Konferenciją pradėjo Leicester universiteto profesorius Mark Banks pranešimu “The labor of ecstasy? On cultural work, intensity and ‘being-in-the-zone’”. Toliau diskutuotos naujos darbo formos (pvz. crowdsourcing), kūrybiškumas darbe ir kiti su virtualiu darbu susiję klausimai (daugiau informacijos apie susitikimo - konferencijos tematiką: http://dynamicsofvirtualwork.com/wp-content/uploads/2014/09/programme-Peniche-30-5-15.pdf). Susitikime įvairių šalių mokslininkai ne tik dalinosi atliktų tyrimų rezultatais, bet ir diskutavo apie tolesnius tyrimų ir rezultatų viešinimo planus. Planuojama COST veiklos rezultatus apibendrinančią konferenciją 2016 metais organizuoti Lietuvoje.

COST veiklos “Virtualaus darbo dinamika” pagrindinis tikslas – suvienyti įvairių šalių bei skirtingų mokslo sričių ir krypčių tyrėjus ir ekspertus, formuojant konceptualų virtualaus darbo tyrimų modelį. Ši COST veikla yra skirta susisteminti žinias apie virtualaus darbo dinamiką, perduoti jas politiką formuojančioms ir vykdančioms institucijoms bei išvystyti  efektyvias strategijas naujo pobūdžio darbo rinkos bei ekonomikos vystymuisi Europoje.

Siekiant įgyvendinti pagrindinį tikslą, COST veikla yra vykdoma keturiose darbinėse grupėse:

1. Naujoji geografija ir naujas erdvinis virtualaus darbo pasidalinimas

2. Kūrybiškumas, įgūdžiai, žinios ir nauji profesiniai identitetai

3. Inovacijos ir naujų ekonominių veiklų bei vertės kūrimo formų atsiradimas

4. Poveikis darbo rinkos ir inovacijų politikai, apimant ir ekonominio vystymosi aspektus.

2013 m. pabaigoje prie šios veiklos prisijungė Lietuva. Lietuvos atstovai iš Kauno technologijos universiteto įsitraukė į 2 darbinių grupių veiklą:

- Kūrybiškumas, įgūdžiai, žinios ir nauji profesiniai identitetai

- Inovacijos ir naujų ekonominių veiklų bei vertės kūrimo formų atsiradimas

2014 m. kovo 26-28 d. Rumunijoje, Bukarešto universitete vyko trečiasis šios COST veiklos Valdymo komiteto bei darbinių grupių posėdžiai, kuriuose dalyvavo Lietuvos (KTU) atstovė COST Veiklos Valdymo komitete doc. dr. Eglė Butkevičienė.

The Working Group Programme started with an introduction from Ursula Huws, Chair of the COST Action and a keynote speech from Gina Neff, author of Venture Labor: Work and the Burden of Risk in Innovative Industries, (Co-Winner, 2013 American Sociological Association Section on Communication and Information Technologies (CITASA) Book Award).

Susitikimo metu įvirių šalių mokslininkai dalinosi atliktų tyrimų rezultatais bei diskutavo apie tolesnius tyrimų ir rezultatų publikavimo planus.

Laimėjusi konkursą, profesorė balandžio 18 - 29 dienomis dalyvavo dėstytojams bei instruktoriams skirtuose šios programos mokymuose, vykusiuose Helmholco centre, Miunchene.  Mokymuose dalyvavo dvylika mokslininkų iš Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Šveicarijos, Turkijos, Kroatijos ir Lietuvos. Jų metu buvo pristatyti naujausi radiobiologijos pasiekimai bei perspektyvi  individualizuota  biologinė dozimetrija, leidžianti įvertinti apšvitos poveikį individui.  Daug laiko buvo skirta naujausių ląstelės pažaidų vertinimo metodikų praktiniam įsisavinimui.

Didelis dėmesys mokymų metu buvo skirtas diskusijoms apie galimus bendrus Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos Horizon 2020 bei kitų programų projektus, aptarta galimybė siųsti KTU MGMF Medicinos fizikos magistrantūros studijų programos studentus vasaros praktikai į Helmholco centrą. Praktikos metu įgytos žinios ir patirtis bus panaudota atnaujinant Medicinos fizikos studijų programos modulius.

Siekiant tolimesnio bendradarbiavimo, profesorė pakvietė Medicinos fizikos magistrantą Aleksandrą Ševčik dalyvauti konkurse-atrankoje į CONCERT organizuojamus Radiobiologinio poveikio modeliavimo kursus.

Ir šį kartą KTU MGMF atstovą lydėjo sėkmė – Aleksandras buvo pakviestas į dviejų savaičių kursus (gegužės 23 d. - birželio 3 d.) Pavios universitete (Università di Pavia) Italijoje. Pasak D. Adlienės, tokia sėkmė išties džiugina, nes tai atspindi KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakultete rengiamų medicinos fizikų brandą ir praveria langą į programos pripažinimą Europos mastu. Kursuose  žymūs dalelių fizikos, radiobiologijos ir radiologijos, matematinio modeliavimo ir kitų sričių ekspertai skaitė pranešimus ir vykdė mokymus. Praktinėse sesijose buvo susipažinta su Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija CERN (angl. European Organization for Nuclear Research) mokslininkų naudojamomis simuliacijos bei modeliavimo programomis, aplankytas Pavios universiteto branduolinio reaktoriaus centras, užmegzti naudingi kontaktai su kolegomis iš Italijos, Japonijos, Vokietijos tyrimų centrų.

Žinias, įgytas kursų metu, A.Ševčik pritaikys vykdydamas mokslinį tiriamąjį darbą prof. D. Adlienės mokslinėje grupėje.  

Pagrindinė seminaro pranešėja – Bea Johnson – jokio švaistymo ir atliekų (angl. „zero waste“) ekspertė, konsultantė ir rašytoja atvyksianti iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Bea laikoma „zero waste“ judėjimo pradininke, padėjusia pamatus šiam vis populiarėjančiam gyvenimo būdui. Jos knyga „Zero Waste Home“ tapo bestseleriu ir yra išversta į 11 kalbų. Gyvenimas be šiukšlių – tokia pagrindinė šio judėjimo mintis ir siekiamybė. Ji teigia, kad pirmas dalykas, kurį galime padaryti, norėdami sumažinti švaistymą ir atliekas, yra atsisakyti visų dalykų, kurie mums yra siūlomi nemokamai – lankstinukų, produktų mėginukų, plastikinių maišelių. Imdami šiuos dalykus, kuriuos vėliau vis tiek išmetame, be reikalo apkrauname savo namus, sako Bea. Taip pat pabrėžiami „zero waste” gyvenimo privalumai – sutaupoma laiko, pinigų, pagerėja šeimos narių sveikata, taigi gyvenimas be šiukšlių yra naudingas ne tik aplinkai, bet ir Jums.

„Kūrybos kampo 360°” įkūrėjas, pokyčių lyderis, Giedrius Bučas pasakos apie antrinį dizainą (angl. trash design), t.y. kaip kartą panaudotus ir pasidėvėjusius daiktus galime prikelti naujam gyvenimui. Giedrius teigia, kad svarbiausias šio projekto „Kūrybos kampas 360°” tikslas ir žinutė – tvaresnis, darnesnis ir švaresnis pasaulis ateities kartoms. Šis projektas dalyvauja tarptautinėje ne pelno siekiančios organizacijos „Reach for Change“ programoje, kurios pagrindinis tikslas yra investicija į asmenybes – socialinius verslininkus, padedančius kurti geresnį pasaulį vaikams.

Vienas iš efektyviausių šiukšlių ir atliekų mažinimo būdų yra rūšiavimas, tačiau dažnai abejojame, ar rūšiuojame teisingai. Į visus klausimus apie teisingą rūšiavimą seminare atsakys Bena Razbadauskienė, VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacijos“atstovė. KTU Aplinkos inžinerijos instituto atstovės Inga Gurauskienė ir Monika Raugevičiūtė pasakos apie darnų vystymąsi, tausojantį vartojimą ir svarbų verslo ir žmonių bendradarbiavimą pereinant nuo linijinės prie žiedinės ekonomikos.

„Kūrybos kampas 360°” visus neabejingus ekologinėms problemoms, ekoprofesionalus ir ypač šeimas su vaikais kviečia į seminarą apie darnų vartojimą, teisingą rūšiavimą ir antrinį dizainą. Vaikai galės dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėlėse, bus galima apžiūrėti antrinio dizaino objektų parodą iš Suomijos, o po seminaro vyks po diskusija ir pašnekesiai. Nemokamas seminaras vyks birželio 19 d. 10.30 val. KTU „Santakos“ slėnyje (K. Baršausko g. 59, Kaunas). Išsamią programą rasite „Facebook“ paskyroje „Kūrybos kampas 360“.

P. Paškevičius neabejoja – jeigu pavyktų pasiekti, kad kiekvienas moksleivis ateitų į universitetą jau turėdamas susiformavusius įgūdžius ir žinotų, ko nori, daugelis sričių Lietuvoje suklestėtų. „Motyvuoti ir jau svarų žinių bagažą turintys studentai jau pirmame kurse galėtų išnaudoti universiteto teikiamas galimybes verslui kurti“, – pabrėžia KTU doktorantas ir sėkmingo startuolio įkūrėjas.

– Kaip kilo idėja vystyti programavimo mokymo internetu verslą?, – paklausėme P. Paškevičiaus.

– Asmeninė patirtis leidžia lengviau pamatyti visuomenėje esančias problemas, o vėliau ir ieškoti jų sprendimo būdų. Esu ir programuotojas – nuo 16 metų mokiau kitus programuoti, ir mokytojas – jau 15 metų dirbu su vaikais mokymo centruose.

Visame pasaulyje jaunų žmonių potencialas yra menkai išnaudojamas. Lietuva – ne išimtis. Dėl šios priežasties atsiranda daug problemų – per vėlai įtraukiame jaunimą į mokymosi procesus, per vėlai suteikiame jiems reikiamas žinias.

Technologijų amžiuje šios žinios turi vaikus pasiekti kaip įmanoma anksčiau. Daugelio dalykų jaunuoliai mokomi nuo labai ankstyvo amžiaus – tarp jų galėtų būti ir informacinės technologijos (IT).

Mokyti mažus vaikus ir jaunimą gali padėti įvairios sužaidybinimo formos: žaidimų kūrimas, kūrybingas programavimas ir kitos. Sudominus vaikus, galima atrasti neįtikėtinai didelę jų motyvaciją, kuri gali padėti jiems ateityje tapti savo srities profesionalais.

„Solid Education“ yra aukštųjų technologijų startuolis. Kartu su komanda siekiame mokymąsi padaryti prieinamą kuo didesniam skaičiui žmonių vienu metu. Pavyzdžiui, mokykloje vienas mokytojas pamokos metu moko 30 vaikų, mūsų tikslas – kad vienas pedagogas mokytų 1000 jaunuolių.

Žinoma, tam reikalingos tam tikros formos, įrankiai, kuriais būtų galima ne mechaniškai, ne nuobodžiai mokyti jaunimą programuoti.

– Ar šią idėja įgyvendinti pradėjote dar studijuodamas KTU?

– Taip. Panašių minčių turėjau dar 10 klasėje, nes jau tada buvau pradėjęs mokyti kitus moksleivius. Visgi, rimčiau apie verslą pradėjau galvoti tik studijuodamas KTU. Esu įsitikinęs, kad būtent Universitetas ženkliai prisidėjo prie mano veiklos sėkmingo plėtojimo.

KTU pirmą kartą išgirdau žodį „startuolis“. Man pradėjus studijuoti Universitete, KTU „Startup Space“, per pastaruosius metus padėjusio įsteigti virš 50 įmonių, dar nebuvo. Šiandien šis verslo inkubatorius suteikia galimybę studentams ne tik pabendrauti su verslo atstovais, turinčiais daug vertingos praktinės patirties, bet ir su jais bendradarbiauti.

Universitetas man padėjo įgyvendinti savo idėją. Apskritai, verslumo tema KTU yra palaikoma, gyva ir siūloma studentams kaip neformalaus užimtumo forma. Šiandien Universitete gali ne tik studijuoti, bet ir dalyvauti Studentų laisvalaikio centro (SLC) veikloje bei kurti savo nuosavą verslą.

– Ar Universitete visiškai išnaudojamas kuriamos verslumo aplinkos potencialas?

– Manau, kad daugiau dėmesio turėtume skirti moksleiviams. Keletas mano kolegų, kurie mokykloje mokėsi papildomai tokiose vietose kaip „Solid Education“, vos patekę į pirmą universiteto kursą, pradėjo kurti savo verslus, nes jų idėjos jau buvo brandinamos prieš trejus ar ketverius metus. Šie žmonės savarankiškai mokėsi tam, kad galėtų iš karto pritaikyti savo žinias, vos tik tam atsiradus tinkamoms sąlygoms.

Būdamas pirmakursiu ir pats stebėjausi, iš kur jie žino ką ir kaip daryti. Pasirodo, mano mokyklos laikų kolegos mokėsi nuo 12 ar 14 metų, o universitetas jiems tapo tramplinu į naują aplinką, kurioje jie rado reikiamų galimybių, kontaktų, resursų ir komandos narių.

Jeigu pavyktų pasiekti, kad kiekvienas moksleivis ateitų į universitetą su jau aiškiais įgūdžiais, žinojimu, ko jis ar ji nori, daugelis sričių Lietuvoje suklestėtų. Motyvuoti ir jau svarų žinių bagažą turintys studentai jau pirmame kurse galėtų išnaudoti universiteto teikiamas galimybes verslui kurti.  

– Ko reikia, norint pradėti savo verslą?

– Vien tik geros idėjos užtenka labai retai, nors pasitaiko ir tokių atvejų. Dažniausiai reikia daugelio komponentų ir idėja yra tik pirmasis iš daugelio.

Idėja turi vesti prie tam tikros problemos. Pristatant idėją investuotojui ar klientui, būtina parodyti, koks galimas jos sprendimas. Geriausia, jeigu minėta problema – globali. Šiandien pasaulyje yra du milijonai laisvų darbo vietų programuotojams. Kartu su „Solid Education“ komanda siekiame prisidėti, bandant jas užpildyti. 

Taigi, turint problemą ir jos sprendimo būdą, reikia geros komandos. Idealiausia, jei patys idėjos iniciatoriai yra visavertė komanda, turinti reikiamas kompetencijas išsikeltai problemai spręsti, nes tai padeda pristatant savo idėją. Jos autoriai žino, kiek laiko, lėšų ir resursų prireiks kuriant ir vystant verslą, turi aiškų jo įgyvendinimo planą.

Nusiteikimas ir motyvacija taip pat yra labai svarbūs veiksniai. Kalbantis su investuotojais, be problemos įžvelgimo ir sprendimo siūlymo, būtina pabrėžti ir savo asmeninę motyvaciją. Investuotojui tai bus tarsi garantija, kad tavo sprendimas yra įgyvendintinas ir būtent tu gali tai padaryti.

Visiems konkursų finalistams, kurie dalyvaus renginyje, bus įteikti sertifikatai ir rėmėjų bei KTU Informatikos fakulteto (IF) ir KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) prizai.

Konkursų „Informiko namas“ ir „IT galvosūkiai" pagrindinių prizų laimėtojus paskelbsime renginio metu. Moksleiviams, kurie kantriausiai dalyvavo mokymo cikle „Programavimo pamokėlės“, bus įteikti sertifikatai ir informacinių technologijų įmonės„Adform“suvenyrai. Aktyviausiai ir gražiausius darbus atsiuntusiai klasei bus įteiktas kelialapis į Rygą.

Kviečiame ir konkurso-mokymų „Noriu ir galiu sukurti žaidimą“ dalyvius. Bus apdovanoti I-ojo ir II-ojo etapo laimėtojai. III etapas vyks rudenį. Daugiau apie konkursą: https://goo.gl/wvmVJT 

Renginio metu konkursų dalyviai bus supažindinti su Kauno technologijos universitetu (KTU). Renginio svečiai turės galimybę ne tik išgirsti įdomius studentų, SAF dėstytojo, IT įmonės atstovo bei IF absolvento pristatymus, bet ir patys išbandyti studentų kurtus technologinius projektus, tarp kurių - veido raumenimis valdomas įrenginys, virtualus jogos treneris, pasivaikščiojimas po virtualų Informiko namą ir kita.

Sertifikatus visų konkursų bei pamokėlių galima atsiimti iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. KTU Informatikos fakulteto studijų centre (Studentų g. 50-411). Renginio metu neatsiimti prizai bus įteikti kitų metų konkursų laureatams ir nugalėtojams. 

Konkurso „Informiko namas“ finalistai

Šiais metais konkurse moksleiviams „Informiko namas“ dalyvavo virš 300 moksleivių projektų. Savo kūrybingai suprojektuotus namus siuntė moksleiviai iš visos Lietuvos. Dalyviai siekė sukurti Informatikos fakulteto talismanui – Informikui – namą.

Konkurso „Informiko namas“ finalistams bus įteikti diplomai ir informacinių technologijų bendrovės „CSC Baltic“, akmens vatos gamintojų įmonės ROCKWOOL Lietuva, IF ir SAF dovanos. Nugalėtojui atiteks IT bendrovės „Devbridge Group“ įsteigtas prizas - grafinė planšetė. II ir III vietos laimėtojai gaus „CSC Baltic“ įsteigtas dovanas. Iš viso bus apdovanoti 33 konkurso dalyviai.

Aktyviausia ir gražiausius darbus atsiuntęs programuotojų būrelis iš Rumšiškių Antano Baranausko gimnazijos laimėjo ekskursiją į Rygą, kurią dovanoja statybinių medžiagų ir sistemų gamintoja - įmonė Knauf. Sveikiname laimėtojus!

Tarp 1–4 klasių moksleivių laimėjo šių moksleivių darbai:

Tarp 5–8 klasių moksleivių laimėjo šių moksleivių darbai:

Tarp 9–12 klasių moksleivių laimėjo šių moksleivių darbai:

Konkurso „IT galvosūkiai“ laimėtojai

Konkurse, kuris yra skirtas informacinių technologijų ir netradicinių galvosūkių mėgėjams, šiais metais dalyvavo virš 50 dalyvių. Atsakingai ir nuoširdžiai konkurse dalyvavusiems laureatams, kurie atvyks į renginį, bus įteikti sertifikatai ir rėmėjų bei KTU Informatikos fakulteto prizai.

Pagrindino prizo, iPad 2 Wi-FI 16 GB, kurį įsteigė įmonė „Adform“, ir antrosios vietos prizo (Raspery Pi), kurį dovanos įmonė „DevBridge“, laimėtojai bus paskelbti renginio metu. Trečios vietos laimėtojas gaus„Adform“ dovaną. Likusiems finalistams bus įteikti prizai, kuriuos įsteigė kūrybingus žmones vienijanti bendruomenė ArZinai.lt  

Programavimo pamokėlių dalyviai, kuriems bus įteikti sertifikatai ir įmonės „Adform“ suvenyrai.
Dalyviai atliko šešias pamokėles ir gavo 100 taškų.

Kviečiame ir kitus Programavimo pamokėlių dalyvius, kurie atliko šešias pamokėles. Sertifikatus įteiksime šiems dalyviams>>> 
Jei nerandate savęs sąraše, rašykite laišką adresu Informatika@ktu.lt

REGISTRACIJA Į RENGINĮ

2015 m. Baigiamojo konkursų moksleiviams renginio akimirkos>>>

Tokie planai – unikali galimybė miestui ir miestiečiams per kultūros kūrimą ir aktyvų dalyvavimą atrasti, sustiprinti ir įtvirtinti naują tapatybę: išryškinti privalumus, sukurti tradicijas, pamėgti save, kaimynus ir savo miestą, atsiverti Europai ir atrasti ją savyje.

Pasak L. Adomaičio, Kaunas yra patrauklus ir tinka būti Europos kultūros sostine, nes turi visą pasaulį žavinčius festivalius „Kaunas Jazz“, Pažaislio muzikos festivalį, Tarptautinį Kauno kino festivalį ir daugelį kitų, o kartu Kaunas – ir Lietuvos antrosios religijos krepšinio sostinė.

„Miestas nuolat pulsuoja, yra gyvas, nuoširdus, jaunas, pilnas kultūros ir, pripažinkime, kad užaugino daug iškilių asmenybių, kurios garsina Lietuvą visame pasaulyje. Be viso to, mūsų miestas turi vieną seniausių visoje Europoje krepšinio komandų ir galiu drąsiai sakyti, kad esu prisiekęs Kauno „Žalgirio“ fanas jau nuo vaikystės, kaip ir daugelis kitų tautiečių“, – kalbėjo L. Adomaitis.

Atlikėjui teko sukurti net keturis „Žalgirio“ komandos himnus, kurie iki šiol skamba kone visose krepšinio rungtynėse. Pasak L. Adomaičio, jam keliaujant po pasaulį ir paminint Lietuvą, dažnai tenka išgirsti Arvydo Sabonio ir Kauno miesto vardus.

Tuo tarpu Universiteto docentui ir kompozitoriui A. Jasenkai Kaunas siejasi su jo jaunyste, atradimais, praradimais, noru pažinti ir kurti.

„Visiems Lietuvos gyventojams ir atvykstantiems svečiams linkiu patirti, atrasti, pažinti, susitikti ir gyventi naujoje Europos kultūros sostinėje – Kaune. Tegu tai atsitinka“, – linkėjo A. Jasenka.

2022-ais Europos kultūros sostine taps vienas Lietuvos ir vienas Liuksemburgo miestas. Svarbu pabrėžti, jog konkursas Europos kultūros sostinės vardui laimėti vyksta nacionaliniu lygmeniu. Kauno ir kitų šio titulo siekiančių Lietuvos miestų paraiškas vertins Europos Komisijos sudaryta tarptautinė 10-ies ekspertų komanda. 

Išleido 20 muzikos albumų

Kauno ambasadorius L. Adomaitis yra daugybės tarptautinių muzikos festivalių ir konkursų laureatas, dainininkas, kompozitorius, smuikininkas, muzikos prodiuseris, garso režisierius, J. Gruodžio konservatorijos Džiazo ir estrados skyriaus vedėjas, KTU SHMMF lektorius.

Atlikėjas yra baigęs J. Naujalio muzikos gimnaziją, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) bakalauro studijose įgijo smuiko specialybę, o magistrantūroje – garso režisūrą.

L. Adomaitis įrašė ir išleido 20 muzikos albumų, sukūrė ir įrašė virš 500 dainų, kūrė muziką teatro spektakliams, kino filmams, surengė daugiau nei 1000 koncertinių pasirodymų. Ryškiausiais karjeros metais – 2014-2015-iais – muzikantas surengė koncertus su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, Kauno miesto simfoniniu orkestru, mišriais chorais ir daugybe žymių muzikos autoritetų.

Nuo 2014 m. L. Adomaitis dėsto KTU Muzikos technologijų studijų programos studentams ir dalinasi savo kūrybine patirtimi.

Pasižymi įvairiapusiškumu

A. Jasenka gerai žinomas tiek akademinės, šiuolaikinės muzikos kompozitorių bendruomenėje, tiek ir eksperimentinės muzikos scenoje. Muzikas savo kūrybinę karjerą pradėjo rašydamas koncertinius kūrinius akustiniams instrumentams.

Kompozitoriaus kūriniai skamba Lietuvos ir tarptautiniuose šiuolaikinės muzikos festivaliuose. A. Jasenka dalyvavo įvairiuose leidybiniuose, multimedijos projektuose užsienyje su tokiais žymiais menininkais, kaip Ralfas Wehowskis, „The Hafler Trio“, Artemijus Artemjevas, taip pat su Lietuvos menininkais: Oskaru Koršunovu, Birute Letukaite, Yana Ross, Mariumi Jacovskiu, Giedre Brazyte, Džiugu Katinu.

A. Jasenkos elektroninė ir elektroakustinė kūryba turi didelę paklausą tiek Lietuvos, tiek užsienio scenose. Kompozitorių taip pat domina kolektyvinės kūrybos platformos, tarpdisciplininis bendradarbiavimas su kitais garso, vaizdo ir teksto menininkais. 

KTU magistrantams A. Jasenka dėsto Elektroninės muzikos kompoziciją. Paklausyti kompozitoriaus kūrinių galite ČIA.

Konkrečiai, Komisija pateikė pasiūlymus dėl toliau nurodytų 10 veiksmų, kurie turėtų būti įgyvendinti per ateinančius dvejus metus:

• Įgūdžių garantija, siekiant padėti menkus įgūdžius turintiems suaugusiesiems įgyti būtiniausių raštingumo, skaičiavimo ir skaitmeninius įgūdžių ir siekti vidurinio išsalvinimo.

• Europos kvalifikacijų sandaros peržiūra, siekiant geriau suprasti kvalifikacijas ir geriau išnaudoti visus turimus įgūdžius Europos darbo rinkoje.

• Skaitmeninių įgūdžių ir užimtumo koalicija, siekiant sutelkti valstybes nares ir švietimo, užimtumo bei pramonės sričių suinteresuotuosius subjektus, kad jie sukurtų didelį skaitmeninį talentų banką ir užtikrintų, kad individai ir darbuotojai Europoje turėtų tinkamų skaitmeninių įgūdžių.

• Sektorių bendradarbiavimo įgūdžių srityje planas, siekiant pagerinti informacijos apie įgūdžius rinkimą ir spręsti įgūdžių trūkumo konkrečiuose ekonomikos sektoriuose problemą.

• Trečiųjų šalių piliečių įgūdžių nustatymo šablonas, siekiant padėti anksti nustatyti ir profiliuoti prieglobsčio prašytojų, pabėgėlių ir kitų migrantų įgūdžius ir gebėjimus.

• Sistemos „Europass“ peržiūra, siekiant pasiūlyti geresnes ir lengviau naudojamas priemones, kad žmonės galėtų pristatyti savo įgūdžius ir gauti naudingos tikralaikės informacijos apie įgūdžių poreikius ir tendencijas, kuri galėtų padėti jiems priimti sprendimus dėl karjeros ir mokymosi.
• Profesinis mokymas kaip prioritetinis pasirinkimas, padidinant profesinių mokyklų studentų galimybes įgyti darbu pagrįsto mokymosi patirties ir populiarinti gerus profesinių mokyklų absolventų rezultatus darbo rinkoje.

• Rekomendacijos dėl bendrųjų gebėjimų peržiūra, siekiant padėti žmonėms įgyti pagrindinių įgūdžių, reikalingų gyventi ir dirbti XXI amžiuje, ypatingą dėmesį skiriant su verslumu ir inovacijomis susijusiai mąstysenai ir įgūdžiams.

• Iniciatyva dėl absolventų karjeros stebėsenos, siekiant pagerinti informaciją apie absolventų pažangą darbo rinkoje.

• Pasiūlymas išsamiau išnagrinėti geriausią praktiką, kaip veiksmingai spręsti protų nutekėjimo problemą, ir keistis šios praktikos pavyzdžiais.

Visose Naujos įgūdžių darbotvarkės iniciatyvose įtraukti skaitmeniniai įgūdžiai (nuo pagrindinių iki pažangių) ir jiems teikiamas prioritetas visais politiniais lygmenimis. „Technologijų pasaulis atveria neaprėpiamas galimybes susikurti sau gerą darbo vietą. Svarbiausia, ko reikia – e. įgūdžių ir pasitikėjimo savimi“, – sako A. Guoga, tapęs EK projekto „eSkills for Jobs 2016“ ambasadoriumi Lietuvoje.

Daugiau informacijos: http://ec.europa.eu/lietuva/news_hp/news/13062016_europos_igudziu_darbotvarke_lt.htm

 

Seminaro metu, prof. Andrius Guzavičius, supažindino dalyvius su pagrindinėmis „Bloomberg Professional“ platformos galimybėmis, bendrinės navigacijos principais. Taip pat aptartas apskaitos specialistų poreikis naudojant „Bloomberg Professional“ terminalą įvertinti finansinio bei nefinansinio turto vertes,  būdai, kaip sužinoti įmonės vertę, jos mokumą bei kitus įmonių veiklos finansinius rodiklius, kaip gauti informaciją apie įmonės mokamus dividendus bei panašius rūpimus klausimus.

 „Bloomberg“ terminalu įprastai savo veikloje naudojasi ne tik generaliniai direktoriai, finansų skyrių vadovai, bet ir apskaitos profesionalai. 

Pasak Apskaitos katedros docentės Alfredos Šapkauskienės, specialistai, kurie niekada savo veikloje nenaudojo „Bloomberg“ terminalo vargu ar gali įsivaizduoti kokiais realaus laiko mikro ir makro duomenų kiekiais jie gali disponuoti, dažnai net nenutuokia apie nuolat prieinamą naujausią informaciją, 24 valandų per parą pagalbą bei galimybę įgyti konkurencinį pranašumą ne tik Lietuvos, bet ir globalioje rinkoje, kuriuos suteikia terminalas.

„Pasirinkau studijas Panevėžyje, nes čia kur kas mažesnės pragyvenimo išlaidos nei kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Šis aspektas labai svarbus kiekvienam studentui, neseniai palikusiam gimtuosius namus“, – teigė Automatikos ir valdymo studentas.

Anot jo, miestas yra palankioje geografinėje padėtyje: atstumas tarp studento gimtųjų namų ir Panevėžio yra ganėtinai didelis, kad pradėtum savarankišką gyvenimą, tačiau greitai įveikiamas norint susitikti su artimaisiais.

M. Kabutavičius pastebėjo, jog KTU PTVF jam labiausiai patiko studentų ir dėstytojų bendravimo stilius. Čia studijuojančiųjų skaičius nėra itin didelis, todėl kiekvienam studentui tenka kur kas didesnis dėstytojų skiriamas dėmesys, užsimezga laisvesnis bendravimas. Be to, atsiranda galimybė drąsiai diskutuoti su dėstytojais ne tik studijų, bet ir kitomis aktualiomis studentams temomis.

„Čia dirba dėstytojai, išmanantys savo dalykus ir surandantys puikius būdus perteikti žinias paskaitų metu. Informacija įtvirtinama ne tik teoriniu, bet ir praktiniu būdu. Studijos Panevėžyje ypatingai praplėtė mano akiratį, išugdė savarankiškumą ir atsakingumą atliekant įvairius darbus ir užduotis“, – savo potyriais dalinosi studentas.

M. Kabutavičius teigė, jog Panevėžyje galimybės jaunam žmogui yra beribės: pramogos, aktyvus laisvalaikis, tobulėjimas, darbas bei kiti savirealizacijos būdai – ranka pasiekiami.

„Mieste dažnai vyksta įvairūs pramoginiai, kultūriniai ar pažintiniai renginiai. Čia gausu vietų, kuriose galima praleisti laisvą laiką bei užsiimti mėgstama veikla. Taip pat yra nemažai galimybių tobulinti savo įgūdžius įvairiose gyvenimo srityse, dirbti arba siekti karjeros. Kitaip tariant, jeigu jauni žmonės turės tikslus, jų sieks bei nesėdės vietoje, jie tikrai suras ne vieną galimybę kaip puikiai juos įgyvendinti bet kuriame Lietuvos mieste“, – kalbėjo M. Kabutavičius.

Varžybų dalyviai turėjo įveikti dvi rungtis: orientavimosi vietovėje ir kalnų turistinės technikos trasas. Orientacinio sporto rungtyje KTU komanda užėmė antrąją vietą, kalnų turistinės technikos trasoje taip pat buvo antra. Mūsų universiteto komandą aplenkė tik VU komanda, kuri ir iškovojo pirmąją vietą. Bendroje įskaitoje KTU keliautojai buvo antri.

Sidabro medaliais ir taure buvo apdovanoti: Liudas Ramanauskas (mechanikos inžinerijos ir dizaino f.), Eligijus Andreika (elektros ir elektronikos f.), Marius Pacevičius (absolventas), Gabija Barauskaitė (ekonomikos ir vadybos f.) ir Kristina Kozlova (elektros ir elektronikos f.).

Sekmadienį toje pačioje vietoje vyko Lietuvos kalnų kelionių technikos pirmenybės, kuriose taip pat gerai sekėsi mūsų universiteto komandai. KTU komanda, įveikusi gelbėjimo darbų ir estafetės trasas, iškovojo III-iąją vietą!

Bronzos medaliais ir taure buvo apdovanoti: L.Ramanauskas, E.Andreika, M.Pacevičius ir G.Barauskaitė.

Iki 2016 m. liepos 12 d. kviečiame skaityti knygas Taylor & Francis Humanities and Social Sciences el. knygų platformoje. Prieiga suteikta prie el. knygų socialinių ir humanitarinių mokslų temomis.

We kindly invite all the members of KTU to browse in Taylor & Francis Humanities and Social Sciences e-books platform. The access is provided to ebooks in social sciences and humanities.The access is available until 12th of July, 2016.

Stažuotė Olandijoje – iššūkis magistrantei ir jos praktikos vadovams

Jeigu svajojate išvykti svetur studijuoti, atlikti praktiką ar stažuotis, kviečiame pasinaudoti Raimondos Buliauskaitės, ką tik sėkmingai apgynusios KTU aplinkos inžinerijos srityje magistro darbą, patarimais. Pašnekovė devynis mėnesius stažavosi Vandens darniųjų ir pažangiųjų technologijų centre „Wetsus“ Olandijoje. Ten anglų kalba parengė magistrinį darbą ir pradėjo ruošti mokslinį straipsnį.

„Noras įgyti patirties paskatino mane trečią kartą pasinaudoti programos „Erasmus“ galimybėmis“, – atkleidė pašnekovė ir pašmaikštavo, kad už sunkų darbą bei viršvalandžius galima gauti premiją – stipendiją.

Kaip išsirinkote vietą stažuotei? Kas padėjo?

„Savarankiškai ieškojau stažuotės vietos. Kai susiradau keletą vietų – nuėjau pasikonsultuoti su magistrinio darbo vadove doc. Dalia Jankūnaite. Būtent šio pokalbio metu paprasta vasaros stažuotės idėja „pavirto“ magistrinio baigiamojo darbo tyrimu. Taigi, išvykau į Olandijoje esantį Vandens darniųjų ir pažangiųjų technologijų centrą „Wetsus“.

Rekomenduoju visiems pasikonsultuoti su dėstytojais, kurie gali Jums ne tik „pametėti“ puikių idėjų, bet ir pagelbėti tęsiant „derybas“ dėl priėmimo į stažuotės vietą J.“

Kuriose srityse pagilinote savo žinias?

„Mano praktika buvo be galo įdomi. Pirmiausia, man labai patiko baigiamojo darbo tema „Fosfatų šalinimas iš vandens naudojant biogeninius geležies oksidus“, kuri padėjo pagilinti biologijos ir chemijos žinias, suteikė patirties dirbant su įvairia technologine įranga, suteikė galimybę pagilinti darbo laboratorijoje bei mėginių ėmimo laukuose įgūdžius. Padedama technikų pjausčiau vamzdžius, gręžiau, klijavau, konstravau pilotinį įrenginį. Nuo pat pradžios iki pabaigos – tai buvo mano projektas ir iššūkis man ir mano praktikos vadovams.

Antra, turėjau išskirtinę galimybę vesti keletą paskaitų vaikams.

Trečia, patobulinau anglų kalbos žinias, nes teko bendrauti su daugybe mokslininkų ir kitų sričių specialistų: ieškojau būdų, kaip išspręsti problemas, susijusias su tyrimu. Nors bakalauro studijų metais studijavau ir atlikau praktiką taip pat pagal „Erasmus“ studijų programą svečiose šalyse, tačiau tuomet mane supo lietuviai. Šįsyk buvo kitaip. Pamenu, kad pradžia buvo sunkoka, ypač diskusijų su mokslininkais metu. Nemažai juokėmės iš mano „išrastų“ mokslinių terminų. J“

Kokias, svetur įgytas žinias, pritaikėte studijose?

„Visi atlikti tyrimai buvo skirti magistriniam baigiamajam darbui ruošti. Nusprendžiau darbą rašyti anglų kalba. Tai man buvo iššūkis, nes prieš tai nebuvau rašiusi praktiškai jokio, ypač mokslinio teksto anglų kalba. Darbo rezultatas – sėkmingai parengtas magistrinis darbas, taip pat ruošiama mokslinė publikacija.“

Ko tikėjotės ir ką gavote? Ar stažuotė pateisino lūkesčius?

„Visi lūkesčiai buvo išpildyti su kaupu. Buvau maloniai nustebinta itin šiltu bendravimu su kolegomis iš įvairių šalių. Draugų olandų turėjau vos kelis.“

Ką patartumėte tiems, kurie svajoja apie stažuotę, bet nedrįsta?

„Visada skatinu ir skatinsiu draugus, pažįstamus bei kitus studentus pasinaudoti išskirtinėmis „Erasmus“ programų galimybėmis. Kartais tai daryti ypač lengva, kai žmonės turi svarbiausią dalyką – motyvaciją ir jiems tereikia tik padrąsinančių žodžių. Esu labai dėkinga savo didelei ir nuostabiai palaikymo komandai: šeimynėlei bei draugams.

Tikiuosi, kad šis interviu paskatins bei įkvėps daugiau studentų priimti „Erasmus“ iššūkį J. Taip, tai yra unikali galimybė, bet kartu kupina įvairių iššūkių, kurie vėliau pavirsta neišdildomais įspūdžiais. Tiesa, kad sėkmė gali lydėti ne visada, tačiau nieko nedaryti, nes bijai, kad nepasiseks – taip pat negalima. Taigi, dar vienas patarimas tiems, kurie nedrįsta: reikia vadovautis nuostata, kad geriau gailėtis dėl to, ką padariau, o ne dėl to, ką galėjau padaryti, bet neišdrįsau. Nesėkmės atvejui turiu ir kitą moto: neverta gailėtis dėl to, kas įvyko, nes nieko nepakeisiu. Tikslų siekimas, žengimas per kliūtis – tai vertybė, neabejotinai anksčiau ar vėliau nuvesianti Jus į sėkmę. To aš visiems ir linkiu! Sėkmės!”