Renginys prasidėjo filmu apie sporto atsiradimo istoriją. Nuo antikos laikų sportininkai įžiebia ugnį sportuoti, sekti pavyzdžiu ir eina šiuo keliu iškėlę galvą. Mūsų sportininkai yra šių dienų riteriai – kovojantys ir vertinantys kilnų žaidimą, pagarbą varžovui ir taisyklėms. Būtent todėl šiam renginiui buvo pasirinkta riterių tematika. Riteriai turėjo pasižymėti karingumu, ištikimybe, dosnumu, nuskriaustųjų užtarimu ir širdies damos vardo šlovinimu bei dvasingumu. Tai yra tos vertybės, kurias mes puoselėjame ir šių dienų sporte.

Filmo intarpuose gyvą inscenizaciją atliko riterių kovų, gimnasčių ir KTU šokių klubo „Viesulas“ atstovų sportinių šokių pasirodymai. Taip pat renginio metu susirinkusius džiugino smuikų, šviesų šou bei aviamodelių pasirodymai.

Apdovanojimų ceremonijos pabaigoje geriausi KTU sportininkai pasižadėjo ištikimai ir sąžiningai atstovauti Universitetą visose sporto rungtynėse, turnyruose ir čempionatuose, rodyti ryžtą ir jėgą, savo meistriškumą, komandinę dvasią, atsidavimą ir draugiškumą bei kovoti, niekada nepasiduoti, negailėti pastangų ir ryžto, šventai laikytis riterystės įžadų: karingumo, ištikimybės, dosnumo, nuskriaustųjų užtarimo bei dvasingumo. Po priesaikos garbingieji sportininkai buvo įšventinti į KTU riterius.

Geriausi Universiteto sportininkai buvo apdovanoti atminimo suvenyrais (stiklo kristalais, stiklo statulėlėmis), kurie simbolizuoja mūsų vertybes: kilnų žaidimą ir skaidrumą (fair play & transperency) bei Hummel įsteigtais prizais.

Skelbiame geriausius 2016 m. KTU sportininkus.

Sportininkų TOP 10:

• Žygimantas Gališanskis (Irklavimas)
• Audrius Žekas (Imtynės)
• Deividas Tarulis (Dziudo)
• Gilbertas Tamulevičius (Jėgos trikovė)
• Paulina Bajorūnaitė (Fechtavimas)
• Martynas Tirlikas (Orientavimosi sportas)
• Mantas Ražinskas ir Roberta Bertaševičiūtė (Sportiniai šokiai)
• Karolina Ambotaitė (Krepšinis)
• Lukas Litvinas (Badmintonas)
• Paulius Valinskas (Krepšinis)

Geriausi KTU rinktinių nariai:

• Arnoldas Trakšelis (futbolas). Treneris Gintaras Grigonis.
• Inga Vainilavičiūtė (tinklinis). Trenerė Audronė Jakupkienė.
• Tadas Čeponis (šachmatai). Treneris Eugenijus Skietrys.
• Domas Kungys (regbis). Treneris Evaldas Murauskas.
• Matas Edgaras Staniukaitis (krepšinis). Treneris Vytautas Pliauga.
• Giedrė Marcinkevičiūtė (aerobinė gimnastika). Trenerė Irina Klizienė.
• Goda Ziutelytė (krepšinis). Treneris Jonas Kurševičius.
• Ingrida Pivoriūnaitė (jėgos trikovė). Treneris Karolis Urbanavičius.
• Saulius Juškevičius (svarsčio kilnojimas. Treneris Karolis Urbanavičius.
• Eglė Chmieliauskaitė (tenisas). Trenerė Laimutė Malakauskienė.
• Karolis Pleskūnas (tinklinis). Trenerė Raminta Šišlienė.
• Marius Liauteris (keliautojų sportas). Trenerė Jūratė Bajorienė.
• Šarūnas Audinis (imtynės). Treneris Kęstutis Raškevičius.
• Darius Jonaitis (rankinis). Treneris Darius Talačka.
• Tautvydas Raila (badmintonas). Trenerė Rasa Šulnienė.
• Mindaugas Kišonas ir Eligija Rimkutė (sportiniai šokiai). Treneris Gediminas Kavaliauskas.
• Lukas Simonavičius (lengvoji atletika). Trenerė Ernesta Karaškienė.
• Ugnė Baskutytė (stalo tenisas). Treneris Vitas Linonis.
• Rokas Veitas (sambo). Treneris Linas Obcarskas.
• Justas Misiūnas (orientavimasis). Trenerė Jūratė Bajorienė.

Šiais metais geriausia KTU komanda tapo rankininkai su treneriu Dariumi Talačka priešakyje.

Populiariausia KTU sportininkešiemet tapo Cheminės technologijos fakulteto studentė tinklinio rinktinės narė Ieva Kerutytė. Ji per savaitę KTU Sporto centro skelbtame konkurse sugebėjo surinkti net 1,1 tūkst. „patinka“.

Sveikiname mūsų sportininkus ir linkime siekti sporto aukštumų ateityje.

Renginio nuotraukas galite rasti FACEBOOK puslapyje KTU Sporto centras.

Tris dienas vyko atkaklios kovos tarp 118 sportininkų iš 22 šalių. Šioje sporto šakoje tradiciškai ypač pajėgi buvo Rusijos universitetų rinktinė – jos sportininkai tapo nugalėtojais 9 svorio kategorijose: 6 vyrų, 3 moterų (viso buvo kovojama dėl 18 medalių komplektų). 

Lietuvos sportininkai iškovojo 2 trečiąsias vietas. MRU studentas Žilvinas Lekavičius  (svorio kategorijoje daugiau nei 100kg), ir VGTU studentė Augustė Repečkaitė (svorio kategorijoje iki 56kg). 

Lietuvos sportininkai dalyvavo ir mišrioje vaikinų ir merginų komandų rungtyje ir iškovojo komandinę 3 vietą. Augustė Repečkaitė (svorio kategorija iki 56 kg), Aivaras Simonaitis svorio kategorija iki 90kg), Žilvinas Lekavičius (svorio kategorija virš 90kg) ir Marcin Dubovski (svorio kategorija iki 74kg).  

Stipriausia komanda šioje rungtyje tapo – Rusijos rinktinė, antrą vietą iškovojo Kirgizijos, o dvi trečiąsias vietas pasidalino Lietuvos ir Kipro komandos.

Kitas pasaulio universitetų sambo čempionatas vyks Novi Sad, Serbijoje 2018 m.

Šiais metais komisiją sudarė ir konkurso darbus vertino: komisijos pirmininkė prof. dr. Gražina Startienė (KTU), Snieguolė Kavaliauskienė (VĮ „Oro navigacija“), Vitalija Romanovienė (Kauno miesto savivaldybė), Jūratė Pridotkienė (UAB „Dangaus pupos“) ir Nijolė Uinskienė (Lietuvos nacionalinio verslo konfederacijos generalinė direktorė; Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos narė).

Dalyviai komisijos nariams pristatė savo verslo idėjas bei planą, kaip idėją paverstų realybe. Originaliausios idėjos laurus nuskynė Informatikos fakulteto studentų komanda „Comfy“ (Rūta Tamašauskaitė, Marius Valasevičius ir Aurimas Valančius). UAB Aconitum. studentams skyrė PROFUS linijos maisto papildus „Proto bokštas“, „Sveikas kaip ridikas“ ir „Erelio akis“.

Kaip Ekonomiškai efektyviausia idėja buvo įvertinta kita Informatikos fakulteto komanda „E-Pub“ (Aivaras Čiurlionis ir Vilius Dragūnas). Jie buvo paskatinti UAB „Adax“ prizais.

Socialinės atsakomybės centras už socialiai atsakingą verslą apdovanojo Elektros ir elektronikos fakulteto komandą „VtoSuccess“ (Žymantas Dapkus, Norbertas Kremeris, Žygintas Miknius, Tomas Žaromskis). Ši komanda buvo išrinkta ir kaip geriausios idėjos autoriai, jiems prizus skyrė UAB „Dangaus pupos“.

Inovatyviausios idėjos titulą pelnė Mechanikos inžinerijos ir dizaino komanda „Uno“ (Modestas Stankaitis), apdovanota AB Stumbras prizu.

Informatikos fakulteto komandą „IFai“ (Deimantė Burovaitė, Aurelija Kuncevičiūtė, Gytis Vievesis) už „žaliausią“ idėją apdovanojo Kauno miesto savivaldybė.

VĮ Oro navigacija už kūrybiškiausią idėją apdovanojo Elektros ir elektronikos fakulteto studentų komandą „Mathworld“ (Žygimantas Ložys, Andrius Petkus, Martynas Tirlikas, Šarūnas Mancius).

Kaip kūrybiškiausios idėjos autoriai buvo išrinkta Informatikos fakulteto studentų komanda „Pingviniukai“. Jiems atminimo dovanėles įteikė AB Kauno grūdai.

Konkurso rėmėjai: VĮ „Oro navigacija“ (vienintelė oro eismo paslaugų, ryšių, navigacijos ir stebėjimo paslaugų bei oro navigacijos informacijos paslaugų teikėja civilinės aviacijos reikmėms taikos metu Lietuvos Respublikos oro erdvėje), UAB "Aconitum" (viena iš vaistų ir maisto papildų gamybos lyderių Lietuvoje), AB „Stumbras“ (didžiausias ir populiariausias stipriųjų alkoholinių gėrimų gamintojas Lietuvoje), Socialinės atsakomybės tyrimų centras, UAB „Adax“ (ADAX yra 100 proc. norvegiško privataus kapitalo įmonė, įkurta 1948 metais. Šildymo įrangos gamyba, jos vystymas bei marketingas - pagrindiniai ADAX kompanijos tikslai.), UAB „Dangaus pupos“ (Tai saldžių asmeninių ir verslo dovanų elektroninė parduotuvė, su daugiau nei 400 šokolado ir karamelės gaminių), AB „Kauno grūdai“ (AB „Kauno Grūdai“ - vardas siejamas su tradicijomis, šimtmečio patirtimi, kokybe, ekonomine galia ir modernumu.) ir Kauno miesto savivaldybė.

Konservatyvūs sprendimai

Lietuvos gamintojų naudojamos pakuočių medžiagos ar pakavimo sprendimai yra labai konservatyvūs, įsitikinęs Kauno technologijos universiteto inovacijų ir tyrimų centro vadovas doc. dr Visvaldas Varžinskas.

 Atsakyti Iš principo, pasak pašnekovo, tokią padėtį nulemia keturi esminiai aspektai – būtent nuo jų priklauso, ką mes matome parduotuvėse. „Pirmasis ir labai svarbus – pakuotės savikaina. Rinkoje turime įvairių gaminių, turinčių skirtingą pridėtinę vertę. Jei gaminiai yra „prabangos prekių“ grupės, tuomet gamintojai leidžia sau netaupyti pakavimo sprendimams ir įskaičiuoja pakuotės vertę į nemažą gaminio savikainą“, – aiškino V.Varžinskas.

Tačiau su kasdienio ar plataus vartojimo gaminių pakuotėmis, pasak Technologijos universiteto Inovacijų ir tyrimų centro vadovo, padėtis kitokia – siekiant konkurencingumo rinkoje, skaičiuojama kiekviena cento dalis.

Antrasis, pakuočių sprendimus lemiantis aspektas, yra pakavimo procesai ir įrengimai, kuriuos naudoja įmonės automatizuoto pakavimo procesuose. „Jei įmonė yra įdiegusi fasavimo linijas, pritaikytas dirbti su tam tikros rūšies ar savybių pakuočių medžiagomis, jų pakeitimas alternatyviomis medžiagomis yra sunkiai įmanomas, nes automatines fasavimo mašinas pakeisti yra didelė prabanga bet kuriai įmonei“, – dar vieną iš aspektų, kodėl retai ieškoma alternatyvių pakavimo būdų, įvardijo V.Varžinskas.

„Trečiasis aspektas, – tęsė pašnekovas, – vartotojų poreikiai ir rinkos „mados“. Šis aspektas skatina šalies pakuočių dizainerius ir projektuotojus konkuruojant ieškoti įdomių ir akį traukiančių pakuočių sprendimų. Tačiau tie sprendimai ribojami pirmų dviejų minėtų aspektų bei ketvirtojo, kuris kasdien tampa vis aktualesnis – tai teisiniai ir aplinkosauginiai reikalavimai“, – kalbėjo V.Varžinskas.

Būtent aplinkosauginiai reikalavimai, pasak jo, tampa esminiu ir diktuojančiu kriterijumi projektuojamoms pakuotėms. „Įmonės turi užtikrinti, kad į rinką teikiamos pakuotės yra suprojektuotos ir pagamintos taip, kad jų tūris ir masė būtų kuo mažesni bei kad jas būtų galima pakartotinai naudoti, perdirbti ar pritaikyti kitoms reikmėms“, – aiškino V.Varžinskas.

Leidžia sutaupyti verslui

„Didelės dalies pakavimo medžiagų mes nematome prekybos centro lentynose, tačiau saugiam produkto transportavimui sunaudojama daug gofro kartono, plėvelių, medinių padėklų ir kitokių pakuočių medžiagų. Būtent pakuočių sistemos optimizavimas ir pakuočių medžiagų minimizavimas yra ta sritis, kurioje įmonės su KTU Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro mokslininkų pagalba ieško naujų sprendimų ir sutaupymo galimybių“, – į kokią kryptį orientuojasi įmonės, pasakojo V.Varžinskas.

Pašnekovas tikino, kad ieškoti alternatyvių sprendimų itin naudinga ir pačiam verslui: „Reikia įvertinti tai, kad pakuotės kaštus sudaro ne tik įsigyjamų medžiagų vertė, bet ir mažesnės sandėliavimo, transportavimo sąnaudos bei gamintojo ar importuotojo prievolė sumokėti už į rinką išleidžiamų atliekų tvarkymą. Susumavus viską, matyti, kad įmonė tikrai sutaupo lėšų“, – tikino V.Varžinskas.

Per metus sutaupyta 11 tonų popieriaus – 300 medžių

Nors alternatyvių pakavimo sprendimų srityje Lietuva nėra pati pažangiausia, sprendimų kuriant ne tik pirmines, bet ir antrines ar tretines pakuotes ieškoma. Ne viena šalies pramonės įmonė stebina savo inovatyviais sprendimais ar idėjomis, kaip galima minimizuoti gaminių pakuotes ir sutaupyti, o kartu išlaikyti pagrindinę pakuotės funkciją – tinkamai apsaugoti produktą. Pakuočių optimizavimo inovacijoms didelį dėmesį skiria „Mantinga Food“, aplinkosaugines švietimo iniciatyvas vykdo „Osama“, prie šios krypties prisideda ir „Vilkyškių pieninė“. Alternatyvių būdų pakuočių sektoriuje ieško „DS Smith Packaging Lithuania“, „Achempak“ ir kitos Lietuvos įmonės.

Vienos iš tokių įmonių „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius ir viceprezidentas Algimantas Markauskas tikino, kad aplinkosauginis aspektas įmonei yra labai svarbus. „Gamtą tausojantys sprendimai yra dalis mūsų socialinės atsakomybės politikos. Puikiai suvokiame, kad verslas neegzistuoja vakuume, kad visiems darbuotojams rūpi, kokioje aplinkoje mes gyvename ir kaip galime prisidėti prie gamtos išsaugojimo“, – kas skatina ieškoti alternatyvių pakavimo būdų, aiškino įmonės vadovas.

Pakavimo tobulinimo projektus, pasak A.Markausko, įmonė įgyvendina nuolat.

„Pastaruoju metu pakavimo srityje įgyvendinome 6 didelius tobulinimo projektus. Darbuotojai išanalizavo ir atnaujino daugiau kaip 300 skirtingų produktų pakuočių, optimizuota per 60 pakuočių ir 30 pakavimo medžiagų rūšių, taip pat suprojektuoti nauji ir universalūs įdėklai“, – kokie darbai atlikti, komentavo vadovas.

Anot jo, tai atnešė daug naudos ne tik gamtai, bet ir įmonei. „Šie patobulinimai leido sumažinti popieriaus sąnaudas pakuočių gamybai 25 proc., o pačią pakuočių įvairovę sumažinti per pusę. Optimizavę pakuotes, 80 proc. sumažinome popieriaus atliekų kiekį pakuočių gamybos metu. To rezultatas – per metus sutaupėme 11 tonų popieriaus arba išsaugojome beveik 300 medžių.

Taip pat svarbu, kad ir mūsų pakavimo procesai tapo greitesni ir lankstesni. Suskaičiavome ir finansinę naudą, matyti, kad dėl pakuočių savikainos bei transportavimo kaštų sumažėjimo bendrovė per metus sutaupys apie 200 tūkst. JAV dolerių“, – optimizavimo naudą skaičiais grindė „Thermo Fisher Scientific Baltics“ vadovas.

Atsakomybę, kaip vieną pagrindinių priežasčių, vedančių ieškoti alternatyvių aplinkosauginių sprendimų, įvardijo ir kiaušinių dėklus iš plaušienos gaminančios įmonės „Vinapack“ vadovas Nauris Šidlauskas. „Įmonė jaučia didelę atsakomybę dėl didelių popieriaus atliekų susidarymo kiekių, todėl mūsų tikslas yra kuo daugiau popieriaus atliekų perdirbti, kad kuo mažiau jų patektų į aplinką.

Tai yra pagrindinis įmonės veiklos variklis“, – tikino vadovas. Anot jo, prieš pradedant UAB „Vinapack“ veiklą, Lietuvoje rinka buvo „apkrauta“ kiaušinių dėklais iš plastiko, o kiaušinių dėklai iš popieriaus plaušienos buvo importuojami iš Latvijos ir Estijos. Šiuo metu mūsų gaminama produkcija užima apie 60–70 proc. visų šalyje parduodamų kiaušinių dėklų iš popieriaus plaušienos.

„Gamindami pakankamą kiekį šio tipo kiaušinių dėžučių, iš kiaušinių pakavimo rinkos „stumiame“ plastikines kiaušinių pakuotes. Mūsų gaminama kiaušinių pakuotė yra lengvai perdirbama ir kur kas draugiškesnė aplinkai negu plastikinė kiaušinių pakuotė“, – tikino vadovas.

Viltys ir grėsmės

Kalbėdamas apie inovacijas pakuočių gamybos sektoriuje V.Varžinskas įžiebė ir vilties. „Šiuo klausimu būtina paminėti pramoninę biotechnologiją. Šiandien tai yra labai sparčiai auganti tyrimų ir pramonės sritis, kuri, startavus pramoninės biotechnologijos programai, vystoma ir Lietuvoje.

Ši mūsų šalyje turi puikias perspektyvas dėl galimybių apsirūpinti atsinaujinančia žaliava. Mūsų šalies potencialas užauginti biomasę yra gerokai didesnis nei poreikis suvartoti ją Lietuvos rinkoje ir santykinai didesnis nei Vakarų Europos valstybėse, kurioms, pagal skaičiavimus, biomasę reikės importuoti“, – teigiamas puses įžvelgė profesorius.

Vis dėlto, žvelgdamas į ateitį, V.Varžinskas numatė ir iššūkių – iki 2030 m. Europoje turėtų būti perdirbama 70 proc. komunalinių atliekų ir 80 proc. pakuočių atliekų, o nuo 2025 m. perdirbamąsias atliekas bus apskritai draudžiama vežti į sąvartynus. „Tai yra ambicingi tikslai ir įpareigojimai visoms ES šalims narėms, o tokioms kaip Lietuva – ypač sunkus iššūkis. Mūsų šalyje apie 50 proc. pakuočių atliekų, susidarančių komunalinių atliekų sraute, vis dar patenka į sąvartynus. Netolimoje ateityje sumažinti šį kiekį iki 20 proc. be tinkamų sprendimų ir priemonių tiesiog neįmanoma“, – tikino pašnekovas.

Įsigaliojusios tvarkos esmė, anot V.Varžinsko, jau kuriant pakuotę numatyti, kad ji būtų pagaminta iš minimalaus medžiagų kiekio, įvertinta ir atliekų tvarkytojui ženklinimu nurodyta, kaip reikia tvarkyti visus pakuotės komponentus ir medžiagas. Inovacijų ir tyrimų centro vadovo teigimu, ši prievolė privers gamintojus atkreipti dėmesį į tai, kad neapgalvotas, perteklinis ar netinkamas pakuotės ir jos medžiagos pasirinkimas augina pakuočių atliekų kalnus sąvartynuose, už kuriuos Lietuvai gresia ES sankcijos.

Šaltinis 15min.lt

KTU alumnas Ernestas šiandien laiko suranda visiems savo gyvenimo pomėgiams. Kaune įsikūrusioje tarptautinėje bendrovėje „Intermedix Lietuva“ dirbantis JAVA programuotojas ne tik dėsto KTU, rašo populiarų tinklaraštį, dalyvauja IT bendruomenės veikloje, bet ir randa laiko suburti kolegas tokioms veikloms, kaip žygiai su motociklais.

Vertingos įžvalgos studentams – per asmeninę patirtį

E. Kardzys KTU pradėjo dėstyti pavasarį – apie galimybę pasidalinti savo žiniomis su studentais jis išgirdo iš pažįstamo, dirbančio šiame universitete. Išgirdusi šį prašymą programuotojo darbovietė, „Intermedix Lietuva“, ne tik palaikė šį jo norą, bet ir skatino dalį laiko skirti praktinių žinių perdavimui.

Nuo tada, kai pradėjo dėstyti, Ernestas buvo įvertintas kaip vienas geriausių verslo praktikų KTU Informatikos fakultete (KTU IF). Paklaustas, kas lėmė tokius puikius studentų vertinimus, E. Kardzys neabejojo, kad atsipirko jo studentams skirtas laikas.

„Padėti kitiems suprasti naują idėją yra ne tas pats, kas programuoti. Visada pasiruošdavau paskaitoms – ieškodavau ne tik papildomos informacijos, bet ir stengdavausi atsakyti į kiekvieną studento elektroninį laišką, klausimą kuo greičiau. Man dėstymas tapo nauju ir įdomiu iššūkiu – džiugu, kad studentai taip pozityviai atsiliepė apie mano dėstymą“, − pasakojo Ernestas.

Pasak KTU studentų apklausos, E. Kardzys pateikdavo lengvai suprantamus technologijos pavyzdžius. Tokia metodika padėjo studentams lengvai ištaisyti programavimo klaidas, išmokti spręsti iškilusias problemas bei siūlyti patobulinimus, vystant sudėtingas sistemas. Per vieną iš paskaitų, E. Kardzys studentams papasakojo, kaip galima sukurti paprastą bankinę sistemą, studentai sulaukdavo proceso Test Driven Development (TDD) užduočių.

E. Kardzys tiki, kad pagrindinė dėstančio verslo praktiko užduotis universitete –  paaiškinti realias ir praktines verslo situacijas bei supažindinti su naudojama programine įranga. Jis mano, kad toks praktinių sprendimų pateikimas studentams suteiks žymų pranašumą pradedant programuotojų karjeras.

„Stengiausi studentams perduoti kuo daugiau praktinės patirties, nes kiekvienas jų turi puikų potencialą“, − pasakojo jis. Jis taip pat dėkingas KTU, kad galėjo jį išugdžiusiam universitetui tokiu būdu  atiduoti skolą.

Jaudinanti Lietuvos IT sektoriaus ateitis

E. Kardzio teigimu, svarbu, kad studentai suprastų, jog tokios paskaitos būtinos, norint šalyje augti ir stiprėti IT bendruomenei.

„Ateityje šie studentai bus IT profesionalai, kurie taikys universitete įgytas žinias ir praktinę patirtį. Tikiu, kad jie taip pat dalinsis patirtimi su būsimais IT bendruomenės lyderiais ir taip prisidės prie visos šalies bendruomenės augimo. Tikiu, kad toks žinių tarp verslo ir mokslo apsikeitimas padės Lietuvai pasiekti savo tikslą – tapti Europos ne tik IT, bet ir kitų technologijų sostine“, − sakė jis.

Jis pabrėžė faktą, kad mūsų šalis yra žinoma pasaulyje kaip auginanti puikius IT profesionalus, tad nenuostabu, jog kiekvienais metais užsienio investicijos Lietuvoje auga, ypač IT srityje.

„Pagal tiesioginių užsienio investicijų projektų planuojamas sukurti darbo vietas milijonui gyventojų Lietuva užima 10 vietą pasaulyje, rodo naujausia „IBM Global Location Trends 2016“ ataskaita. Lietuvoje užsienio investuotojai planuoja aukštesnę pridėtinę vertę kuriančias darbo vietas – pagal imlumą žinioms ir kuriamą pridėtinę vertę Lietuva čia taip pat užima 10 vietą“, − pasakoja E. Kardzys.

Jo teigimu, verslo profesionalai bei aukštasis mokslas ir toliau turi dirbti petis petin – tik taip bus galima išugdyti ateities lyderius, gebančius pozityviai įtakoti visą šalies ekonomiką.

Gerbiami universiteto bendruomenės nariai, kviečiame naudotis naujai prenumeruojama OECD iLibrary ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (Organisation for Economic Co-operation and Development (OECD)) duomenų baze. Joje sukaupta šios organizacijos išleista statistinė informacija, knygos bei periodiniai leidiniai pagrindinėmis socialinėmis, ekonominėmis temomis. 

In 1998, Saint Nicholas was nominated as the guardian of the city, and he is known as being progenitor of Santa Claus. In Greek, his name was Nicholas, but in other countries it is simplified into Klaus (Claus). There are many cities in the world that declare Saint Nicholas as the city’s guardian, but Kaunas is the only one in Lithuania.

“The picture of Saint Nicholas can be found in the stamps of the oldest documents, and on the walls of the Old Town. We have Saint Nicholas church, too. I guess, that based on these facts Kaunas can be proudly called Christmas Capital of Lithuania”, says Kęstutis Ignatavičius, Chairman of Kaunas Town Hall society.

Most of time the statue of the Saint Nicholas is kept Saint Nicholas church, but every year before Christmas the statue is being brought to Kaunas Town Hall where it stays during whole holiday season. Important part of the ceremony is a Saint Nicholas speech from the Old Town Hall balcony.

This year one more ceremony will be added to the tradition: the coins, which were thrown into the ancient wax stove by the tourists and Kaunas residents, will be collected and given away as a charity for important organisations.

Kaunas University of Technology invites all the students – international and local – to join the festive mood of the city. By doing good deeds, spreading joy and happiness we will make our city a true Christmas Capital, where miracles can happen.

We are pleased to provide KTU community members with access OECD iLibrary. Online library of the Organisation for Economic Cooperation and Development (OECD) featuring its books, papers and statistics and is the gateway to OECD’s analysis and data. Themes: economics, finance, trade, agriculture, energy, transport, education, environment, management, etc.

Renginio metu linksmieji tigriukai vaikučius įtraukė į judrius žaidimus, tad sušąlusių nebuvo. Kalėdinės dirbtuvėlės, kuriose darbavosi šaunioji Aušros ir Egidijaus Kavaliauskų šeima bei Trečiojo amžiaus universiteto, Raguvos fakulteto studentės mokytojos Gražina Bubelytė bei Valentina Falamejeva rodydanos kaip pinti vainikus, susilaukė didelio aktyvių mamyčių ir tėvelių susidomėjimo, o vainikus jie nešėsi vieną už kitą gražesnius.

Ketvirtadienio vakarą susirinkusius nuotaikingomis dainomis džiugino renginių vedėjas Darius Liutkevičius, Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijos solistai, šventiniam vakarui susibūręs draugų Armino, Vitalijos ir Alekso ansamblis, Panevėžio r. Raguvos gimnazijos mokytojos Ingridos Bučinskienės vadovaujami mažieji dainininkai, solistė Domilė Sauchataitė, talentingieji „Yamaha“ muzikos mokyklos mažieji dainininkai, lydimi jų muzikos mokytojos Skirmantės Balčiūnatitės.

Šokti kvietė Panevėžio r. Liūdynės kultūros centro šokių studija „Judesys“. Visus susirinkusiuosius svečius kalėdinėmis vaišėmis vaišino VŠĮ „Panevėžio profesinio rengimo centro bendruomenė“, Panevėžio r. Liūdynės kultūros centro bendruomenė bei Panevėžio miesto bendruomenė „Senamiestietis“, o arbatą pilstė Panevėžio rajono Raguvos gimnazijos Tėvų švietimo studija. Ir visa tai buvo nemokamai.

Antrasis „Kalėdų senelio kiemelis” šiais metais treniruočių studijos „Stimulus” įsteigtais prizais apdovanojo aktyviausiai renginį socialiniuose tinkluose reklamavusius 10 šventės gerbėjų. Grožio salono „Marmozel” prizais apdovanoti aktyviai rungtyse dalyvavę tėčiai ir mamytės bei daugiausiai „Kalėdų senelio kiemelio” skelbto alumniečių nuotraukų konkurso su Snieguole ir pelyte Mine, daugiausiai Like surinkusi Jurgitos ir Viliaus Talalų šeima, kuri savo namus dar papuoš ir rėmėjų dovanota žaliaskare. Šį kartą be dovanų neliko ir KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto dėstytojai, kurie į namus išsinešė kvepiančias eglutes. Šventę savo dalyvavimu papuošusios bendruomenės džiaugsmingai priėmė etnokultūrinių vertybių puoselėtojos Vidos Bernadišienės rankų darbo žvakes.

Organizatoriai dėkingi gausiai susirinkusiems žmonėms, kurie atvyko su vaikais, su šunimis, nepabūgo žiemos šaltuko, galbūt permirkusiomis kojomis grįžo namo, tačiau parsinešė vainiką ar žaisliuką, šypseną bei Kalėdinę nuotaiką. Dėkojame ir už jų Kalėdiniame pašte paliktus šiltus palinkėjimus. Taip pat dėkojame kiekvienam rėmėjui asmeniškai už jų nuoširdžią ir nesavanaudišką paramą.

„Kalėdų senelio kiemelio” autoriai ir iniciatoriai džiaugiasi didelį populiarumą įgavusiu ir tapusiu tradiciniu šeimų Kalėdiniu renginiu, ir trokšta, kad jis gyvuotų toliau, todėl šio nuostabiai šilto, jaukaus ir Kalėdomis kvepiančio renginio tradicijų puoselėjimą norėtų perleisti KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto Alumni studentams.