Labdaringame slalome dalyvavo 32 automobiliai, tarp kurių buvo ir Transporto priemonių inžinerijos studijų programos studentų pagaminta „Studentiška formulė“, kurią vairavo mūsų studentai Algirdas Laskys ir Povilas Gražulis.

Pasak organizatorių kiekvienose varžybose sulaukiama vis gausesnio dalyvių skaičiaus. Šįsyk jų buvo tiek, kad neliko nei vienos laisvos vietos. Tie, kurie nespėjo užsiregistruoti įskaitiniams važiavimams, skubėjo pasinaudoti galimybe važiuoti laisvuose važiavimuose, vykusiuose pertraukų tarp įskaitinių važiavimų metu. Pagrindinė sąlyga buvo šių važiavimų metu palinksminti ir pavežioti vaikų namų auklėtinius. Vaikai negailėjo savo emocijų, šypsenų ir be perstojo kartojo, kaip jiems patiko vienas ar kitas pasirodymas, pasivažinėjimas.

Kiekvienas slalomo dalyvis turėjo po tris važiavimus, iš kurių du buvo įskaitiniai – pagal dviejų geriausių dalyvio važiavimų laikų vidurkį buvo nustatytas dalyvio bendras geriausias laikas ir renkamas nugalėtojas. KTU atstovas Algirdas Laskys, kuris tuo pačiu buvo ir vienas iš renginio organizatorių, užėmė garbingą 2-ąją vietą galinių varančiųjų klasėje (RWD).

Povilas su Algirdu po renginio negailėjo gerų emocijų: „Mes važiavome su mintimi ne nugalėti, o pasisemti gerų emocijų ir palinksminti vaikučius bei simboliškai prisidėti prie aukos jų labui. Kiekvienais metais slalome dalyvauja vairuotojai profesionalai, automobilių sporto meistrai... O kodėl mes negalim sudalyvauti su savo kūriniu? Tuo pačiu agituojam studijuoti ir realizuoti savo svajonę, kad ir kokia ji bebūtų.“

Renginio metu surinkta 500 eurų. Šie pinigai perduoti „Minties“ vaikų socialinės globos namų vadovams. Surinkti pinigai bus panaudoti vaikų vasaros atostogoms.

Trečiadienį KTU „Santakos“ slėnyje vykusį viešą akademinei bendruomenei ir plačiajai visuomenei renginį bei diskusiją „Kodėl tęsti studijas magistrantūroje? Kokią naudą ir vertę jos suteikia?“ tiesiogiai transliavo naujienų portalas DELFI.

Gausiai susirinkusiems renginio dalyviams pirmąsias Lietuvoje naujos kartos, visuomenės ir rinkos poreikius atliepiančias bei pasaulines tendencijas atitinkančias magistrantūros studijas „MA+”, kuriose didžiausias dėmesys skiriamas individualių asmens kompetencijų ugdymui, pristatė KTU studijų prorektorė Jurgita Šiugždinienė.

Jos teigimu, šiandien darbdavių tarpe auga skaičius tų, kuriems yra svarbus darbuotojo turimas magistro diplomas. Ypatingai apeliuodama į bakalauro studijų studentus, atvykusius į KTU „Santakos“ slėnį, J. Šiugždinienė kvietė susimąstyti – o kasgi toliau?

Magistrai – savo srities ekspertai

Renginio dalyvių paklausus, kodėl verta stoti į magistrantūros studijas, salėje nuskambėjo žodžiai: „galimybės“, „karjera“, „prestižas“, „didesnis atlyginimas“. KTU studijų prorektorės teigimu, šiuos aspektus patvirtinta ir atlikti tyrimai: magistro kvalifikacinį laipsnį turintiems darbuotojams Prancūzijoje mokamas 50 proc., Švedijoje ir Lietuvoje – 30 proc. aukštesnis atlyginimas, nei magistrantūros studijų nebaigusiems.

J. Šiugždinienės teigimu, magistrantūroje studijuojama dėl įvairių priežasčių: vieniems reikalingos papildomos žinios ir kompetencijos, kiti siekia toliau eiti tyrėjo keliu, vėliau tęsiant mokslus doktorantūroje ir dirbant mokslinį darbą.

Visgi, KTU studijų prorektorės nuomone, magistrantūra atidaro duris ne tik į doktorantūros studijas, bet ir padeda studentui užsitikrinti tvirtą pasirinktos mokslo krypties pagrindą po kojomis, tapti savo srities specialistu.

„Stodami į magistrantūrą, konstruojame savo karjeros kelią. Ambicingiems, motyvuotiems studentams dažnai nepakanka bakalauro diplomo – jie siekia sužinoti daugiau, nori įgyti ekspertinių žinių“, – sakė J. Šiugždinienė.

Vilniuje pasiūlys 4 magistrantūros programas

Šiuo metu KTU veikia 63 magistrantūros studijų programos, iš kurių 31 siūloma studijuoti anglų kalba. Šiemet taip pat planuojama 4 magistrantūros studijų programas, t.y. Apskaita ir auditas, Informacijos ir informacinių technologijų sauga, Energijos technologijos ir ekonomika bei Didžiųjų verslo duomenų analitika pasiūlyti stojantiesiems, gyvenantiems Vilniuje.

KTU sudaro galimybę studentams rinktis ir tarpkryptes studijų programas, tarp kurių itin populiari Didžiųjų verslo duomenų analitika. Universitetas taip pat siūlo rinktis jungtines magistrantūros studijų programas. Viena iš jų – nauja, kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU) parengta programa Medicininė chemija.

Dar dvi naujos magistrantūros studijų programos, kurias 2016-2017 metų stojimui pristato KTU – Aeronautikos inžinerija ir jungtinė Medicinos chemija.

Suteikiamos papildomos kompetencijos

„Stiprinant magistrantūros studijas KTU, studentams bus suteikiama papildomų kompetencijų, reikalingų karjerai, pasirinkimo galimybė, tiesioginis verslo ir viešojo sektoriaus įmonių įsitraukimas, dėmesys dėstytojų didaktikai, dvigubo laipsnio studijų programos, mokslo „žvaigždžių“ pritraukimas“, – vardijo KTU studijų prorektorė J. Šiugždinienė.  

Jos teigimu, naujas magistrantūros modelis „MA+“ suteiks studentams papildomų galimybių: „Norint tapti tam tikros srities ekspertu, kartu su pagrindine studijų kryptimi, bus galima papildomai įgyti kitos srities kompetencijų. Pavyzdžiui, mechanikos inžinerijos magistrantui, ateityje norinčiam turėti savo įmonę, studijų metu rinktis vadovavimo gebėjimų kompetencijų bloką.“

„Vienas svarbiausių dalykų yra tai, jog šie kompetencijų blokai magistrantams yra rengiami su valdžios institucijų, verslo, pramonės įmonių atstovais. Atsižvelgiant į jų poreikius, naujo magistrantūros modelio „MA+“ siūlomos kompetencijos suteikia būtent tai, ko reikia konkrečios srities verslams ar pramonės įmonėms, viešojo sektoriaus institucijoms“, – privalumus renginio dalyviams pristatė J. Šiugždinienė.

Šiandien KTU yra siūlomas 21 kompetencijų blokas, bet ateityje šį skaičių planuojama didinti. Kuriant kiekvieną papildomų kompetencijų bloką, vyksta bendradarbiavimas su minėtomis įmonėmis ir įstaigomis.

Padės atliepti verslo poreikius

Po naujo magistrantūros modelio „MA+“ pristatymo prasidėjusioje diskusijoje „Kodėl tęsti studijas magistrantūroje? Kokią naudą ir vertę jos suteikia?“ kartu su akademinės bendruomenės nariais dalyvavo verslo atstovai bei studentai.

Diskusijoje verslo sektorių atstovavo „Lietuvos energijos“ valdybos narė ir organizacinio vystymo direktorė Ilona Daugėlaitė, „Microsoft Lietuva“ – švietimo programų vadovė Ingrida Stankevičienė, „Barclays“ operacijų centrą Lietuvoje – projektų vadovas Tomas Kriščiūnas. Tuo tarpu Universitetą diskusijoje atstovavo Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas Andrius Vilkauskas, KTU Viešosios politikos ir administravimo instituto direktorė Audronė Telešienė, doktorantė Meda Andrijauskienė ir bakalaurantas Dovydas Grigaitis. Diskusiją moderavo KTU Filosofijos ir psichologijos katedros vedėjas Nerijus Čepulis.

A. Telešienės teigimu, stodami į magistrantūros studijas, studentai paprastai ieško papildomos kompetencijos, siekia didesnio uždarbio ir platesnio socialinio tinklo, kuriančių didelę pridėtinę vertę, nes šių studijų metu sutinkami nauji bendraminčiai – motyvuoti būsimi įmonių ir organizacijų vadovai, valstybės tarnautojai ar kiti specialistai.

Sociologės nuomone, ne diplomas lemia studento kompetenciją, o jo transformacija per studijų laikotarpį. Naujasis KTU magistrantūros modelis „MA+“ gali padėti pasiekti šios transformacijos.

„Pasirinkdami magistrantūrą, renkatės ne aukštesnę kvalifikacinę pakopą, o daugiau žinių, socialinių ryšių potencialą – tai leidžia šalyje kurti naujas inovacijas. KTU yra bene vienintelis universitetas Lietuvoje, kuris „nemiega“ ir stebi tai, kas vykstas rinkoje, seka technologijų poreikius“, – sakė įmonės „Microsoft Lietuva“ atstovė I. Stankevičienė.

Visgi, pašnekovė pažymėjo ir tai, kad verslas šiandien neįžvelgia esminio skirtumo tarp bakalauro ir magistrantūros studijų. Iš 30 įmonės „Microsoft Lietuva“ darbuotojų vos keletas turi magistro kvalifikacinį laipsnį ir nei vienas iš jų neužima vadovaujančių pareigų.

I. Stankevičienės teigimu, problema ta, jog magistrantūros studijos šiandien nėra tokios, kokios tenkintų verslo sektoriaus poreikius. Dėl šios priežasties pašnekovė sveikino naują KTU magistrantūros modelį, parengtą su ženkliu verslo ir pramonės įmonių indėliu.

Tarpdisciplininės studijos – ateitis

Į diskusiją įsijungusi įmonės „Lietuvos energija“ atstovė I. Daugėlaitė pažymėjo, kad šiandien darbdaviai naujus darbuotojus renkasi, atsižvelgiant į keletą pagrindinių dalykų: žmogaus požiūrį, motyvaciją, turimus gebėjimus ir potencialą tobulėti.

„Taip pat labai svarbus sisteminis ir kritinis mąstymas, naujų idėjų ir inovacijų kūrimas. Pats aukštojo mokslo diplomas, bakalauro ar magistro, konkurencingo atlyginimo ir karjeros įmonėje negarantuoja“, – sakė I. Daugėlaitė.

Dar vienas verslo sektoriaus atstovas T. Kriščiūnas iš įmonės „Barclays“ mano, jog magistrantūros studijos praplečia akiratį. Pasak jo, tiek įvairiose korporacijose, tiek startuoliuose vyksta komandinis darbas, nuolat akcentuojamas bendradarbiavimas, bendras problemų sprendimas ir bendro tikslo siekimas.

„Man studijuojant magistrantūroje didelis dėmesys buvo skiriamas grupiniam darbui, o tai suteikė gerosios praktinės patirties, kurią dabar galiu pritaikyti kasdieniame darbe“, – asmenine patirtimi dalinosi T. Kriščiūnas, baigęs dvi magistrantūros studijų programas.  

Tuo tarpu bakalauro studijų atstovas D. Grigaitis įžvelgia magistrantūros studijų privalumą, jeigu jos stojančiajam gali pasiūlyti tam tikrą „priedą“, pavyzdžiui, veikia kaip tiltas tarp studento ir verslo arba yra tarpdisciplininės.

Su studentu sutiko ir magistrantūros modelio sumanytojas A. Vilkauskas, kurio nuomone, tarpdiscipliniškumas yra reikalingas visose srityse, ne tik studijose: „Tarpdisciplininis požiūris yra ateitis.“

Diskusijai einant į pabaigą, KTU doktorantė M. Andriejauskienė spėjo pasidžiaugti, kad Universitetas žengė drąsų žingsnį, tobulinant studijų programas ir procesus. „Man magistrantūra buvo tiesioginis „tiltas“ į doktorantūros studijas ir tyrėjos karjeros kelią“, – sakė jaunoji mokslininkė.  

Po diskusijos renginio dalyviai buvo kviečiami aplankyti visų KTU fakultetų stendus, kuriuose buvo pateikta išsami informacija apie magistrantūros studijų programas, naują magistrantūros modelį „MA+“, o fakultetų atstovai atsakė į visus renginio dalyviams rūpimus klausimus. 

Studentės siūlo patobulinti Šančių mikrorajoną

Šiuo metu Šančiai yra probleminis miesto rajonas, su nederančiomis tarpusavyje funkcinėmis zonomis, apleistomis bei neišnaudotomis, urbanistinį potencialą turinčiomis, teritorijomis. Pagrindinės mikrorajono probleminės zonos – pramonės paskirties teritorijos, kurių mastelis ir naudojimo būdas visiškai nedera prie aplinkinių gyvenamosios paskirties teritorijų, bei istoriškai susiformavusių kareivinių pastatai su teritorijomis, kurios turi išskirtinį architektūrinį potencialą.

Didelė dalis Šančių yra sunykusi urbanistiniu atžvilgiu: apleistos kultūros paveldo teritorijos, nepanaudotos Nemuno pakrantės. „Atlikus Šančių teritorijos analizę, pastebėta, jog neišvystyta socialinė infrastruktūra: teritorijoje trūksta kultūrinės paskirties objektų, darželių, ikimokyklinio ugdymo įstaigų, privačių gydymo įstaigų, taip pat bendruomenės centrų ir viešojo aptarnavimo sektoriaus įstaigų.“ – teigia viena iš komandos narių Gintarė Lučinskaitė.

Keturių merginų komanda siūlo tokią mikrorajono koncepciją, kuri sukurtų darnią ir tvarią aplinką tarp gyvenamosios ir komercinės funkcijos – didinant apstatymo įvairovę, integruojant patrauklias žaliąsias erdves, skverus, pritaikant kultūros paveldo objektus ir jų teritorijas gyvenamajai funkcijai, rekreacijai, bendruomenės centrams, muziejams ir kitoms susibūrimo vietoms.

Medus miltelių pavidalu? Kodėl gi ne!

Medus – tai idealus produktas, tinkantis šiuolaikiniam vartotojui, mėgstančiam ekologišką, sveiką ir natūralų maistą. Savo sudėtyje medus turi apie 20 rūšių amino rūgščių, biologiškai aktyvių fermentų ir vitaminų. Dėl savo savybių medus naudojamas įvairiausiose pramonės rūšyse: kosmetikoje, farmacijoje, konditerijoje ir kitose maisto pramonėse. Tačiau medaus panaudojimas dėl savo fizikinių savybių – labiausiai dėl klampumo ir lipnumo – pramonėje yra ribotas. Problemos atsiranda dozuojant šį produktą – jis prisiklijuoja prie konteinerių sienelių bei įrangos vamzdelių, o tai didina nuostolius. Galiausiai apsunkina įrangos valymą – prailgina gamybos procesus. Medaus kristalizavimasis taip pat apriboja medaus panaudojimą, dėl šio proceso medus papildomai turi būti tirpinamas, šildomas.

Erikas Treskovskis su Ivona Mikutavičiene mano, kad išdžiovintas medus yra puikus sprendimas aukščiau išvardytoms problemoms. Jis išlaikys savo naudingąsias savybes, todėl galėtų būti plačiau naudojamas maisto gamyboje, konditerijoje, kosmetikoje, farmacijoje. Namų sąlygomis medaus pudra leistų šiuolaikiniam vartotojui greitai ir patogiai gaminti gaiviuosius gėrimus, saldinti arbatą, panaudoti įvairiems kepiniams ir t. t.

Čia tik minimali dalis pasiūlymų / išradimų iš statybos ir architektūros bei sveikatos mokslų sekcijų. Daugiau jų pamatysi „Technoramoje“ po savaitės!

Kauno senamiesčio edukaciniai maršrutai

Dar 2001 metais KTU Edukologijos institutas inicijavo Kauno vystymąsi į besimokantį miestą. Jau po 12 metų Kaunas drauge su kitais miestais – Tokiju, Pekinu, Edinburgu, Espu – buvo tie besimokantys miestai, kurių patirtimi rėmėsi UNESCO, kurdama besimokančių miestų indikatorius. Būtina, kad ir toliau mūsų miestas sėkmingai žengtų tobulėjimo keliu, todėl ir atsirado ši sumani Kauno senamiesčio edukacinių maršrutų iniciatyva, įgyvendinta gausios KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto bei Edukologijos katedros magistrantų grupės, vadovaujamos prof. habil. dr. Palmiros Jucevičienės ir palaikomos Senamiesčio draugijos bei senamiesčio verslo ir kultūros įstaigų.

Dar neseniai mūsų senamiestis buvo bemirštantis, o dabar – gyva, žmonių lankoma vieta. Tai – ne stebuklas, tai – Senamiesčio bendruomenės, sukūrusios ir įgyvendinančios sumanią strategiją, pasekmė. Šios strategijos ašis – senamiestis – kultūrinės saviugdos erdvė. „Mūsų projektas ir skirtas žmonėms padėti aptikti šią saviugdos erdvę, kuri yra patraukli ir įdomi informacijos ir veiklos gausa. Ši informacija gali lengvai virsti asmens žiniomis, o veikdamas žmogus gali ugdytis gebėjimus. Tokias vietas, turtingas mokymosi galimybių, vadiname edukacinėmis aplinkomis.“ – teigia Evelina Sankauskaitė, atstovaujanti Edukologijos katedros magistrantų grupes. Kartu sujungtos edukacinės aplinkos sudaro edukacinį maršrutą, kuriuo laikomas iš anksto savarankiškai suplanuotas keliautojo vykimo kelias, kurio metu praturtinamos žinios, plėtojami gebėjimai, požiūriai.

Dronas – gelbėtojas

Dronai jau seniai naudojami teritorijos stebėjimui, filmavimui ir fotografavimui. Vis dažniau dronai pasitelkiami į pagalbą ir prevencinėms reikmėms.

„Mūsų komanda sukūrė droną pagalbininką, skirtą paplūdimio stebėjimui. Drone įmontuotos kameros pagalba stebimas jūros dugnas, pastebima, kur susiformavusios duobės ir seklumos. Iš paukščio skrydžio lengviau pastebėti skęstančiuosius ar į pavojų patekusius poilsiautojus.“ – pasakoja vienas iš išradimo kūrėjų Laisvūnas Levinskas. Taigi, dronas gali greitai priskristi prie skęstančiojo ir numesti jam gelbėjimosi ratą, kuris dėl įmontuotos suspausto oro kapsulės paleidimo momentu prisipučia. Iš tiesų, šis išradimas gali būti naudingas ne tik šitoje srityje, kaip teigia komanda. Bet apie kitus jo panaudojimo būdus sužinosite Technoramoje, apsilankę prie „Drono – gelbėtojo“ stendo.

Bandinius moksleiviai galės ištirti patys gegužės 24 d. 9-13 val. KTU Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros laboratorijose. Vėliau aptarsime rezultatus, diskutuosime.

Laukiame  po du moksleivius iš mokyklos. Prašome registruotis elektroniniu paštu ctf.atk@ktu.lt  iki gegužės 20 d.

Užsiregistravusiems išsiųsime detalias bandinių paėmimo taisykles.

Renginio puslapis facebook paskyroje.

Šiais metais prie konkurso organizavimo ir rėmimo taip pat prisidėjo KTU Statybos ir architektūros fakultetas (SAF). IF ir SAF laukia moksleivių darbų, kuriuos galima įkelti į Konkursų svetainę arba atsiųsti paštu (Studentų g. 50-409 kab., LT-51368, Kaunas) iki š. m. gegužės 20 d.

Plačiau apie konkurso taisykles galite skaityti čia: http://goo.gl/ZIDHqY

Komisiją sudaro KTU IF ir SAF dėstytojai bei konkurso rėmėjai:

• informacinių technologijų įmonė „DevBridge Group“,
• skaitmeninės grafikos, 3D animacijos ir interaktyvių sprendimų kompanija „Indeform“;
• mokslo ir žinių populiarinimo svetainė ArZinai.lt.  

Geriausio darbo autorius bus pradžiugintas įmonės „DevBridge Group“ įsteigta grafine planšete! Kiti laureatai bus suskirstyti į grupeles 1-4, 5-8 ir 9-12 klasių. Kiekvienoje amžiaus grupėje bus renkami geriausi darbai, kurių autoriai bus apdovanoti „CSC Baltic“ir „Rockwool“įmonių bei IF ir SAF prizais.  

Aktyviausia ir gražiausius darbus atsiuntusi klasė laimės ekskursiją į Rygą, kurią dovanoja statybinių medžiagų ir sistemų gamintoja „Knauf".

Konkurso laimėtojai bus apdovanoti birželio 23 d. Kauno technologijos universitete.

A. Veilentienė nuo 1989 metų tyrinėjo Lietuvos valstybingumo ir diplomatijos istoriją. Dirbdama Vytauto Didžiojo karo muziejuje ji susipažino su V. Čarneckio žmona Eleonora, neišsižadėjusia JAV pilietybės net Sibiro tremtyje, ir jų vaikais. To pasėkoje, KTU Muziejaus vadovė užrašė šeimos atsiminimus, kurie vėliau buvo panaudoti knygoje.

Monografija siekiama parodyti V. Čarneckio nuostatas svarbiausiais Lietuvos užsienio politikos klausimais, atskleisti jo vaidmenį priimant sprendimus, geriau pažinti asmenybės bruožus, prisidėti prie istorinės atminties išsaugojimo bei Lietuvos valstybingumo ir diplomatijos istorijos tyrimų. Knygoje atsiveria valstybės atkūrimo problemos, tarptautinio pripažinimo peripetijos, valstybės interesų gynimas, okupacija ir jos padariniai.

V. Čarneckis buvo susijęs ir su KTU istorija. Steigiamojo seimo narys buvo inžinierius – mokėsi Peterburgo elektrotechnikos institute. 1918 m. vasarą, kartu su kitais iš Rusijos grįžusiais inžinieriais, architektais ir technikais jis įkūrė Lietuvos technikų draugiją, kuri siekė pradėti ruošti šaliai reikalingus amatininkus ir kvalifikuotus darbininkus. Draugija norėjo organizuoti Aukštuosius kursus su Technikos skyriumi, kol bus įkurtas universitetas.

Būdamas Lietuvos atstovu JAV, V. Čarneckis siuntė knygas tik susikūrusiam Lietuvos universitetui. Manoma, jog kai kurios jo siųstos knygos yra išlikusios KTU bibliotekoje. Prieš pat Sovietų okupaciją, jis buvo Užsienio reikalų ministerijos Teisių – administracijos departamento, kuris buvo įsikūręs Žemės banko (dabar – KTU centriniai rūmai) III aukšte, direktorius.

Sovietų represijos žiauriai palietė šio valstybės veikėjo šeimą: 1941 m. V. Čarneckis buvo suimtas, įkalintas lageryje ir 1942 m. rudenį sušaudytas Sverdlovsko kalėjime. Jo šeima ištremta į Altajaus kraštą, vėliau – prie Laptevų jūros, o į Lietuvą grįžo tik po 17 metų. Sūnūs dvyniai Petras ir Povilas baigė Kauno politechnikos instituto (KPI) vakarinio fakulteto Mechanikos ir Mašinų gamybos technologijų studijų programas. Juos mokytis priėmė KPI rektorius prof. Kazimieras Baršauskas.

Monografiją išleido Lietuvos nacionalinis muziejus, dalinai finansavo Lietuvos mokslo taryba. Ši knyga skirta Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui ir pažymėta specialiu ženklu – „Vasario 16-osios biblioteka“.

Monografijos pristatymai vyks gegužės 19 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Vilniuje ir gegužės 24 d. Kauno įgulos karininkų ramovėje.

Atvirame tarptautiniame konkurse KTU rektoriaus pareigoms užimti dalyvavo 4 kandidatai – du užsieniečiai ir du lietuviai (išvardinti abėcėlės tvarka): P. Baršauskas, Pablo G. Martinez Lestard, Vidas Raudonis ir Alexander A. Suetin.

„Tarybos narių parodytas pasitikėjimas man suteikia didelį įpareigojimą toliau žengti pradėtu keliu. Esu dėkingas už suteiktą galimybę tęsti pradėtus svarbius darbus Universiteto dabarčiai ir ateičiai“, – sakė P. Baršauskas.

Gegužės 5 d. vykusiame atvirame Tarybos posėdyje, kuriame kandidatai akademinei bendruomenei pristatė KTU ateities vizijas, P. Baršauskas pabrėžė, kad KTU ateitis – tarpdisciplininis bendrasis (ang.comprehensive) universitetas, kuriame yra vykdomi visų mokslo sričių tarptautinio lygio tyrimai ir studijos.

Rektorius pristatė šiam tikslui pasiekti svarbių procesų – KTU ir ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto sinergijos, KTU ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) susijungimo – eigą ir artimiausius žingsnius. P. Baršausko teigimu – visa tai, derinant su vidinių talentų atskleidimu ir išorinių pritraukimu, užtikrins Universiteto lyderystę tarptautiniu mastu.

Tarptautinė konkurencija rinkimuose

Viešą tarptautinį konkursą KTU rektoriaus pareigoms užimti, vadovaudamasi LR Mokslo ir studijų įstatymu ir KTU statutu, Universiteto taryba paskelbė kovo 16 d. Dokumentai dalyvauti konkurse turėjo būti pateikti užklijuotame voke iki balandžio 22 d. 10 val.

Užsienio akademinei bendruomenei informacija apie konkursą užimti KTU rektoriaus postą (teisės aktuose nekeliamas reikalavimas rektoriui mokėti lietuvių kalbą) buvo skelbiama tarptautiniame socialiniame tinkle „Linkedin“, tarptautiniame tinklapyje „The Economist“, Europos Sąjungos mokslininkų tinklalapyje EURAXESS.

Darbo grupė, pasibaigus dokumentų pateikimo terminui, užregistravo 6 pretendentus (4 užsieniečius ir 2 lietuvius), pareiškusius norą dalyvauti rektoriaus rinkimuose. KTU senatas, balandžio 27 d. vykusiame Senato posėdyje, įvertinęs pretendentų pedagoginės ir mokslinės veiklos atitiktį Universiteto keliamiems reikalavimams, patvirtino 5 kandidatus, tačiau Taryba, įvertinusi ir kitus pretendentų konkursui pateiktus dokumentus, patvirtino 4 kandidatus rektoriaus pareigoms užimti.

Patogumui žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus apie rektoriaus rinkimus:

Kas renka rektorių?

Rektorių 5 metų kadencijai viešo konkurso būdu renka ir skiria Taryba, sudaryta ir veikianti pagal Mokslo ir studijų įstatymo, Kauno technologijos universiteto statuto ir kitų teisės aktų nuostatas. Rinkimus organizuoja iš Tarybos narių sudaryta darbo grupė.

Kodėl rektoriaus rinkimuose dalyvavo užsieniečiai?

KTU yra atviras, skaidrus, tarptautiškumą skatinantis Universitetas, todėl Taryba nusprendė paskelbti viešą tarptautinį konkursą rektoriaus pareigoms užimti.

Ar rektoriui privaloma mokėti lietuvių kalbą?

Universiteto rektoriui teisės aktuose nekeliamas reikalavimas mokėti valstybinę (lietuvių) kalbą:

1. Mokslo ir studijų įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje aukštosios mokyklos rektoriui nustatomas tik vienas reikalavimas – „5. Rektoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį arba esantis pripažintas menininkas, turintis pedagoginės ir vadybinės patirties."

2. Valstybinės kalbos įstatymo 6 straipsnis įtvirtina sąrašą asmenų, kurie privalo mokėti valstybinę (lietuvių) kalbą pagal nustatytas kalbos mokėjimo kategorijas. Aukštoji mokykla nepatenka į šį sąrašą įstaigų, kurių vadovams valstybinės kalbos mokėjimas būtų privalomas, nes universitetas nepatenka nė į vienos iš nurodytų institucijų apibrėžimą, taip pat negali būti prilyginamas gyventojų aptarnavimo įstaigai. Tai – aukštoji mokykla, kurioje vykdomos universitetinės studijos, atliekami moksliniai tyrimai, eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra ir (arba) plėtojamas aukšto lygio profesionalusis menas.

3. Universiteto vadovui nėra privalomas lietuvių kalbos mokėjimas ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Konkursų pareigoms, įtrauktoms į konkursinių pareigų sąrašą, organizavimo tvarkos aprašas".

Kada paskelbtas konkursas KTU rektoriaus pareigoms užimti?

Viešą tarptautinį konkursą KTU rektoriaus pareigoms užimti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymu ir KTU statutu, Universiteto Taryba paskelbė kovo 16 d. Dokumentai dalyvauti konkurse turėjo būti pateikti užklijuotame voke iki balandžio 22 d. 10 val.

Informacija apie konkursą buvo paskelbta Universiteto ir Lietuvos mokslo tarybos tinklapiuose, nacionaliniuose dienraščiuose „Kauno diena", „Lietuvos rytas", „Respublika" ir „Verslo žinios", darbo skelbimų portale „CV online", KTU doktorantų draugijos ir KTU Alumni socialiniuose tinkluose, tarptautiniame socialiniame tinkle „Linkedin", tarptautiniame tinklapyje „The Economist", Europos Sąjungos mokslininkų tinklapyje „EURAXESS".

Kas galėjo dalyvauti konkurse rektoriaus pareigoms užimti?

Konkurse galėjo dalyvauti nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys mokslo laipsnį arba pripažinti menininkai, turintys pedagoginės ir vadybinės patirties. Tas pats asmuo rektoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.

Ar yra amžiaus cenzas rektoriaus pareigoms užimti?

Mokslo ir studijų įstatyme, KTU Senate ir Rektoriaus rinkimų tvarkos apraše amžiaus cenzas rektoriaus pareigoms užimti nėra numatytas.

Kaip vertintinas LR Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos 2016 m. gegužės 5 d. paskelbtas sprendimas „Dėl Kauno technologijos universiteto tarybos sudarymo“?

Tai yra Kontrolieriaus tarnybos nuomonė, neturinti teisinio pagrindo ir pateikianti rekomendacinę nuomonę bei neįpareigojanti imtus kokių nors veiksmų.

Kada baigiasi šios Tarybos kadencija?

Šios kadencijos Taryba savo veiklą baigs iki 2017 m. rugsėjo pabaigos.

Universiteto tarybos sudarymą iki 2012 m. patvirtina Švietimo ir mokslo ministro 2011 m. kovo 18 d. įsakymas. Universiteto taryba po 2012 m. buvo sudaroma pagal 2012 m. balandžio 24 d. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 7, 10, 12, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 43, 44, 47, 48, 51, 55, 57, 66, 69, 70, 71, 73, 75, 95 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1987 (toliau – Pakeitimo įstatymas), kuris įsigaliojo nuo 2012 m. gegužės 8 d., 24 straipsnį. Pagal šio straipsnio 2 dalį, tarybos turėjo būti sudarytos iki 2012 m. gruodžio 1 d., pagal jo 4 dalį, Senatas, nesilaikydamas Pakeitimo įstatyme nustatytos aukštosios mokyklos tarybos sudarymo tvarkos, galėjo patvirtinti valstybinės aukštosios mokyklos narius, jau skirtus iš dėstytojų ir mokslo darbuotojų, taip pat patvirtinti tarybos narius, pasiūlytus Senato kartu su Švietimo ir mokslo ministru, taip pat asmenis, nepriklausančius aukštosios mokyklos personalui ir studentams.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas Pakeitimo įstatymo nuostatas, taip pat į tai, kad 2012 m. vasario 29 d. Universiteto darbuotojų konferencijoje dėstytojų ir mokslo darbuotojų skiriamiems tarybos nariams išrinkti posėdyje Universiteto tarybos nariu buvo išrinktas Rimantas Gatautis, Senatas 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. V3-S-47 patvirtino tarybos narių sąrašą. 2012 m. rugsėjo 24 d. įvyko Universiteto studentų atstovybės neeilinė ataskaitinė – rinkiminė konferencija, kurios metu Universiteto tarybos nariais buvo patvirtinti Studentų atstovybės deleguoti Universiteto tarybos nariai. Atsižvelgiant į tai, Universiteto Senatas 2012 m. spalio 1 d. priėmė nutarimą Nr. V3-S-66, kuriuo paskelbta Universiteto tarybos sudėtis ir jai pavesta vykdyti pareigas iki 2017 m. rugsėjo 24 d.

Kadangi pagal Pakeitimo įstatymą nustatyta 5 metų Tarybos kadencija skaičiuojama nuo jos sudėties paskelbimo, t. y. nuo 2012 m. spalio 1 d., 2015 m. lapkričio 18 d. Senato nutarimu Nr. V3-S-58 buvo patikslinta Universiteto tarybos sudėtis, pažymint, kad jos kadencija yra 5 metai nuo jos sudėties paskelbimo – t. y. iki 2017 m. rugsėjo 30 d.

Atkreipiame dėmesį, kad būtent taip aiškinti Pakeitimo įstatymo nuostatas rekomendavo Švietimo ir mokslo ministerija 2012 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. SR-5463, tokiam įstatymo aiškinimui taip pat pritaria ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016 m. kovo 14 d. rašte Nr. V-2016-1691.

Renginio metu A.Vaičiulis teigė, jog didžioji dalis Policijos mokyklos kursantų jau turi aukštojo mokslo diplomus, o mokytis ateina dėl kelių priežasčių: vieni supranta, jog nori tapti pareigūnais, kiti siekia policijos sistemoje pritaikyti žinias, įgytas kolegijoje ar universitete. Pranešimo metu kalbėjusi kursantė pasakojo, jog yra baigusi Viešąją komunikaciją, todėl save ateityje įsivaizduoja kaip Lietuvos policijos viešųjų ryšių specialistę. Mokymo organizavimo skyriaus viršininkas taip pat dalinosi informacija, jog baigus Policijos mokyklą policijos sistemoje dirbti nėra privaloma, nes durys atsidaro ir valstybės tarnybai bei galimybėms užimti vadovaujančias pareigas. Susirinkę studentai klausė, kodėl verta mokytis Lietuvos policijos mokykloje. A. Vaičiulis pristatė kelis didžiausius privalumus: nemokamas bendrabutis, visiems studentams priklausanti stipendija (svyruoja nuo 126 iki 154 EUR), moderni mokymo bazė, įstatymu užtikrinta darbo vieta, pasiūloma per 5 darbo dienas po mokyklos baigimo bei valstybinė pensija. „Tapti kursantu nėra lengva, kasmet vykdoma griežta atranka – vertinamas pretendentų loginis mąstymas, raštingumo, teksto suvokimo gebėjimai, psichologinis pasirengimas ir motyvacija. Taip užtikrinama, jog tiek pareigūnai, tiek apskritai policijos sistemoje dirbantys asmenys turėtų ne tik gerą fizinį, bet ir psichologinį pasiruošimą“, – teigė A. Vaičiulis. 

Asmenų atranka į Lietuvos policijos mokyklą bus vykdoma 2016 m. rugpjūčio mėn. Pagrindiniai reikalavimai pretendentams: LR pilietybė, nepriekaištinga reputacija, amžiaus cenzas (18-60 m.), puiki sveikata ir B kategorijos vairuotojo pažymėjimas (9 mėn. stažas).

KTU „Santakos“ slėnyje neseniai vykusiame seminare „Verslo ir mokslo bendradarbiavimas naudojant ES paramos priemones 2014 – 2020 m.“ patyrę specialistai dalinosi mintimis apie mokslo ir verslo bendradarbiavimo privalumus, Europos Sąjungos (ES) paramos fondų finansavimo priemones ir ragino aktyviai išnaudoti visas galimybes siekti realios ekonominės naudos šiandieninėje rinkoje.

Renginiui pasibaigus, daugelį metų dirbusi su ES finansavimo projektais, o šiandien atsakinga už KTU NIVC mokslo ir verslo tarpusavio projektinę bendradarbiavimo veiklą, V. Karoblienė sutiko pasidalinti mintimis apie verslininkų galimybes tobulėti pasitelkus mokslininkų pagalbą.

– Seminare minėjote, jog verslui ir mokslui ypatingai svarbu „kalbėti ta pačia kalba“. Ką turėjote omenyje?

– Verslo ir mokslo „bendra kalba“ yra tarpusavio interesų supratimas. Verslininkai turėtų aiškiai iškomunikuoti savo poreikius: pasakyti, koks yra jų tikslas, kokios rinkos problemos trukdo tų tikslų siekti esamoje situacijoje, kokio produkto tikimasi bendradarbiavimo su mokslu pasėkoje. Įmonės vienydamos jėgas su mokslu turi suprasti, kad tai yra partneris, kuris skaičiuoja savo resursus, finansinius išteklius, siekia kuo efektyviau vykdyti mokslo tiriamąją ir eksperimentinę plėtrą.

Tuo tarpu mokslo atstovams taip pat pravartu plačiau dalintis savo žiniomis su viešąja erdve, supažindinti verslą su moksliniu potencialu, su galimybėmis kurti ne tik mokslą dėl mokslo, bet ir mokslą verslui.

– Kodėl bendradarbiavimas su verslu yra svarbus mokslo įstaigoms, pavyzdžiui: KTU?

– Mokslo ir studijų įstaigoms svarbu bendradarbiauti su verslu siekiant užtikrinti aukštą šalies inovacijų lygį. Kuo daugiau Universitetas bendradarbiaus su verslu, tuo labiau augs universiteto kompetencijos lygis, mokslininkų kuriamų produktų komercinimo galimybės, inovacijų pritaikomumas verslo sektoriuje, didės universiteto populiarumas ne tik šalies, bet ir nacionaliniu lygmeniu.

Šių dienų konkurencingam verslui reikia veržlių inovacijų, kurias sukurti gali mūsų universiteto mokslininkai. Kurdami tokius produktus tobulėjimo galimybę turi ne tik verslas, bet ir mokslas.

– Ar visos įmonės turi vienodus šansus pateikti paraiškas ES paramai ir būti atrinkti finansavimui gauti neatsižvelgiant į verslo dydį ir galimai didesnius konkurentus?

– Viskas priklauso nuo konkursinių priemonių. Vienos iš jų būna labiau orientuotos į smulkųjį verslą, kitose gali būti prašoma pagrįsti tam tikra pareiškėjo patirtį mokslinėje veikloje, jau įgyvendintuose projektuose, turėti tam tikras apyvartų sumas per atitinkamus laikotarpius ir panašiai. Tačiau tiek didelės, tiek mažos įmonės mato finansavimo priemonių teikiamą naudą ir siekia dalyvauti projektinėse veiklose.

Reikia atsirinkti tokius įrankius, kurie padėtų kuo efektyviau vykdyti užsibrėžtus tikslus, tad būtina žinoti priemones, kurios galėtų būti tinkamos vykdyti Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklas pagal įmonės pareiškėjos statusą.

– Ar šių dienų verslininkai yra gerai supažindinti su galimybėmis vykdyti MTEP veiklas pasitelkiant į pagalbą ES finansavimo priemones ir bendradarbiaujant su mokslo institucijomis?

– Tiek universitetai, tiek kitos institucijos, stengiasi kuo plačiau skleisti informaciją apie tokias galimybes. Įmonės, kurios praeityje jau yra pasinaudojusios universitetų pagalbos galimybėmis, žino, kur kreiptis, į kokias priemones akcentuoti savo veiklas, kaip bendradarbiauti su mokslo įstaigomis. Tačiau pradedantiesiems, nei karto nesinaudojusioms ES finansavimo priemonėmis, trūksta tokių įgūdžių. Todėl mes juos kviečiame bendradarbiauti su mūsų Universiteto specialistais, kurie turi didelę patirtį vykdant įvairius projektus.

– Ką galėtumėte pasiūlyti verslui, ketinančiam vykdyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektus ir pretenduojančiam gauti ES fondo paramą?

– Žinote, yra sakoma, jog laimi ne tas, kas gerai mato, bet tas, kuris sugeba tinkami identifikuoti susiklosčiusios situacijos priežastis, jų galimas pasekmes ir pateikti jų sprendimo būdus. Būtent dėl to, esant galimybėms, verslas turėtų kreiptis į mokslo atstovus ir bendroje partnerystėje surasti geriausius sprendimo būdus, kurie padidintų projektinių paraiškų ir projektų įgyvendinimo sėkmės atvejus.

Kviečiu visus verslininkus aktyviai kreiptis dėl galimo bendradarbiavimo, kurio pagrindu kartu su verslu mokslas kurtų inovatyvius sprendimus ir savo idėjas paverstų realiais, komercinį potencialą turinčiais produktais ar paslaugomis.

– Papasakokite apie mokesčių lengvatas verslui, vykdančiam MTEP veiklas?

– MTEP veiklas vykdantis verslas gali naudotis pelno mokesčio, investicinio projekto ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo lengvatomis.

MTEP pelno mokesčio lengvatos esmė yra ta, kad sąnaudos, patirtos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, gali būti tris kartus atskaitomos iš pajamų tuo mokestiniu laikotarpiu, kada patiriamos. Šios lengvatos būtina sąlyga – MTEP veikla turi būti susijusi su įmonės vykdoma įprastine ar numatoma vykdyti veikla, iš kurios yra arba bus gaunama ekonominė nauda.

Pagreitinta MTEP veikloje naudojamo ilgalaikio turto amortizacija.

Investicinio projekto lengvatos esmė – apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas ne daugiau kaip 50 procentų investicinio projekto išlaidų suma. Jei išlaidų suma yra didesnė nei 50 procentų – šią sumą viršijančios išlaidos gali būti perkeliamos už vėlesnius keturis vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius.

Galimybė pasinaudoti šiomis lengvatomis yra paskata verslui, kodėl jis turėtų vykdyti MTEP veiklas.

Trečiadienį KTU „Santakos“ slėnyje vykusį viešą akademinei bendruomenei ir plačiajai visuomenei renginį bei diskusiją „Kodėl tęsti studijas magistrantūroje? Kokią naudą ir vertę jos suteikia?“ tiesiogiai transliavo naujienų portalas DELFI.

Gausiai susirinkusiems renginio dalyviams pirmąsias Lietuvoje naujos kartos, visuomenės ir rinkos poreikius atliepiančias bei pasaulines tendencijas atitinkančias magistrantūros studijas „MA+”, kuriose didžiausias dėmesys skiriamas individualių asmens kompetencijų ugdymui, pristatė KTU studijų prorektorė Jurgita Šiugždinienė.

Jos teigimu, šiandien darbdavių tarpe auga skaičius tų, kuriems yra svarbus darbuotojo turimas magistro diplomas. Ypatingai apeliuodama į bakalauro studijų studentus, atvykusius į KTU „Santakos“ slėnį, J. Šiugždinienė kvietė susimąstyti – o kasgi toliau?

Magistrai – savo srities ekspertai

Renginio dalyvių paklausus, kodėl verta stoti į magistrantūros studijas, salėje nuskambėjo žodžiai: „galimybės“, „karjera“, „prestižas“, „didesnis atlyginimas“. KTU studijų prorektorės teigimu, šiuos aspektus patvirtinta ir atlikti tyrimai: magistro kvalifikacinį laipsnį turintiems darbuotojams Prancūzijoje mokamas 50 proc., Švedijoje ir Lietuvoje – 30 proc. aukštesnis atlyginimas, nei magistrantūros studijų nebaigusiems.

J. Šiugždinienės teigimu, magistrantūroje studijuojama dėl įvairių priežasčių: vieniems reikalingos papildomos žinios ir kompetencijos, kiti siekia toliau eiti tyrėjo keliu, vėliau tęsiant mokslus doktorantūroje ir dirbant mokslinį darbą.

Visgi, KTU studijų prorektorės nuomone, magistrantūra atidaro duris ne tik į doktorantūros studijas, bet ir padeda studentui užsitikrinti tvirtą pasirinktos mokslo krypties pagrindą po kojomis, tapti savo srities specialistu.

„Stodami į magistrantūrą, konstruojame savo karjeros kelią. Ambicingiems, motyvuotiems studentams dažnai nepakanka bakalauro diplomo – jie siekia sužinoti daugiau, nori įgyti ekspertinių žinių“, – sakė J. Šiugždinienė.

Vilniuje pasiūlys 4 magistrantūros programas

Šiuo metu KTU veikia 63 magistrantūros studijų programos, iš kurių 31 siūloma studijuoti anglų kalba. Šiemet taip pat planuojama 4 magistrantūros studijų programas, t.y. Apskaita ir auditas, Informacijos ir informacinių technologijų sauga, Energijos technologijos ir ekonomika bei Didžiųjų verslo duomenų analitika pasiūlyti stojantiesiems, gyvenantiems Vilniuje.

KTU sudaro galimybę studentams rinktis ir tarpkryptes studijų programas, tarp kurių itin populiari Didžiųjų verslo duomenų analitika. Universitetas taip pat siūlo rinktis jungtines magistrantūros studijų programas. Viena iš jų – nauja, kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU) parengta programa Medicininė chemija.

Dar dvi naujos magistrantūros studijų programos, kurias 2016-2017 metų stojimui pristato KTU – Aeronautikos inžinerija ir jungtinė Medicinos chemija.

Suteikiamos papildomos kompetencijos

„Stiprinant magistrantūros studijas KTU, studentams bus suteikiama papildomų kompetencijų, reikalingų karjerai, pasirinkimo galimybė, tiesioginis verslo ir viešojo sektoriaus įmonių įsitraukimas, dėmesys dėstytojų didaktikai, dvigubo laipsnio studijų programos, mokslo „žvaigždžių“ pritraukimas“, – vardijo KTU studijų prorektorė J. Šiugždinienė.  

Jos teigimu, naujas magistrantūros modelis „MA+“ suteiks studentams papildomų galimybių: „Norint tapti tam tikros srities ekspertu, kartu su pagrindine studijų kryptimi, bus galima papildomai įgyti kitos srities kompetencijų. Pavyzdžiui, mechanikos inžinerijos magistrantui, ateityje norinčiam turėti savo įmonę, studijų metu rinktis vadovavimo gebėjimų kompetencijų bloką.“

„Vienas svarbiausių dalykų yra tai, jog šie kompetencijų blokai magistrantams yra rengiami su valdžios institucijų, verslo, pramonės įmonių atstovais. Atsižvelgiant į jų poreikius, naujo magistrantūros modelio „MA+“ siūlomos kompetencijos suteikia būtent tai, ko reikia konkrečios srities verslams ar pramonės įmonėms, viešojo sektoriaus institucijoms“, – privalumus renginio dalyviams pristatė J. Šiugždinienė.

Šiandien KTU yra siūlomas 21 kompetencijų blokas, bet ateityje šį skaičių planuojama didinti. Kuriant kiekvieną papildomų kompetencijų bloką, vyksta bendradarbiavimas su minėtomis įmonėmis ir įstaigomis.

Padės atliepti verslo poreikius

Po naujo magistrantūros modelio „MA+“ pristatymo prasidėjusioje diskusijoje „Kodėl tęsti studijas magistrantūroje? Kokią naudą ir vertę jos suteikia?“ kartu su akademinės bendruomenės nariais dalyvavo verslo atstovai bei studentai.

Diskusijoje verslo sektorių atstovavo „Lietuvos energijos“ valdybos narė ir organizacinio vystymo direktorė Ilona Daugėlaitė, „Microsoft Lietuva“ – švietimo programų vadovė Ingrida Stankevičienė, „Barclays“ operacijų centrą Lietuvoje – projektų vadovas Tomas Kriščiūnas. Tuo tarpu Universitetą diskusijoje atstovavo Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas Andrius Vilkauskas, KTU Viešosios politikos ir administravimo instituto direktorė Audronė Telešienė, doktorantė Meda Andrijauskienė ir bakalaurantas Dovydas Grigaitis. Diskusiją moderavo KTU Filosofijos ir psichologijos katedros vedėjas Nerijus Čepulis.

A. Telešienės teigimu, stodami į magistrantūros studijas, studentai paprastai ieško papildomos kompetencijos, siekia didesnio uždarbio ir platesnio socialinio tinklo, kuriančių didelę pridėtinę vertę, nes šių studijų metu sutinkami nauji bendraminčiai – motyvuoti būsimi įmonių ir organizacijų vadovai, valstybės tarnautojai ar kiti specialistai.

Sociologės nuomone, ne diplomas lemia studento kompetenciją, o jo transformacija per studijų laikotarpį. Naujasis KTU magistrantūros modelis „MA+“ gali padėti pasiekti šios transformacijos.

„Pasirinkdami magistrantūrą, renkatės ne aukštesnę kvalifikacinę pakopą, o daugiau žinių, socialinių ryšių potencialą – tai leidžia šalyje kurti naujas inovacijas. KTU yra bene vienintelis universitetas Lietuvoje, kuris „nemiega“ ir stebi tai, kas vykstas rinkoje, seka technologijų poreikius“, – sakė įmonės „Microsoft Lietuva“ atstovė I. Stankevičienė.

Visgi, pašnekovė pažymėjo ir tai, kad verslas šiandien neįžvelgia esminio skirtumo tarp bakalauro ir magistrantūros studijų. Iš 30 įmonės „Microsoft Lietuva“ darbuotojų vos keletas turi magistro kvalifikacinį laipsnį ir nei vienas iš jų neužima vadovaujančių pareigų.

I. Stankevičienės teigimu, problema ta, jog magistrantūros studijos šiandien nėra tokios, kokios tenkintų verslo sektoriaus poreikius. Dėl šios priežasties pašnekovė sveikino naują KTU magistrantūros modelį, parengtą su ženkliu verslo ir pramonės įmonių indėliu.

Tarpdisciplininės studijos – ateitis

Į diskusiją įsijungusi įmonės „Lietuvos energija“ atstovė I. Daugėlaitė pažymėjo, kad šiandien darbdaviai naujus darbuotojus renkasi, atsižvelgiant į keletą pagrindinių dalykų: žmogaus požiūrį, motyvaciją, turimus gebėjimus ir potencialą tobulėti.

„Taip pat labai svarbus sisteminis ir kritinis mąstymas, naujų idėjų ir inovacijų kūrimas. Pats aukštojo mokslo diplomas, bakalauro ar magistro, konkurencingo atlyginimo ir karjeros įmonėje negarantuoja“, – sakė I. Daugėlaitė.

Dar vienas verslo sektoriaus atstovas T. Kriščiūnas iš įmonės „Barclays“ mano, jog magistrantūros studijos praplečia akiratį. Pasak jo, tiek įvairiose korporacijose, tiek startuoliuose vyksta komandinis darbas, nuolat akcentuojamas bendradarbiavimas, bendras problemų sprendimas ir bendro tikslo siekimas.

„Man studijuojant magistrantūroje didelis dėmesys buvo skiriamas grupiniam darbui, o tai suteikė gerosios praktinės patirties, kurią dabar galiu pritaikyti kasdieniame darbe“, – asmenine patirtimi dalinosi T. Kriščiūnas, baigęs dvi magistrantūros studijų programas.  

Tuo tarpu bakalauro studijų atstovas D. Grigaitis įžvelgia magistrantūros studijų privalumą, jeigu jos stojančiajam gali pasiūlyti tam tikrą „priedą“, pavyzdžiui, veikia kaip tiltas tarp studento ir verslo arba yra tarpdisciplininės.

Su studentu sutiko ir magistrantūros modelio sumanytojas A. Vilkauskas, kurio nuomone, tarpdiscipliniškumas yra reikalingas visose srityse, ne tik studijose: „Tarpdisciplininis požiūris yra ateitis.“

Diskusijai einant į pabaigą, KTU doktorantė M. Andriejauskienė spėjo pasidžiaugti, kad Universitetas žengė drąsų žingsnį, tobulinant studijų programas ir procesus. „Man magistrantūra buvo tiesioginis „tiltas“ į doktorantūros studijas ir tyrėjos karjeros kelią“, – sakė jaunoji mokslininkė.  

Po diskusijos renginio dalyviai buvo kviečiami aplankyti visų KTU fakultetų stendus, kuriuose buvo pateikta išsami informacija apie magistrantūros studijų programas, naują magistrantūros modelį „MA+“, o fakultetų atstovai atsakė į visus renginio dalyviams rūpimus klausimus.

Atsižvelgiant į mokslo bei naujų technologijų pristatymo visuomenei svarbą KTU PTVF ir Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazija susitarė dėl abipusiai naudingo bendradarbiavimo plėtojimo, siekiant mokslo integracijos, glaudesnio studijų ir praktikos sąlyčio partnerystės tarp universiteto ir gimnazijos.

Po sutarties pasirašymo Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazijos atstovai apsilankė Technologijų mokymo centre ir Robotikos laboratorijoje.