mūsų pasirinkimą. Tuo metu, drįstu priminti, vaikai buvo maitinami bulvėmis ir dešrele. Šiandien dešrelės PSO priskiriamos A grupės kancerogenams.

Laimei, kitose įstaigose su tokiu požiūriu nebesusidūrėme – žmonės buvo supratingesni. Santūrumas dar niekam nepakenkė.

– Na, o kokie praktiniai šio pasirinkimo privalumai?

– Gana paradoksalu, tačiau, atsakydamas į šį klausimą, norėčiau pakalbėti apie sielą. Galbūt esate skaitę Pietų Afrikos rašytojo Johno Coetzee‘s romaną „Elizabeta Kostelo“ – jis apie pagyvenusią universiteto dėstytoją. Kartą ji skaitė paskaitą apie gyvūnų teises. Paskaitai pasibaigus auditorijoje kilo klausimas: „Kodėl esate vegetarė?“ Elizabeta Kostelo atsakė: „Esu vegetarė, nes noriu išgelbėti savo sielą“.

Žinote, pradžioje maniau, kad šis atsakymas nelabai geras (laukiau pagrįstų argumentų prieš gyvūnų prievartą ar panašiai), tačiau dabar manau, kad jis – PUIKUS. Juk kai dalyvauji prievartos akte, kai prisidedi prie žiaurumo, tampi jo dalimi. Visai nesvarbu, kad tavo indėlis nedidelis – ant tavo sielos krenta ši našta. Prievarta, išnaudojimas, žiaurumas slegia sielą. Manau, kad Elizabeta Kostelo siekia to išvengti.

Pasirinkimas nedalyvauti žudyme, aplinkos teršime, neprisidėti prie pasaulinio bado turi praktines pasekmes. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad tai nereiškia, jog žmonės, kurie pasirinko tokį buvimo pasaulyje būdą,yra geresni nei kiti, jo nepasirinkusieji. Yra milžiniškas skirtumas tarp jautimosi „geresniu žmogumi“ ir manymo, jog esi „geresnis nei kiti žmonės“.

– Kartais panašu, kad buvimas veganu ar vegetaru yra savotiška mada – žmonės šį gyvenimo būdą renkasi tam, kad priklausytų tam tikrai „šaunių“ vaikinų ir merginų kompanijai. Ką apie tai manote?

– Manau, kad žmogaus teisės, pasipriešinimas rasizmui, feminizmas, antiaparteidas ir visi kiti judėjimai pradžioje taip pat buvo laikomi „mada“. Man asmeniškai neatrodo, kad bet koks etiniais įsitikinimais pagrįstas judėjimas, kuriuo siekiama pakeisti pasaulį į geresnį, gali būti pavadintas „mada“. Aš tai vadinu evoliucija. Tikriausiai XIX a. Alabamoje būtume atradę žemvaldžių, kurie, susidūrę su istoriniu virsmu, vergovės panaikinimą vadino „kvaila mada“. Šiandien jų proprovaikaičiai eina iš proto dėl Kobe‘s Bryanto, o savo „iPoduose“ klausosi hiphopo ir vaikšto į pasimatymus su afroamerikiečiais.

Esu ne kartą girdėjęs, kad „vegetarizmas – tai tik mada“, ir kad jis vis tiek išnyks. Drįstu nesutikti. Žmonės, kurie taip sako, ignoruoja faktą, kad nuo 1970-ųjų vegetarų ir veganų skaičius nuolat auga. Naujausiais mano turimais duomenimis (2014 m.) 375 milijonai žmonių yra arba vegetarai, arba veganai (žinoma, vegetarų vis dar daugiau).

Kalbant apie madą – jei ji tęsiasi ilgiau nei 50 metų, tampa klasika. Taigi, pataisymas: veganizmas – tai ne apsmukusios kelnės ar „hipsteriškos“ barzdelės. Jis panašesnis į tamsiai mėlyną kostiumą su priderintu dryžuotu kaklaraiščiu.