Panevėžys technologies and business faculty is 100 km away from Kaunas, the second largest city in Lithuania. Panevėžys is not as international as Kaunas, but students like to come to Panevėžys, where they can experience a sheer Lithuanian city and its rural surroundings full of nature, nevertheless.

Also, exchange students have the opportunity to hang out with people from all over the world, who come to Panevėžys to volunteer in various programs.

Exchange students, who choose to study in Panevėžys Faculty of Technologies and Business, tend to be focused on their studies. They work on their individual study projects, practice their skills in the famous Robotics laboratory.

Panevėžys is a perfect choice for students who wish to study without any disturbance in the peaceful mode of life. There is a Lab Centre in Panevėžys Faculty of Technologies and Business, where foreign students can carry out their research projects.

Panevėžys technologies and business faculty is a great place to do research – all laboratories are located in one place, experienced university professors are always willing to help foreign students with any questions or problems they may have.

Here, students get private tutoring and are encouraged to work individually under the supervision of University professors. There are many opportunities to do assignments in foreign investment companies located in Panevėžys, e.g. "Schmitz Cargobull", where students can get hands-on experience.

Panevėžys Faculty of Technologies and Business library has a wide variety of English books on various technological science topics. It welcomes students with a cosy study space and quiet atmosphere.

Faculty members are always happy to welcome students from abroad and learn more about their home countries, cultures and languages. Incoming students are always presented with an opportunity to organize their own activities, events introducing their heritage.

Exchange students that come to study in Panevėžys live together in the dormitory, where they can meet and interact not just with international students but with Lithuanians as well. Rooms in the dormitory, which is quite close to the faculty, are always guaranteed for foreign students.

For those who like to travel on the weekends, it is extremely easy to reach other Lithuanian cities and interesting sight-seeing sites by using the Panevėžys Bus Station that has good connections with all the other Lithuanian cities and town, as well as other Baltic countries.

Panevėžys technologies and business faculty is 100 km away from Kaunas, the second largest city in Lithuania. Panevėžys is not as international as Kaunas, but students like to come to Panevėžys, where they can experience a sheer Lithuanian city and its rural surroundings full of nature, nevertheless.

Also, exchange students have the opportunity to hang out with people from all over the world, who come to Panevėžys to volunteer in various programs.

Exchange students, who choose to study in Panevėžys Faculty of Technologies and Business, tend to be focused on their studies. They work on their individual study projects, practice their skills in the famous Robotics laboratory.

Panevėžys is a perfect choice for students who wish to study without any disturbance in the peaceful mode of life. There is a Lab Centre in Panevėžys Faculty of Technologies and Business, where foreign students can carry out their research projects.

Panevėžys technologies and business faculty is a great place to do research – all laboratories are located in one place, experienced university professors are always willing to help foreign students with any questions or problems they may have.

Here, students get private tutoring and are encouraged to work individually under the supervision of University professors. There are many opportunities to do assignments in foreign investment companies located in Panevėžys, e.g. "Schmitz Cargobull", where students can get hands-on experience.

Panevėžys Faculty of Technologies and Business library has a wide variety of English books on various technological science topics. It welcomes students with a cosy study space and quiet atmosphere.

Faculty members are always happy to welcome students from abroad and learn more about their home countries, cultures and languages. Incoming students are always presented with an opportunity to organize their own activities, events introducing their heritage.

Exchange students that come to study in Panevėžys live together in the dormitory, where they can meet and interact not just with international students but with Lithuanians as well. Rooms in the dormitory, which is quite close to the faculty, are always guaranteed for foreign students.

For those who like to travel on the weekends, it is extremely easy to reach other Lithuanian cities and interesting sight-seeing sites by using the Panevėžys Bus Station that has good connections with all the other Lithuanian cities and town, as well as other Baltic countries.

KICkoff Lithuania is one of the six global startup competition semi-finals, taking place in different countries. Teams from Bulgaria, Cyprus, Croatia, Czech Republic, Estonia, Latvia, Lithuania, Greece, Hungary, Poland, Romania, Slovakia, and Slovenia could take part at KICkoff Lithuania.

“This competition is aimed at finding and encouraging start-ups, researchers, and scientists working in energy field who are creating energy efficient and renewable energy solutions, such as solving issues for intelligent and energy-efficient buildings’ or urban problems,” says Head of KTU’s Startup Space Donatas Smailys.

KICkoff Lithuania was organised by KTU’s Startup Space on July 4-5. Six teams from Latvia and Lithuania competed in the event. The startups were evaluated by the commission of experts: founders of successful startups, startup mentors and venture capitalists. The criteria included the product’s relevance to the theme of the competition, quality of the business model and the market analysis presented, quality of the presentation, commercialisation opportunities and real results.

The Winners: Smart Car Charging System and Intelligent Gas Sensor

The trip to the KICkoff finals in Warsaw was awarded to the two teams comprised of KTU scientists and students, who presented innovations SmartChargeBox mobile and Highly Selective Multiple Gas Sensor.

“Our mobile charging station will satisfy the needs of different users. Our business model is aimed not only to individual households, but also businesses and public sector company”, said Kęstutis Valinčius, the generator of the smart mobile electric vehicle charging station SmartChargeBox concept.

The solution developed by KTU scientists will assist in quick charging not only of electric cars, but also of other electrical devices.

Highly selective multiple gas sensor developed by the second team, can be applied for measuring the air quality both in private and industrial surroundings. The sensor is easy to integrate and adapt to a variety of other devices, and can detect various sources of gas.

“Our device is designed to allow us to determine the concentration of any gas in any environment,” said one of the members of the team, KTU student Dovydas Barauskas.

12 the best energy field startups from different countries will take part at the KICkoff finals. The winning team will not only receive 10 000 euros’ investment, but also will get networking possibilities with international mentors, potential investors, and an opportunity to find potential partners in other countries.

Nurtures Beginning Startuppers

Two of the young teams participating at KICkoff Lithuania won additional prizes: KTU’s Startup Space acceleration packs went to Foamita and Multicord.

“The acceleration package includes a range of services, which the winning team will be able to use for three months. We know that it is really important to motivate young teams, to help them discover their strengths, define the roles among the team members, to teach them to how to “sell” their ideas. Young startups also need to have an actual space where the team could work and improve their products”, said Donatas Smailys, introducing the prize.

International Mentor and Best Practices Sharing

“Our idea was not only to hold the semi-finals and to determine the best teams, but also to provide additional knowledge. Mentoring and sharing of best practices are of crucial importance at our incubator”, said Smailys.

The seminars and discussions two days before the semi-finals covered various topics. Internationally acclaimed mentor from Estonia Gleb Maltsev gave a talk on successful presentation, engaging potential investors in a few minutes, and specified the most common mistakes startuppers make while presenting their ideas.

“Do not be afraid to speak in English; you speak better than you expect”, encouraged Maltsev young entrepreneurs.

The business models and the future sales performance experience were shared by the young Lithuanian business development experts and developers of startups: founder of Talent Garden Artūras Bulota, one of the most successful Lithuanian startups’ Inside Warehouse co-founder and KTU Startup Space mentor Justinas Taruška, and Arvydas Bložė, Head of startup accelerator Startup.lt.

All the speakers agreed that in order to build and to grow a successful business, it is important not only to know your clients and to offer them an exceptional product, but also to form a team whose members are able to adapt to a wide variety of situations, are flexible in response to changes, and can each give an equivalent contribution to the joint work.

KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) Aplinkosaugos technologijos katedros tyrėjas dr. Tadas Prasauskas pasakoja, kad buvo iškelti du tyrimo tikslai: 1) palyginti teršalų – mineralinių plaušų – emisijas iš asbestcemenčio bei neasbestinių stogo dangos lakštų įvairių statybos darbų metu; 2) įvertinti mineralinių plaušų emisijas iš termoizoliacinės plaušinės medžiagos, jų patekimą į gyvenamąją aplinką ir pasišalinimą iš patalpų pastato eksploatavimo metu.

Pirmojo tyrimo metu buvo tiriamos trys skirtingo tipo stogo dangos: asbestcemenčio, lietuviška ir ukrainietiška neasbestinės dangos. Siekiant nustatyti dulkių ir plaušų emisiją, medžiagų lakštai buvo skaldomi, trinami vienas į kitą, šlifuojami bei šveičiami, imituojant šių stogų dangų ardymo ar priežiūros metu atliekamus veiksmus.

Dar kartą patvirtino: asbesto turinčios stogo dangos gali būti pavojingos

Tyrimo metu susidariusios dulkės specialia matavimo įranga buvo suskirstytos į stambias (dalelės, didesnės už 2,5 µm) ir smulkias (dalelės, mažesnės už 2,5 µm). Smulkiosios dulkės yra ypač pavojingos žmonių sveikatai. Palyginimui, žmogaus plauko skersmuo yra 70-100 µm.

Eksperimentų metu mokslininkai pastebėjo įdomų reiškinį – asbesto plaušų koncentracija smulkiojoje dulkių frakcijoje buvo didesnė nei stambiojoje frakcijoje. Didžiausia asbesto plaušų koncentracija nustatyta smulkiojoje aerozolio dalelių frakcijoje (skaldymo operacijos metu), ir tai dar kartą patvirtino asbestinės stogo dangos pavojingumą sveikatai. Mokslininkai pabrėžia, kad šie rezultatai prieštarauja anksčiau paskelbtoms prielaidoms dėl galimo plaušų surišimo cementu bei tokiu būdu sumažėjusio asbesto pavojingumo.

Lyginant plaušų emisijas iš asbestinio ir neasbestinių lakštų, dulkėse celiuliozės plaušų buvo aptikta mažiau lyginant su asbesto plaušais. Celiuliozės plaušų išsiskyrimo intensyvumas iš neasbestinio šiferio lakštų buvo 2-13 kartų mažesnis, lyginant su asbesto plaušų išsiskyrimu. T. Prasauskas pabrėžia, kad absoliuti dulkių emisija apdorojant šiferio stogo dangos lakštus nėra didelė, tačiau susidariusiame aerozolyje yra nemaža dalis smulkiosios frakcijos dalelių, kurios gali skverbtis į gilesnius žmogaus kvėpavimo takus ir būti potencialiai pavojingos sveikatai.

Mineraliniai plaušai prasiskverbia net ir pro mikro plyšius

Kito tyrimo metu mokslininkai tyrė plaušų prasiskverbimą iš mineralinės pluoštinės termoizoliacinės medžiagos į gyvenamąją aplinką, esant nekokybiškam apšiltinimo sluoksnio įrengimui, kai tarp izoliacinės medžiagos ir patalpos neįrengiamas orui nelaidus barjeras. Esant atitvaro mikro įtrūkimams ar plyšiams (>1 mm), per termoizoliacinę medžiagą į kambarį judantis oro srautas gali išnešti plaušus. Toks scenarijus gali susidaryti, kai lubose įrengiami nesandarūs įleidžiami šviestuvai. Tokiu būdu kambaryje gali nusėsti iki 50 plaušų viename kvadratiniame centimetre per valandą.

Gauti rezultatai rodo, kad esant ilgesniam poveikio laikotarpiui ir pakankamai dideliems plyšiams, yra tikimybė viršyti ribinę 10 plaušų/cm² vertę. Ši vertė Suomijos būsto sveikatos instrukcijose rekomenduojama kaip maksimali sveikatai nekenkianti plaušų koncentracija gyvenamosiose patalpose. Viršijus šią ribinę vertę yra reikalinga imtis plaušų koncentraciją mažinančių priemonių.

Pašalinti plaušelius padeda ir dažnas namų valymas

KTU tyrėjų gautais duomenimis, mineralinių plaušų paviršiaus koncentracija pradėjo mažėti praėjus dviem mėnesiams po statybos darbų pabaigos visose tirtose neseniai pastatyto gyvenamojo namo patalpose.

Mineralinių plaušų paviršiaus koncentracija kambariuose sumažėjo 2-3 kartus praėjus trims mėnesiams po statybos darbų pabaigos. Dvejuose iš penkerių tirtų kambarių, mineralinių plaušų paviršiaus koncentracija buvo žemiau aptikimo ribos praėjus keturiems mėnesiams po darbų pabaigos. Nustačius tokio lygio koncentracijas galima nesiimti jokių papildomų priemonių. Šį sumažėjimą sąlygojo reguliarus sausas ir šlapias patalpų valymas.

Atliekant tyrimus renovuojamuose daugiabučiuose pastatuose, mineralinių plaušų buvo aptikta visuose tirtuose daugiabučiuose pastatuose prieš (20 pastatų) ir po renovacijos darbų (14 pastatų), tačiau ne visuose butuose. Didžiausia mineralinių plaušų koncentracija buvo nustatyta daugiabučio namo, kurio stogas dengtas asbestcemenčio lakštais, patalpose. Nustatyta, kad renovacija statistiškai reikšmingai įtakojo plaušų koncentracijos padidėjimą tirtuose butuose.

Didžiausias pavojus – baigus statybas

KTU mokslininkų teigimu, pavojingos mineralinių plaušų (mineralinės vatos) savybės gali būti priskiriamos jų pluoštiniam pobūdžiui, o ne cheminei sudėčiai. Dažniausiai pasitaikantys mineralinių plaušų neigiami padariniai sveikatai yra laikinas odos, akių, nosies ir gerklės dirginimas. Ši plaušinė medžiaga gali būti ir jau yra plačiai naudojama pastatų energinio efektyvumo didinimo (renovacijos) procesuose.

Atlikti eksperimentiniai tyrimai parodė, kad kyla pavojus dėl nuolatinio plaušų skverbimosi į gyvenamąsias patalpas po statybos darbų pabaigos. Mineralinių plaušų skverbties į gyvenamąsias patalpas per pastato atitvarus prevencija turi būti užtikrinta kruopščiai sandarinant sienų ir lubų sujungimus specialiomis barjerinėmis medžiagomis.

Pastato vidaus apšvietimas taip pat turėtų būti kruopščiai pasirenkamas, nes netinkama instaliacija gali sumažinti pastato atitvarų sandarumą, tiek energijos taupymo, tiek ir plaušų skverbties požiūriu. Mineralinių plaušų koncentracijos vidaus aplinkos ore sumažėjimas gali būti pasiektas kruopščiai valant patalpų paviršius dulkių siurbliu kiekvieną kartą prieš mineralinės vatos ekspoziciją. Tačiau pirmiausia ypatingas dėmesys turi būti skirtas taršos šaltinių kontrolei.

Įvairūs verslo procesai šiandien generuoja didžiulius duomenų kiekius. Įmonėms labai svarbu gauti naudą iš šių duomenų, „ištraukti“ įžvalgas apie vienų ar kitų procesų gerinimą, klientų elgseną, išteklių naudojimą ir našumo didinimą. Todėl verslui reikia vis daugiau specialistų, kurie galėtų analizuoti duomenis ir daryti išvadas bei sprendimus užtikrinančius tolesnę jo sėkmę.

Skelbiama, jog 3-4 metų profesinę patirtį turinčio duomenų analitiko atlygis Lietuvoje šiuo metu svyruoja nuo 1700 iki 2250 eurų (bruto darbo užmokestis). Įvairios pasaulio darbo rinkos tyrimo agentūros prognozuoja, kad iki 2024 metų specialistų, turinčių gilias matematikos žinias ir gerus analitinius gebėjimus, bei gebančių juos taikyti sprendžiant praktinius uždavinius, paklausa didės 18-21 procentais. Be to, vis daugiau įmonių vadovų teigia, kad sėkmingam verslo vystymui reikalingi analitikai su stipriu pasirengimu matematikos srityje.

Matematikos žinios realių problemų sprendimui

Kalbant apie matematiką, reikia nepamiršti išskirti dvi persidengiančias sritis – teorinę (grynąją) matematiką ir taikomąją matematiką. Matematikai-teoretikai toliau vysto matematikos mokslą, dirba mokslo tyrimo įstaigose bei universitetuose. Tai yra matematikos teorijos „vystytojai“, atrandantys naujus dėsningumus ir kuriantys įvairius uždavinių sprendimo metodus.

Pagal šių žmonių darbo ir veiklos specifiką labai dažnai įsivaizduojamos praktiniame gyvenime menkai pritaikomos matematikų galimybės, pamirštant, kad tai tėra tik viena matematikos sritis, orientuota į teorinę pusę.

Tuo tarpu, taikomosios matematikos specialistai dirba visai kitokios krypties darbą – matematikos žinias taiko šiuolaikinėms ekonomikos, inžinerijos, draudimo, verslo ir kitų sričių problemoms spręsti. Pasitelkdami įvairias matematikos teorijas, skaičiavimo algoritmus, modeliavimo metodus, kompiuterius ir naujausią programinę įrangą matematikai sprendžia praktinius uždavinius, dalyvauja kuriant naujus gaminius, kompiuterių programinę įrangą, analizuoja įmonių veiklos duomenis.

Taikymas: nuo finansų iki muzikos

Matematika yra kelerių tūkstančių metų vystymosi istoriją turinti intelektinės veiklos sritis. Abstrakti matematikos prigimtis leidžia jos rezultatus neribotai taikyti bet kurioje žmogaus veiklos srityje. Prasidėję antikos laikais, kai naujiems faktams pagrįsti pradėti naudoti loginiai argumentai, per pastaruosius penkiasdešimt metų stipriai išsiplėtė įvairiomis kryptimis, ir šiuo metu apima daugiau kaip 3000 pripažintų matematikos tyrimų sričių. 

Šiuolaikiniame pasaulyje ji plačiai taikoma ne tik inžinerijoje, informatikoje, fizikoje, biologijoje, medicinoje, bet ir kitose intelektinės veiklos srityse, kurioms reikalingas abstraktus mąstymas ir modelių formavimas. Skaičių teorija, matematiniai modeliai, statistinė analizė naudojama ir humanitarinėse srityse, tokiose kaip ekonomika, draudimas, finansai, sociologija, lingvistika, psichologija, muzika.

Be matematikos ir jos metodų tiesiog nebūtų įmanomas joks šiuolaikinis mokslas. Ir ne tik mokslas – visa ekonomika ir finansų rinka laikosi ant matematinių prognozių ir analizių; socialinių tinklų duomenų analizė, pavyzdžiui, žmonių socialinių pomėgių, polinkių, elgsenos ir kitų savybių įvertinimas iš „Facebook“, „Twitter“ ar kituose socialiniuose tinkluose sugeneruojamų duomenų, tampa viena iš perspektyviausių veiklos sričių, be kurių išmanymo negali apsieiti ne tik verslininkai, bet ir politikai. Joks inžinierius dar nėra sukūręs šiuolaikinio įrenginio arba sistemos, nesinaudodamas matematiniais skaičiavimais.

KTU rengiami universalūs specialistai

Taikomosios matematikos bakalauro ir magistro studijų programose harmoningai suderintos matematikos, informatikos, inžinerijos ir ekonomikos mokslų studijos. Studijuodami šią programą studentai susipažįsta su techninių ir verslo sistemų matematinio modeliavimo pagrindais, taikomųjų matematinių algoritmų ir programų kūrimu.

Šią programą labai gerai įvertino tarptautiniai studijų kokybės ekspertai (žurnalas „Reitingai“, 2014 gruodis/Nr.2, psl. 84). Iš kitų Lietuvos matematikos krypties studijų programų ji išsiskiria tuo, kad orientuota į matematikos taikymus įvairiose srityse, tarpdisciplinines studijas, kūrybiškumą, stiprų parengimą informatikos srityje. Studentai turi didelę pasirinkimo laisvę susidaryti individualų studijų planą, galimybę rinktis iš dviejų specializacijų (Duomenų analizės matematiniai metodai, Verslo sistemų matematinis modeliavimas) arba, jeigu nori gauti dvigubą kvalifikacijos laipsnį, nuo antrojo kurso gali rinktis vieną iš gretutinės krypties studijų programų: informatiką, finansus, ekonomiką, marketingą, fiziką, medžiagas ir nanotechnologijas arba pedagogiką.

Taikomosios matematikos studijų metu atliekama praktika informacinių technologijų, logistikos, prekybos, inžinerijos, medicinos įstaigose ir įmonėse, draudimo bendrovėse ir bankuose. Jos metu susipažįstama su jų veiklos ypatumais, sprendžiami praktiniai uždaviniai, perimama atskirų įmonės padalinių ir specialistų patirtis.

Karjera Lietuvos ir tarptautinėse bendrovėse

Taikomosios matematikos absolventai dirba „Mondelez International“, „Vičiūnų“ įmonių grupė, „Lietuvos energija“,  „Lietuvos draudimas“,  „Informix”, „Barclays“, „Callcredit“, SEB bankas, „Swedbank“, „Softera Baltic“, „Dematic Ltd.“, „NFQ grupė“, „General Financing“, „Ernst & Young“ ir kitose Lietuvos ir tarptautinio kapitalo įmonėse. Jie dirba sistemų analitikais, duomenų mokslininkais, modeliavimo specialistais, analitikais-programuotojais, tyrėjais, operacijų tyrimo specialistais, logistikos analitikais,  draudimo ir finansų matematikais šių įmonių ir įstaigų modeliavimo, projektavimo, informacijos analizės skyriuose.

Darbdaviai ypač vertina taikomosios matematikos studijų išugdytą griežtą loginį mąstymą ir analitinį požiūrį į problemų sprendimą. Taip pat vertinamas absolventų gebėjimas įsisavinti naują informaciją, išskirti sudėtingų reiškinių esmines savybes, kurti problemų sprendimo modelius, parinkti ir pritaikyti matematikos metodus sprendžiant naujas problemas, naudotis programine įranga ir skaitiniais metodais.

Kadangi taikomosios matematikos specialisto pagrindiniai darbo įrankiai yra galva ir kompiuteris, tai dauguma jų turi galimybę dirbti lanksčiu darbo grafiku. Yra daug įmonių, kurios geriausiems specialistams sudaro sąlygas dirbti namuose. Taikant šiuolaikines informacines technologijas yra geresnės galimybės dirbti tarptautinėje komandoje. Tai ypač patrauklu jauniems žmonėms.

Dar vienas svarbus taikomosios matematikos specialisto pranašumas – galimybė greitai adaptuotis kintančioje darbo rinkoje. Tie patys matematikos metodai ir programinės priemonės taikomi daugelyje sričių, pavyzdžiui, ekonomikoje, logistikoje ar medicinoje, todėl jie nesunkiai gali keisti taikymo sritis, dirbti tarpdisciplininėse komandose. Šiuolaikiniame pasaulyje svarbu turėti ne siauros krypties, bet universalesnę specialybę. Matematinis išsilavinimas garantuoja labai plačias profesinės veiklos pasirinkimo galimybes.

Plačiau apie Taikomosios matematikos studijų programą skaitykite čia.

Visi geriausi Kauno abiturientai bei juos egzaminams rengę mokytojai ketvirtadienį buvo apdovanoti Kauno rotušėje. Iš viso šventės metu apdovanoti 45 abiturientai ir 46 jų mokytojai.

„Malonu matyti tiek jaunų, šviesių veidų. Pirmiausia norėčiau padėkoti mokytojams ir tėveliams, nes tik dėl jūsų visi šie vaikai šiandien yra čia su mumis. Jūs esate mūsų valstybės, mūsų miesto ateitis. Jūsų rezultatai yra puikus įrodymas jūsų bendraamžiams, kad turint šiek tiek talento ir įdedant daug darbo galima pasiekti tikrai puikių rezultatų“, – sveikindamas abiturientus kalbėjo Kauno vicemeras Simonas Kairys.

Iš atskirų dalykų valstybinių brandos egzaminų po 3 šimtukus gavo 10 Kauno abiturientų. Keturi iš jų – KTUG moksleiviai: Robertas Maleckas, Emilija Petraškaitė, Paulius Saulėnas ir Austėja Mikalčiūtė. 30 abiturientų gavo po du, 184 – po vieną šimtuką.

Kauno vicemeras S. Kairys ir administracijos direktoriaus pavaduotojas Sigitas Šliažas mokiniams įteikė mero padėkos raštus ir specialius prizus.

„Baigę mokyklas jūs perimate į savo rankas atsakomybę ne tik už savo, bet ir už mūsų valstybės ateitį. Nebijokite suklysti, nebijokite bandyti, nebijokite eksperimentuoti, nebijokite išvažiuoti ir nebijokite sugrįžti“, – akcentavo Kauno mero patarėjas Dainius Pavalkis.

Šiais metais vieną ar daugiau šimtukų gavo 272 Kauno abiturientai.

„Panašių programėlių pasaulyje yra, tačiau Lietuvoje tokia – pirmoji. Ji veikia kaip atskiras lietuvių gestų kalbos žodynas“, – apie KTU absolvento (o nuo rugsėjo – magistranto) sukurtą mobiliąją programėlę pasakojo Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro atstovė Ieva Lemešiūtė.

Gestų kalba nėra tarptautinė, kaip daug kas galvoja. Lietuvių gestų kalba (LGK), kuri 1995 m. oficialiai pripažinta Lietuvos kurčiųjų gimtąja kalba, yra viena iš daugiau nei 100 pasaulio kurčiųjų vartojamų gestų kalbų. LGK vartoja per 6 tūkst. klausos sutrikimą turinčių ir girdinčiųjų (pvz., gimusių kurčiųjų šeimose) asmenų. Daugumai jų tai yra gimtoji kalba, pagrindinė bendravimo ir mąstymo priemonė.

Naudinga ir girdintiems žmonėms

Lietuvių kalbos gestų žodynas, kuriam pagrindus padėjo lingvistas Mantrimas Danielius, yra skirtas visiems norintiems pramokti gestų kalbos arba tiems, kurie ją jau moka, bet siekia pagilinti įgytas žinias. Būtent šis žodynas ir įgavo mobiliosios programėlės formą.

„Jei esate girdintis ir susipažinote su kurčiuoju, telefone turėdamas šią programėlę galėsite greitai išmokti pasisveikinti ir kitų pagrindinių gestų, reikalingų užmegzti pažinčiai“, – apie mobiliąją programėlę pasakojo I. Lemešiūtė.

Centro atstovės teigimu, mobiliąja programėle, kuri pateikia virš 8 tūkstančių lietuvių kalbos gestų, galės naudotis tiek kurtieji ir neprigirdintieji, tiek girdintys žmonės. Ji padės išmokti ne tik pavienius gestus, tačiau ir praplėsti savo žodyną, peržiūrėjus pateiktus sakinius su gesto vartojimo pavyzdžiais.

„Net jei neturite kurčiųjų draugų, gestų kalbos mokėti pravartu. Išmokę gestų kalbą, galėsite susikalbėti per atstumą ar stiklą, pavyzdžiui, iš trečio aukšto draugui, esančiam apačioje, pasakyti, kad palauktų jūsų dar tris minutes ar nepamirštų atnešti automobilyje paliktos rankinės“, – apie netradicinius programėlės panaudojimo pavyzdžius pasakojo I. Lemešiūtė.

Idėją pasiūlė vartotojai

Idėja sukurti mobiliąją gestų kalbos programėlę, gimė Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro darbuotojams. Į užklausą dėl bendradarbiavimo, kuriant mobilią lietuvių gestų kalbos programėlę, atsiliepęs KTU dėstytojas Tomas Blažauskas džiaugiasi, jog į Universitetą su geromis idėjomis kreipiasi tokios įstaigos.

„Labai džiugu, jog galime prisidėti prie tokių gražių ir geranoriškų idėjų įgyvendinimo. Dirbti su Centru dėl tokio tikslo, manau, ir Liutaurui buvo vienas malonumas. Baigiamasis studento darbas įgavo visai kitą prasmę“, – pasakojo KTU Informatikos fakulteto Programų sistemų inžinerijos katedros vedėjas T. Blažauskas.

Programėlę kūręs Programų sistemų baigiamojo kurso studentas Liutauras Butkus teigia, jog būtent dėl tokių realių projektų labiausiai patiko studijuoti KTU.

„Žinodamas, jog ši programėlė iš tiesų bus naudojama vartotojų, stengiausi padaryti ją kuo paprastesnę ir intuityvesnę, patogią naudoti kiekvieną dieną. Kurdamas tikėjau, kad ši programėlė palengvins naujų gestų mokymąsi ir bendravimą klausos sutrikimą turintiems žmonėms ir jų artimiesiems“, – teigė L. Butkus.

Mobiliosios programėlės autorius ketina ir toliau tęsti studijas bei gilinti savo žinias KTU magistrantūros studijų programoje Programų sistemų inžinerija. Liutauras tikisi patobulinti sukurtą mobiliąją žodyno programėlę magistro baigiamajame darbe.

Programėlę galima išbandyti čia: http://gestai.ndt.lt/

Mobilioji lietuvių kalbos gestų žodyno programėlė buvo sukurta, bendradarbiaujant KTU Informatikos fakultetui su Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centru. Centras teikia vidurinį išsilavinimą vaikams, turintiems klausos sutrikimų. Šioje įstaigoje taip pat yra įsikūręs Metodinių priemonių rengimo ir gestotyros skyrius, rengiantis lietuvių gestų kalbos žodyną internete.

Paskaitose diskusijų trūkumas ir nuolatinė konkurencija

Grįžusi į Lietuvą ir prisimindama visą studijų semestrą Seulo Yonsei universitete, architektūros studentė I. Siderevičiūtė nenustojo stebėtis dėstymo ir studentų dalyvavimo paskaitose principais – nors lietuviai atrodo nedrąsus ir nelinkę paskaitų metu aktyviai reikšti savo nuomonės, tačiau korėjiečiai pasirodė dar labiau susikaustę ir bijantys išsakyti savo nuomonę.

„Dažniausiai paskaitose visiškai nėra jokios diskusijos, dėstytojas tiesiog dėsto paruoštą medžiagą, nelabai koncentruojamasi ir į praktinę dalį, nors egzaminuose reikalauja uždavinių sprendimų. Taip galbūt yra dėl to, kad studentai bijo reikšti savo nuomonę, klausti ar atsakyti į užduodamus klausimus“, – patirtimi dalijasi mergina.

„Vienas mano dėstytojas buvo vokietis, mačiau, kaip jo paskaitose sunku vietiniams, nes jis norėdavo aktyvių diskusijų, kiekvieno nuomonės, o studentai tiesiog bijodavo suklysti ir tylėdavo“, – pasakojo I. Siderevičiūtė.

Po paskaitų bendraudama su korėjiečiais studentė taip pat pastebėjo, kad tarp vietinių studentų labai didelė konkurencija – kiekvienas stengiasi būti geresnis už kitus, turėt kuo daugiau sertifikatų, diplomų ar pažymėjimų.

Studentų darbuose vertinamas kūrybiškumas

Pusę metų Pietų Korėjoje praleidusi I. Siderevičiūtė stebisi, kad baigusieji universitetą architektai dažniausiai dirba ne tokį darbą, kuriame yra daugiau kūrybos laisvės, o tokį kuriame mokamas didesnis atlyginimas – projektuoja konstrukcijas, nors universitete didžiausias dėmesys skiriamas kūrybiškumo ugdymui.

„Toks mąstymas, kad svarbiausia atlyginimas, mane labai nuliūdino, nes pamačiusi jų semestro darbus buvau nustebinta. Darbai ne tik labai kūrybingi, bet ir realiai įgyvendinami. Čia grupinis darbas orientuojamas ne į didelės apimties projektus (kaip teritorijų planavimas), bet į pastatų dizainą“, –  teigė architektūros studentė.

Mergina stebėjosi ir tuo, kad studentams ne tik skiriamos užduotys suprojektuoti skirtingos funkcijos pastatus, bet ir išskirtinėse vietose – pavyzdžiui upėje ar po žeme.

„Be įdomių idėjų, mane taip pat nustebino maketų kokybė – tiek įvairių medžiagų ir sudėtingų formų juose pateikta. Net susimąsčiau, ar būtų įmanoma tokį pačiai pagaminti be jokių ypatingų prietaisų“, – patirtimi dalijosi I. Siderevičiūtė.

Daug dirba, bet palaiko vieni kitus

Vienas iš korėjiečių išskirtinumų – nuolatinis darbas, stengiantis įsisavinti studijų medžiagą, rengiant projektus.

„Studentai įdeda labai daug darbo, bibliotekose beveik gyvena (vaikšto su kambarinėmis šlepetėmis, miega), dažnai universitete neišeidami praleidžia net kelias paras“, – stebėjosi mergina.

„Ir nors jau minėjau nuolatinę konkurenciją, tačiau lygiai taip pat jaučiamas ir palaikymas. Po kiekviena studentų darbų ekzpozicija galima pamatyti į tarpelius prikištų saldainių, gėlių, laiškų iš draugų, kurie apžiūrėjo tavo darbą arba norėjo tave pasveikinti su laimėtu apdovanojimu (Pietų Korėjoje yra apdovanojami geriausi darbai skirtingose kategorijose taip skatinant studentus)“, – teigė studentė, pripažindama, kad taip pat visada sulaukdavo palaikymo ir pagalbos, jeigu kažko studijų metu nesuprasdavo ar nespėdavo įsisavinti.

Galimybė ir mokytis, ir keliauti

Nepaisant to, jog daug laiko Pietų Korėjos sostinėje Seule studijavusiai merginai reikėjo praleisti paskaitose ir ruošiantis joms, ji atrado laiko ir pakeliauti.

„Seulas, labai puiki vieta, nes iš čia lengva patekti į daugelį Azijos šalių. Studijų metu buvau Kinijoje, Šiaurės Korėjoje, Japonijoje. Daug studentų keliauja keletai dienų į Vietnamą ar Malaiziją“, – I. Siderevičiūtė džiaugiasi ir tuo, kad vietiniai skrydžiai nėra itin brangūs.

„Vienintelė šalis, į kurią nepateksi iš Pietų Korėjos yra Šiaurės Korėja. Į ją man teko keliauti iš Pekino. Labai keistas jausmas, kai lėktuve ir traukinyje praleidi beveik dvi paras, kad atsidurtum mieste esančiame už poros valandų kelio mašina nuo išvykimo stotelės“, – stebėjosi jaunoji architektė.

Pasak studentės tiek „Erasmus+“, tik kitos mainų programos suteikia studijoms dar daugiau įvairiapusiškumo, neleidžia „plaukti pasroviui“.

„Gauni neįkainojamos ne tik profesinės, bet ir asmeninės patirties, išmoksti greito prisitaikymo naujoje vietoje ir tolerancijos aplinkiniams. Manau, jog šios savybės man labai padės ateities darbuose“, –įsitikinusi pusę metų Pietų Korėjoje praleidusi mergina.

„Lietuvoje mokytojų kvalifikacijos tobulinimo paslaugas teikiančiųjų institucijų ratas gana platus. Tačiau išanalizavus pedagogų poreikius, pastebėta tendencija, kad trūksta neformaliojo švietimo programų, kurios būtų skirtos tobulinti atskiras mokslo šakų pedagogų dalykines kompetencijas“, – apie mokytojų kompetencijos tobulinimo problemas kalbėjo KTU Edukacinės kompetencijos centro vadovė Indrė Rauleckienė.

Anot jos, kvalifikacijos tobulinimo vasaros mokykla mokytojams yra visapusiškai naudinga ir susideda iš dviejų dalių: pirmojoje pedagogai pasisems naujausių teorinių žinių ir praktinių įgūdžių. Susipažins su galimybėmis savo dalyką mokyti įdomiai, stengsis eksperimentuoti ir tyrinėti įvairiose aplinkose. Antrojoje dalyje aukštos kompetencijos KTU lektoriai pedagogams padės savyje atskleisti lyderystės gabumus, patars kaip juos puoselėti ir vystyti.

7 naujos neformaliojo švietimo programos

Siekiant sukurti organišką ir prasmingą žinių dalinimąsi tarp mokyklų ir Universiteto ir norint prisidėti prie 2015 m. sukurtų „Geros mokyklos koncepcijos“ siekinių įgyvendinimo, KTU Edukacinės kompetencijos centras 2016 m. parengė 7 naujas mokytojų kvalifikacijos tobulinimo neformaliojo švietimo programas:

• „Lyderystė mokykloje – kaip paauginti save ir kitus?“;
• „Nuo įdomios matematikos iki brandos egzaminų“;
• „Šiuolaikinėje mokykloje – fizika interaktyviai“;
• „Šiuolaikinė instrumentinė analizė išplėstinio kurso chemijos pamokose“;
• „Mokytojo IKT priemonės taikyti inovatyvius į mokinį orientuotus pedagoginius požiūrius“;
• „Kūno kultūros teorija ir metodika pagrindinių bei vyresniųjų klasių kūno kultūros pamokose“;
• „Kūno kultūros pamokos, teorija ir metodika pradinėse klasėse“.

Visos naujos neformaliojo švietimo programos yra kelių dienų trukmės ir ne mažesnės nei 20 val. apimties.

Anot I. Rauleckienės, su patobulintomis mokytojų kvalifikacijos tobulinimo neformaliojo švietimo programomis KTU turi visus reikiamus svertus pedagogų kompetencijos kėlimo kursus pakelti į aukštesnį kokybės lygmenį: Universitetas gali dalintis vertybėmis ir stiprinti įgalinančio mokymo ir ugdymo supratimą. Į pagalbą pasitelkti aukštos kompetencijos dėstytojai, turintys tiek dalykinių bei ekspertinių žinių, tiek patirties dirbant mokykloje. Mokymai vyksta moderniose edukacinėse aplinkose ir laboratorijose.

Pirmasis užsiėmimas subūrė matematikus

Birželio 20-22 dienomis KTU Edukacinės kompetencijos centras įgyvendino pirmąjį mokytojų kvalifikacijos tobulinimo renginį – vasaros mokykla matematikos mokytojams kartu su Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) dėstytojų komanda. Užsiėmimų metu buvo dirbama pagal  dvi naujas programas: „Lyderystė mokykloje – kaip paauginti save ir kitus?“ ir „Nuo įdomios matematikos iki brandos egzaminų“.

Šiam mokymų ciklui parengti buvo suburti dviejų fakultetų dėstytojų komanda: MGMF atstovai Bronė Narkevičienė, Regina Novikienė, Violeta Kravčenkienė, Mantas Landauskas ir Rasa Matiukaitė parengė matematikos dalyko turinio planavimo ir tobulinimo, ugdymui aktualios informacijos paieškos, sudominimo mokomuoju dalyku, mokinių pasiekimo ir pažangos vertinimo kompetencijas tobulinančią neformaliojo švietimo programą. Tuo tarpu SHMMF docentas Gintautas Cibulskas mokytojams parengė neformaliojo švietimo programą, tobulinančią mokinių motyvavimo ir paramos jiems, ugdymosi aplinkų kūrimo, mokymosi proceso valdymo, reflektavimo ir mokymosi mokytis kompetencijas.

Vasaros mokyklos užsiėmime savo kvalifikaciją sėkmingai tobulino matematikos mokytojų būrys iš KTU gimnazijos, KTU inžinerijos licėjaus, KTU Vaižganto progimnazijos, Jėzuitų gimnazijos, Santaros gimnazijos, Generolo P. Plechavičiaus kadetų licėjaus, Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos, Simono Daukanto progimnazijos bei „Žiburio“ pagrindinės mokyklos.

„Manome, kad idėja mokytojų kvalifikacijos tobulinimo mokymus įgyvendinti vasaros sezonu pasiteisino. Mokymų metu tvyrojo darbinga, atvira, refleksyvi  atmosfera, savo vietą rado humoras, užmegzti ryšiai, planai ir lūkesčiai būsimiems mokymams“, – teigė I. Rauleckienė.

Informacija norintiems dalyvauti

Rugpjūčio 23-25 dienomis KTU vyks vasaros mokymai kūno kultūros ir pradinių klasių mokytojams.

Kūno kultūros mokytojai dirbs su „Kūno kultūros teorija ir metodika pagrindinių bei vyresniųjų klasių kūno kultūros pamokose“ ir „Lyderystė mokykloje: kaip paauginti save ir kitus?“ programomis. Mokymų apimtis 24 akademinės valandos (3 dienos).

Tiek kūno kultūros, tiek pradinių klasių mokytojams mokymus ves patyrusių ekspertų komanda: Irina Klizienė, Gintautas Cibulskas ir Audronė Astrauskienė.

Programos „Kūno kultūros teorija ir metodika pagrindinių bei vyresniųjų klasių kūno kultūros pamokose“ temos:

• Netaisyklingos laikysenos korekcija taikant pilateso metodikas, pratimus su pakeliamaisiais diržais;
• Patiriamo streso įsivertinimas ir jo įveikos metodikos taikant jogos, relaksacijos metodikas;
• Mitybos įpročių įvertinimas bei analizė;
• Sveikos mitybos įgūdžių formavimas;
• Tinklinio mokymas kūno kultūros pamokoje.

Programos „Lyderystė mokykloje: kaip paauginti save ir kitus?“ temos:

• Iššūkiai švietimui XXI amžiuje ir lyderystės svarba šių iššūkių kontekste (mokymo metodai – paskaita, diskusija, darbas grupėje);
• Lyderystės švietime specifika bei asmeninės lyderystės svarba (mokymo metodai – paskaita, diskusija, darbas grupėse (koncepcijų žemėlapio braižymas), grupinių darbų pristatymas;
• Asmeninės lyderystės plėtojimo principai (mokymo metodai -  paskaita, diskusija, grupinis darbas, darbų pristatymai, refleksija);
• Įtakos darymo pasekėjams pagrindiniai principai (mokymo metodai -  paskaita, diskusija, individualus darbas, grupinis darbas, vaidmenų žaidimai, darbų pristatymai, refleksija).

Pradinių klasių mokytojai dirbs su „Kūno kultūros pamokos teorija ir metodika pradinėse klasėse“ ir „Lyderystė mokykloje: kaip auginti save ir kitus?“ programomis. Mokymų apimtis – 24 akademinės valandos.

Programos „Kūno kultūros pamokos teorija ir metodika pradinėse klasėse“ temos:

• Saugių pratimų parinkimas mankštai;
• Imitaciniai mankštos pratimai (kaip juda gyvūnai);
• Muzikos ritmu žaismingai: pratimai porose, su priemonėmis (GYMINIC terapiniais kamuoliais) ir be jų;
• Supažindinimas su tinkliniu kūno kultūros pamokoje.

Kviečiame registruotis: http://bit.ly/1qGiN4m

Dalyvio mokestis: 30 eurų.

Mokytojų vasaros mokyklos kvalifikacijos tobulinimo programų aprašus rasite ČIA.

„Panašių programėlių pasaulyje yra, tačiau Lietuvoje tokia – pirmoji. Ji veikia kaip atskiras lietuvių gestų kalbos žodynas“, – apie KTU absolvento (o nuo rugsėjo – magistranto) sukurtą mobiliąją programėlę pasakojo Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro atstovė Ieva Lemešiūtė.

Gestų kalba nėra tarptautinė, kaip daug kas galvoja. Lietuvių gestų kalba (LGK), kuri 1995 m. oficialiai pripažinta Lietuvos kurčiųjų gimtąja kalba, yra viena iš daugiau nei 100 pasaulio kurčiųjų vartojamų gestų kalbų. LGK vartoja per 6 tūkst. klausos sutrikimą turinčių ir girdinčiųjų (pvz., gimusių kurčiųjų šeimose) asmenų. Daugumai jų tai yra gimtoji kalba, pagrindinė bendravimo ir mąstymo priemonė.

Naudinga ir girdintiems žmonėms

Lietuvių kalbos gestų žodynas, kuriam pagrindus padėjo lingvistas Mantrimas Danielius, yra skirtas visiems norintiems pramokti gestų kalbos arba tiems, kurie ją jau moka, bet siekia pagilinti įgytas žinias. Būtent šis žodynas ir įgavo mobiliosios programėlės formą.

„Jei esate girdintis ir susipažinote su kurčiuoju, telefone turėdamas šią programėlę galėsite greitai išmokti pasisveikinti ir kitų pagrindinių gestų, reikalingų užmegzti pažinčiai“, – apie mobiliąją programėlę pasakojo I. Lemešiūtė.

Centro atstovės teigimu, mobiliąja programėle, kuri pateikia virš 8 tūkstančių lietuvių kalbos gestų, galės naudotis tiek kurtieji ir neprigirdintieji, tiek girdintys žmonės. Ji padės išmokti ne tik pavienius gestus, tačiau ir praplėsti savo žodyną, peržiūrėjus pateiktus sakinius su gesto vartojimo pavyzdžiais.

„Net jei neturite kurčiųjų draugų, gestų kalbos mokėti pravartu. Išmokę gestų kalbą, galėsite susikalbėti per atstumą ar stiklą, pavyzdžiui, iš trečio aukšto draugui, esančiam apačioje, pasakyti, kad palauktų jūsų dar tris minutes ar nepamirštų atnešti automobilyje paliktos rankinės“, – apie netradicinius programėlės panaudojimo pavyzdžius pasakojo I. Lemešiūtė.

Idėją pasiūlė vartotojai

Idėja sukurti mobiliąją gestų kalbos programėlę, gimė Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro darbuotojams. Į užklausą dėl bendradarbiavimo, kuriant mobilią lietuvių gestų kalbos programėlę, atsiliepęs KTU dėstytojas Tomas Blažauskas džiaugiasi, jog į Universitetą su geromis idėjomis kreipiasi tokios įstaigos.

„Labai džiugu, jog galime prisidėti prie tokių gražių ir geranoriškų idėjų įgyvendinimo. Dirbti su Centru dėl tokio tikslo, manau, ir Liutaurui buvo vienas malonumas. Baigiamasis studento darbas įgavo visai kitą prasmę“, – pasakojo KTU Informatikos fakulteto Programų sistemų inžinerijos katedros vedėjas T. Blažauskas.

Programėlę kūręs Programų sistemų baigiamojo kurso studentas Liutauras Butkus teigia, jog būtent dėl tokių realių projektų labiausiai patiko studijuoti KTU.

„Žinodamas, jog ši programėlė iš tiesų bus naudojama vartotojų, stengiausi padaryti ją kuo paprastesnę ir intuityvesnę, patogią naudoti kiekvieną dieną. Kurdamas tikėjau, kad ši programėlė palengvins naujų gestų mokymąsi ir bendravimą klausos sutrikimą turintiems žmonėms ir jų artimiesiems“, – teigė L. Butkus.

Mobiliosios programėlės autorius ketina ir toliau tęsti studijas bei gilinti savo žinias KTU magistrantūros studijų programoje Programų sistemų inžinerija. Liutauras tikisi patobulinti sukurtą mobiliąją žodyno programėlę magistro baigiamajame darbe.

Programėlę galima išbandyti čia: http://gestai.ndt.lt/

Mobilioji lietuvių kalbos gestų žodyno programėlė buvo sukurta, bendradarbiaujant KTU Informatikos fakultetui su Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centru. Centras teikia vidurinį išsilavinimą vaikams, turintiems klausos sutrikimų. Šioje įstaigoje taip pat yra įsikūręs Metodinių priemonių rengimo ir gestotyros skyrius, rengiantis lietuvių gestų kalbos žodyną internete.

Europą sukrėtęs Didžiosios Britanijos referendumas dėl likimo Europos Sąjungoje, į JAV prezidento postą pretenduojantis Donaldas Trumpas – tai visame pasaulyje populiarėjančios populistinės politikos padariniai. Pasak Benjamino Motiffo, knygos „Pasaulinis populizmo iškilimas“ autoriaus, populizmas – tai šiuolaikinės, medijų įtaka persmelktos demokratijos, pagrindinis bruožas.

Pasak E. Vaidelytės, sparčiai keičiantis socialinėms, politinėms, ekonominėms aplinkybėms, ypač svarbu, kad viešajame valdyme dirbtų universalias vertybes suprantantys, šiandieninio pasaulio aktualijas jaučiantys ir profesionaliai analizuotys, šiuolaikines technologijas valdantys žmonės.

„Viešosios politikos ekspertui labai svarbūs yra komunikaciniai gebėjimai, viešosios informacijos valdymas, multikultūrinio konteksto išmanymas, gebėjimas etiškai spręsti konfliktines situacijas“, – sako E. Vaidelytė.

Naujosios medijos keičia ir visuomenę, ir politiką

Čekas politikos analitikas, rašytojas, buvęs prezidento patarėjas Jiří Pehe teigia, kad naujosios medijos šiandien sukuria politikams nuolatinių rinkimų sąlygas. Jų veiksmai yra nuolatos stebimi ir komentuojami, o kontaktas su elektoratu, dėl socialinių medijų įtakos, tampa tiesioginis – reakciją galima gauti akimirksniu.

Jo teigimu, politikai jaučia didžiulį spaudimą priimti populiarius sprendimus ir taip kovoti dėl savo reitingų. Medijų įtaka lemia tai, kad politikai turi tapti įdomūs, jų kalbos – prilygti pramoginiam šou. Politikas, siekiantis įgyvendinti būtinus, tačiau nepopuliarius pokyčius, turi būti ne tik ypatingai tvirtas, bet gebėti valdyti viešąją nuomonę.

Pasak E. Vaidelytės, permainų metu labai svarbios tampa universalios vertybės, nes kitaip žmonės praranda stuburą, pasiduoda populistiniams šūkiams, juos lengva sukiršinti ir jais manipuliuoti (kas ir vyksta visų krizių metu).

Masių demokratija – daugumos tironija

KTU tyrėja teigia, jog šiandien valstybės valdyme dalyvaujantiems asmenims labiausiai trūksta gebėjimo matyti ir analizuoti visą viešojo valdymo sistemą, o ne atskirus jos fragmentus.

Ekspertų nuomone, būtent fragmentinis visuomenėje vykstančių procesų suvokimas būdingas populistiniams politikams. Jie neatstovauja jokiai ideologijai, gali lengvai keisti savo nuomonę, priklausomai nuo reitingų, tačiau nuolatos iškelia problemas, kuriomis siekia sukelti visuomenės, t. y. „paprastų žmonių“, į kuriuos orientuojasi, paniką. Dažniausiai manipuliuojama etniniu, nacionaliniu identitetu, kitataučių baime.

J. Pehe teigia, jog šiuolaikinė masių demokratija remiasi įsitikinimu, jog žmonės, suvokiami kaip „masė“, ne kaip pilietinė visuomenė, yra tiek pat politiškai išprusę, kiek ir politikai. Todėl, vengdami patys prisiimti atsakomybę už sudėtingus sprendimus, populistiniai politikai organizuoja referendumus.

Apie tokią „daugumos tironiją“, kai priimant daugumai palankius sprendimus pažeidžiamos individų ir mažumų teisės, dar XIX a. perspėjo garsus politikos mokslininkas mąstytojas Alexis de Tocqueville, kuris demokratijos pagrindu laikė konstitucinį liberalizmą. Kitaip tariant – įstatymo valdžia yra svarbesnė nei žmonių valdžia.

Viešosios politikos profesionalai – atsvara populistams

„Viešosios politikos ekspertai turi būti empatiški, atsakingi ir bendruomeniški, puoselėti pilietines bendražmogiškąsias vertybes. Pilietinės visuomenės gerovė ir sveikata didžiąja dalimi priklauso ir nuo viešosios politikos kokybės“, – įsitikinusi E. Vaidelytė.

Pasak jos, labai svarbu, kad šioje srityje dirbtų kūrybingi, plačiai mąstantys, gebantys greitai reaguoti į naujas situacijas profesionalai.

Viešosios politikos specialistai yra tie žmonės, nuo kurių realiai priklauso visuomenės ateitis. Nuo valstybės tarnautojų priklauso, kaip ir kokie sprendimai bus įgyvendinti, jie rengia informaciją, analizuoja medžiagą ir siūlo galimus sprendimų variantus. Būtent profesionalūs viešosios politikos ekspertai gali tapti atsvara populistinėms kai kurių politikų vertybėms ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse.

„Dirbant šį darbą svarbu gebėti greitai surinkti ir atrinkti reikšmingą informaciją, ją adaptuoti turimai situacijai tarptautiniame ir nacionaliniame kontekste. Viešosios politikos dalyviams svarbu būti iniciatyviems, ryžtingiems, įžvalgiems ir atsakingiems“, – teigia E. Vaidelytė.

Platus tarpdisciplininių kvalifikacijų spektras

KTU Viešosios politikos studijų programa orientuota į visapusišką taip reikiamų profesionalų parengimą: parinkti studijų moduliai atskleidžia viešosios politikos specifiką, atkreipiamas dėmesys į politines transformacijas.

Pasak studijų programos vadovės, kylant vis naujiems migracijos iššūkiams, labai svarbūs viešojo valdymo kokybei tampa tiek atskirų viešosios politikos sričių (švietimo politikos, socialinės politikos, sveikatos politikos) specialistai, tiek apskritai viešosios politikos profesionalai gebantys analizuoti bendruosius viešosios politikos procesus. Ypač svarbu gebėti kritiškai vertinti ir pritaikyti tarptautinę praktiką nacionaliniam Lietuvos kontekstui.

Būsimieji viešosios politikos profesionalai studijų KTU metu įgyja platų tarpdisciplininių kvalifikacijų spektrą – stiprias socialinių tyrimų metodų žinias, gali rinktis gretutines psichologijos, ekonomikos, finansų, kultūros filosofijos, kitų krypčių studijas. Programa taip pat dėstoma ir anglų kalba; kadangi šią programą renkasi studentai ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio šalių, studijų metu įgyjama tarpkultūrinio bendravimo patirties.

„Praktiniai tarpkultūrinės komunikaciniai įgūdžiai yra labai reikšmingi profesinėje veikloje. Kaip teigia programos absolventai, viešosios politikos studijos – tai vartai į visą pasaulį“, – sako E. Vaidelytė.

Išplėstinis praktikos modelio taikymas studijų programose – tai galimybė studentui teorines žinias pritaikyti praktikoje ir baigti studijas turint iki vienerių metų praktinės patirties. Šiam tikslui Aviacijos inžinerijos ir Mechanikos inžinerijos studijų programose skirtas vienas arba du pasirenkamieji semestrai, kurių metu galima rinktis: praktiką Lietuvos ar užsienio įmonėse, institucijose (skirta studentui, kuris nori baigti universitetą įgijęs praktinės patirties); gilinamuosius studijų krypties modulius (studentui norinčiam gilinti žinias savo pasirinktoje studijų programoje); asmeninį modulių rinkinį (studentui norinčiam gilinti žinias savo ar kitoje studijų kryptyje); studijas užsienio universitete.

„Jau ir šiandien didžioji KTU studentų dalis turi galimybę lanksčiai formuoti savo individualius studijų planus, pasirinkdami gretutines studijas, specializaciją ar asmeninį modulių rinkinį. Studijų programos modelis su išplėstinės praktikos galimybe dar labiau padidina studentų pasirinkimo laisvę, taip pat ir verslui yra labai patrauklus“, – sako KTU Studijų organizavimo direktorė Kristina Ukvalbergienė.

Pasirinkus vieno ar dviejų semestrų išplėstinę praktiką, studentas, kaip ir privalomos praktikos atveju, turės praktikos vadovą Universitete ir praktikos vadovą organizacijoje. Priklausomai nuo siekiamų įgauti žinių ir patirties (gilinti jau įgytas žinias, specializuotis tam tikroje srityje ar įgyti  papildomų, su specialybe susijusių, žinių), praktiką studentas galės atlikti ir keliose organizacijose. Praktika bus vykdoma pagal tarp studento ir abiejų praktikos vadovų suderintą ir tikslingai sudarytą praktikos planą.

K. Ukvalbergienės teigimu, tokį studijų programos modelį pasirinkę studentai nebus paliekami vieni. „Turime stiprią Mentorystės programą ir studijų krypčių programų vadovus, kurie padės susidarant savo individualų studijų planą, nuo 2017 m. numatėme „Inside Industry“ renginius, kurių metu vyks praktikos vietų konkursai, ekskursijos į įmones, kūrybinės dirbtuvės, įmonių atstovų paskaitos. Svarbiausia, kad studentas būtų iniciatyvus“, – pabrėžia K. Ukvalbergienė.

Su KTU glaudžiai bendradarbiaujantys verslo ir pramonės įmonių atstovai neabejoja, kad išplėstinės praktikos metu studentai turės puikią galimybę labiau įsilieti į praktinį darbą, įgyti reikalingų įgūdžių, bei parodyti save potencialiam darbdaviui.

Atveria duris į aviacijos elitą

„Aviacines studijas dažniausiai renkasi jaunimas, jau nuo ankstyvos vaikystės svajojantis apie aviaciją. Tai – žmonės su sparnais. Atėję į universitetą jie jau turi nemažą teorinių žinių bagažą, kurį mūsų dėstytojai dar labiau papildo. Studentai ir darbdaviai taip pat sutaria, kad be teorinių žinių labai svarbūs ir praktiniai sugebėjimai.

Daugelis studentų, baigusių Aviacijos inžinerijos studijas, siekia tapti licencijuotais specialistais, nes tai – aviacijos inžinerijos elitas. KTU taikomas išplėstinės praktikos modelis, suteikdamas studentams galimybę įgyti vienerių metų praktinę patirtį, sutrumpina jų kelią iki šio tikslo ir leidžia jiems dar studijų metais tiesiogiai prisiliesti prie aviacijos industrijos ir tapti jos dalimi“, – teigia Transporto inžinerijos katedros akademinis padėjėjas Martynas Lendraitis.

Pasak UAB „Kaunas Aircraft Maintenance Services“ „Ryanair“ techninio padalinio vadovo Karolio Čepuko, absolventai yra jų verslo gyvybės šaltinis, todėl galimybė gilinti jų žinias suteikiant išankstinių žinių ir praktinių gebėjimų – žingsnis tarptautinių pasiekimų link.

Atliepia šiuolaikinius verslo ir pramonės poreikius

Mechanikos inžinerija – fundamentali, klasikinė kryptis, kurią integruojant su elektronika, informacinėmis technologijomis, valdymo technologijomis sukuriamos inovatyvios ir konkurencingos inžinerinės sistemos. Todėl šiuolaikinio mechanikos inžinieriaus laukia dideli iššūkiai – kurti inovatyvius gaminius, eksploatuoti, prižiūrėti, gaminti įvairias mašinas ir technologinę įrangą, atpažinti ir spręsti mechaninio pobūdžio problemas šiuolaikinėse integraliose inžinerinėse sistemose, organizuoti techninių įrenginių ir įrangos gamybą, eksploataciją ir remontą, sėkmingai komunikuoti su kitų inžinerijos krypčių ir sričių specialistais.

„Vien tik gilių inžinerinio projektavimo ar bendrai mechanikos inžinerijos žinių šiandien mechanikos inžinieriui nepakanka. Siekiant atliepti šiuolaikinės pramonės ir verslo poreikius, sudaryti sąlygas darbdaviams labiau įsitraukti į studentų, t.y. savo būsimų darbuotojų, rengimą, ir buvo atnaujinta KTU pirmosios pakopos Mechanikos inžinerijos studijų programa, įdiegiant išplėstinės praktikos modelį“ – teigia Mechanikos inžinerijos krypties studijų programų vadovas doc. Kęstutis Pilkauskas.

Jau pačios pirmosios diskusijos apie naująjį Mechanikos inžinerijos studijų modelį rodo darbdavių palankų susidomėjimą ir pritarimą jam. UAB „Pakma“, UAB „Techranga“, UAB „Histeel“, AB „Fasa“, UAB „Virenda“ atstovai, su kuriais KTU Mechanikos inžinerijos studijų programą jau daug metų sieja glaudūs bendradarbiavimo ryšiai, palankiai atsiliepia apie išplėstinės praktikos modelio taikymą studijų programose ir nekantriai laukia studentų savo įmonėse.

NRD CS teiks ekspertinę paramą kibernetinio saugumo dėmens Universiteto aukštojo mokslo programose stiprinimui ir Informatikos srities studijų programų tobulinimui, siekiant, kad kibernetinė sauga taptų integruota informatikos studijų dalimi. Bendrovė taip pat teiks pasiūlymus dėl studentų praktikos darbų, magistrantūros ir doktorantūros baigiamųjų darbų temų bei steigs stipendijas studentų specializacijai kibernetinės saugos srityje.

 „Vykstant sparčiai skaitmenizacijai ir vis didesniems informacijos kiekiams persikeliant į internetinę erdvę, gebėjimai ir galimybės užtikrinti šios informacijos saugumą tampa rimtu iššūkiu. Kompetencijų ir žinių kibernetinės saugos srityje turintys informacinių technologijų specialistai itin reikalingi ir paklausūs, o Lietuvoje jų trūksta. Tikiuosi, kad bendradarbiaujant su verslu, gilinant studijų programas, šią spragą pavyks bent iš dalies užpildyti“, – teigė KTU rektorius Petras Baršauskas.

NRD CS ir KTU taip pat kartu rengs mokslines publikacijas kibernetinės saugos tema, vystys naujas kibernetinės saugos paslaugas ir sprendimus, dalyvaus projektuose Lietuvoje ir užsienyje bei sieks glaudesnio studijų ir praktikos sąlyčio.

„Vykdydami kibernetinio saugumo projektus tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse, pavyzdžiui: Butane, Bangladeše ar Tanzanijoje, matome, kad, įsigalint skaitmeninėms technologijoms ir augant su tuo susijusioms grėsmėms, atsiranda poreikis iš esmės naujam požiūriui ir technologijoms. Todėl būtina stiprinti Lietuvos verslo ir mokslo bendradarbiavimą, skatinti mokslo inovacijas kibernetinės saugos srityje ir realizuoti jas Lietuvoje bei užsienio rinkose“, – komentavo NRD CS direktorius dr. Vilius Benetis.

Apie KTU

Kauno technologijos universitetas yra pažangiausias mokslo ir lyderiaujantis technologijų universitetas Lietuvoje, glaudžiai bendradarbiaujantis su verslu. Universitetas savyje jungia inžinerinius, technologinius, socialinius, humanitarinius mokslus ir menus.

Universitete yra 9 fakultetai, 10 mokslo institutų ir 5 centrai, 18 jaunimo organizacijų. KTU studijuoja apie 10,5 tūkst. studentų, iš jų apie 1,4 tūkst. – užsienio studentai. Universitete vykdoma apie 150 bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studijų programų.

KTU studijų sritys apima technologijos, fizinius, socialinius, humanitarinius, biomedicinos mokslus ir menus, Universitetas plėtoja fizinių, technologijos ir socialinių mokslų tyrimus bei eksperimentinę plėtrą, skatina biomedicinos ir humanitarinių mokslų tyrimus, o Universiteto mokslinės produkcijos apsauga ir komercinimu užsiima KTU Nacionalinis inovacijų ir verslo centras.

Apie NRD CS

UAB NRD CS yra technologinių kibernetinės gynybos konsultacijų, reagavimo į saugos incidentus bei taikomųjų mokslinių tyrimų įmonė. Bendrovės klientai – vyriausybės, teisėsauga, nacionaliniai ryšių reguliatoriai, organizacijų saugos padaliniai. NRD CS taip pat įgyvendina Norway Registers Development AS misiją sukurti saugią skaitmeninę aplinką šalims, vyriausybėms, verslams ir gyventojams bei prisideda prie CIS Critical Security Controls for Effective Cyber Defence V 6.0 ir kitų kibernetinės saugos metodikų vystymo.

NRD CS teiks ekspertinę paramą kibernetinio saugumo dėmens Universiteto aukštojo mokslo programose stiprinimui ir Informatikos srities studijų programų tobulinimui, siekiant, kad kibernetinė sauga taptų integruota informatikos studijų dalimi. Bendrovė taip pat teiks pasiūlymus dėl studentų praktikos darbų, magistrantūros ir doktorantūros baigiamųjų darbų temų bei steigs stipendijas studentų specializacijai kibernetinės saugos srityje.

 „Vykstant sparčiai skaitmenizacijai ir vis didesniems informacijos kiekiams persikeliant į internetinę erdvę, gebėjimai ir galimybės užtikrinti šios informacijos saugumą tampa rimtu iššūkiu. Kompetencijų ir žinių kibernetinės saugos srityje turintys informacinių technologijų specialistai itin reikalingi ir paklausūs, o Lietuvoje jų trūksta. Tikiuosi, kad bendradarbiaujant su verslu, gilinant studijų programas, šią spragą pavyks bent iš dalies užpildyti“, – teigė KTU rektorius Petras Baršauskas.

NRD CS ir KTU taip pat kartu rengs mokslines publikacijas kibernetinės saugos tema, vystys naujas kibernetinės saugos paslaugas ir sprendimus, dalyvaus projektuose Lietuvoje ir užsienyje bei sieks glaudesnio studijų ir praktikos sąlyčio.

„Vykdydami kibernetinio saugumo projektus tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse, pavyzdžiui: Butane, Bangladeše ar Tanzanijoje, matome, kad, įsigalint skaitmeninėms technologijoms ir augant su tuo susijusioms grėsmėms, atsiranda poreikis iš esmės naujam požiūriui ir technologijoms. Todėl būtina stiprinti Lietuvos verslo ir mokslo bendradarbiavimą, skatinti mokslo inovacijas kibernetinės saugos srityje ir realizuoti jas Lietuvoje bei užsienio rinkose“, – komentavo NRD CS direktorius dr. Vilius Benetis.

Apie KTU

Kauno technologijos universitetas yra pažangiausias mokslo ir lyderiaujantis technologijų universitetas Lietuvoje, glaudžiai bendradarbiaujantis su verslu. Universitetas savyje jungia inžinerinius, technologinius, socialinius, humanitarinius mokslus ir menus.

Universitete yra 9 fakultetai, 10 mokslo institutų ir 5 centrai, 18 jaunimo organizacijų. KTU studijuoja apie 10,5 tūkst. studentų, iš jų apie 1,4 tūkst. – užsienio studentai. Universitete vykdoma apie 150 bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studijų programų.

KTU studijų sritys apima technologijos, fizinius, socialinius, humanitarinius, biomedicinos mokslus ir menus, Universitetas plėtoja fizinių, technologijos ir socialinių mokslų tyrimus bei eksperimentinę plėtrą, skatina biomedicinos ir humanitarinių mokslų tyrimus, o Universiteto mokslinės produkcijos apsauga ir komercinimu užsiima KTU Nacionalinis inovacijų ir verslo centras.

Apie NRD CS

UAB NRD CS yra technologinių kibernetinės gynybos konsultacijų, reagavimo į saugos incidentus bei taikomųjų mokslinių tyrimų įmonė. Bendrovės klientai – vyriausybės, teisėsauga, nacionaliniai ryšių reguliatoriai, organizacijų saugos padaliniai. NRD CS taip pat įgyvendina Norway Registers Development AS misiją sukurti saugią skaitmeninę aplinką šalims, vyriausybėms, verslams ir gyventojams bei prisideda prie CIS Critical Security Controls for Effective Cyber Defence V 6.0 ir kitų kibernetinės saugos metodikų vystymo.

PEF apklausoje dalyvavo beveik 750 ekspertų, kurie įvertino 29 atskirus pasaulinius pavojus, jų poveikį ir tikimybę 10-ties metų perspektyvoje. Tai pirmas kartas nuo 2006 metų (kuomet Pasaulinis ekonomikos forumas pradėjo skelbti kasmetines ataskaitas), kai globali aplinkosaugos problema kelia didesnę potencialią žalą negu masinio naikinimo ginklai (2), vandens krizė (3), didelio masto priverstinė migracija (4) ir energijos kainų šokas (5).

Visuotinis atšilimas (arba globalinis atšilimas) – per paskutinius dešimtmečius fiksuojamas Žemės atmosferos prie paviršiaus ir vandenynų vidutinės temperatūros didėjimas. Per XX a. vidutinė pasaulinė temperatūra pakilo apie 0,74 laipsniais Celsijaus. Nors milijonų metų laikotarpyje planetos temperatūra kito nuolat, pastarasis atšilimas daugelio mokslininkų laikomas pernelyg staigiu ir siejamas su žmogaus veiklos paskatintu šiltnamio efektu, kurį būtina kontroliuoti.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkosaugos technologijos katedros vedėjas prof. Linas Kliučininkas atkreipia dėmesį, kad apklausą atliko autoritetingas Pasaulio ekonomikos forumas, daugeliui žinomas kaip kasmetinės konferencijos Davoso kurorte Šveicarijoje organizatorius, ir šis faktas rodo, kad klimato kaitos mažinimas – tai ne vien aplinkosaugininkų, bet ir verslininkų bei politikų reikalas.

L. Kliučininko primena, kad 2015 metais Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencijoje Paryžiuje buvo pasirašyta sutartis dėl globalių šiltnamio dujų emisijų mažinimo. 175 šalys ratifikavusios šį susitarimą įsipareigojo riboti globalų klimato atšilimą iki mažiau nei 2 laipsniais Celsijaus lyginant su iki-pramoniniu lygiu.

 „Nežiūrint to, kad sutartis po daugiau nei penkerių metų derybų galiausiai buvo pasirašyta, jau dabar akivaizdu, jog šių įsipareigojimų nepakanka, kad antroje XXI-ojo šimtmečio pusėje būtų pasiektos nulinėms šiltnamio dujų emisijos – klimato kaitos procesai vyksta sparčiau, nei buvo prognozuota. NASA paskelbė, jog yra labai tikėtina, kad šie metai bus karščiausi nuo 1880 metų, kai buvo pradėti reguliarūs oro temperatūros matavimai“, – teigia KTU Cheminės technologijos fakulteto profesorius.

Jis pabrėžia, kad klimato kaitos mažinimas ir prisitaikymas prie kintančio klimato sąlygų, tai iššūkis ne pavienėms valstybėms, bet visai civilizacijai. Europos patentų biuro duomenimis, besikeičianti klimato politika paspartino ir inovacijų atsiradimo tempą. Technologinių inovacijų skaičiumi pirmauja Japonija, Vokietija ir JAV, kurios kartu sudaro apie 60 proc. šios srities išradimų.

Daugelis įsitikinę, kad globalių kataklizmų akivaizdoje žmoniją išgelbės technologijos. Iš tiesų, ekspertų teigimu, technologijos gali ženkliai paspartinti problemos sprendimą, tačiau reikalinga ir politinė valia, aiškus verslo interesas ir piliečių palaikymas.

Neabejingus lokalioms ir globalioms aplinkosaugos problemoms KTU kviečia studijuoti Aplinkosaugos inžineriją. Šių specialistų, sprendžiančių su gyvenimo kokybės gerinimu susijusias problemas, poreikis darbo rinkoje nuolat auga.

Pagirtinas pavyzdys

Bendrovės „Achema“ personalo ir bendrųjų reikalų direktorius Gitenis Subačius pastebi, kad įmonė ieško žmonių, turinčių mechaniko išsilavinimą. „Gamykloje nėra „degančios“ situacijos, kurią skubiai reikėtų gesinti, bet turime žvelgti į perspektyvą. Mūsų įmonėje šiuo metu dirba vyresnio amžiaus specialistų, ypač konstruktorių skyriuje. Ateityje jie išeis, tad jau dabar privalu ieškoti naujų darbuotojų, galbūt auginti jaunos kartos mechanikus“, – samprotauja jis.
Personalo ir bendrųjų reikalų direktorius pabrėžia, kad dedamos didelės pastangos rasti naujų žmonių, ateityje galėsiančių pakeisti dar dirbančius senjorus. „Pasitaiko ir netikėtų dalykų. Štai prieš kelerius metus atėjo jaunas vyriškis, pasiprašė dirbti šaltkalviu ar operatoriumi, kitaip sakant, darbininku. Pasirodo, jis yra baigęs Kauno technologijos universiteto Mechanikos fakultetą ir yra tas, kuris mūsų įmonei labai reikalingas. Šiuo metu jis tęsia mokslus, nes suprato, kad projektuojant mechaninius dalykus jam stinga žinių statybos srityje. Iš tokio žmogaus galima daug ko tikėtis“, – pateikia pavyzdį G. Subačius

Mechaniko specifika

„Achema“ laukia darbuotojų, kurie jau baigę mechanikos mokslus aukštojoje mokykloje. Anot pašnekovo, mechanika – specifinė ir sudėtinga sritis, todėl ne itin patraukli jaunimui.  „Mechanikas nesėdės su plunksna, bet turės dirbti gamyboje, gal dėl to ir studijuojančiųjų mažiau. Pastaruoju metu daugelis nori būti teisininkais, vadybininkais, žurnalistais. O mechanikas privalo dirbti ceche, išmanyti sudėtingus įrenginius. Anksčiau, dar sovietmečiu, ruošiant mechanikus aukštojoje mokykloje, daug dėmesio buvo skiriama chemijos pramonei. Dabar, labai gaila, šito nebėra – tikslinio ruošimo chemijos pramonei atsisakyta. O mūsų įmonei tai labai svarbu“, – apgailestauja pašnekovas. 
Pasak G. Subačiaus, mechaniko darbas gamykloje išskirtinis tuo, kad žmogus, įsigijęs šios profesijos aukštojo mokslo diplomą, iš karto turi eiti būtent šias pareigas. 
„Nėra laiptelių, kuriais jis galėtų išmėginti įvairias pareigybes. Įprasta, kad įsidarbinęs „Achemoje“ asmuo pradeda nuo žemiausios grandies ir kyla vis aukštyn. O mechanikams iš karto eiti šias pareigas nėra lengva, reikia įgyti patirties. Vėliau jis gali tapti vyriausiuoju mechaniku. Pas mus įsidarbina jaunuoliai, baigę kolegijose automechaniko specialybę. Tačiau jų žinios neatitinka mūsų įmonės keliamų reikalavimų. Vadinasi, pageidautina, kad žmogus, norintis tapti mechaniku, turi studijuoti aukštojoje mokykloje. Šiemet turime praktikantą, kuris atėjo pas mus būtent iš Kauno kolegijos, turėdamas automechaniko specialybę. Nors jis dar negali dirbti savarankiškai, bet už praktiką gaus atlyginimą, galbūt sudominsime ir jį, ir kitus, rimtai mąstančius apie gyvenimą ateityje. Pagal visas instrukcijas šis jaunuolis turi galimybę įsigyti reikiamus darbų saugos pažymėjimus. Jaunam žmogui sudarytos visos sąlygos tobulinti žinias, siekti aukštojo išsilavinimo ir įsitvirtinti mūsų kolektyve“, – dalijasi patirtimi G. Subačius.

Pagrindinės funkcijos

Bendrovės „Achema“ vyriausiasis mechanikas Egidijus Juzėnas atvirauja, kad iki šių pareigybių jam teko pereiti nemažai kitų darbo vietų. Baigęs studijas Kauno technologijos universitete, jis įsidarbino RMC inžinieriumi, paskui išmėgino diagnostikos inžinieriaus duoną, vėliau ėjo vadovaujančiojo inžinieriaus pareigas vyriausiojo mechaniko skyriuje, tapo vyriausiojo mechaniko pavaduotoju ir tik tada jam buvo patikėtos šiandieninės pareigos.
Anot E. Juzėno, mechanikas atsakingas už įvairių įrenginių eksploataciją ir remontą. Tai pagrindinės jo funkcijos, bet po šiais žodžiais slepiasi labai daug. 
„Mechanikas privalo paskirstyti darbus, sprendžia kasdieniškas ir žmogiškas problemas, todėl turi itin bendrauti su žmonėmis. Kitas aspektas – ryšiai su technologais, kitomis tarnybomis, darbas su rangovais. Negana to, jis dirba ceche, dažnai skuba į administraciją. O kur dar reikalai su tiekėjais? Tenka važiuoti į užsienį, pavyzdžiui, šiemet mechanikai važiavo į Japoniją priimti įrenginių. Jie neretai lankosi Rusijoje, Ukrainoje, Europos valstybėse. Darbas, kaip ir visų inžinierių, reikalauja ypatingo kruopštumo ir atsakomybės“, – supažindina E. Juzėnas.

Svarbiausia – norai

Vyriausiojo mechaniko teigimu, darbas yra labai įdomus. „Mechanikai dirba ir su žmonėmis, ir rūpinasi įrenginių kokybe. „Achemoje“ keičiasi chemijos, remonto, metalo apdirbimo įrenginių technologijos. Atsiranda naujų medžiagų, susidaro kitų galimybių dirbti, – tęsia pasakojimą E. Juzėnas. – Tos naujovės ir dinamika verčia viskuo domėtis. Visada sakau, kad ši profesija įdomi vien dėl to, kad šiandien nežinai, kas laukia rytoj. Tarkime, kiekvieną vasarą vykstantys remontai taip pat yra tam tikras iššūkis, nes, be suplanuotų darbų, kaskart išlenda kas nors nenumatyta – reikia skubiai priimti sprendimus.“
E. Juzėnas atkreipia dėmesį, kad visi įmonėje dirbantys mechanikai yra puikūs savo darbo žinovai. Tad atėjęs jaunas specialistas savarankiškai galėtų pradėti dirbti maždaug po trejų ketverių metų. Bet svarbiausia, kad jaunuolį trauktų mechanikos mokslai, kuriuos baigęs jis įsilietų į gamyklos kolektyvą. 
„Mano manymu, karjerą galima sudėlioti į tam tikrus langelius. Pavyzdžiui, KTU įgijęs teorinių žinių, absolventas pirmąjį pusmetį galėtų padirbėti mokiniu stažuotoju – susipažintų su cechu, įgytų praktikos, išsilaikytų vieną kitą egzaminą. Paskui tobulintųsi eidamas skyriaus mechaniko pareigas. Priklausomai nuo jo sugebėjimo ir noro dirbti, galbūt būtų patikėtos cecho mechaniko ar skyriaus mechaniko darbas. Žmogui, norinčiam tapti geru specialistu, neturėtų būti sudėtinga“, – samprotauja E. Juzėnas.

Darbų koordinatorius

Vyriausiojo mechaniko pavaduotojas Šarūnas Dargenis atkreipia dėmesį, kad mechanikai bendrovėje keičiasi tik tada, kai į senjoro vietą ateina kitas specialistas. „Galima sakyti, kaita labai nedidelė. Mūsų gamyklos mechanikai turi labai didelę patirtį – kiti šias pareigas eina po 25–30 metų. Bet visi juk supranta – jie išeis, reikės naujų žmonių, būtinai turinčių aukštąjį išsilavinimą. Žinoma, mechaniku tapti gali ir tas, kuris įmonėje įsidarbina baigęs profesinę mokyklą ar kolegiją. Bet ateityje vis tiek reikės įgyti teorinių žinių kvalifikuotus mechanikus-inžinierius rengiančioje aukštojoje mokykloje. Kaip sakė mano kolega, sėkmę lemia žmogaus norai ir tikslai. Vėliau jaunas specialistas galėtų tobulėti seminaruose, įvairiuose mokymuose. Darbas iš tiesų yra dinamiškas ir labai įdomus, reikalaujantis naujų žinių“, – sako Š. Dargenis.
Anot jo, įmonėje veikia specifiniai įrenginiai. Sakykime, dviejuose analogiškuose cechuose sumontuoti ir tokie pat agregatai, tačiau remontuojami skirtingomis technologijomis. 
„Tad nėra taip, kad juos būtų galima prižiūrėti ir remontuoti vienodai, – tęsia vyriausiojo mechaniko pavaduotojas. – Mechaniko atsakomybė didelė, jis privalo gebėti bendrauti su darbuotojais, visais specialistais. Jeigu remonto laikotarpiu atsirado kažkokių papildomų darbų, reikia susitarti su rangovais, perkelti juos kitur. Mechanikas privalo sugebėti koordinuoti visus darbus, kurių didelėje įmonėje niekada nepristinga.“

Stipendijų variantas

 Kalbėdamas apie mechanikų stygių, G. Subačius atkreipia dėmesį, kad, pasak respublikinės žiniasklaidos, visi studentai, baigusieji Šiaulių universitete mechanikos inžineriją, turi užsigarantavę vietas užsienio kompanijose. Kauno technologijos universitete studijuojantieji, dar nebaigę ketvirto kurso, taip pat žino, kur įsidarbins. Paklausus ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mechanikos fakultetas.
 „Vadinasi, reikia važiuoti į aukštąsias mokyklas ir verbuoti studentus, kai jie mokosi antrame ar trečiame kurse. Tačiau vargu ar jaunuoliai rimtai mąsto apie tai, kas bus po kelerių metų? Svarstome stipendijų variantą. Gaudami įmonės stipendijas, studentai įsipareigotų po mokslų ateiti dirbti į „Achemą“. Stengdamiesi surasti kvalifikuotų mechanikų, kuriame įvairius planus“, – priduria pašnekovas.
 Direktoriaus teigimu, yra buvę atvejų, kai mechanikai, baigę KTU, persikvalifikavo ir tapo technologais. 
 „Pavyzdžiui, šią specialybę kadaise įsigijo Valdemaras Vareika, Vidas Bersėnas, bet jie persikvalifikavo ir tapo technologais. O štai atvejo, kad technologas būtų persikvalifikavęs į mechanikus, neprisimenu, galbūt to ir nėra buvę. Kaip minėjau, mechanika – sudėtingas ir daug teorinių žinių bei praktinių įgūdžių reikalaujantis mokslas. Kaip tas automobilis – vairuoti gali, bet remontuoti nesugebi“, – palygina G. Subačius. 
Visi pašnekovai pripažįsta, kad lengvų darbų nėra. O tokioje chemijos pramonės įmonėje kaip „Achema“ būtina teoriją derinti su praktika, sekti naujoves, nesustabarėti, nes atsinaujinančios technologijos, nauji ir sudėtingi įrenginiai reikalauja nuolatinio tobulinimosi.
„Raginame jaunus žmones nebijoti iššūkių, įsigyti techninį-inžinerinį išsilavinimą ir atvykti į mūsų įmonę dirbti – tikrai nenusivilsite“, – kviečia vyriausiasis mechanikas E. Juzėnas.

Šaltinis: www.jonavosnaujienos.lt

Pasitelkdami duomenų analitikos ir matematinio modeliavimo žinias matematikai kartu su mokslininkais iš visos Europos sprendė realias verslo problemas. Dirbtuvėse dalyvavusių bendrovių problemų tematika buvo labai įvairi: verslo duomenų analitika, žmogaus bioduomenų rinkimas ir apdorojimas, metalų išgavimo ir apdirbimo ciklo optimizavimas ir kt.

Šiais metais per penkias dirbtuvių dienas buvo pasiūlyti sprendimai septynioms skirtingoms problemoms. Vienas iš šių metų renginio organizatorių KTU MGMF docentas Audrius Kabašinskas dirbo su įmone „Little data“, kuri buvo pateikusi uždavinį susijusį su duomenų analitika ir anomalijų identifikavimu. Minėta įmonė savo klientams teikia tinklapių lankomumo analitikos paslaugas ir nustato ar turima interneto svetainė lankoma labiau nei konkurentų ar kitų tos srities įmonių. Dirbtuvių metų reikėjo identifikuoti išaugusį tinklapių lankomumą ir suformuluoti kaip jį atpažinti su aukštu patikimumu. Mantas Landauskas kartu su kitais dirbtuvių dalyviais įmonei „Ashgrove Analytics“ sudarinėjo įrenginio kalibravimo modelį.

Parsivežta patirtimi matematikai dalinsis su KTU MGMF Didžiųjų verslo duomenų analitikos magistrantais –– dirbtuvių metu gautus duomenis naudos mokymo procese, analizuos juos semestriniuose ar baigiamuosiuose darbuose.

Savaitę trunkantis realių verslo problemų sprendimo seminaras suvienija matematikus iš viso pasaulio bendram darbui ir suteikia galimybę kurti ir palaikyti ryšius tarp matematikų, mokslininkų ir pramonės atstovų.

Daugiau apie dirbtuves – http://mathsci.ucd.ie/esgi118/problems.html.