Šventėje stipendininkus sveikino KTU rektorius prof. Petras Baršauskas, Kazickų fondo atstovė ir mecenatė J. P. Kazicko dukra Jūratė Kazickaitė, taip pat mecenatas prof. Giedrius Kuprevičius.

Šventės metu buvo įteikta dešimt mecenatų stipendijų:

J. P. Kazicko stipendijos - J. Pinigienei (PTVF), J. Račkauskaitei (Cheminės technologijos fakultetas), A. Andziukevičiūtei-Jankūnienei (Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetas), E. Urbonui (Matematikos ir gamtos mokslų fakultetas).

J. Kazickaitės stipendijos - D. Narauskaitei (Cheminės technologijos fakultetas) ir M. Kubiliūtei (Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas);

YIT Kausta stipendijos - G. Rinkevičiui (Statybos ir architektūros fakultetas) ir L. Vaškytei (Statybos ir architektūros fakultetas);

A. Jurskio stipendija - L. Pušinaičiui (Elektros ir elektronikos fakultetas);

G. Kuprevičiaus stipendija ,,Eureka“ - Gorokhov Mykola (Statybos ir architektūros fakultetas).

Jovita Pinigienė Statybos inžinerijos bakalauro studijas Panevėžio fakultete baigė 2011 m. Ji mecenatų stipendiją laimi jau antrąjį kartą: 2009 m. už puikius studijų rezultatus jai buvo paskirta „YIT Kausta“ stipendija.

Sveikiname Jovitą ir linkime studijų bei mokslo srities pasiekimų ir ateityje!

Per savo karjerą G. Kavaliauskui teko dirbti su tūkstančiais studentų: vieni, vedini smalsumo, lankydavo Universitete organizuojamus šokių kursus, kiti pasilikdavo kur kas ilgiau: „Viena iš „Viesulo“ šokėjų, savo grupės čempionė, šoka jau dešimt metų.“

Siekiant, kad studentai susipažintų su šokių įvairove, lavintų laikyseną, koordinaciją, elgesio kultūrą bei norint priimti naujų narių, „Viesulas“ kiekvieno semestro pradžioje organizuoja šokių kursus. 

G. Kavaliauskas stebisi, kad prieš 10 metų „Viesule“ trūkdavo šokėjų vaikinų, tačiau šiandien situacija kitokia – trūksta merginų. Vyriausiasis treneris apgailestauja, kad  šiandien dalis šokėjų po paskaitų skuba į darbus ir skirti daugiau laiko šokiui neturi galimybių.

Varžybose – nepralenkiami

Įstoję į KTU ir sužinoję apie galimybę mokytis sportinių ir laisvalaikio šokių, repeticijose dalyvauja jaunuoliai ne tik iš Lietuvos, bet ir KTU studijuojantys užsieniečiai. Kai kuriems iš jų teko lankyti choreografijos pamokas mokyklose, šokti sportinius šokius, tačiau yra ir tokių, kurie kursuose žengia pirmuosius šokio žingsnelius.

„Viesulo“ šokėjai kasmet dalyvauja Lietuvos sportinių šokių federacijos (LSŠF) programos „Sportas visiems“ įvairiose Hobby (mėgėjų) klasės varžybose, organizuoja tradicinį tarptautinį konkursą „KTU taurė“, kuriame dalyvauja Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos ir kitų šalių mėgėjų poros bei vykta į užsienio kolegų organizuojamus konkursus.

Šokėjai dalyvauja standartinių (valsas, tango, Vienos valsas, fokstrotas, kvikstepas) ir Lotynų Amerikos (samba, čia čia čia, rumba, džaivas, pasadoblis) šokių konkursuose. G. Kavaliauskas pažymi, kad „Viesulo“ šokėjai tobulina ne tik šių šokių atlikimą, bet taip pat mokosi šokti salsą, svingą, ritminį fokstrotą, linijinius šokius, susipažįsta su šokių pasaulio naujienomis.

„Paprastai sportinių šokių varžybose išrenkamos šešios geriausios poros. Tame šešetuke neretai karaliauja KTU šokių klubo „Viesulas“ šokėjai“, – auklėtinių pasiekimais džiaugėsi G. Kavaliauskas.   

Paklaustas, ar pats turi mėgstamiausią šokį, vyriausiasis treneris atsako: „Taip, tai – fokstrotas. Šis šokis nėra lengvas, jis šokamas tik aukščiausiame, penktajame, sportinių šokių lygyje. Nors visi šokių stiliai suteikia daug galimybių improvizacijai, bet fokstrote jų ypatingai daug. Muzikine ir judesio prasme šis šokis yra labai įdomus.“

Vyriausiojo trenerio teigimu, visi šokiai yra išmokstami – sunkiausia yra atskleisti šokio charakterį. Taip pat, ne mažiau svarbu yra ir tinkama šokėjų stovėsena, laikysena. Sportiniai šokiai – tai labai „sveikas“ sportas, kuriuo galima užsiimti iki pat senatvės.

„Mokymasis šokti poroje yra labai gera dviejų žmonių interesų derinimo mokykla: ugdomi susikalbėjimo, susitarimo, kompromisų radimo įgūdžiai. Reguliariai lankydami repeticijas, studentai geriau planuoja ir valdo savo laiką“, – neabejoja pašnekovas.

Skynė pirmąsias vietas

Vokietijos Dortmundo universiteto studentas Marcelis Glagla, į Kauno technologijos universitetą atvyko studijuoti informatikos. „Kraudamasis lagaminus įsidėjau ir savo šokių batelius, nes žinojau, kad Lietuva garsėja sportinių šokių atlikėjais ir tikėjausi čia susirasti klubą, kuriame galėčiau šokti, – sakė M. Glagla. – Mano džiaugsmui toli ieškoti nereikėjo, sužinojau, kad sportinių šokių klubas veikia čia pat Universitete.“

Pasak jo, skirtingai nuo KTU, Dortmundo universitete nėra sportinių šokių kolektyvo, todėl Vokietijoje vaikinas buvo priverstas treniruotis netoliese esančiame privačiame šokių klube.

M. Glagla šokti pradėjo nuo 14 metų, o dalyvauti įvairiuose konkursuose ir varžybose – sulaukęs 16 metų. Nuo to laiko jis buvo daugiau kaip 50-ies varžybų ir konkursų dalyvis ir prizininkas. Visgi, prieš tapdamas sportinių šokių šokėju, vaikinas išbandė ir ne vieną sporto šaką: aikido, sportinę gimnastiką, baidarių irklavimą, tekvondo bei šoko linijinius šokius.

Nuo šių metų vasario iki birželio mėnesio, atstovaudamas KTU šokių klubui „Viesulas“, M. Glagla su šokių partnere Milda Preckailaite dalyvavo ketveriose varžybose.

Lietuvos 2016 m. Hobby klasių čempionatas, vykęs kovo mėnesį Ukmergėje, buvo pirmosios varžybos, kuriose M. Glagla ir M. Preckailaitė išbandė savo jėgas. Pora pasirodė labai sėkmingai ir tapo Lietuvos vicečempionais. Po mėnesio šokėjai dalyvavo varžybose Kaune, kur taip pat džiaugėsi 2-ąja vieta. Gegužės mėnesį, sportinių šokių varžybose Rygoje, M. Glagla ir M. Preckailaitė iškovojo 1-ąją vietą. Prieš vaikinui išvykstant atgal į Vokietiją, pora dalyvavo tarptautiniame Vilniaus šokių festivalyje, kur Marceliui  ir Mildai nebuvo lygių – pora iškovojo 1-ąją vietą.

„Šokant „Viesule“ įgyta patirtis, Lietuvoje iškovotos prizinės vietos man yra be galo svarbios. Visa tai mane skatina neapleisti savo pomėgio ir toliau šokti grįžus į Vokietiją“, – kalbėjo šokėjas.

Informatikas – sportinių šokių vicečempionas

M. Glagla džiaugėsi, kad „Viesulo“ treneriai ir šokėjai į savo būrį vaikiną priėmė labai entuziastingai ir draugiškai.

„Milda Preckailaitė, KTU studentė ir mano naujoji porininkė, man padėjo ne tik treniruočių metu, bet ir atsakė į visus klausimus, susijusius su Lietuva, Kauno miestu, Universitetu. Repeticijų metu ji „dirbo“ ir mano vertėja, nes treneriai su šokėjais bendrauja lietuvių kalba“, – sakė M. Glagla.

Informatikos mokslus gvildenantis šokėjas iš pradžių dalyvauti varžybose net neketino. Jo teigimu, „Viesulas“ turėjo tapti vieta, kur galima smagiai praleisti laiką bendraminčių tarpe. „Kai treneris pasiūlė pirmą kartą dalyvauti šokių konkurse, sutikau ir priėmiau tai, kaip naują patirtį ir iššūkį“, – sakė vaikinas.  

Kadangi repeticijos vyksta 3-4 kartus per savaitę, M. Glagla pripažino, kad dėl to šiek tiek nukenčia jo socialinis gyvenimas: „Varžybos paprastai vyksta savaitgaliais, tad penktadieniais tenka atsisakyti buvimo su draugais, vakarėlių, nes reikia treniruotis. Kad ir kaip bebūtų, šokiai yra mano laisvalaikis ir dalis mano socialinio gyvenimo, todėl kažko atsisakyti vardan savo pomėgio man nėra sudėtinga. Dalyvaudamas varžybose ir konkursuose jaučiuosi labai laimingas“.

M. Glagla mėgstamiausių šokių sąraše – rumba – dėl savo jausmingumo ir ritmingumo bei pasadoblis – dėl savo dinamikos, stiprios energetikos.

Šokiai – ir menas, ir sportas

Šokėjo nuomone, sportiniuose šokiuose susijungia tiek menas, tiek sportas. Norint tapti geru šokėju, sėkmingai dalyvauti varžybose, reikia treniruoto kūno ir išugdytos fizinės ištvermės.

Sėdėjimas vienodoje kūno padėtyje ilgą laiko tarpą universitetų auditorijose, o vėliau darbe, mažas fizinis aktyvumas kenkia ir silpnina kūną. M. Glagla pažymi, kad sportiniai šokiai pagerina žmogaus sveikatą ir savijautą, nes šokant tvirtėja nugaros, kaklo, kojų raumenys.

„Kodėl menas? Nes šokio judesiai turi būti plastiški, elegantiški, žiūrovams reikia pateikti tikrą šou ant parketo. Pavyzdžiui, šokant rumbą, meilės šokį, publikai perteikti jo nuotaiką padeda flirtas tarp partnerių ir net apsimetimas tikra pora“, – pasakojo studentas.  

Vaikino nuomone, Universitetui sportinių šokių klubas yra labai reikalingas. „KTU šokių klubas „Viesulas“ man suteikė galimybę Lietuvoje užsiimti mėgstama veikla ir dar labiau patobulėti“, – džiaugėsi M. Glagla.

Pasak jo, atvykus į kitą šalį ir į kitą universitetą su „Erasmus+“ mainų programa, daugiausiai bendrauti tenka su studentais iš užsienio šalių. „Viesule“ M. Glagla susipažino ir susidraugavo su bendraamžiais iš Lietuvos, geriau pažino šalį ir jos kultūrą.

Šventė veiklos penkiasdešimtmetį

KTU šokių klubą „Viesulas“ 1963 m. įkūrė žinoma Lietuvos šokėjų pora Dalia ir Vidas Kamaičiai. Šiuo metu vyriausiojo trenerio pareigas einantis Gediminas Kavaliauskas yra trečiasis kolektyvo vadovas.

„Viesulo“ vyriausiasis treneris, buvęs Lietuvos sportinių šokių čempionas G. Kavaliauskas, prieš tapdamas kolektyvo vadovu, buvo ne tik vienas iš Kauno sportinių šokių klubo „Sūkurys“ šokėjų, bet ir Kauno politechnikos instituto (dabar – KTU) automatizuotų valdymo sistemų žinybinės laboratorijos vedėjas.

Nuo 2012 m. G. Kavaliauskui talkina buvusi klubo narė, trenerė Meda Bagušinskė, kuri puikiai pažįsta „Viesulo“ narius, žino darbo specifiką ir klubo tradicijas.

KTU yra viena iš dviejų Lietuvos aukštųjų mokyklų, turinčių sportinių šokių klubą.

„Baigusieji bakalaurą 2014-aisiais, šiemet, jau būdami magistrantai, sugrįš į gerokai didesnę šventę. Laukiame dar daugiau žmonių, nei įprastai“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) Kultūros centro vadovas Tautvydas Baltramonaitis.

Birželio 21 d., antradienį, 12 val. Kauno „Žalgirio“ arenoje (Karaliaus Mindaugo pr. 50) diplomus atsiims apie 2,3 tūkst. 93-iosios laidos bakalauro ir magistro studijų absolventų. Pirmojoje diplomų įteikimo šventėje „Žalgirio“ arenoje (2014 m.) dalyvavo apie 7 tūkst., antrojoje (2015 m.) – jau apie 11 tūkst. žmonių, o šiemet jų laukiama dar daugiau.

KTU diplomų įteikimo šventėje, kuri bus transliuojama tiesiogiai, absolventus sveikins ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, Kauno miesto vicemeras Simonas Kairys, KTU Alumnų klubo prezidentas, „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas, žinomas žurnalistas ir visuomenės veikėjas Andrius Tapinas, dalyvaus akademinės bendruomenės, verslo ir visuomenės elitas.

Šventę ves televizijos laidų vedėjas, aktorius Vytautas Rumšas ir LRT kanalo „Kultūra“ žvaigždė Gerūta Griniūtė. Šventės dalyvių laukia įspūdinga meninė programa.

Dėmesį prikaustys nuo pirmosios akimirkos

„Šiais metais patys laužome savo standartus ir eksperimentuojame su scenografija. Nestandartiškai pateiksime scenos, vizualinių ir informacinių ekranų išplanavimą. Žiūrovų dėmesį norime prikaustyti nuo pirmosios akimirkos“, – išduoda T. Baltramonaitis.

Nuo 1999 m., kuomet buvo pradėta vykdyti Vadybos magistrantūros studijų programa KTU PTVF, jau yra paruošta daugiau nei 450 šios programos absolventų. Vadybos magistrantūros studijos – puiki investicija, sudaranti galimybes tapti įvairių sričių lyderiais, kurie ugdo savo darbuotojus ir geba formuluoti ambicingus tikslus ir juos realizuoti.

Programa yra paklausi ir studentai kasmet ją noriai renkasi. Fakultetas deda visas pastangas, kad programa išliktų patraukli ir atitiktų šiuolaikinius verslo, darbo rinkos ir studentų poreikius. Ekspertai pažymėjo, kad antrosios pakopos studijų programa veikia efektyviai ir yra gerai valdoma, atitinkanti vietos poreikius bei orientuota į ateitį.

Vertinimo komisija teigė, kad studijų programos tikslai ir numatomi studijų rezultatai yra aiškūs, o programa atitinka profesinio gyvenimo ir darbo rinkos poreikius. Taip pat pastebėta, kad studijų programos sandara yra tinkama numatytiems studijų rezultatams pasiekti ir jai pritaria tikslinės grupės. Studijų procesas aiškus ir veiksmingas, o suinteresuotosios šalys (studentai, dėstytojai, socialiniai partneriai) juo yra patenkintos. Dėstytojų akademinė ir tiriamoji veikla, įskaitant jų publikacijų kiekį ir kokybę, konferencijų ir mokymų / mainų programų, kuriose jie dalyvavo, skaičių, labai pagerėjo per pastaruosius metus ir pasiekė aukštą lygį.

Fakulteto bendruomenė džiaugiasi, kad aukštais balais įvertinusi visus išvardintus aspektus tarptautinė komisija pateikė palankias vertinimo išvadas ir Vadybos magistrantūros studijų programą akreditavo 6 metams.

Britų spauda piešia radikaliai skirtingus „už“ ir „prieš“ balsuotojų portretus. Pasak dienraščio „The Telegraph“, tipinė balsuotoja „už“ (rinkiminė kampanija „Britanija Europoje stipresnė“ (angl. Britain Stronger in Europe)) yra moteris iki 30 su aukštuoju išsilavinimu, gyvenanti Škotijoje ir uždirbanti aukštesnes nei vidutinės pajamas. Tipinis balsuotojas „prieš“ („Balsuok už išėjimą“ – angl. Vote Leave) yra vyresnis nei 60-ies, profesinį išsilavinimą turintis, vidutines ir žemesnes pajamas gaunantis darbininkų klasės vyras.

Balsuotojų prioritetai pagal jų demografines charakteristikas pateikiami ir interaktyviame nuolat atnaujiname savaitraščio „The Economist“ puslapyje. Tačiau, kaip pabrėžia britų medijos, prognozuoti referendumo rezultatus iš apklausų sudėtinga. Pavyzdžiui, teigiama, kad interneto apklausos rodo vieną prognozę, telefonu atliktos – kitą.

Pasak D. Dumčiuvienės, skirtumus greičiausiai lemia žmonių pažiūrų plotis bei skirtingi interesai: „Išsilavinę ir aukštesnes pajamas gaunantys žmonės turi ir platesnį akiratį, ir tikriausiai daugiau išmano apie Europos Sąjungą. Gali būti, kad jie mato daugiau galimybių, sieja savo sėkmę su bendrosios rinkos teikiamais privalumais“.

Paveiktų Lietuvos prekybinius ryšius su JK

KTU EVF profesorės teigimu, kol kas sunku apskaičiuoti, kaip Jungtinės Karalystės (JK) sprendimas palikti ES paveiktų Lietuvą. Tokio sprendimo poveikį galima apytikriai vertinti pagal egzistuojančius prekybinius ryšius tarp dviejų valstybių. 

„Jungtinė Karalystė pagal apimtis yra šešta šalis tarp Lietuvos prekybos partnerių. Lietuvos eksportas ir importas į ir iš JK sudaro 4 proc. Pagal tiesiogines investicijas Lietuvoje ši šalis užima 15 vietą, egzistuoja ir ekonominių dvišalių susitarimų. Britanijos išstojimas, žinoma, atsilieptų mūsų prekybiniams ryšiams, bent jau tol, kol nusistovėtų nauji santykiai ir nauji susitarimai“, – teigia D. Dumčiuvienė.

Jungtinės Karalystės nacionalinio transliuotojo BBC pateikiamais duomenimis, didžiosios britų verslo įmonės (su keliomis išimtimis) norėtų, kad šalis liktų viena iš 28 ES narių. Bendra rinka leidžia lengviau manipuliuoti pinigais, žmogiškaisiais ištekliais ir produktais globaliu mastu. Britain Stronger in Europe kampanija pritraukė daugiau stambiojo kapitalo investicijų (daugiau nei 6,88 milijonai svarų) nei Vote Leave (2,78 milijonai). 2,3 milijonais svarų sterlingų ją parėmė britų prekybos centrų magnatas lordas Davidas Sainsbury.

Už bendros rinkos teikiamus privalumus tenka mokėti

Vienas iš „Brexit“ (Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos) šalininkų argumentų yra šalies mokamos įmokos į ES biudžetą. Jungtinė Karalystė yra viena iš 10 ES šalių, kurios daugiau įneša į ES biudžetą, nei iš jo gauna. 2014-aisiais JK indėlis buvo daugiau nei 8 milijardai svarų sterlingų; tik Vokietija ir Prancūzija įnešė daugiau. Daugiausia ES išmokų gavo Lenkija, Vengrija ir Graikija.

D. Dumčiuvienė sutinka, kad mažoms šalims, tokioms, kaip Lietuva, buvimas Sąjungoje yra ypač naudingas: būnant didesnio ekonominio ir politinio darinio dalimi stiprėja ir mūsų balsas globalioje ekonomikoje, ir patikimumas investavimui, ir prekybiniams ryšiams.

Tačiau, pasak jos, ne viską galima ir reikėtų vertinti tik pagal finansinius rodiklius: „Bendroji rinka suteikia galimybes naudotis masto ekonomikos privalumais, auginti pramonės konkurencingumą. Joje yra didesnės galimybės kurti naujas darbo vietas, siūlyti prekes mažesnėmis kainomis, naudotis piliečių mobilumu. ES įmonės integruojamos į tarptautines vertės grandines“.

Ekspertų teigimu, jei Jungtinė Karalystė, nebūdama ES narė norės naudotis bendrosios rinkos teikiamais privalumais, kaip, pavyzdžiui, Norvegija ar Šveicarija, įnašai į ES biuždetą nors ir šiek tiek sumažės, bet jų nebus išvengta. Pavyzdžiui, Norvegijos įnašas 2011-aisiais sudarė 106 svarus nuo žmogaus per metus, Jungtinės Karalystės – 128.

Galima įtaka mokslo ir inovacijų plėtrai

Jungtinės Karalystės mokslo bendruomenė nerimauja dėl to, kaip paramos iš ES fondų nutraukimas paveiks tyrimų ir inovacijų plėtrą.

„Jungtinė Karalystė Europos inovacijų švieslentėje yra tarp šalių lyderių; ji yra antroji Europos šalis pagal pasaulinį inovacijų indeksą. Pirmauja Šveicarija, kuri nėra ES šalis, ir kurios tyrimai nefinansuojami iš ES biudžeto. Inovacijų plėtra, manyčiau, labiausiai priklauso nuo to, kiek šalis yra linkusi investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas, koks dėmesys jiems skiriamas. Didžioji Britanija moksliniams tyrimams skiria 1,63 proc. bendrojo vidaus produkto, tai yra šiek tiek mažiau nei ES vidurkis“, – sako D. Dumčiuvienė.

Tačiau, pasak KTU EVF profesorės, dalyvavimas Europos mokslo skatinimo programose, tai – ne tik finansinė nauda, bet ir partnerystė bendruose projektuose, idėjų generavimas tarptautinėje erdvėje.

ES integracija turėtų gilėti

Siekiantieji, kad Jungtinė Karalystė paliktų ES, nepritaria ES energetikos, darbo santykių politikai. Pavyzdžiui, JK atsinaujinančios energetikos strategijai, darbo savaitės sutrumpinimui iki 48 valandų, didesnių teisių suteikimui dirbantiesiems ne nuolatinį darbą. Ekspertai teigia, kad išėjimas iš ES negarantuoja, jog tokie patys nutarimai nebus vėliau patvirtinti britų parlamento.

Jungtinė Karalystė, kuri turi tam tikrų privilegijų ir atskirų susitarimų su ES, ypatingai priešinasi glaudesnei Sąjungos integracijai, kurios link, pasak ES ekspertų, Europa neišvengiamai juda.

„Integracija turėtų gilėti – tą rodo ir pastarieji dokumentai, ir Europos Komisijos darbo planai. Bus stiprinamos viršnacionalinės institucijos, steigiamos tam tikros nacionalinės institucijos, kurios būtų atsakingos už ekonominę veiklą, viešuosius finansus“, – sako D. Dumčiuvienė.

Pasak ekonomistės, siekiama reformos, kuri užtikrintų darbo vietų kūrimą, informacijos pateikimą apie esamas darbo vietas ir pagalbą ieškant darbo: „Viena iš veiksmingos pinigų sąjungos sąlygų yra darbuotojų judumas ir kvalifikacijų pripažinimas, ko šiandien Europoje stinga“.

Euroskeptikų daugėja

Registracija balsuoti JK referendume baigėsi birželio 9 dieną – ją teko pratęsti dėl to, kad besiregistruojančiųjų antplūdžio neatlaikė kompiuterinės sistemos. Stebimas ypač didelis užsiregistravusių balsuoti jaunų žmonių skaičius. Birželio 23 d. referendumo rezultatus į vieną ar į kitą pusę gali nulemti vos keli balsai, lenktynės ypač įtemptos.

Tyrimai rodo, kad euroskeptikų padaugėjo visoje Europoje: daugiausiai jų Graikijoje(71 proc.), Prancūzijoje (61 proc.), Ispanijoje (49 proc.) ir JK (48 proc.). Visoje ES Sąjungą palankiai vertina 51 proc., o nepalankiai – 47 proc. apklaustųjų.

„Europos Sąjunga – unikalus darinys, gyvuojantis jau netrumpą laiką. Jis patiria įvairių iššūkių, turi spręsti sudėtingas problemas. Sunku prognozuoti, kaip JK išėjimas iš ES paveiktų bendras jos piliečių nuostatas, kokias sukeltų grandinines reakcijas. Vertinant tą patirtį, kurią įgijo Europa integruodamasi, kurdama bendrąją rinką, toks britų sprendimas reikštų tų pasiekimų praradimą“, – mano KTU EVF Ekonomikos katedros profesorė D. Dumčiuvienė.

Audiovizualiniai projektai

https://youtu.be/QyzDcuyJE3w?list=PLDnYeGO0B2dERcy2L2fGqldkE7GjopRI5

https://youtu.be/o8N9XznpRjY?list=PLDnYeGO0B2dERcy2L2fGqldkE7GjopRI5

3D animacijos projektai

https://youtu.be/w5Ui-MfOknw?list=PLDnYeGO0B2dERcy2L2fGqldkE7GjopRI5

https://youtu.be/oIxRJNWzYWA?list=PLDnYeGO0B2dERcy2L2fGqldkE7GjopRI5

https://youtu.be/yijul2ILoVU?list=PLDnYeGO0B2dERcy2L2fGqldkE7GjopRI5

Žaidimai išmaniesiems įrenginiams

https://play.google.com/store/apps/details?id=com.erfe.gtegw

https://play.google.com/store/apps/details?id=com.DariusSaduikis.JumpySpace

Lietuvos Respublikos ir JAV piliečio, verslininko ir filantropo dr. Juozo Petro Kazicko vardo stipendija paskirta Cheminės technologijos fakulteto (CTF) ketvirtakursei Julijai Račkauskaitei, Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (PTVF) I kurso magistrantei Jovitai Pinigienei, Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) II kurso studentei Akvilei Andziukevičiūtei-Jankūnienei bei Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) I kurso bakalaurantui Ervinui Urbonui.

Mecenatų stipendijų įteikime dalyvavusi J. P. Kazicko šeimos fondo prezidentė J. Kazickaitė savo vardo stipendiją įteikė CTF II kurso bakalaurantei Deimantei Narauskaitei ir Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) II kurso bakalaurantei Monikai Kubiliūtei.

Viena pajėgiausių statybų organizacijų Lietuvoje AB „YIT Kausta“ skyrė dvi stipendijas Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) studentams: I kurso magistrantui Gediminui Rinkevičiui bei I kurso bakalaurantei Linai Vaškytei. Tuo tarpu Inžinieriaus radiotechniko, docento, Lietuvos kariuomenės pulkininko leitenanto Alfonso Jurskio stipendija skirta Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) IV kurso bakalaurantui Linui Pušinaičiui.

KTU profesoriaus emerito G. Kuprevičiaus „Eureka“ stipendiją laimėjęs pirmakursis, Ukrainos pilietis Mykola Gorokhov, renginio metu svečiams pristatė ir savo inovatyvų projektą – namą suaugusiems žmonėms, sergantiems autizmu.

Specialiai įrengtas namas jo gyventojams sukurtų galimybę lengviau integruotis į bendruomenę, dirbti bei gyventi iš dalies savarankišką gyvenimą. Po šio pristatymo svečiai ir stipendijų laimėtojai kartu su KTU rektoriumi Petru Baršausku diskutavo apie šios inovatyvios idėjos pritaikymą Lietuvoje bei efektyvų studentų skatinimą kurti bei domėtis įvairiomis mokslo sritimis.

Konferencijoje KTU vykdoma moksline veikla ir kuriamais produktais susidomėjo daugiau nei 20 interesantų, su kuriais ir ateityje bus palaikomi ir stiprinami ryšiai bei ieškoma bendradarbiavimo galimybių. Vizito metu O. Brigaitytei pavyko užmegzti kontaktus ir su Kinijos parlamento nare.

– Kinijoje praleidote 7 dienas. Su kokiais iššūkiais teko susidurti?, – paklausėme O. Brigaitytės.

– Didelių sunkumų nepatyriau, nes keliavau su patyrusia komanda. Visgi, susitaikyti su laiko skirtumu ir kalbos barjeru nebuvo lengva. Prieš vykstant į Kiniją, kolegos patarė visada su savimi turėti viešbučių ar kitų lankytinų vietų pavadinimus ir adresus, užrašytus kinų kalba. Šis patarimas labai padėjo, bendraujant su taxi ir viešojo transporto vairuotojais, praeiviais.  

Keista, tačiau buvo atvejų, kuomet atrodė, jog vietos gyventojai suprasdavo mus kalbant lietuviškai – teko girdėti, kad kinų ir lietuvių kalbos turi tam tikrų panašumų. Taigi, pokalbyje pasitelkus neverbalinę kalbą, pavykdavo gana gerai susikalbėti.

– Kuo labiausiai nustebino Kinija?

– Ruošiantis kelionei į Pekiną labiausiai padėjo tai, jog neturėjau išankstinių nusistatymų ar baimių. Miesto chaosas man buvo netgi malonus, gatvėse grūsčių nebuvo daug.

Nustebino tai, jog kinai nepaiso kelių eismo taisyklių. Pėstieji, dviratininkai, motociklininkai, automobiliai, autobusai ir kiti važiuojantys „prietaisai“ vadovaujasi savais kelių „įstatymais“. Prie šių ir kitų rytietiškos kultūros ypatumų teko greitai prisitaikyti.

Taip pat labai patiko kinų gaminami patiekalai.

– Kaip kinai vertino mugėje lietuvių siūlomus produktus? Ar pavyko užmegzti verslo kontaktų?

– Ne tik pavyko užmegzti verslo kontaktų, bet ir sukurti tikrą proveržį: tiek Universitetui, tiek mūsų valstybei.

Džiaugiamės pasiektu tikslu, nes Kinijoje atradome naujų kontaktų, kinai domėjosi bendradarbiavimo galimybėmis su KTU maisto mokslo ir technologijų srityse.

Ypatingo dėmesio prekybos mugėje sulaukė KTU laboratorijoje kuriamas alus, kurį degustavome, bei bioskaidžios plėvelės maistui pakuoti.

Konferencijoje pristačius KTU Maisto mokslo ir technologijų kompetencijos centre kuriamus produktus, daugiau nei dvidešimt interesantų domėjosi bendradarbiavimo galimybėmis, stebėjosi mūsų kuriamų ir vystomų technologijų kokybe. Tuo tarpu Kinijos parlamento narė ypatingai domėjosi centro kuriamomis technologijomis.

Didžiąją dalį kontaktų nukreipėme į Lietuvos ambasadą Kinijoje, kuri glaudžiai bendradarbiauja su ten veikiančiomis institucijomis.

Galiu drąsiai teigti, kad Lietuvos delegacijos konferencijoje skaitytų pranešimų klausėsi daugiausia Kinijos atstovų, o tai, išties, džiugina.

Visiems konkurso finalistams, kurie dalyvaus renginyje, bus įteikti sertifikatai ir rėmėjų bei KTU Informatikos fakulteto (IF) ir KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) prizai.

Konkurso „Informiko namas“  pagrindinių prizų laimėtojus paskelbsime renginio metu. Aktyviausiai ir gražiausius darbus atsiuntusiai klasei bus įteiktas kelialapis į Rygą.

Renginio metu konkursų dalyviai bus supažindinti su Kauno technologijos universitetu (KTU). Renginio svečiai turės galimybę ne tik išgirsti įdomius studentų, SAF dėstytojo, IT įmonės atstovo bei IF absolvento pristatymus, bet ir patys išbandyti studentų kurtus technologinius projektus, tarp kurių - veido raumenimis valdomas įrenginys, virtualus jogos treneris, pasivaikščiojimas po virtualų Informiko namą ir kita.

Sertifikatus visų konkursų bei pamokėlių galima atsiimti iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. KTU Informatikos fakulteto studijų centre (Studentų g. 50-411). Renginio metu neatsiimti prizai bus įteikti kitų metų konkursų laureatams ir nugalėtojams. 

Konkurso „Informiko namas“ finalistai

Šiais metais konkurse moksleiviams „Informiko namas“ dalyvavo virš 300 moksleivių projektų. Savo kūrybingai suprojektuotus namus siuntė moksleiviai iš visos Lietuvos. Dalyviai siekė sukurti Informatikos fakulteto talismanui – Informikui – namą.

Konkurso „Informiko namas“ finalistams bus įteikti diplomai ir informacinių technologijų bendrovės „CSC Baltic“, akmens vatos gamintojų įmonės ROCKWOOL Lietuva, IF ir SAF dovanos. Nugalėtojui atiteks IT bendrovės „Devbridge Group“ įsteigtas prizas - grafinė planšetė. II ir III vietos laimėtojai gaus „CSC Baltic“ įsteigtas dovanas. Iš viso bus apdovanoti 33 konkurso dalyviai.

Aktyviausia ir gražiausius darbus atsiuntęs programuotojų būrelis iš Rumšiškių Antano Baranausko gimnazijos laimėjo ekskursiją į Rygą, kurią dovanoja statybinių medžiagų ir sistemų gamintoja - įmonė Knauf. Sveikiname laimėtojus!

Tarp 1–4 klasių moksleivių laimėjo šių moksleivių darbai:

Tarp 5–8 klasių moksleivių laimėjo šių moksleivių darbai:

Tarp 9–12 klasių moksleivių laimėjo šių moksleivių darbai:

„Baigusieji bakalaurą 2014-aisiais, šiemet, jau būdami magistrantai, sugrįš į gerokai didesnę šventę. Laukiame dar daugiau žmonių, nei įprastai“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) Kultūros centro vadovas Tautvydas Baltramonaitis.

Birželio 21 d., antradienį, 12 val. Kauno „Žalgirio“ arenoje (Karaliaus Mindaugo pr. 50) diplomus atsiims apie 2,3 tūkst. 93-iosios laidos bakalauro ir magistro studijų absolventų. Pirmojoje diplomų įteikimo šventėje „Žalgirio“ arenoje (2014 m.) dalyvavo apie 7 tūkst., antrojoje (2015 m.) – jau apie 11 tūkst. žmonių, o šiemet jų laukiama dar daugiau.

KTU diplomų įteikimo šventėje, kuri bus transliuojama tiesiogiai, absolventus sveikins ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, Kauno miesto vicemeras Simonas Kairys, KTU Alumnų klubo prezidentas, „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas, žinomas žurnalistas ir visuomenės veikėjas Andrius Tapinas, dalyvaus akademinės bendruomenės, verslo ir visuomenės elitas.

Šventę ves televizijos laidų vedėjas, aktorius Vytautas Rumšas ir LRT kanalo „Kultūra“ žvaigždė Gerūta Griniūtė. Šventės dalyvių laukia įspūdinga meninė programa.

Dėmesį prikaustys nuo pirmosios akimirkos

„Šiais metais patys laužome savo standartus ir eksperimentuojame su scenografija. Nestandartiškai pateiksime scenos, vizualinių ir informacinių ekranų išplanavimą. Žiūrovų dėmesį norime prikaustyti nuo pirmosios akimirkos“, – išduoda T. Baltramonaitis.

Britų spauda piešia radikaliai skirtingus „už“ ir „prieš“ balsuotojų portretus. Pasak dienraščio „The Telegraph“, tipinė balsuotoja „už“ (rinkiminė kampanija „Britanija Europoje stipresnė“ (angl. Britain Stronger in Europe)) yra moteris iki 30 su aukštuoju išsilavinimu, gyvenanti Škotijoje ir uždirbanti aukštesnes nei vidutinės pajamas. Tipinis balsuotojas „prieš“ („Balsuok už išėjimą“ – angl. Vote Leave) yra vyresnis nei 60-ies, profesinį išsilavinimą turintis, vidutines ir žemesnes pajamas gaunantis darbininkų klasės vyras.

Balsuotojų prioritetai pagal jų demografines charakteristikas pateikiami ir interaktyviame nuolat atnaujiname savaitraščio „The Economist“ puslapyje. Tačiau, kaip pabrėžia britų medijos, prognozuoti referendumo rezultatus iš apklausų sudėtinga. Pavyzdžiui, teigiama, kad interneto apklausos rodo vieną prognozę, telefonu atliktos – kitą.

Pasak D. Dumčiuvienės, skirtumus greičiausiai lemia žmonių pažiūrų plotis bei skirtingi interesai: „Išsilavinę ir aukštesnes pajamas gaunantys žmonės turi ir platesnį akiratį, ir tikriausiai daugiau išmano apie Europos Sąjungą. Gali būti, kad jie mato daugiau galimybių, sieja savo sėkmę su bendrosios rinkos teikiamais privalumais“.

Paveiktų Lietuvos prekybinius ryšius su JK

KTU EVF profesorės teigimu, kol kas sunku apskaičiuoti, kaip Jungtinės Karalystės (JK) sprendimas palikti ES paveiktų Lietuvą. Tokio sprendimo poveikį galima apytikriai vertinti pagal egzistuojančius prekybinius ryšius tarp dviejų valstybių. 

„Jungtinė Karalystė pagal apimtis yra šešta šalis tarp Lietuvos prekybos partnerių. Lietuvos eksportas ir importas į ir iš JK sudaro 4 proc. Pagal tiesiogines investicijas Lietuvoje ši šalis užima 15 vietą, egzistuoja ir ekonominių dvišalių susitarimų. Britanijos išstojimas, žinoma, atsilieptų mūsų prekybiniams ryšiams, bent jau tol, kol nusistovėtų nauji santykiai ir nauji susitarimai“, – teigia D. Dumčiuvienė.

Jungtinės Karalystės nacionalinio transliuotojo BBC pateikiamais duomenimis, didžiosios britų verslo įmonės (su keliomis išimtimis) norėtų, kad šalis liktų viena iš 28 ES narių. Bendra rinka leidžia lengviau manipuliuoti pinigais, žmogiškaisiais ištekliais ir produktais globaliu mastu. Britain Stronger in Europe kampanija pritraukė daugiau stambiojo kapitalo investicijų (daugiau nei 6,88 milijonai svarų) nei Vote Leave (2,78 milijonai). 2,3 milijonais svarų sterlingų ją parėmė britų prekybos centrų magnatas lordas Davidas Sainsbury.

Už bendros rinkos teikiamus privalumus tenka mokėti

Vienas iš „Brexit“ (Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos) šalininkų argumentų yra šalies mokamos įmokos į ES biudžetą. Jungtinė Karalystė yra viena iš 10 ES šalių, kurios daugiau įneša į ES biudžetą, nei iš jo gauna. 2014-aisiais JK indėlis buvo daugiau nei 8 milijardai svarų sterlingų; tik Vokietija ir Prancūzija įnešė daugiau. Daugiausia ES išmokų gavo Lenkija, Vengrija ir Graikija.

D. Dumčiuvienė sutinka, kad mažoms šalims, tokioms, kaip Lietuva, buvimas Sąjungoje yra ypač naudingas: būnant didesnio ekonominio ir politinio darinio dalimi stiprėja ir mūsų balsas globalioje ekonomikoje, ir patikimumas investavimui, ir prekybiniams ryšiams.

Tačiau, pasak jos, ne viską galima ir reikėtų vertinti tik pagal finansinius rodiklius: „Bendroji rinka suteikia galimybes naudotis masto ekonomikos privalumais, auginti pramonės konkurencingumą. Joje yra didesnės galimybės kurti naujas darbo vietas, siūlyti prekes mažesnėmis kainomis, naudotis piliečių mobilumu. ES įmonės integruojamos į tarptautines vertės grandines“.

Ekspertų teigimu, jei Jungtinė Karalystė, nebūdama ES narė norės naudotis bendrosios rinkos teikiamais privalumais, kaip, pavyzdžiui, Norvegija ar Šveicarija, įnašai į ES biuždetą nors ir šiek tiek sumažės, bet jų nebus išvengta. Pavyzdžiui, Norvegijos įnašas 2011-aisiais sudarė 106 svarus nuo žmogaus per metus, Jungtinės Karalystės – 128.

Galima įtaka mokslo ir inovacijų plėtrai

Jungtinės Karalystės mokslo bendruomenė nerimauja dėl to, kaip paramos iš ES fondų nutraukimas paveiks tyrimų ir inovacijų plėtrą.

„Jungtinė Karalystė Europos inovacijų švieslentėje yra tarp šalių lyderių; ji yra antroji Europos šalis pagal pasaulinį inovacijų indeksą. Pirmauja Šveicarija, kuri nėra ES šalis, ir kurios tyrimai nefinansuojami iš ES biudžeto. Inovacijų plėtra, manyčiau, labiausiai priklauso nuo to, kiek šalis yra linkusi investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas, koks dėmesys jiems skiriamas. Didžioji Britanija moksliniams tyrimams skiria 1,63 proc. bendrojo vidaus produkto, tai yra šiek tiek mažiau nei ES vidurkis“, – sako D. Dumčiuvienė.

Tačiau, pasak KTU EVF profesorės, dalyvavimas Europos mokslo skatinimo programose, tai – ne tik finansinė nauda, bet ir partnerystė bendruose projektuose, idėjų generavimas tarptautinėje erdvėje.

ES integracija turėtų gilėti

Siekiantieji, kad Jungtinė Karalystė paliktų ES, nepritaria ES energetikos, darbo santykių politikai. Pavyzdžiui, JK atsinaujinančios energetikos strategijai, darbo savaitės sutrumpinimui iki 48 valandų, didesnių teisių suteikimui dirbantiesiems ne nuolatinį darbą. Ekspertai teigia, kad išėjimas iš ES negarantuoja, jog tokie patys nutarimai nebus vėliau patvirtinti britų parlamento.

Jungtinė Karalystė, kuri turi tam tikrų privilegijų ir atskirų susitarimų su ES, ypatingai priešinasi glaudesnei Sąjungos integracijai, kurios link, pasak ES ekspertų, Europa neišvengiamai juda.

„Integracija turėtų gilėti – tą rodo ir pastarieji dokumentai, ir Europos Komisijos darbo planai. Bus stiprinamos viršnacionalinės institucijos, steigiamos tam tikros nacionalinės institucijos, kurios būtų atsakingos už ekonominę veiklą, viešuosius finansus“, – sako D. Dumčiuvienė.

Pasak ekonomistės, siekiama reformos, kuri užtikrintų darbo vietų kūrimą, informacijos pateikimą apie esamas darbo vietas ir pagalbą ieškant darbo: „Viena iš veiksmingos pinigų sąjungos sąlygų yra darbuotojų judumas ir kvalifikacijų pripažinimas, ko šiandien Europoje stinga“.

Euroskeptikų daugėja

Registracija balsuoti JK referendume baigėsi birželio 9 dieną – ją teko pratęsti dėl to, kad besiregistruojančiųjų antplūdžio neatlaikė kompiuterinės sistemos. Stebimas ypač didelis užsiregistravusių balsuoti jaunų žmonių skaičius. Birželio 23 d. referendumo rezultatus į vieną ar į kitą pusę gali nulemti vos keli balsai, lenktynės ypač įtemptos.

Tyrimai rodo, kad euroskeptikų padaugėjo visoje Europoje: daugiausiai jų Graikijoje(71 proc.), Prancūzijoje (61 proc.), Ispanijoje (49 proc.) ir JK (48 proc.). Visoje ES Sąjungą palankiai vertina 51 proc., o nepalankiai – 47 proc. apklaustųjų.

„Europos Sąjunga – unikalus darinys, gyvuojantis jau netrumpą laiką. Jis patiria įvairių iššūkių, turi spręsti sudėtingas problemas. Sunku prognozuoti, kaip JK išėjimas iš ES paveiktų bendras jos piliečių nuostatas, kokias sukeltų grandinines reakcijas. Vertinant tą patirtį, kurią įgijo Europa integruodamasi, kurdama bendrąją rinką, toks britų sprendimas reikštų tų pasiekimų praradimą“, – mano KTU EVF Ekonomikos katedros profesorė D. Dumčiuvienė.

Sutartį pasirašė KTU EVF dekanė Edita Gimžauskienė ir LR Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas. Bendradarbiavimą inicijavo KTU EVF Ekonomikos katedra, kurios kvietimu LR Konkurencijos tarybos atstovai jau yra ne kartą skaitę paskaitas Ekonomikos programų studentams.

Sutartyje numatomas KTU EVF ir Konkurencijos tarybos bendradarbiavimas studijų procese apims studentų ir dėstytojų bei Konkurencijos tarybos ekspertų įtraukimą į paskaitas, seminarus, atvejų analizių KTU EVF studentams vykdymą, semestro darbų, baigiamųjų darbų aktualiomis Konkurencijos tarybai temomis, rengimą, studentų praktiką, dėstytojų stažuotes Konkurencijos taryboje.

Abi šalys taip pat sutarė kartu plėtoti mokslinę – ekspertinę veiklą, t. y. Ekonomikos ir verslo fakulteto mokslininkus planuojama įtraukti į Konkurencijos tarybos atliekamus rinkų tyrimus, Konkurencijos tarybos sprendimų dėl pažeidimų poveikio vertinimą, valstybės pagalbos projektų vertinimą, kitus Konkurencijos tarybos tyrimus.

Taip pat sutarta kartu organizuoti seminarus, mokymus, konferencijas akademinei visuomenei, viešojo administravimo subjektams, verslui.

Išvertus iš sanskrito kalbos, mandala reiškia ratą su centru. Ratas su centru dažnai aptinkamas mus supančiame pasaulyje – gamtoje, visatoje ir pan. Tai piešinys, turintis simbolinę prasmę. Dar K. Jungas (1950) yra pastebėjęs, kad piešiant mandalas atrodo, jog piešinys atsiranda iš savęs ir dažnai yra priešingas piešiančiojo sąmoningiems ketinimams. Mandala padeda žmogui išgirsti save, harmonizuoti santykius su savimi ir aplinka. Mandalos piešimo metu lavinama koncentracija, išlaisvinamas kūrybiškumas, atgaunamas pasitikėjimas savimi. Mandala – tai susikoncentravimas į akimirką, buvimas ir viso savęs atidavimas čia ir dabar vykstančiam procesui.

Nors labai dažnai mandalos yra piešiamos individualiai, tačiau šį kartą dėstytojai buvo pakviesti piešti grupės mandalą, galvojant, kas yra jie, dėstytojai, kas jiems, kaip dėstytojams, svarbiausia. Dėstytojai susiskirstė į keturias komandas, tačiau visos komandos turėjo siekti bendro rezultato – KTU dėstytojų mandalos. Grupės mandala yra nors ir neįprastas, bet iškalbingas bendruomenės paveikslas, o taip pat – puikus būdas bendruomenės sustiprinimui.

Grupės mandalos piešimo procesas atskleidžia labai įdomių detalių apie žmogaus darbą komandoje, reagavimą į iššūkius, iniciatyvą, kūrybiškumą. Kūrybiškumas yra itin svarbus elementas dėstytojo darbe – dėstytojai nuolat kelia klausimą, kaip stiprinti ir skatinti kūrybiškumą visame mokymo bei mokymosi procese.

Dėstytojai pripažino, kad tokie renginiai itin padeda bendruomenės telkimui, o susitikti ir pabendrauti tokiomis netradicinėmis temomis – dar didesnė intriga. Visi liko nustebinti bendru rezultatu – nors dirbo komandomis, tačiau pasiekė puikų bendrą rezultatą.

Menininkė Inga teigia, kad KTU dėstytojų mandala rodo, kokia drąsi ir veržli yra dėstytojų bendruomenė, kuri, jeigu turi bendrą tikslą, geba mobilizuotis ir jį pasiekti. Tai yra itin svarbu siekiant studijų kokybės Universitete.

Labai dėkojame KTU Statybos ir architektūros fakultetui, sutikusiam priimti dėstytojus atnaujintoje savo auditorijoje, kuri jau pati savaime įkvepia kūrybiškumui.

Mieli dėstytojai, linkime Jums įkvepiančios vasaros! Pasinerkite visu kūnu ir siela į jos viliones, o rudenį sugrįžkite su nauja energija!

Su geriausiais vasariškais linkėjimais,

„EDU_Lab“ komanda

Prieš „GIFTed.comm“ talentų ugdymo programos įkūrimą, Universiteto dėstytojai atskirai dirbdavo su gabiais studentais, jiems buvo sudaromos sąlygos įvairių mokslinių tyrimų atlikimui, prieiga prie laboratorijų. Aukščiausiais balais įstojusieji ir geriausiais mokslo rezultatais galintys pasigirti studentai galėjo mokytis sustiprintų modulių, bet iki šiol vieningos talentų ugdymo platformos KTU nebuvo“, – sakė Studentų reikalų direktorius Martynas Ubartas. 

Tokio formato programos ir tam tikro talentų inkubatoriaus, kaip rudenį Universitete startuosianti „GIFTed.comm“, kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose iki šiol nėra buvę: „Esame pradininkai. KTU užsienio partneriai žiūri į mus, kaip į pavyzdį.“

„Verslo inkubatoriai remia pradedančiuosius verslininkus. „GIFTed.comm“ taip pat yra savotiškas talentų inkubatorius, skatinantis ir remiantis ateities mokslo šviesuolius ir verslo lyderius, – sakė M. Ubartas. – Studentams su aukštais akademiniais rezultatais, kurie turi noro, motyvacijos ir tam tikrų kompetencijų, bus suteikta visa reikalinga pagalba, sąlygos, infrastruktūra, siekiant išnaudoti jų turimas žinias bei gebėjimus.“

Į „GIFTed.comm“ talentų ugdymo programą studentai bus atrenkami konkurso būdu, kuris vyks pirmo ir antro semestro pradžioje.

Atpažins, ugdys, nukreips

„Naujai pristatoma „GIFTed.comm“ programa nėra vien tik galimybė studentui mokytis „stipriau“ – tai ir talentų atpažinimo, ir ugdymo, ir nukreipimo reikiama linkme, sistema“, – paaiškino M. Ubartas.

Be galimybės save realizuoti studijų, mokslinėje ir verslo srityse, bus ugdomos ir studentų asmeninės savybės. M. Ubartas įsitikinęs, kad pasitikėjimas savimi, komunikaciniai įgūdžiai yra labai svarbūs jauniesiems tyrėjams ir išradimų kūrėjams, norintiems savo atradimus sėkmingai vystyti Lietuvos ar pasaulio rinkoje. 

„Talentas užauga ne tik „kaldamas“ paskaitų medžiagą, užsidarius kambaryje ar bibliotekoje, bet ir būdamas visuomeniškai aktyvus, gebėdamas pažinti pasaulį, mokėdamas dirbti komandoje“, – pabrėžė pašnekovas.

Pagal atliktus tyrimus, KTU absolventai yra geriausiai vertinami Lietuvos darbdavių, bet ir žinoma ir mažiau maloni tiesa, kad Universiteto alumnų gebėjimai pristatyti save yra vieni prasčiausių. Taigi, „GIFTed.comm“ bendruomenėje bus ugdomos ne tik stipriausios studentų savybės ir gebėjimai, bet ir silpniausios, reikalaujančios dėmesio ir tobulinimo.

Kvies priimti iššūkį

„GIFTed.comm“ talentų akademijos dalyvis studijuos pagal sudarytą individualų verslo arba mokslo krypties planą, kuriame turės galimybę pasirinkti „Iššūkio“ (angl. Challenge) paketo veiklas, tiesiogiai bendradarbiauti su tyrimų arba karjeros mentoriais mokslinėse ir entreprenerystės veiklose, dalyvauti konferencijose, rengti projektus, atlikti mokslinius ir kitus tyrimus.

Programos mentoriai kiekvienam jaunajam talentui padės atpažinti ir maksimaliai išnaudoti geriausias turimas savybes ir išugdyti trūkstamus įgūdžius, mokslo ir verslumo kompetencijas.

Minėtus iššūkius studentai galės rinktis nuo pirmo kurso antrojo semestro. Iš studentų, norinčių priimti „Iššūkį“ Universiteto atrankos komisija išrinks ne daugiau kaip 25 studentus, iš kurių 20-iai, įstojusių aukščiausiais balais bus skiriama 300 eurų talento stipendija. Atskiromis „GIFTed.comm“ programos dalimis galės naudotis visi KTU studentai.

Tuo tarpu pirmakursiai, prisijungę prie „GIFTed.comm“, ir visus brandos egzaminus išlaikę 100 balų įvertinimais, pirmąjį semestrą gaus 150 eurų talento stipendijas.

„Pastebėjome, kad studentų talentai gali atsiskleisti ir vėlesniuose kursuose, todėl prie talentų ugdymo bendruomenės „Gifted.comm“ kviečiame prisijungti bet kuriuo studijų metu“, – apie lanksčias talentų ugdymo programos priėmimo sąlygas kalbėjo M. Ubartas.

Absolventams – specialus diplomas

„GIFTed.comm“ absolventai po 4 metų, kartu su studijų baigimą patvirtinančiu KTU diplomu, gaus ir atskirą programos diplomą.

Studentams, nerimaujantiems dėl galimai padidėjusio krūvio, M. Ubartas atsako: „„GIFTed.comm“ veikla nėra vien tik papildomas darbas – tai taip pat yra ir bendrojo ugdymo dalis, kuri ne tik neužims papildomo laiko, bet ir padės racionaliai išnaudoti studijoms skirtą laiką tikslingiau.“

M. Ubartas patikina, kad vienas iš „GIFTed.comm“ tikslų – išmokyti studentą per darbo dieną pasiekti maksimalų rezultatą ir planuoti savo laiką taip, kad jo užtektų ir studijoms, ir poilsiui, ir pomėgiams.

Šiais metais „GIFTed.comm“ talentų ugdymo programa orientuota į KTU bakalauro studentus, tačiau nuo kitų metų įsijungs ir Universiteto magistrantai.

Daugiau informacijos apie „GIFTed.comm“ galite rasti ČIA.

Birželio 23 d. (ketvirtadienį) biblioteka dirbs viena valanda trumpiau negu įprastai.

Birželio 24 d. (penktadienį) biblioteka nedirbs.

On 23th of June (Thursday) the libraries opening hours are shortened for one hour.

On 23th of June (Thursday) the library opening hours are shortened for one hour.

On 24th of June (Friday) the library will not work.

1919 m. Kaunui tapus laikinąją sostine per nepilnus du dešimtmečius miesto gyventojų skaičius išaugo kone dvigubai, plėtėsi miesto teritorija, buvo sparčiai statomi visuomeniniai ir gyvenamieji namai. 

Šiandieniame mieste šį periodą primena daugiau nei 6000 išlikusių pastatų. Kai kurie jų tapo miesto simboliais ir ubanistiniais orientyrais. Prisikėlimo bažnyčia, Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejaus kompleksas, Kauno įgulos karininkų ramovė ar Centrinis paštas savąja reprezentacinę funkciją atskleidžia pasitelkdami savitą architektūrinės kalbos įvairovę. Čia įdomiai sujungiami “tautinio stiliaus” elementai ir modernybės ženklai. Kauno tarpukario architektūros pažinimui svarbūs ir gyvenamieji pastatai. Pastarieji atsiskleidžia šimtais modernizmo veidų suteikiančių miestui unikalų charakterį.

http://www.fondazionemaxxi.it/events/kaunas-1918-1940-la-capitale-ispirata-dalla-modernita/