Delegacijos vadovas p. Zhengas Dehnwenas, Pekino miesto švietimo komisijos direktorius, akcentavo, kad Kinijos vyriausybės stipendijos skiriamos tiek Kinijos, tiek Lietuvos dėstytojams ir studentams (konkursas dėl stipendijų vyksta šiuo metu) bei pasidžiaugė, kad Pekino universitetuose, kurių yra 90, studijuoja virš 40 lietuvių.

Vienas jų – Ovidijus Krivas, KTU bakalauras absolventas, studijuojantis magistrantūrą bene stipriausiame Kinijoje techniškame universitete – Pekino technologijų institute (angl. Beijing Institute of Technology).

Pekino miestas turi atskirą fondą atvykstančių studentų ir dėstytojų akademiniam mobilumui remti. Tai – ypač naudinga Universitetui įgalinti bendradarbiavimo sutartis su Pekino universitetu ir Pekino technologijų institutu – vienomis stipriausių Kinijos aukštųjų mokyklų.

Aptartas konkretus bendradarbiavimas

Susitikimo metu KTU studijų prorektorė Jurgita Šiugždinienė akcentavo pagrindinius KTU veiklos strateginius tikslus: tarptautiškumą, tarpdiscipliniškumą, technologijas verslui, talentų pritraukimą ir tvarumą.

„Glaudesnis bendradarbiavimas su Kinijos universitetais būtų dar vienas įrankis įgyvendinant KTU prioritetus. Galimybė studijuoti kinų kaip antrąją užsienio kalbą, pasikviesti kviestinių dėstytojų iš lyderiaujančių Pekino universitetų yra tik dalis galimybių. Mūsų studentai per dvipusius akademinius mainus galėtų pažinti kitą kultūrą, verslo ir studijų aplinką“, – teigė J. Šiugždinienė.

Buvo aptarti ir konkretūs bendradarbiavimo aspektai: Ekonomikos ir verslo fakulteto dekanė Edita Gimžauskienė su Sostinės ekonomikos ir verslo universiteto (angl. Capital University of Economics and Business) prorektore Xu Fang aptarė galimas bendradarbiavimo schemas: nuo personalo ir studentų mainų ir galimybės kurti jungtines programas. Tarptautinės doktorantūros vadovas Leonas Balaševičius domėjosi doktorantūros sistema Kinijoje ir doktorantų mobilumu.

Susitikimo metu Zhengas Dengwenas, Xu Fang, o taip pat Pekino miesto finansų departamento direktorius Wangas Gangas, Hajano regiono švietimo komiteto direktorius Yinas Lijunas ir Pekino tarptautinių akademinių mainų centro direktorius Gu Tianjiangas pasidžiaugė naudingu susitikimu, pasveikino Universitetą su 95-erių metų sukaktimi ir pakvietė apsilankyti Pekine.

Pasak Tarptautiškumo plėtros departamento vadovės Neringos Narbutienės, šis vizitas yra labai svarbus universiteto pripažinimui ir įvaizdžiui Kinijoje ir atvers duris intensyvesniam bendradarbiavimui su didžiausia pasaulio šalimi.

Daugeliui žinoma π  (PI) reikšmė yra 3,14, tačiau mokslininkai šią reikšmę yra patikslinę daugiau nei milijardu ženklų. Nors viso šio skaičiaus įsiminti neįmanoma, tačiau matematikai bei šio mokslo mėgėjai varžosi, kas įsimins daugiau skaitmenų po kablelio mintinai.

Skelbiama, kad pasaulio rekordas priklauso kinui, kuris nesuklydęs išvardino beveik 7 tūkst. skaičių po kablelio. Skaičius PI, kuris pavadintas pagal graikų abėcėlės raidę, kelia žmonių susidomėjimą jau daugiau nei 3 tūkst. metų.

Paskaičiuota, kad pagal pi santykį pastatyta Didžioji Gizos piramidė, o šį skaičių analizavo ir pats antikos matematikas Archimedas. PI įdomus ne tik mokslininkams, bet ir menininkams. Jį galima pastebėti įvairiuose kūriniuose ir net Šventajame Rašte.

Matematikai sako, kad šis skaičius neturi pabaigos ir vargu, ar kada nors bus apskaičiuota tiksli pi reikšmė.

KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakultetas sveikina visus su Pi diena!

Kauno technologijos universitete (KTU) kasmet rengiamas tarpsritinių projektų konkursas, kuriuo siekiama paskatinti skirtingų disciplinų mokslininkus dirbti drauge. Šiemet keturios Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) ir dvi Aplinkos inžinerijos instituto (APINI) tyrėjos suvienijo jėgas, siekdamos ištirti, kaip Lietuvos pramonės šakos yra pasiruošusios įgyvendinti pažangius ekonomikos modelius. 

Projekto „Cirkuliacinės ekonomikos modelio taikymo galimybių analizė Lietuvos gamybos sektoriuje“ vadovė Lina Dagilienė kartu su EVF Apskaitos katedros docente Lina Kloviene, lektore Rūta Adlyte ir doktorante Justina Banioniene bei APINI profesore Žaneta Stašiškiene ir doktorante Vilma Burškyte dirbo 10 mėnesių.

Tyrė keturias pramonės šakas

Pasaulio pramonės ir verslo transformacijos, taikant cirkuliacinės (žiedinės) (angl. circular) ir dalinimosi (angl. sharing) ekonomikos principus, išlaisvina gamybos ir vartojimo sistemas nuo natūraliųjų išteklių trūkumo keliamų apribojimų bei leidžia optimizuoti jų utilizavimo procesus ir gerinti gyvenimo kokybę. 

Linijinis ekonomikos modelis („paimk-pagamink-išmesk“, – aut. past.) lemia atliekų kiekio ir jų neigiamos įtakos ekonomikos stabilumui ir gamtos integracijai didėjimą.

Tuo tarpu cirkuliacinės (žiedinės) ekonomikos idėja atsirado siekiant tvaraus augimo ir remiasi darniu vartojimu bei atsakinga gamyba. Ji grindžiama inovatyviomis gamybos technologijomis, skatinančiomis atliekų kiekio sumažinimą ir išteklių naudojimą pažangiu produktų projektavimu, pakartotiniu produktų naudojimu, taisymu, perdirbimu.

„Lietuvos apdirbamoji pramonė pasižymi ne itin aukštu gamybos inovacijų lygiu bei išteklių vartojimo efektyvumu, tačiau dėl sukuriamos pridėtinės ekonominės vertės, šalies konkurencingumo tarptautinėse rinkose, šis sektorius yra ypač svarbi ateities gamybos technologijų vystymo sritis.

Be to, skirtingi pramonės sektoriai pasižymi specifiniais apribojimais, ir tarptautiniai tyrimai rodo, kad ne visur lengva įdiegti naujus modelius. Atlikę tarptautinių tyrimų analizę, pasirinkome keturias pramonės šakas: baldų gamybos, tekstilės gaminių gamybos, drabužių siuvimo ir odos bei odos dirbinių gamybos“, – apie projekto pradžią pasakojo prof. L.Dagilienė.

Apsunkino statistinių duomenų stoka

Projekte numatytu tyrimu buvo siekiama išanalizuoti pasirinktų pramonės šakų galimybes adaptuoti inovatyvias gamybos technologijas cirkuliacinės ekonomikos kontekste, vertinant 2004-2014 metų laikotarpį.

Sudarinėdamos tyrimo metodiką, apimančią makroekonominius šakų technologinius, aplinkosauginius ir ekonominius rodiklius, mokslininkės užsakė duomenis iš Lietuvos statistikos departamento ir Aplinkos apsaugos agentūros, naudojosi „Eurostat“ duomenimis ir „Bloomberg“ duomenų baze.

Vos pradėjusios darbą, tyrėjos susidūrė su netikėtomis kliūtimis. „Aplinkosauginiai duomenys pramonės šakų lygiu renkami gana fragmentiškai. Nors viešojoje erdvėje yra daug kalbama apie žaliąją ekonomiką, bet nevykdomas sistemingas duomenų rinkimas ir klasifikavimas. Duomenys renkami tik kas dvejus metus, atskiros institucijos juos apdoroja skirtingai, todėl neįmanoma palyginti net ir turimų rodiklių“, – apie kliūtis moksliniams tyrimams atlikti pasakojo projekto vadovė.

Kolegę papildė ir L.Klovienė, teigdama, kad vieninteliai prieinami aplinkosauginiai statistiniai duomenys, kuriuos pavyko gauti Lietuvoje, yra apie atliekų kiekį, pagal skirtingus jų tipus. „Duomenų apie atliekų intensyvumą, atliekų pavojingumą atsakingos valstybinės institucijos negalėjo pateikti“, – teigė tyrėja.

Perdirbamų atliekų kiekis augo

Remiantis turimais rodikliais, tyrėjoms pavyko nustatyti, jog baldų pramonė yra viena iš inovatyviausių pramonės šakų Lietuvoje. Anot KTU mokslininkų, tai labai sparčiai šiuo metu augantis sektorius, tiek įmonių skaičiumi, tiek sugeneruotos pridėtinės vertės prasme.

Baldų pramonės šakos įmonės jau dabar investuoja į technologines inovacijas, skiria lėšas eksperimentinei plėtrai. 2004-2012 m. didžiąją dalį atliekų sudarė perdirbamos atliekos. Jų kiekis 2006 ir 2012 m. buvo sumažėjęs, tačiau 2008-2010 m. vidutiniškai augo po 8571 toną kas du metus.

Perdirbamų atliekų dalies pokytį iš dalies lėmė stipriai išaugusios mišrių paprastųjų atliekų apimtys. Didžiausią perdirbamų atliekų dalį (55-68 proc.) sudarė medienos atliekos. Pasak L.Dagilienės, tai leidžia teigti, kad iš tirtų pramonės šakų, baldų pramonė yra geriausiai pasirengusi įgyvendinti cirkuliacinės ekonomikos modelį.

Cirkuliacinės ekonomikos koncepcija paremta uždaru gamybos ciklu, kai siekiama gaminti produkciją darant kuo mažesnį poveikį aplinkai. Pasak L.Dagilienės, tai nėra vien atliekų perdirbimas: „Tirdami įmones, orientavomės į perdirbamas/neperdirbamas ir pavojingas/nepavojingas atliekas. Pastebėjome, kad nors baldų pramonė perdirba vis daugiau atliekų, tačiau tuo pačiu didėja ir pavojingų aplinkai atliekų kiekis, todėl iškyla ir pirminių žaliavų pasirinkimo klausimas“, – apie rezultatus kalbėjo profesorė. 

Tyrimo rezultatai taip pat parodė pagrindines tendencijas, apimančias pasirinktų pramonės šakų ekonominio gyvybingumo indikatorius, žaliavų ir energetinių išteklių sunaudojimą, investicijų į technologines inovacijas tendencijas bei skirtingų atliekų rūšių pokyčius.

Rezultatai pristatyti ir Jungtinėje Karalystėje

Projekto metu APINI profesorė Ž.Stasiškienė ir doktorantė J.Banionienė tyrimo rezultatus pristatė ir praėjusių metų lapkritį Jungtinėje Karalystėje vykusioje 21-ojoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Sustainable innovations 2016“.

„Svarbu pereiti prie tokių produktų, kurie atitiktų eko-dizaino koncepciją, pasirenkant aplinkai draugiškus gamybos būdus. Šios idėjos ir jų įgyvendinimo pavyzdžiai buvo pristatyti konferencijoje Jungtinėje Karalystėje. Įmonės turi turėti ne tik žinių, kaip gamyboje įgyvendinti cirkuliacinės ekonomikos principus, bet ir motyvacijos tai padaryti“, – įsitikinusi J. Banionienė.

Anksčiau ar vėliau Lietuvos pramonės įmonėms teks pereiti prie cirkuliacinės ekonomikos modelio, laikantis Europos Sąjungos reikalavimų, tačiau tam, kad perėjimas nuo linijinės prie cirkuliacinės ekonomikos įvyktų sklandžiai, būtina turėti mokslu grįstus tyrimus.

Visgi, šiems tyrimams atlikti šiuo metu trūksta statistinių duomenų, o tai itin apsunkina mokslininkų darbą. Norint tęsti ir „gilinti“ tyrimus, reikės svaraus ne tik mokslo institucijų, bet ir pačių Lietuvos pramonės įmonių indėlio.

„Sėkmingas sistemos veikimas gali būti užtikrintas tik bendradarbiaujant įvairių sričių specialistams – būtent tokia tarpdisciplininė komanda ir buvo mūsų projekto sėkmės pagrindas bei paskata mąstyti apie jo tęstinumą platesniame tarptautiniame lygmenyje“, – teigė profesorė Ž.Stasiškienė.

Stažuotės inovatyviose įmonėse – nuosavo verslo link

Tarptautinio Erasmus+ žinių aljanso projekto tikslas yra ugdyti jaunųjų tyrėjų (doktorantų ir neseniai (3 m.) apsigynusių) verslumą. Projekto metu gimė penkios apčiuopiamos idėjos, kai kurios iš jų buvo išvystytos iki prototipo, kai kurių gamybos pradžios laukiama jau šią vasarą. Jaunieji mokslininkai keturis mėnesius dalyvavo praktiniuose mokymuose, kurių metu verslininkai ir startuolių vadovai supažindino juos su savo istorijomis, įkvėpė ir pasakojo į ką reikia atkreipti dėmesį pradedant savo verslą, su kokiomis kliūtimis gali tekti susidurti.

Po mokymų 10 tyrėjų išvažiavo stažuotis į inovatyvias užsienio įmones ir startuolius, kur praleido mažiausiai savaitę. Likę Lietuvoje stažavosi tokiose įmonėse kaip „Vinted“, „Unboxed“, Rubbee, „Intersurgical“. „Jie stažavosi, kad išlavintų savo verslumą, susipažintų su inovatyviomis įmonėmis, nes dauguma yra ne iš verslo, o iš technologinių ir fizinių mokslų srities. Visos komandos turėjo koučerius, kurie juos nukreipdavo teisinga linkme. Jeigu jau buvo pradėtas verslo idėjos vystymas, vartotojų apklausos, verslo modelio kūrimas, jie rūpindavosi, kad komandos nenukryptų į šonus.“, – pasakojo projekto vadovė doc. dr. Aušra Rūtelionė. Projekte dalyvaujančioms komandoms mentoriavo verslo pasaulio atstovai, padėję nesuklysti atliekant rinkos tyrimus, kuriant vertės pasiūlymus, verslo modelius bei planus. Tarp mentorių – žymūs Lietuvos verslininkai ir antrepreneriai: Donatas Keras, Česlovas Steigvila, Mindaugas Juodaitis, Gediminas Nemanis ir Vytautas Stankevičius. Komandos, net ir pasibaigus projekto vykdymo laikotarpiui, toliau bendradarbiauja su savo koučeriais ir mentoriais.

Pasak docentės, tai tik pati pradžia – visų komandų atstovai važiuos į tarptautinį verslumo konkursą, kuriame tikimasi gauti ne tik prizus, bet ir investuotojų dėmesio – konkurse žada dalyvauti investuotojai iš aštuonių ES šalių.

Mokslu grįstas verslas

Mokymų dalyviai teigia, kad projekto metu gautos žinios jiems smarkiai padėjo toliau vystyti ir įgyvendinti moksliniais tyrimais grįstą produktą. Paulius Danilovas, su komanda kūręs apsauginę eko-plėvelę, prailginančią maisto galiojimo laiką, pasakoja, kad mokymų metu pristatinėdami savo produktą verslininkams jie buvo ne kartą priversti susimąstyti, jog kažko kuriamame produkte dar trūksta, jį būtina toliau tobulinti, atlikti papildomus tyrimus. „Tai praplėtė mūsų mąstymą, nes dažnai užsidaręs savo laboratorijoje gali imti įsivaizduoti, kad tik tavo mintys yra svarbios kuriamo produkto atžvilgiu, bet kartais yra labai gerai išgirsti ką sako žmonės iš šalies. Todėl labai naudinga susitikti su verslininkais, investuotojais, nes jie į tai žiūri kitu kampu“, – pasakojo P. Danilovas.

Doktorantūrą studijuojantis Tadas Juknius, kūręs prietaisą, apsaugantį vaikus nuo skendimo, projekto metu ne tik sukūrė pirmąjį prototipą, tačiau, sulaukęs daug atsiliepimų iš bandytojų, jau baigia tobulinti savo produktą ir tikisi dar šiemet išleisti bandomąją partiją. Kiti mokslininkai teigia, kad nors dar negali pradėti kurti prototipo, tačiau projektas juos išmokė, kad mokslas yra kažkam skirtas, jis turi spręsti problemas, kurti naujoves, tyrėjai turi kreipti savo tyrimus rinkai, verslui ir vartotojui patrauklia kryptimi.

Rekomenduotų kitiems

Jaunieji tyrėjai vieningai teigė, kad šiuos mokymus rekomenduotų savo kolegoms. Pasak Rasos Mardosaitės, vienos iš projekto dalyvių, ji šią patirtį siūlytų išbandyti visiems, kurie tikrai nori pasisemti idėjų. „Tačiau tu turi būti linkės pasimokyti, nusileisti. Mokslo žmonės dažnai  būna gan kategoriški, bet jie žino tik vieną pusę, mokslinę, faktinę pusę. Čia reikėtų dalyvauti tiems, kurie nori praplėsti savo akiratį, pamatyti mokslą iš verslo pusės, o tai nėra lengva; prisitaikyti, išeiti iš komforto zonos, iš laboratorijos, paliksi skaičius už nugaros. Bet tai 100% naudinga.“, – projekto iššūkius dėstė Rasa.

Panašios nuomonės laikosi ir kita mokslininkė, Alisa Palavenienė. „Atsidūriau visiškai naujoje aplinkoje, reikalingi įgūdžiai buvo visiškai kiti. Kadangi esu iš technologinių mokslų srities, skaičių ir reakcijų kalba man daug paprastesnė, o šio projekto metu viską teko pradėti lyg nuo nulio. Atrodydavo, kad tai turėtų būti paprasti, žinomi dalykai, tačiau taip buvo ne visada.“, – pasakojo tyrėja. Stažuodamasi technologiniame parke Portugalijoje, Alisa teigia pamačiusi kaip mokslas gali tapti verslu ir koks didelis atotrūkis esti tarp jo ir įprastinio verslo modelio.

Kaip vieną iš pagrindinių mokymų privalumų tyrėjai įvardino kontaktų mezgimą. Jaunieji mokslininkai ne tik įgavo praktinių žinių (kaip derėtis, kaip kalbėtis su investuotojais, kaip pristatyti savo produktą), bet ir turėjo galimybę pasikalbėti su tokia pačia kalba kalbančiais žmonėmis, einančiais tuo pačiu keliu. Tai sudarė puikias bendradarbiavimo galimybes, kurios itin svarbios norint iš mokslo kurti verslą.

Projekto vadovė Lietuvoje: doc. dr. Aušra Rūtelionė

Plačiau su SCIENT projektu galite susipažinti http://www.euscient.eu/

During the ceremony, Vice-Rector for Research and Innovations Asta Pundzienė, the Kazickas Family Foundation President Juratė Kazickaitė, Liudvika Naginevičienė, representative of  “Moguntia Baltija” and other outstanding personalities congratulated the students and wished them to reach even higher results in future.

Kazickaitė, whose family foundation has been supporting KTU for many years, said that it was a great joy to encourage the talented and motivated young people of Lithuania. She drew attention to people, who, gaining practice in foreign countries, use that experience to create young businesses in their home country. This was the first time when Kazickaitė’s daughter Alexandra Altman was also present in the ceremony.

The awardees admitted that such encouragement makes them feel recognized. They believe that the financial support will contribute to personal development and improvement of social skills.

“The best gift you can get from a student who wins the scholarship is close communication and further collaboration. This relation gives mutual benefit for the sponsor and the student, who has an opportunity to receive consultations from experts and professionals, to gain invaluable experience when preparing for research. The sponsor, on the other hand, is motivated and ready to share their experience”, says long-term KTU sponsor Naginevičienė.

Jūratė Kazickaitė's 290 Euro scholarships were awarded to:

• School of Economics and Business student Ernesta Tamulytė
• School of Economics and Business student Jolita Čeičytė

Kazickas Family Foundation 579 Euro scholarships were awarded to:

• Faculty of Chemical Technology student Urtė Baranauskyė
• Faculty of Civil Engineering and Architecture student Povilas Pečiukonis
• Faculty of Chemical Technology student Aušrinė Bakanaitė
• Faculty of Mechanical Engineering and Design student Klaidas Grigaravičius

Engineer’s Vytautas Naginevičius 250 Euro scholarships were awarded to:

• Faculty of Mechanical Engineering and Design student Kristijonas Jurgutis
• Faculty of Mechanical Engineering and Design student Evaldas Veitas

Engineer’s Alfonsas Jurskis 289 Euro scholarships were awarded to

• Faculty of Electrical and Electronics Engineering student Edgaras Vainorius

Lithuanian Foundation’s Bronius Masiokas and Adomas Kantautas 420 Euro scholarships were awarded to:

• School of Economics and Business student Rugile Kumžaitė
• School of Economics and Business student Ieva Tūskaitė
• School of Economics and Business student Valentas Gružauskas

Company’s NRD CS 500 Euro scholarships were awarded to:

• Faculty of Informatics student Karolis Bartkevičius
• Faculty of Informatics student Rytis Lebedis
• Faculty of Informatics student Lukas Gaidys

Company’s YIT Kausta 300 Euro scholarships were awarded to:

• Faculty of Civil Engineering and Architecture student Deividas Martinavičius
• Faculty of Civil Engineering and Architecture student Audrius Čižinauskas

Company’s Moguntia Baltija 300 Euro scholarships were awarded to:

• Faculty of Chemical Technology student Žydrunė Vyšniauskaitė
• Faculty of Chemical Technology student Aurimas Alekšiūnas

Vice-Recor for Research and Innovation Asta Pundzienė wished everyone at the ceremony to continue pursuing their goals and dreams.

Geriausiai konkurse pasirodė KTU Informatikos fakulteto (IF) studentai, aplenkę 950 programuotojų komandų ir užėmę 55 vietą pasaulyje. Jie taipogi aplenkė konkurentus iš Lietuvos.

„Google Hash Code“ – kelių etapų komandinės programavimo varžybos. Pirmajame jų buvo organizuojami „hub‘ai“ – vietos, į kurias rinkosi vietiniai dalyviai ir sprendė užduotis. Vieną  „hub'ą“ organizavo KTU IF, į kurį susirinko per 70 programuotojų. Viso konkurse buvo 467 užduočių sprendimo vietos iš 69 šalių.

Dvigubas skaičius dalyvių

KTU IF renginį inicijavęs doktorantas Mindaugas Vasiljevas džiaugiasi dvigubai išaugusiu dalyvių skaičiumi: „Konkursą organizuojame antrą kartą ir smagu matyti, kad norinčiųjų gretos didėja. Pernai sulaukėme 30 programavimo entuziastų, o šiemet užsiregistravo per 70. Manome, kad studentai pastebėjo, jog tai – dėmesio vertas renginys, nes „Google“ organizatoriai sukuria įdomius ir techniškai sudėtingus uždavinius, atspindinčius realiai sprendžiamas IT problemas.“

Uždaviniui 4 valandos

Renginio dalyviams buvo pateiktas komandinio programavimo uždavinys, kurio sprendimui jie sugaišo kone 4 valandas, mat teko nemenkai pasukti galvas, kol jį išsprendė.

„Šiame konkurse būna tik vienas uždavinys, bet jis gana sudėtingas ir greitai jo neišspręsi. Reikia sugalvoti euristinius algoritmus, kurie dar ne visada duoda teisingą sprendinį“, – sakė M.Vasiljevas.

55 vieta pasaulyje

Vilius Pranckaitis, Mindaugas Narušis, Vytautas Naučius ir Gvidas Janušonis, atstovavę KTU studentų komandai pasirodė itin gerai – užėmė 55 vietą pasaulyje.

„Tai geriausias rezultatas iš visų Lietuvos komandų. Į finalą patenka 50 geriausių komandų, tad esame įrašyti į laukiamųjų sąrašą. Tai reiškia, kad jeigu kuri nors komanda negalėtų arba nenorėtų dalyvauti finale, pakvietimas atitektų mums“, – pasakojo doktorantas M.Vasiljevas.

Panašiu formatu organizuojamas finalas balandžio 1 dieną vyks „Google“ atstovybėje Paryžiuje.

Prie „Google Hash Code“ konkurso organizavimo prisidėjo ir Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetas. Daugiau informacijos apie „Google Hash Code“ https://hashcode.withgoogle.com/

KTU „Startup Space“ jau ketvirtus metus organizuoja visą savaitgalį trunkantį konkursą, kuris kiekvienais metais sulaukia vis daugiau įdomių ir netradicinių projektų. Šiais metais buvo sukurtas ir pristatytas 41 projektas: 14 programinės įrangos sprendimų, 11 žaidimų, 5 medijų projektai 11 techninės įrangos kūrinių.

„Savaitgalį vykusiame renginyje „Hacker Games: Kaunas“ buvo sukurta daug inovatyvių ir technologiškai sudėtingų prototipų. Išrinkti nugalėtojus komisijai tikrai nebuvo lengva, tačiau išmaniosios lesyklėlės projektas sužavėjo ne tik savo techniniu sudėtingumu, bet ir pačia idėja“, - apie KTU IF prizą laimėjusį projektą pasakojo IF lektorius ir vertinimo komisijos narys Mantas Lukoševičius.

500 eurų prizas už techniškai sudėtingiausią projektą

Informatikos fakultetas skatina jaunimą dalyvauti tokiuose renginiuose, todėl įsteigė 500 eurų vertės prizą nominacijai „The most technically advanced project“, kurį įteikė KTU studentų komandai „Smart bird feeder".

Naujausias technologijas pasitelkiantis projektas leidžia atpažinti, lesinti ir stebėti paukščius, kurie gyvena aplink mus, o idėjos praktiniam įgyvendinimui buvo panaudota daug sudėtingų technologinių sprendimų.

„Užsibrėžta gal net ir daugokai vienam „Hacker Games“ savaitgaliui, tačiau jo metu komandai pavyko įgyvendinti visas svarbiausias funkcijas: lesyklėlė turi autonominį maitinimą saulės baterijomis, detektuoja atskridusius paukščius, leidžia juos nuotoliniu būdu lesinti bei stebėti“, - pasakojo IF lektorius.

Potencialiai patrauklus projektas

Komisija įvertino ne tik išmanios lesyklėlės technologinį sudėtingumą, bet ir daromą įtaką aplinkos apsaugai bei pažinimui, kuris stiprina žmonių, o ypač vaikų, susidomėjimą ir ryšį su kasdien supančia gyvąja gamta.

„Manau, kad išmanioji lesyklėlė tikrai bus paklausi, jei projektas pasieks produkto lygį. Pasiūlytas sprendimas yra potencialiai patrauklus ne tik smalsiems gamtos mylėtojams, bet ir rimtiems ornitologiniams tyrimams“, - sakė M. Lukoševičius.

Lektoriaus teigimu, 3D spausdinimu realizuoto dizaino lesyklėlė ateityje taip pat turės automatinį atskridusių paukščių rūšių atpažinimą, todėl KTU Informatikos fakulteto įsteigtas prizas tikimasi prisidės prie projekto kūrėjų skatinimo tęsti pradėtą darbą.

Išmani lesyklėlė – vienintelė Lietuvoje

Laimėjusios komandos, kurią sudarė Rokas Stankus ir Dovydas Vaškas (Biomedicininė elektronika), Gabrielė Urbanavičiūtė (Elektros inžinerija) ir Vytenis Šlivinskas (Medijų filosofija), sukurta išmani lesyklėlė yra pirmoji ir vienintelė Lietuvoje.

„Šiuo metu Estijoje yra planuojama gaminti panašią lesyklėlę. Mūsų lesyklėlė geresnė tuo, jog mes ją gaminame vaikų švietimui apie gamtą bei duomenų rinkimui ir statistikos tyrimų atlikimui, o Estijoje planuojama gaminti lesyklėlę, kuri bus skirta tik statistiniams tikslams. Lietuvoje tokios lesyklėlės nėra“, - apie projekto išskirtinumus tarptautinėje rinkoje pasakojo komandos narė ir Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) studentė Gabrielė Urbonavičiūtė.

Studentės teigimu, produkto pagaminimas reikalavo inžinerinių, elektronikos ir programavimo žinių, tačiau komanda neketina sustoti ir palikti projekto prototipo neįgyvendinto.

„Ketiname tobulinti projektą, padaryti jį draugišku aplinkai ir vartotojui pagal visus tokiems gaminiams keliamus standartus. Pabaigę ši projektą, reklamuosime jį ir ieškosime rėmėjų, bandysime pardavinėti“, - sakė G. Urbonavičiūtė.

Studentė visos komandos vardu džiaugiasi KTU IF įsteigtu prizu ir ketina pasidalinti juo su komandos nariais bei išleisti sumą naujų projektų įgyvendinimui.

Daugiau apie renginį portale Delfi.lt>>> 

Ačiū už nuotraukas IF studentei Mildai Kvietkutei, už video reportažą - IF studentui Nerijui Barauskui. 

Geriausiai konkurse pasirodė KTU Informatikos fakulteto (IF) studentai, aplenkę 950 programuotojų komandų ir užėmę 55 vietą pasaulyje. Jie taipogi aplenkė konkurentus iš Lietuvos.

„Google Hash Code“ – kelių etapų komandinės programavimo varžybos. Pirmajame jų buvo organizuojami „hub‘ai“ – vietos, į kurias rinkosi vietiniai dalyviai ir sprendė užduotis. Vieną  „hub'ą“ organizavo KTU IF, į kurį susirinko per 70 programuotojų. Viso konkurse buvo 467 užduočių sprendimo vietos iš 69 šalių.

Dvigubas skaičius dalyvių

KTU IF renginį inicijavęs doktorantas Mindaugas Vasiljevas džiaugiasi dvigubai išaugusiu dalyvių skaičiumi: „Konkursą organizuojame antrą kartą ir smagu matyti, kad norinčiųjų gretos didėja. Pernai sulaukėme 30 programavimo entuziastų, o šiemet užsiregistravo per 70. Manome, kad studentai pastebėjo, jog tai – dėmesio vertas renginys, nes „Google“ organizatoriai sukuria įdomius ir techniškai sudėtingus uždavinius, atspindinčius realiai sprendžiamas IT problemas.“

Uždaviniui 4 valandos

Renginio dalyviams buvo pateiktas komandinio programavimo uždavinys, kurio sprendimui jie sugaišo kone 4 valandas, mat teko nemenkai pasukti galvas, kol jį išsprendė.

„Šiame konkurse būna tik vienas uždavinys, bet jis gana sudėtingas ir greitai jo neišspręsi. Reikia sugalvoti euristinius algoritmus, kurie dar ne visada duoda teisingą sprendinį“, – sakė M.Vasiljevas.

55 vieta pasaulyje

Vilius Pranckaitis, Mindaugas Narušis, Vytautas Naučius ir Gvidas Janušonis, atstovavę KTU studentų komandai pasirodė itin gerai – užėmė 55 vietą pasaulyje.

„Tai geriausias rezultatas iš visų Lietuvos komandų. Į finalą patenka 50 geriausių komandų, tad esame įrašyti į laukiamųjų sąrašą. Tai reiškia, kad jeigu kuri nors komanda negalėtų arba nenorėtų dalyvauti finale, pakvietimas atitektų mums“, – pasakojo doktorantas M.Vasiljevas.

Panašiu formatu organizuojamas finalas balandžio 1 dieną vyks „Google“ atstovybėje Paryžiuje.

Prie „Google Hash Code“ konkurso organizavimo prisidėjo ir Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetas. Daugiau informacijos apie „Google Hash Code“ https://hashcode.withgoogle.com/

Kovo 16 d. (ketvirtadienį) Centrinė biblioteka (Donelaičio g. 20) dirbs puse valandos trumpiau negu įprastai, nes bus atliekami elektros instaliacijos darbai.
 

2017 m. vasario 25 – kovo 3 d. Vilniuje vyko Lietuvos šachmatų čempionatas. KTU atstovavo du šie studentai: Gytis Vaičekauskas ir Tadas Čeponis. Skirtingai nei ankstesniais metais, nebuvo vykdomos atrankinės varžybos (pusfinalis), todėl visi (įskaitant praeitų metų čempioną) dalyvavo lygiomis teisėmis ir turėjo įrodinėti savo pranašumą prie 64 langelių lentos. Iš 87 turnyro dalyvių buvo tik viena moteris – WIM Salomėja Zaksaitė, kuri pasirinko „vyrų“ čempionatą, o ne lygiagrečiai vykstantį Lietuvos moterų šachmatų čempionatą.

Pagal varžybų nuostatus Lietuvos čempionas garantuoja sau vietą Lietuvos rinktinėje Europos komandiniame čempionate, o pirmi penki šachmatininkai užsitikrina sau vietą Baltijos zoninio turnyro antrajame etape, kuris vyks Vilniuje.

Atvirame („vyrų“) čempionate net keturi šachmatininkai surinko po 7 taškus iš 9 galimųjų, tad tik papildomų rodiklių pagalba buvo nustatytas nugalėtojas – didmeistris Vidmantas Mališauskas. Antroje liko septyniolikmetis Lukas Stauskas iš Šiaulių; trečioje – Andrius Brazdžionis iš Panevėžio. Ketvirtoji vieta atiteko šiauliečiui Rokui Klabiui. Penktąją-septintąją vietas su 6,5 taško iš 9 galimų pasidalino trys žaidėjai: Dmitrijus Chocenka (penkta vieta), tarptautinis meistras Virginijus Grabliauskas (šešta vieta) ir KTU studentas Gytis Vaičekauskas (septinta vieta). 

Gytis Vaičekauskas 2015 m. yra tapęs SELL žaidynių čempionu, daugkartinis Lietuvos ir užsienio turnyrų prizininkas. 

Į šių metų konkursą atvyko 339 moksleiviai – tai yra  daugiausiai per visą konkurso istoriją. 

Sveikiname konkurso laureatus!

8-os klasės nugalėtojai:

I vieta: Tadas Danilevičius (Klaipėdos Verdenės progimnazija) ir Benas Bagvilas (VDU ATžalyno progimnazija);

II vieta: Povilas Dapšys (Mažeikių Kalnėnų pagrindinė mokykla);

II vieta: Monika Šadauskaitė (KTU progimnazija).

9-os klasės nugalėtojai:

I vieta: Marius Davidavičius (KTU gimnazija);

II vieta: Jonas Kalnius (klaipėdos Vydūno gimnazija);

III vieta: Vilius Gricius (Mažeikių Gabijos gimnazija), Donatas Černikauskas (Kėdainių Šviosiosios mokykla) ir Valentinas Olikauskas (KTU gimnazija).

10-os klasės nugalėtojai:

I vieta: Ignas Šakuris (KTU gimnazija);

II vieta: Justas Terentjevas (KTU gimnazija);

III vieta: Gediminas Lelešius (KTU gimnazija) ir Domas Sakavičius (Adolfor Ramanausko-Vanago gimnazija);

11-os klasės nugalėtojai:

I vieta: Vilius Mažeika (Mažeikių Gabijos gimnazija);

II vieta: Kristijonas Samuolis (KTU gimnazija);

II vieta: Simonas Mulevičius (Vilniaus licėjus).

12-os klasės nugalėtojai:

I vieta: Gilbertas Umbražiūnas (Klaipėdos Ąžuolyno gimnazija);

II vieta: Jokūbas Pelanskis (Šiaulių Romuvos gimnazija);

II vieta: Dominykas Dapšys (Vilniaus Jėzuitų gimnazija).

Konkurso nugalėtojai bus apdovanoti pavasarį organizuojamoje jaunųjų mokslininkų darbų parodoje–konkurse „KTU Technorama“.

Nugalėtojų rezultatai: 8-a klasė, 9-a klasė, 10-a klasė, 11-a klasė, 12-a klasė.

Vyresnio amžiaus žmonėms dažnai pasireiškia vestibulinės sistemos degeneracija, sukelianti sveikatos problemas: galvos svaigimą, pusiausvyros nelaikymą. Naujasis mokslininkų išradimas  taiko virtualios realybės technologijas periferinei vestibulinei sistemai tirti. Toks virtualios realybės naudojimas subjektyvios regos vertikalės suvokimo vertinimui padeda greičiau ištirti pagyvenusius žmones, kuriems įtariamas vestibulinės funkcijos sutrikimas. Taipogi greičiau nustatomi pažeidimai ir skiriama tinkama reabilitacija bei apsaugos priemonės.

Nešiojamą įrenginį sudaro „Oculus Rift“ virtualios realybės akiniai su orientacijos jutikliu, manipuliatorius, kompiuteris, kompiuterinių žaidimų kūrimo programa „Unity“ ir programų kūrimo aplinka „MS Visual Studio 2015“.

Apie išradimo patentavimo procesą pasakojo KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro intelektinės nuosavybės valdymo projektų vadovė Greta Žėkienė.

– Kodėl verta patentuoti savo išradimą? Kaip vyksta ši procedūra?

– Patentu saugomi išradimai, t. y., techninio ar technologinio pobūdžio sprendimai, kuriuos galima pritaikyti pramonės, sveikatos, žemės ūkio ar kitose srityse, ir kurie iki šiol nebuvo žinomi ar akivaizdūs savo srities specialistams. Sukūrus produktą automatiškai jis neįgyja apsaugos, todėl Patentų biurui būtina paduoti paraišką, kad ekspertai įvertintų išradimą ir nuspręstų dėl patento davimo. Be savininko patentuoto išradimo leidimo niekas negali naudoti. Todėl patariama komercinę vertę bei potencialius interesantus rinkoje turinčius išradimus nedelsiant patentuoti.

KTU veikia elektroninė išradimų atskleidimų sistema. Universiteto bendruomenės narys, idėjos autorius, ne vėliau kaip per mėnesį nuo intelektinės nuosavybės objekto sukūrimo turi apie jį pranešti užpildydamas specialią formą (http://158.129.0.91/M/Invention/Project/Form1.aspx). Atskleistai informacijai taikomi konfidencialumo reikalavimai. Tuomet speciali Technologijų perdavimo komisija, išnagrinėjusi pateiktą informaciją, priima sprendimą dėl išradimo patentavimo, išlaidų apmokėjimo ir komercializavimo galimybių. Išradėjui skiriama nuo 40 iki 60 proc. pajamų, gautų už patentų ar žinių licencijavimą.

– Į kokius pagrindinius dalykus reikėtų atkreipti dėmesį norint teisingai užpildyti išradimo paraišką?

– Paruošti aukštos kokybės patentinę paraišką ir atlikti visus reikiamus darbus patento suteikimui nėra taip paprasta. Itin svarbu parengti patento paraišką, nes joje aiškiai išdėstomos sąlygos, kurių teks laikytis išradėjui ir tretiesiems asmenims. Parengti patento paraišką teoriškai gali bet kas, bet dažniausiai jas ruošia ir patentų biurams teikia patentiniai patikėtiniai, mat jų rengimo ir padavimo procedūra – techniškai sudėtingas procesas.

– Per kiek laiko užpatentuojamas išradimas?

– Nuo paraiškos parengimo iki patento gavimo procesas vidutiniškai trunka nuo dviejų iki keturių metų. Viskas priklauso nuo to, per kiek laiko nuo išradimo atskleidimo bus parengta patento paraiška. Tuomet išdavimo terminai priklauso nuo šalies, patento pareiškėjo veiksmų ir įstatymuose nustatytų terminų laikymosi.

„Esu įsitikinęs, kad norint efektyviai spręsti šiandienines švietimo sistemos problemas, pasiekti kokybinį proveržį studijose ir moksle, būtina ieškoti būdų, kaip dabartinę iškreiptą konkurenciją tarp universitetų, kolegijų pakeisti produktyviu, konstruktyviu bendradarbiavimu. Šios dienos susitarimas – svarbus žingsnis šia kryptimi“, – teigė KTU rektorius Petras Baršauskas.

Šiuo žingsniu siekiama stiprinti ir plėtoti universiteto ir kolegijų bendradarbiavimą technologinių ir inžinerinių studijų srityje, rengiant ir įgyvendinant studijų, taikomųjų tyrimų, žmogiškųjų išteklių, informacinių sistemų diegimo, sustiprintų studijų kūrimo ir kitų sričių projektus. KTU kartu su 5 šalies kolegijomis taip pat bendradarbiaus tobulinant dėstytojų didaktines kompetencijas.

Prisijungti prie atviro technologinių inžinerinių studijų aukštajame moksle klasterio bus kviečiami ir verslo atstovai, socialiniai partneriai, kitos aukštosios mokyklos.

Europoje paplitusi praktika

Pasak KTU studijų prorektorės Jurgitos Šiugždinienės, Universitetas su kai kuriomis kolegijų turi labai senus ir stiprius bendradarbiavimo ryšius. Sutarties pasirašymas – dar vienas žingsnis link bendros aukštojo mokslo sistemos kokybės stiprinimo.

Jos teigimu, tiek Europoje, tiek ir visame pasaulyje tarp universitetų ir kolegijų vyksta glaudus bendradarbiavimas – visi turi savo nišą. Pavyzdžiui, Olandijoje, Danijoje, Estijoje ir kitose šalyse, universitetai ir kolegijos – partneriai, kartu vykdantys projektus, besidalinantys patirtimi.

„Universiteto šerdis yra mokslas ir platus išsilavinimas, kolegijų – praktinės žinios bei praktinių gebėjimų ugdymas, tačiau tai nereiškia, kad universitete nėra praktikos. Tai vieta, kurioje kuriamos naujos žinios, vystomos inovacijos, vykdomi mokslo atradimai, vėliau diegiami praktikoje. Studentai įgyja platesnį išsilavinimą, yra geriau pasirengę prisitaikyti prie sparčiai kintančios aplinkos“, – sakė J. Šiugždinienė.

Tuo tarpu siauresnis, koleginis išsilavinimas, jaunuoliui suteikia konkrečią specialybę ir orientuoja į tam tikro regiono darbo rinką. Kolegijos parengia aukštos kvalifikacijos darbuotojus, turinčius tiek pakankamą teorinių žinių, tiek praktinių įgūdžių rinkinį.

Prorektorės teigimu, siekiant maksimalios studijų kokybės, vakarietiško išsilavinimo ir tarptautinėje rinkoje konkurencingų specialistų, glaudžiau bendradarbiauti privalo visos švietimo grandys – mokykla, kolegija, universitetas.

Geriau atlieps rinkos poreikius

Palaipsniui suformavus technologinių inžinerinių studijų aukštajame moksle klasterį, užsienio investuotojams ir į Lietuvos rinką žengiančioms tarptautinėms kompanijoms, bus galima užtikrinti įvairių sričių specialistų pasiūlą Universiteto ir kolegijų lygmenyse.

„Siekiant į Lietuvą pritraukti tarptautines investicijas, pagrindinis planuojančių investuoti klausimas būna, ar mes turime jiems reikalingų specialistų: inžinierių, technologų, o jei neturime, per kiek laiko galėsime juos išugdyti“, – kalbėjo J. Šiugždinienė, pažymėdama, kad KTU nuolat bendrauja su Lietuvos ir užsienio investuotojais, dalyvauja jų pritraukimo procesuose.

Jos teigimu, pagrindinė Lietuvos problema yra nepakankama reikalingų technologinės-inžinerinės srities specialistų pasiūla: „Glaudesnis bendradarbiavimas su šalies kolegijomis leistų atliepti Lietuvos ir užsienio kompanijų reikmes per visas aukštojo mokslo grandis.“

Padės stiprinti studijų kokybę

Prorektorė pažymi, kad poreikis bendradarbiavimui buvo visada: „Yra daug sričių, kuriose galime bendradarbiauti ir pasidalinti patirtimi vieni su kitais. Pavyzdžiui, taikant šiuolaikinės didaktikos priemones studijų procese ar efektyviau ir mažesniais kaštais kartu vykdant įvairius projektus.“

J. Šiugždinienės teigimu, KTU yra labai svarbi studijų kokybė kolegijose, nes dalis jas baigusių studentų po trejų metų pasirinks studijas Universitete.

„Kolegijas baigę studentai dažnai stoja į KTU studijų programas. Kasmet matome problemas, su kuriomis susiduria tiek dėstytojai, tiek įstojusieji, – sakė prorektorė. – Gal verčiau padėti šiuos jaunuolius parengti kolegijose, negu susidurti su tam tikromis problemomis post factum, t.y. jiems jau įstojus į universitetą?“

Išlyginamieji moduliai – dar studijuojant kolegijoje

Dėl įvairių aplinkybių ne visi jaunuoliai po mokyklos baigimo gali iš karto įstoti į universitetą. „Įgyvendinant viso gyvenimo mokymosi koncepcijos nuostatas, norime užtikrinti galimybę gabiausiems koleginių studijų studentams tęsti studijas magistrantūroje, neprarandant papildomų metų studijų programų išlyginimui“, – teigė J. Šiugždinienė.

Pasak KTU studijų prorektorės, gabiausiems kolegijų studentams norima sudaryti palankias sąlygas pagerinti turimas žinias ir studijuoti aukštojoje mokykloje, todėl, bendradarbiaujant su Universitetu, jose bus steigiamos sustiprintų studijų grupės. KTU talentų ugdymo srityje turi nemažą patirtį ir yra pasiruošęs ja pasidalinti su partneriais.

„Kartu su kolegijų atstovais identifikuosime stipriausius ir pažangiausius studentus, norinčius prisijungti prie sustiprintų studijų grupės inžinerinių technologijos mokslų srityse, o vėliau tęsti mokslus KTU magistrantūroje, – sakė J. Šiugždinienė. – Sudarysime šiems jaunuoliams galimybę išlyginamuosius modulius studijuoti dar mokantis kolegijoje.“

Geresni specialistai inžinerinei pramonei

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos direktorės Nijolės Kikutienės  teigimu, siekiant užtikrinti studijų kokybę, sustiprinti turimą potencialą bei didinti specialistų rengimo efektyvumą, kolegija ieško bendradarbiavimo galimybių su kitomis aukštosiomis mokyklomis.

Toks kryptingas bendradarbiavimas vykdant inžinerines studijas numatomas su Kauno technologijos universitetu ir dar 4 kolegijomis, įkuriant technologinių inžinerinių studijų aukštajame moksle klasterį.

„Tikime, kad sukūrus šį klasterį numatomos įgyvendinti gabiausių studentų talentų ugdymo, dėstytojų didaktinių kompetencijų tobulinimo iniciatyvos sustiprins studentų motyvaciją ir kūrybiškumą siekti aukštų studijų rezultatų bei leis kokybiškiau parengti specialistus inžinerinei pramonei“, – sakė N. Kikutienė.

“Technorama 2017” has been improved since last year and will provide a wide spectrum of inventions for business representatives. Ideas and inventions will be classified into these areas: chemical technology, socio-economic sciences and humanities, design, mechanics, building construction and architecture, natural sciences and mathematics, information technology, electrical, electronics, energy, health sciences and interdisciplinary research. Organisers promise that the exhibition-contest will be surprising.

The event organised last year had a large number of visitors and participants – more than 70 inventors from Lithuanian and foreign universities took part in the event. “Technorama 2016” attracted representatives from KTU, Vytautas Magnus university (VMU) and Lithuanian University of Health Sciences (LSMU). Also, a team of inventors from Belarus, young researchers from KTU Engineering lyceum and VMU “Rasos” gymnasium joined the event.

During the exhibition, the first public smart electric car charging station “SmartChargeBox” was presented and started to work. It was created by students of KTU Faculty of Informatics – Kęstutis Valinčius, Mindaugas Jančiukas and Edvinas Šinkevičius. The purpose of this invention is to promote electrically-powered vehicles and increase a number of the smart charging stations in Lithuania because it is assumed that such vehicles is the future of transport. At “Technorama 2016” the visitors were surprised not only by the new inventions but also by interesting seminars and lectures. Representatives of multi-national company “KIC Inno energy” prepared workshop for scientists, start-ups and everyone. During this workshop, information on funding opportunities for young inventors was provided.

During the lecture “Can a Hobby Become a Business?” by writer Mantvydas Leknickas and KTU Startup Space alumni “SEO Helis”, challenges faced when establishing a new business were identified.

The first prize of EUR 1 000 of “Technorama 2016” was won by an interdisciplinary project by Justinas Barakauskas (KTU) and Mindaugas Visockis (Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry, Institute of Horticulture). The invention is called “Electronic Pulse Generator for Effects of Biological Structures”.

The winners presented this invention as exceptional and innovative – it allows to extend process optimisation in such areas of research that were not available until now. It is hoped that the results obtained will become a basis for development of industries in Lithuania and other countries.

In the second place – a unique invention “New-generation Biopolymeric Wound Dressings” created by students Justina Bartkevičiūtė and Milda Smalinskaitė from KTU. The third place was won by an invention called “Apparatus for Reducing Hand Tremor” which is relevant for people with Parkinson’s disease. It is created by students of KTU Aurelija Pauraitė, Eimantas Karašauskas, Andrius Romualdas Juknevičius, Laura Baločkaitė and Edvinas Litvinas.

Prize fund of “Technorama 2017” will be one of the biggest in the history of this event – EUR 5 000!

We kindly invite all participants and visitors to meet at the greatest technology fest!

Registration form: http://bit.ly/Technorama17_registracija

Organisers of the event: Tomas Proscevičius (tomas.proscevicius@ktu.lt), Gintarė Ambrozaitytė (gintare.ambrozaityte@ktu.lt).

The cluster will warm up the Lithuanian market for a breakthrough in engineering and technologies. Among other things it will also facilitate students obtaining postgraduate degrees.

“I am convinced that if we wish to solve the problems our educational system faces today, to achieve excellence in research and studies, we need to look for ways to transform competition into collaboration. The unhealthy, irrational rivalry in higher education sector needs to be replaced by productive partnership. The agreement we signed here today serves as the first step towards achieving this goal”, said Petras Baršauskas, Rector of KTU.

By creating the Cluster, the higher education institutions intend to strengthen and expand collaboration in technological and engineering studies in study organising, carrying out research, managing human relations, implementing information systems, creating advanced study programmes and other projects. KTU will collaborate with the 5 universities of applied sciences from across the Lithuania to improve didactic competences of the teachers.

The higher education cluster in technology and engineering studies will be open for business and social partners, and other higher education institutions.

Will Fill in the Market Need for Engineers

According to Jurgita Šiugždinienė, KTU Vice-Rector for Studies, the agreement to create the Cluster is one more step towards strengthening the higher education system in Lithuania. She says that collaboration between universities and universities of applied sciences is very common in many European countries including the Netherlands, Denmark or Estonia. The schools are partnering in projects, sharing good practice experiences.

“Research and universal education are the core competencies of the universities, while the universities of applied sciences focus on providing practical knowledge and skills”, says Šiugždinienė.

According to her, if we aim to excel in studies and research, if our goal is to bring to the market the internationally competitive professionals, all the segments of educational sector need to collaborate very closely.

“Foreign investors planning to open their businesses in Lithuania most often are asking if we have enough professionals they need: engineers, technology experts, and if not, how long would it take to prepare them”, says Šiugždinienė.

She says that KTU is closely involved in collaboration with foreign and Lithuanian investors, and this experience allows perceiving the main problem of Lithuania: there is not enough professionals needed in certain technology and engineering fields.

Aspiring for Better Study Quality

Strengthening study quality by sharing modern didactic skills and knowledge and human resources is another important area for collaboration. According to Šiugždinienė, this issue is of crucial importance to the students of universities of applied sciences as they often are willing to study masters after obtaining their bachelor’s.

“Every year master’s students from the universities of applied sciences and their teachers face certain issues. Therefore, it would be wiser to start preparing the students during their undergraduate studies, rather than do it post factum”, said Šiugždinienė.

KTU’s Vice-Rector for Studies believed that advanced study groups could be formed, and the students interested in postgraduate studies at the University after their first degree would be identified and educated accordingly.

“At KTU we have great experience in identifying and fostering talents, and we are willing to share it while preparing the young people to continue their studies in technology and engineering on postgraduate level”, said Šiugždinienė.

Preparing Professionals for Industry

Nijolė Kikutienė, the Director of Vilnius College of Technologies and Design said that the College seeks collaboration with other higher education institutions in order to ensure the quality of studies, and to increase the efficiency of preparing professionals for the market.

“We believe that the higher education cluster in technology and engineering studies will allow to focus more on student talent fostering, teacher didactic competences development and other activities, which could increase student motivation and creativity. In such a way we will prepare high level professionals for engineering industry”, said Kikutienė.

Ketvirtoji emigracijos banga sietina su euro įvedimu

Nuo Nepriklausomybės pradžios lietuvių emigraciją galima išskirti į keturias bangas, kuri turi tam tikrų požymių.

Pasak KTU profesorės V. Kumpikaitės – Valiūnienės, pirmoji emigracijos banga prasidėjo po Nepriklausomybės atkūrimo, kai prasivėrė Lietuvos sienos. Antroji – 2004 m. įstojus į Europos sąjungą. Trečiajai bangai įtaką padarė prisijungimas prie Šengeno zonos 2008 m. ir Lietuvą pasiekusi ekonominė krizė bei dėl finansinių paskolų išaugęs nedarbo lygis.

„Labai aktualu ir skaudu, kad 2015 m. įvedus eurą prasidėjo ketvirtoji emigracijos banga. 2015 m. iš Lietuvos išvyko daugiau nei 40 tūkstančių žmonių, o 2016 m. net 50 tūkstančių Lietuvos gyventojų. Tai daugiau nei šiuo metu gyvena Marijampolėje ar Mažeikiuose. Visa tai rodo, kad per metus prarandame daugiau gyventojų, nei gyvena 7-ame pagal dydį Lietuvos mieste. Paskutiniųjų metų emigracijos srautai beveik prilygsta kritiniams trečiosios bangos emigracijos metams. Ketvirtoji emigracijos banga sietina su kainų augimu įvedus eurą. Nors mėginama tai neigti, visgi statistika ir žmonių patirtis rodo ką kita“, - teigia profesorė.

Nors anksčiau vyrai ir moterys migruodavo panašiai, tačiau 2014 m. emigruojančių vyrų skaičius ėmė lenkti moterų skaičių, o 2015 m. tas skirtumas gerokai išaugo.  

Tarpdisciplininio KTU tarptautinių migracijos tyrimų klasterio iniciatyva buvo atliktas savarankiškas, nefinansuotas tyrimas apie Lietuvos piliečių emigracijos priežastis. Nuo 2016 m. spalio mėn., iš visų keturių bangų emigrantų, buvo surinkti 4136 atsakymai kur buvo apklausti nuo 19 iki 65+ metų amžiaus žmonės. Iš jų 811 respondentų paliko Lietuvą 2015 m. ir vėliau.

Svarbiausios emigracijos priežastys - ekonominiai veiksniai

„Daugiau nei 66 proc. ketvirtosios bangos emigrantų įvardino per mažą darbo užmokestį Lietuvoje. Tai svarbiausias veiksnys ir pats didžiausias procentas tarp visų tirtųjų bangų. Antroje vietoje – produktų ir paslaugų kainos (daugiau nei 42 procentai). Palyginimui, pirmoje bangoje 25 proc., antroje bangoje - 29 proc., trečioje - 35 proc. respondentų įvardino kainų svarbą“, - apklausos rezultatus pateikia mokslininkė.

Pasak profesorės, darbo užmokesčio skirtumai ir pajamų nelygybė, kurią jaučia žmonės, gyvenantys Lietuvoje (40 procentų respondentų) bei asmeninės sąlygos (daugiau nei 41 procentas) taip pat įvardinami tarp pagrindinių iš Lietuvos stumiančių veiksnių. „Reiktų atkreipti dėmesį, kad visų šių veiksnių svarba kiekvienoje bangoje vis didėja“, - įsitikinusi mokslininkė.

V. Kumpikaitės – Valiūnienės teigimu, kalbant apie traukos veiksnius didesnės pajamos svečioje šalyje buvo įvardintos beveik 60 proc. ketvirtosios migracijos bangos respondentų. Tai taip pat didesnis skaičius lyginant atsakymus su kitomis migracijos bangomis

„Apžvelgiant šiuos ekonominius veiksnius ir jų augančią svarbą, tai galima pavadinti „išgyvenimo strategija“. Tokią strategiją žmonės rinkosi ir po 1990-ųjų metų, kai buvo itin didelis nedarbo lygis ir reikėjo ieškoti išeičių“, - sako KTU profesorė.

Pagal darbo užmokestį Lietuva – tarp skurdžiausių šalių

„Dar keli liūdinantys faktai, paremti atliktu tyrimu. 46 proc. visų apklaustųjų savo namais laiko užsienio šalį, o Lietuvą tik 17 proc. Beje, ketvirtosios kartos migrantai labiau linkę įvardinti Lietuvą savo namais. Neramina ir tokie faktai, kad daugiau nei 40 proc. apklaustųjų neplanuoja grįžti į Lietuvą, o 3% respondentų, t.y. 129 asmenys, iš kurių dalis yra grįžusi gyventi ir dirbti į Lietuvą, planuoja vėl išvykti į užsienį“, - apklausos rezultatus pateikia mokslininkė.

Profesorės teigimu, apie 20 proc. apklausos respondentų teigia, kad Lietuvoje neįgijo jokios darbinės patirties ar jos net neieškojo. Vos pabaigus vidurinę mokyklą ar studijas aukštosiose mokyklose iškart išvyko į užsienį ieškotis darbo. Jie dažniausiai renkasi angliškai kalbančias šalis. Tuo tarpu jokios užsienio kalbos nemokantys, vyresnės kartos, emigrantai neteikia pirmenybės renkantis šalį.

„Apžvelgiant visas emigracijos bangas bei remiantis atliktu tyrimu, dažniausiai žmonės emigruoja dėl ekonominių priežasčių ir tų veiksnių svarba su kiekvienos bangos pradžia didėja. 2000 - 2005m. prognozės, kad naujos ES šalys palaipsniui prisivys senbuves savo darbo užmokesčiu ir migracijos srautai iš jų sumažės, Lietuvos atveju nepasitvirtino. Lietuva savo minimaliu, o taip pat ir vidutiniu darbo užmokesčiu lenkia tik Rumuniją ir Bulgariją, o Lietuvos piliečių pamėgtose Didžiojoje Britanijoje ar Airijoje minimalus darbo užmokestis didesnis bent 4,5 karto, o perkamosios galios indeksas skiriasi daugiau nei du kartus Lietuvos nenaudai“, - teigia mokslininkė.

Žinoma, emigraciją skatina ir socialinės priežastys, tokios kaip galimybė tobulėti (38 proc. ketvirtoji banga), didesnis tolerantiškumas (30 proc.) ir noras keistis (24 proc.), kurių svarba taip pat palaipsniui auga, ypač jaunimo tarpe. Tai sietina, su jaunimo, užaugusio jau Nepriklausomoje Lietuvoje pažiūromis ir nuostatomis“- apklausos rezultatus apibendrina KTU profesorė V. Kumpikaitė –Valiūnienė.